Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Romano Klišausko,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SGS Klaipėda LTD“ atstovams I. V., advokatui V. B.,

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams A. D. ir S. B.,

2023 m. vasario 1 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu (teisme ir Zoom vaizdo konferencijos būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SGS Klaipėda LTD“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Birių krovinių terminalas“, I. M., A. M., A. S., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2021 m. spalio 18 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo Nr. SD-129-20582 „Dėl įvykio darbe, kurio metu UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas A. M. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę atlikti pakartotinį papildomą nelaimingo atsitikimo darbe tyrimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir šalių atstovų, trečiųjų suinteresuotų asmenų paaiškinimais teismo posėdžio metu nustatyta, kad A. M. pagal darbo sutartį dirbo UAB „SGS Klaipėda LTD“ talmano pareigose. 2020 m. rugpjūčio 25 d. jis buvo komandiruotas į UAB „Birių krovinių terminalas“, 3-jame trąšų sandėlyje vykdė darbines pareigas, ėmė trąšų mėginius kalio chlorido trąšų kokybei ir kiekybei užtikrinti. 2020 m. rugpjūčio 25 d. darbo metu UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas A. M. žuvo partrenktas UAB „Birių krovinių terminalas“ krautuvo.

Dėl 2020 m. rugpjūčio 25 d. įvykusio nelaimingo atsitikimo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo kreiptasi į teismo ekspertus mirties priežasčiai nustatyti. 2021 m. birželio 21 d. surašytas Ekspertizės aktas Nr. 11-973(21)/11-1446(21).

Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) (toliau – ir Nuostatai), įvykį darbe ištyrė ir 2020 m. lapkričio 24 d. N-1 formos Nelaimingo atsitikimo darbe aktą Nr. 1 (toliau – ir Aktas) surašė Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius E. G.. Akto 5 punkte aprašytos įvykio darbe aplinkybės ir Akto 11 punkte įvardintos nelaimingo atsitikimo darbe priežastys: „Netinkamas darbų organizavimas. UAB „SGS Klaipėda LTD“ atsakingi darbuotojai neinformavo UAB „Birių krovinių terminalo“ atsakingų darbuotojų ir krovėjų, kad į sandėlį, dirbant sunkiasvoriai krovos technikai su krovikui apribotu matymo lauku, bus imami trąšų mėginiai ir šiam darbui atlikti būtų sudarytos saugios darbo sąlygos. Tuo pažeistas: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. reikalavimas“.

Nesutikdama su tokia darbo inspektoriaus išvada, UAB „SGS Klaipėda LTD“ 2020 m. gruodžio 22 d. pateikė skundą Nr. 52/23-1. Skunde pareiškėja nurodė, kad Aktas neatitinka Nuostatų 29 bei 30 punktuose nustatytų reikalavimų, surašytas atmestinai, nevertintos realios nelaimingo įvykio priežastys, kurios galėjo įtakoti nelaimingo atsitikimo atsiradimą ir jo pasekmes, todėl skunde pareiškėja pareikalavo įvertinti pateiktus motyvus ir argumentus bei atlikti papildomą tyrimą.

Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, atsižvelgdamas į Išvadas ir vadovaudamasis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 „Dėl įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodinių nurodymų patvirtinimo“ (toliau – Metodiniai nurodymai), 46 punktu, 2021 m. spalio 18 d. priėmė sprendimą dėl įvykio darbe, kurio metu UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas A. M. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo“ (minėta, toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriame nusprendė, pripažinti, kad įvykio darbe, kurio metu UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas A. M. patyrė mirtiną traumą, papildomas tyrimas atliktas vadovaujantis Nuostatų reikalavimais ir laikyti Papildomo tyrimo aktą, Nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos 2020 m. lapkričio 24 d. aktą Nr. 1, bei pirminio ir papildomo tyrimo metu surinktą medžiagą neatsiejama VDI atliktų tyrimų dalimi.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (minėta, toliau – ir DSSĮ, Įstatymas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtinti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (toliau – ir Nuostatai), Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo pildymo metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 įtvirtintomis teisės normomis.

DSSĮ 2 straipsnio 15 dalyje reglamentuota, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, – įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka tiriamas nustatant jo priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas ar nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe. Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba dėl kurio darbuotojas miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe (DSSĮ 2 straipsnio 21 dalis).

DSSĮ 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo turi būti ištirti ir jų tyrimo rezultatai surašyti Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatuose nustatyta tvarka. <...>. Atliekant įvykio darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai, tyrimą, nustatomos jo aplinkybės ir priežastys bei nurodomos priemonės panašių įvykių priežastims pašalinti. DSSĮ 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbuotojas ar darbdavys, nesutikdami su nelaimingo atsitikimo darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktais, gali juos skųsti vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus sprendimas dėl pareiškimų, kuriuose skundžiami nelaimingų atsitikimų darbe arba nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo, arba profesinės ligos priežasčių tyrimo aktai, gali būti skundžiamas teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Nuostatų 29 punkte numatyta, jog įvykio darbe tyrimo tikslai yra: nustatyti įvykio darbe metu buvusias ar susidariusias sąlygas, kurios turėjo įtakos įvykiui arba jį lėmė; nustatyti įvykio darbe priežastis; numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti. Nuostatų 30 punkte numatyta, jog tiriant įvykį darbe privalu nustatyti: koks įvykio darbe priežastinis ryšys su darbu; ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, ar šie pažeidimai yra įvykio darbe priežastys. Nuostatų 31 punkte numatyta, jog įvykio darbe aplinkybės, priežastinis ryšys su darbu, priežastys ir darbuotojų saugą ir sveikatą, darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai ištiriami ir aprašomi nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos akte, vadovaujantis Įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ir iš darbo pildymo metodiniais nurodymais.

Kaip matyti iš Papildomo tyrimo akte užfiksuotų faktinių aplinkybių, nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas A. M., įvyko nustatytu darbo laiku, pareiškėja šių faktinių aplinkybių neginčija.

Tyrėjas papildomo tyrimo aktą papildė ir nauja redakcija išdėstė Akto 5 punktą, taip pat Tyrėjas patikslino nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, jas išdėstydamas taip:

1. Netinkamas darbų organizavimas [16].

UAB „SGS Klaipėda LTD“ ir UAB „Birių krovinių terminalas“ atlikdami darbus tose pačiose darbo vietose neorganizavo darbų taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, nebendradarbiavo ir nekoordinavo savo darbuotojų veiksmų dirbant trąšų sandėliuose ir neinformavo vienas kito apie darbų atlikimo laiką. Tokiu būdu susidarė sąlygos, kai krautuvo vairuotojas, tikėdamasis, kad sandėlyje nėra žmonių, nesilaikė reikalavimo esant ribotam matomumui važiuoti atbulam ar pasitelkti signalizuotoją ir pervažiavo į krautuvo judėjimo kelią įžengusį darbuotoją.

Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 str. ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo, patv. Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2012m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr.V-240 (2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. EV-171 redakcija) 14 p.

2. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas [25].

UAB „SGS Klaipėda LTD“ nebuvo įvertinusi profesinės rizikos savo talmanų darbo vietose UAB „Birių krovinių terminalas“, neidentifikavo visų rizikos veiksnių ir nesupažindino A. M. su galimais konkrečiais profesinės rizikos veiksniais jo darbo vietoje, nurodant, kaip apsisaugoti nuo jų. Instrukcijose nurodyti rizikos dėl krautuvo užvažiavimo išvengimo būdai (draudimas būti ant autokrautuvų ir elektrokrautuvų judėjimo kelio, reikalavimas automašinas ir kitus mechanizmus pereiti tik iš priekio, ne mažesniu kaip 5 m atstumu nuo jų) buvo nepakankami ir neįvykdomi dirbant sandėliuose).

Pažeista: Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 25 str. 1 dalies 2, 3 p.

Dėl Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 30 straipsnio ir Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir darbuotojų, darbdavių susitarimu pasiųstų laikinam darbui į įmonę iš kitos įmonės, instruktavimo tvarkos aprašo 14 punkto pažeidimo.

Siekiant nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos darbuotojams ypač svarbūs yra supažindinimo su pavojais, informavimo apie profesinės rizikos veiksnius darbo vietoje, vidinės darbuotojų veiksmų kontrolės aspektai.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjos pozicija, kad DSSĮ 30 straipsnyje nėra tiksliai nurodoma, kokiomis priemonėmis darbdaviai įgyvendina šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, t. y. darbdaviams palikta teisė pasirinkti priemones, kaip koordinuoti veiksmus darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo klausimais. DSSĮ 30 straipsnyje nustatyta pareiga dviem ir daugiau darbdavių atliekant darbus toje pačioje darbo vietoje ar darbo vietose organizuoti darbą taip, kad būtų garantuota visų darbuotojų sauga ir sveikata, neatsižvelgiant į tai, kuriam darbdaviui darbuotojas dirba. Siekdami apsaugoti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, darbdaviai bendradarbiauja ir koordinuoja veiksmus, įgyvendindami darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas, ir informuoja vienas kitą, darbuotojų atstovus, darbuotojų atstovus saugai ir sveikatai bei darbuotojus apie galimus pavojus ir rizikos veiksnius, prireikus parengia bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atliekamo tyrimo metu Tyrėjas UAB „SGS Klaipėda LTD“ bei UAB „Birių krovinių terminalas“ prašė pateikti dokumentus, įrodančius, kad darbdaviai vykdė DSSĮ 30 straipsnyje ir Apraše nustatytus reikalavimus. Tyrėjas nurodė, kad tiek pirminio tyrimo metu, tiek atliekant papildomą tyrimą, tik UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė 2020 m. rugpjūčio 25 d. darbų planą, kuriame nurodyta, kiek krovinių bus kraunama, kontrolės tipas ir kiekis, tačiau nenurodomas laikas, kada tai bus atliekama. Jokių kitų dokumentų, būtent bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo tvarkos aprašo ar kito dokumento, kuriame būtų nustatyta aiški darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo tvarka, kai UAB „SGS Klaipėda LTD“ talmanas atlieka savo pareigas UAB „Birių krovinių terminalas“ sandėliuose, Tyrėjui pateikta nebuvo. Todėl susidarė sąlygos, kad UAB „Birių krovinių terminalas“ krautuvo vairuotojas, tikėdamasis, kad sandėlyje nėra žmonių, nesilaikė reikalavimo esant ribotam matomumui važiuoti atbulam ar pasitelkti signalizuotoją ir pervažiavo į krautuvo judėjimo kelią įžengusį darbuotoją. Tokiu būdu dviejų bendrovių darbuotojų tarpusavio veiksmų koordinavimo nenustatymas ir nebuvimas sąlygojo nelaimingą atsitikimą.

Dėl profesinės rizikos vertinimo bei DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų pažeidimo

Pažymėtina, jog darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, Profesinės rizikos vertinimo bendruosiuose nuostatuose ir kituose poįstatyminiuose teisės aktuose, kurie imperatyviai nustato darbdavio pareigą bei atsakomybę sudarant darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Būtent tinkamas profesinės rizikos įvertinimas prieš darbų pradžią yra esminis procesas, nuo kurio rezultatų priklauso tinkamų ir pakankamų prevencinių priemonių parinkimas bei įgyvendinimas kiekvienu konkrečiu atveju (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Vadovaujantis DSSĮ 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, darbdavys organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose, organizuoja profesinės rizikos vertinimą įmonėje (DSSĮ 39 straipsnio 3 dalis, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat sprendžia, kokias kolektyvines saugos priemones naudoti, organizuoja šių priemonių įrengimą (DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi darbdavys, pagal DSSĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, privalo visapusiškai įvertinti faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę kiekvienoje darbo vietoje, taip pat ir darbuotojų kompetenciją tinkamai ir visų pirma saugiai įvykdyti jiems skiriamas užduotis.

Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 (toliau – PRV nuostatai), 2 punkte įtvirtinta, kad profesinės rizikos (toliau – rizika) vertinimo tikslas yra nustatyti ir įvertinti esamą ar galimą riziką darbe, ją pašalinti, o jei negalima pašalinti, įdiegti prevencijos priemones, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo rizikos arba ji būtų kiek įmanoma sumažinta. Rizikos vertinimas atliekamas šiais etapais: parengiamieji darbai; rizikos veiksnių tyrimas, rizikos dydžio nustatymas, sprendimo dėl rizikos priimtinumo priėmimas; rizikos pašalinimas ar sumažinimas; rizikos stebėjimas (PRV nuostatų 14 punktas). Rizikos pašalinimo ar sumažinimo etape parengiamas rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių planas, kuriame prioriteto tvarka surašomi rizikos veiksniai, jų šalinimo ir mažinimo priemonės, darbuotojai, atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą, priemonių įgyvendinimo terminas, įgyvendinamos prevencijos priemonės, nustatytos rizikos šalinimo ar mažinimo priemonių plane, pagal šiame plane nustatytus prioritetus.

Pareiškėja teigia, kad UAB „SGS Klaipėda LTD“ nuolat vykdė profesinės rizikos vertinimą. 2020 m. liepos 16 d. atliktame vertinime ir 2020 m. liepos 31 d. priėmimo perdavimo aktu pareiškėjai perduotoje ataskaitoje nustatyta, kad kai „sunkioji mobili technika (geležinkelių transportas, krautuvai, automobiliai) yra toje pačioje zonoje, kaip ir inspektorius ir (arba) talmanas (krovinių apskaitininkas)“, papildomų veiksmų imtis nereikia, todėl pareiškėja pareigos instruktuoti ir atskirai supažindinti darbuotoją A. M. su profesinėmis rizikomis talmano darbo vietoje pareigos neturėjo ir neprivalėjo. Su tokiais pareiškėjos teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

Profesinės rizikos vertinimas nėra vien formalus procesas, kurį atlikti reikalauja darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai. Profesinės rizikos vertinimas yra pagrindinis instrumentas, kurio pagalba darbdavys užtikrina, kad darbuotojai dirbtų saugiai ir nežalodami savo sveikatos, todėl labai svarbu, kad profesinės rizikos vertinimas būtų atliktas tinkamai. Jeigu nėra tinkamai įvertinta profesinė rizika, nėra identifikuoti visi pavojai ir rizikos veiksniai, su kuriais susiduria ar gali susidurti darbuotojas darbo vietoje, neįvertinta, kokią riziką jie kelia, nenumatytos tinkamos prevencinės priemonės, užtikrinančios, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo pavojų ir rizikos veiksnių, neįmanoma tinkamai parengti darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų, pagal kurias instruktuojamas darbuotojas.

Teisėjų kolegija pritaria atsakovės teiginiui, jog šiuo atveju pasireiškė darbdavio UAB „SGS Klaipėda LTD“ neatsakingas požiūris į pareigą užtikrinti, kad darbuotojai dirbtų saugiai, kai darbuotojai buvo instruktuojami, tačiau instrukcijos parengtos nekreipiant dėmesio (ar kreipiant nepakankamą dėmesį) į profesinės rizikos vertinimą, dėl ko darbuotojas dirbo neturėdamas pilnos ir tikslios informacijos, kaip tai atlikti saugiai.

Papildomo tyrimo akte Tyrėjas nurodė: kadangi A. M. nebuvo laikinasis darbuotojas, tai vadovaujantis Aprašo 13 p. prievolė jį instruktuoti teko UAB „SGS Klaipėda LTD“. Apie UAB „Birių krovinių terminalas“ teritorijoje taikomas specifines profilaktikos ar apsaugos priemones nuo esamos ar galimos rizikos A. M. gavo informaciją ir tai patvirtino savo parašu atsiimdamas leidimą patekti į UAB „Birių krovinių terminalas“ teritoriją. Atsakovė Papildomo tyrimo akre teisingai nurodė, kad šios informacijos užteko saugiam buvimui bendrovės teritorijoje, bet neužteko darbinių funkcijų vykdymui. UAB „SGS Klaipėda LTD“ privalėjo organizuoti profesinės rizikos vertinimą talmano darbo vietoje, identifikuoti rizikos veiksnius ir supažindinti A. M. su galimais profesinės rizikos veiksniais jo darbo vietoje, nurodant, kaip apsisaugoti nuo jų. Taigi atsakovė padarė teisingą išvadą, kad A. M. negavo reikiamos informacijos iš savo darbdavio, kaip saugiai atlikti darbines funkcijas sandėliuose, įskaitant nurodymus, kaip saugiai patekti į sandėlį ir imti trąšų mėginius, kai šalia dirba krautuvai ir būtina eiti krautuvų važiavimo keliu. Galiojančiuose A. M. darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimuose nepasisakoma apie saugius darbo būdus imant trąšų mėginius UAB „Birių krovinių terminalas“ sandėliuose, kai patekti į darbo vietą reikia krautuvų judėjimo keliais ir imti trąšų mėginius, kai šalia dirba krautuvai.

Pareiga tinkamai instruktuoti A. M. apie saugų darbų atlikimą, vykdant talmano pareigas, teko UAB „SGS Klaipėda LTD“, tačiau tai nebuvo tinkamai atlikta. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad įvertinus UAB „SGS Klaipėda LTD“ talmano profesinę riziką, turėjo būti priimti sprendimai, kaip saugiai patekti į trąšų mėginių paėmimo vietas (trąšų sukrovimo zonoje) sandėliuose. Įmonėms tarpusavyje nesuderinus saugos užtikrinimo priemonių, A. M. buvo sandėlyje judant krautuvams, o krautuvų vairuotojai apie tai nežinojo. Jeigu darbdavys UAB „SGS Klaipėda LTD“ būtų tinkamai įvertinęs talmano profesinę riziką, taip pat su vertinimo rezultatais supažindinęs darbuotoją, instruktavęs A. M. kaip saugiai paimti trąšų mėginius UAB „Birių krovinių terminalas“, nebūtų susiklosčiusi situacija, kad krautuvo judėjimo zonoje atsiranda žmogus, kuris ten būti negali. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad VDI tyrimo metu padaryta išvada, jog nelaimingo atsitikimo priežastimi laikytina tai, kad UAB „SGS Klaipėda LTD“ nebuvo įvertinusi profesinės rizikos savo talmanų darbo vietose yra niekuo nepagrįsta ir neatitinka faktinių aplinkybių.

Taigi, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės padarytomis išvadomis, jog įvykio darbe priežastimis tapo netinkamas darbų organizavimas bei Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas.

Dėl krautuvo vairuotojo A. S. veiksmų bei Ekspertizės išvadų

Pareiškėjos įsitikinimu, krautuvo vairuotojas A. S., 2020 m. rugpjūčio 25 d. vykdydamas darbus, nesilaikė Instrukcijos Nr. 11 1.37 p. reikalavimo, t. y. kad būtina važiuoti atbuline eiga, jei įranga užstoja krautuvo vairuotojui kelią, arba važiuoti pirmyn tik tada, kai komanduoja signalizuotojas. Įvertinus tai, kad A. S. ir A. M. buvo supažindinti su 2020 m. rugpjūčio 25 d. 3-iame sandėlyje vykdomų krovos darbų planais, ir tai, kad A. S. privalėjo žinoti, jog jam įvažiuojant į sandėlį, jame yra (ar gali būti) kontrolės funkciją vykdantis talmanas, pareiškėjos įsitikinimu, nustatant nelaimingo atsitikimo priežastis, būtina įvertinti, ar krautuvo vairuotojas ėmėsi visų reikalingų ir instrukcijose nurodytų veiksmų, kad išvengtų nelaimės.

Vienas iš pagrindinių VDI veiklos tikslų, įvardintų Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316, 7.2 papunktyje, yra vykdyti nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją. Taigi, įvykio darbe tyrimo pagrindinis tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas – siekis, nustačius įvykio darbe priežastis, numatyti prevencijos priemones panašiems įvykiams darbe išvengti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad VDI inspektoriai, siekdami įgyvendinti visus pagrindinius Nuostatų 29 punkte nustatytus įvykio darbe tyrimo tikslus, atlikdami įvykio darbe tiek pirminį, tiek papildomą tyrimą, nagrinėja visą jiems prieinamą informaciją, taip pat ir Ekspertizės išvadas. Pažymėtina, kad atlikti ekspertizę buvo paskirta vykdant ikiteisminį tyrimą. Būtent ikiteisminio tyrimo tikslas yra nustatyti kaltąjį asmenį, todėl ekspertizės metu pateikiami klausimai formuluojami siekiant ikiteisminio tyrimo tikslų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad dėl neatsargaus gyvybės atėmimo baudžiamoji byla perduota Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams (baudžiamoji byla Nr. 1-14-890/2023), kurioje kaltinimas pareikštas A. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 132 straipsnio 3 dalį, dėl to kad jis dėl neatsargumo, pažeisdamas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, atėmė gyvybę kitam žmogui, t. y. A. M.. Kadangi pagrindinis įvykio darbe tyrimo tikslas yra nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimas, o ne kaltųjų asmenų nustatymas, VDI inspektorius, tirdamas įvykį darbe, vertina visus aspektus, o ne tik tuos, kurie tiesiogiai įtakojo įvykį darbe. Taip pat inspektorius vertina prielaidas tokiai situacijai susidaryti, kokių priemonių turi imtis darbdavys, kad tokie įvykiai ateityje nepasikartotų. Todėl pareiškėja neteisingai teigia, kad pagrindine ir esmine aplinkybe, nulėmusią nelaimingo įvykio atsiradimą, buvo autokrautuvo vairuotojo A. S. nerūpestingas ir darbų saugos instrukcijų reikalavimus pažeidžiantis elgesys.

Kaip matyti iš VDI tyrimo medžiagos, įvykis darbe buvo tiriamas vadovaujantis Nuostatų ir Metodinių nurodymų nustatytais reikalavimais. VDI inspektoriai, tirdami įvykius darbe, susipažįsta su visa jiems prieinama informaciją, kuri yra svarbi nustatant įvykio darbe aplinkybes ir įvardinant nelaimingo atsitikimo darbe priežastis, taip pat ir su ekspertizių išvadomis. Ikiteisminio tyrimo tikslai iš esmės skirias nuo tikslų, kurių siekia VDI inspektorius tirdamas įvykį darbe. VDI inspektorius tyrimą atliko siekdamas įvykdyti įvykių darbe tyrimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytą pagrindinį įvykių darbe tyrimo tikslą - nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos įgyvendinimą. Todėl atsakovė padarė teisingą išvadą, kad atskirų darbuotojų ne visai atsakingi veiksmai, tuo labiau jeigu jie yra sąlygoti darbdavių ne iki galo įvykdytų pareigų, kaip to reikalauja darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojantys teisės aktai, nelaimingų atsitikimų darbe prevencine prasme nėra tokie reikšmingi, kaip darbdavio pareigų nevykdymas, šiuo atveju pasireiškęs netinkamu darbo organizavimu ir nepakankama saugos ir sveikatos darbe vidine kontrole.

Pažymėtina, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastys yra nustatinėjamos VDI atliekamo tyrimo metu, o ne ikiteisminiame tyrime. Minėta, kad ekspertizė buvo skirta vykdant ikiteisminį tyrimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A624-2130/2014 pažymėjo, kad VDI vykdomo nelaimingo atitikimo darbe tyrimo ir dėl to paties įvykio pradėto ikiteisminio tyrimo metu sprendžiami skirtingi klausimai, todėl pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad VDI darbuotojai ne tik kad neatsižvelgė į 2021 m. birželio 11 d. Ekspertizės akte išdėstytas faktines aplinkybes, kai kurias jų interpretavo priešingai, nėra pagrindas pripažinti VDI sprendimą neteisėtu. Teismo ekspertai atsakė į Klaipėdos apylinkės teismo pateiktus konkrečius klausimus, kurie yra svarbūs institucijoms, atliekančioms įvykio darbe, kurio metu mirtiną traumą patyrė UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas A. M., ikiteisminį tyrimą.

Minėta, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad darbdavys, vertindamas talmanų profesinę riziką, privalėjo įvertinti, ar jo darbuotojams yra saugu vaikščioti vietomis, kur juda sunkusis transportas ir kur pėsčiųjų ir transporto keliai, kaip teigia pareiškėjas, nepažymėti ir tinkamai nepaženklinti. Matydamas tokią situaciją, kuri kelia neabejotiną pavojų jo darbuotojams, darbdavys privalėjo kreiptis į UAB „Birių krovinių terminalas“, kad ši rizika būtų pašalinta arba sumažinta iki priimtinos.

Apibendrinus byloje nustatytas aplinkybes, sprendžiama, kad atsakovė duomenis, susijusius su ginčo įvykiu darbe, vertino objektyviai, visapusiškai, analizavo pareiškėjos pateiktus paaiškinimus, dokumentus bei nurodomas aplinkybes, todėl teigti, kad tyrimas atliktas šališkai ar vieno iš tyrime dalyvavusių asmenų naudai nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pastebi, kad atsakovė tyrimą atliko vadovaujantis Nuostatų reikalavimais, užpildė N-1 formos aktą, pareiškėjai išreiškus nesutikimą, pateikė motyvuotą sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos prašomas panaikinti 2021 m. spalio 18 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimas Nr. SD-129-20582 „Dėl įvykio darbe, kurio metu UAB „SGS Klaipėda LTD“ darbuotojas A. M. patyrė mirtiną traumą, papildomo tyrimo“ priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti skundžiamo sprendimo vadovaujantis pareiškėjos nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Kadangi pagrindinis pareiškėjos reikalavimas dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo netenkintinas, pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovę atlikti pakartotinį papildomą tyrimą dėl nelaimingo įvykio darbe taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Remiantis nustatytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės sumokėtą žyminį mokestį. Konstatavus, jog pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų – žyminio mokesčio priteisimo, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, netenkinamas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Birių krovinių terminalas“ pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1452 Eur. Pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2022 m. sausio 31 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą, kurioje matyti, jog atsiliepimo į UAB „SGS Klaipėda LTD“ skundą parengimas kainavo 1452 Eur.

Iš atsiliepime į skundą UAB „Birių krovinių terminalas“ pozicijos matyti, jog trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjos skundą laikė nepagrįstu ir prašė jį atmesti. Atmetus pareiškėjos skundą, apginamos trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Birių krovinių terminalas“ teisės ir teisėti interesai darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Dėl šios priežasties UAB „Birių krovinių terminalas“ turi teisę į išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, be kita ko, nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta Rekomendacijų redakcija) (toliau – Rekomendacijos). CPK 98 straipsnio 3 dalis nustato, kad šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nustatant galimą priteisti užmokesčio dydį už atsiliepimo į skundą parengimą, taikomas Rekomendacijų 8.2 papunktis, kuris, be kita ko, numato, kad už atsiliepimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra susijęs su koeficiento 2,5 taikymu. Nustatant galimą priteisti užmokesčio dydį už atstovavimą teismo posėdyje, taikomas Rekomendacijų 8.19 papunktis, kuris numato, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra susijęs su koeficiento 0,1 taikymu. Atsiliepimas į skundą teismui buvo pateiktas 2022 m. lapkričio 18 d. (2022 m. IV ketvirtį). Skaičiuojant maksimalų priteistiną užmokestį už atsiliepimo į skundą parengimą taikytinas 2022 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) – 1780,5 Eur. Remiantis Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 papunkčiais, nagrinėjamu atveju rekomenduojama priteisti maksimali suma už atsiliepimo į skundą parengimą yra 4451,25 Eur (1780,5 Eur x 2,5).

Taigi, šiuo atveju trečiojo suinteresuoto asmens prašomos priteisti išlaidos yra mažesnės nei rekomenduojamų priteisti išlaidų maksimali suma, jos yra pagrįstos, todėl trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Birių krovinių terminalas“ iš pareiškėjos UAB „SGS Klaipėda LTD“ priteistinas 1452 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SGS Klaipėda LTD“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „SGS Klaipėda LTD“ trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Birių krovinių terminalas“ 1452 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.