Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-290-278/2015

Teisėjas Arvydas Jasonas Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01240-2014-7

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 4 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ir atsakovo Panevėžio lopšelio-darželio „Rugelis“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2082-837/2014 pagal ieškovo A. Š., atstovaujamo įstatyminių atstovų J. Š., V. Š. ieškinį atsakovui Panevėžio lopšeliui-darželiui „Rugelis“, tretiesiems asmenims G. K., Panevėžio miesto savivaldybės administracijai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo A. Š. apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas, atsakovo Panevėžio lopšelio-darželio „Rugelis“ apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-10-22, apie 9.45 val., darželio-lopšelio „Rugelis“ patalpose įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu spintelės durelėmis buvo stipriai prispaustas mažamečio A. Š. dešinės rankos bevardis pirštas (1 t., b. l. 187-188). Iš VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės Vaikų ligų skyriaus išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad A. Š. gydėsi nuo 2013-10-22 iki 2013-10-25, jam buvo diagnozuota dešinės plaštakos IV-o piršto naginės falangos trauminė amputacija (1 t., b. l. 23-25). Ieškovas, atstovaujamas įstatyminių atstovų, teigia, jog atsakovas Panevėžio darželio-lopšelio „Rugelis“ tinkamai nevykdė šalių sudarytos Ikimokyklinio ugdymo sutarties nuostatos, kuria įsipareigojo sudaryti vaikui tinkamas ir saugias ugdymo ir ugdymosi sąlygas, saugoti nuo fizinių bei sveikatą žalojančių poveikių, todėl privalo atlyginti neturtinę žalą. Panevėžio lopšelis-darželis „Rugelis“ nurodo, jog dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo nėra jo bei jo darbuotojų kaltės ir civilinei atsakomybei taikyti privalomų sąlygų.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punkte numatyta, kad vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Minėto įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatos numato, kad mokymo, auklėjimo, gydymo ir kitų įstaigų vadovai, auklėtojai ar jiems prilygstantys asmenys, pažeidę vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, įtvirtinančios pareigą atlyginti padarytą žalą, nustato kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 str. 1 d.). Darbdavio atsakomybę už jo darbuotojo padarytą žalą lemia CK 6.264 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius bei neturtinę žalą (CK 6.283 str. 1 d., 2 d.). Deliktinės atsakomybės taikymui privalo egzistuoti visos būtinosios civilinei atsakomybei kilti sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė, žala bei nuostoliai (CK 6.246 str. - 6.249 str.). Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013-10-22 atsakovo Panevėžio miesto darželio-lopšelio „Rugelis“ patalpose nelaimingo atsitikimo metu A. Š. buvo stipriai sužalotas dešinės rankos bevardis pirštas, t.y., amputuotas naginės falangos lygmenyje (1 t., b. l. 24). Iš bylos duomenų matyti, kad 2013-09-05 V. Š. ir Panevėžio lopšelis-darželis „Rugelis“ sudarė Ikimokyklinio ugdymo sutartį Nr. 914, dėl A. Š. ikimokyklinio ugdymo(si) (1 t., b. l. 10). Šios sutarties 2.3 punktu Panevėžio m. lopšelis-darželis „Rugelis“ įsipareigojo sudaryti vaikui tinkamas ir saugias ugdymo ir ugdymosi sąlygas, saugoti nuo fizinių bei sveikatą žalojančių poveikių. Minėto lopšelio-darželio auklėtojo pareiginių nuostatų Nr. 5, 2.1 punktu nustatyta, kad atsakovo darbuotojas įsipareigoja prižiūrėti vaikus ir užtikrinti jų gyvybės ir sveikatos apsaugą (1 t., b. l. 58-59). Iš auklėtojos G. K. 2013-10-22 paaiškinimo matyti, kad įvykio dieną, auklėtojai su vaikais tvarkant žaislus, ieškovui A. Š. įsitvėrus į pradarytos spintelės duris ir joms beužsidarant, buvo prispaustas pirštas, kurio dalis buvo amputuota (1 t., b. l. 104). Panevėžio apylinkės prokuratūros 2013-12-13 nutarime atsisakyti patenkinti J. Š. skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo nurodyta, kad, nors ir nenustatyti tyčiniai ar aplaidūs veiksmai dėl A. Š. sužalojimo, tačiau Panevėžio lopšelio-darželio „Rugelis“ ar auklėtojos kaltė sietina su nevykdyta bendro pobūdžio pareiga elgtis rūpestingai ir atidžiai, t.y. pakankamai įvertinti, kad grupėje esantys vaikams lengvai prieinami baldai gali būti papildomas rizikos faktorius vaikams susižaloti (1 t., b. l. 12-14). Civilinės teisės aspektu, paminėtos bendro pobūdžio pareigos nevykdymas atitinka deliktinės atsakomybės sampratą (CK 6.263 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje nepaneigta, kad atsakovo darbuotoja G. K. nepakankamai atidžiai vykdė savo pareigas, kad neskyrė reikiamo dėmesio vaikams, esantiems prie spintelės, nestebėjus jų, kas, atsižvelgiant į minėto baldo konstrukcijas ir durelių varstymo mechanizmą, turėjo būti vykdoma. Tai, kad į prie spintelės buvusius vaikus nebuvo kreiptas pakankamas dėmesys, patvirtina ir Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, iš kurio matyti, jog tik išgirdus vaiko klyksmą buvo prieita prie čia žaidusių vaikų (1 t., b. l. 15). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo direktorė, atsižvelgdama į auklėtojos G. K. 2013-10-22 pasiaiškinimą dėl ieškovo susižalojimo, 2013-10-23 įsakymu, skyrė G. K. drausminę nuobaudą – pastabą, su kuo G. K. sutiko (1 t., b. l. 60, 104). Paminėtos aplinkybės leidžia konstatuoti dėl patirto vaiko sužalojimo egzistuojant neteisėtiems atsakovo veiksmams (CK 6.246 str. 1 d.). Atsakovas neįrodinėjo, kad dėl A. Š. sužalojimo galėjo būti atsakingi kiti vaikai, įvykio metu buvę šalia ieškovo (CPK 178 str.). Byloje nepaneigtas faktas, jog auklėtojai nesant pakankamai atidžiai, buvo sužalotas A. Š., kas patvirtina egzistuojant priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.). Pagal CK 6.248 straipsnio 2 dalį, civilinėje teisėje, kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu. Kaip minėta, tiriant 2013-11-20 įvykį, kaip galimai padarytą nusikalstamais veiksmais, nebuvo nustatyti atsakovo ar jo darbuotojos tyčiniai ar aplaidūs veiksmai A. Š. atžvilgiu, tačiau tai nėra pagrindas, suponuojantis atsakovo nekaltumą. Įvertinus 2013-10-22 nelaimingo atsitikimo aplinkybes, trečiojo asmens G. K. paaiškinimus, nagrinėjamu atveju atsakovo ir jo darbuotojos kaltė pasireiškė per neatsargumą, nepakankamą pareigų vykdymą (CK 6.248 str. 2 d.; CPK 185 str.). Šią išvadą pavirtina ir paties atsakovo veiksmai, 2013-10-23 skiriant auklėtojai G. K. drausminę nuobaudą. Pakankamų ir leistinų įrodymų, vienareikšmiškai paneigiančių atsakovo kaltę, byloje nepateikta (CPK 178 str.). Vertinant atsakovo teiginius dėl mišrios kaltės buvimo, kolegija pažymi, kad byloje nenustatyti faktai, jog ieškovas buvo drausminamas nesielgti netinkamai, t. y., nekišti pirštų į spintelę (ar buvo duodamos pastabos kitiems vaikams), todėl teigti ieškovui buvus ir pačiam atsakingam už patirtą žalą, nėra pagrindo. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog ieškovas A. Š. įvykio metu buvo tik 2 metų amžiaus, todėl jo suvokimas apie galimas pasekmes negali būti prilyginamas suaugusio asmens suvokimui. Pareiga užtikrinti vaikų gyvybės ir sveikatos apsaugą tenka atsakovui, kurio globon perduodami vaiką tėvai turi lūkestį, kad vaikui bus užtikrintos pirmiausia sveikos ir saugios gyvenimo sąlygos. Atsakovo teiginiai dėl laiku suteiktos vaikui medicininės pagalbos, auklėtojos G. K. tinkamo atestavimo, negali patvirtinti tinkamai laikiusis 2013-09-05 Ikimokyklinio ugdymo sutartimi Nr. 914 prisiimtų įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu. Dėl paminėtų motyvų, konstatuotina, jog atsakovas pažeidė pareigą užtikrinti A. Š. saugias ugdymo sąlygas, todėl atliko neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius neveikimu. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotą nuostatą, kad darbdaviui yra taikoma žalą padariusio asmens kaltės prezumpcija, konstatuotina, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos atsakovo Panevėžio lopšelio-darželio “Rugelis“ civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė), todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovo patirtą neturtinę žalą.

Byloje neneigiama, kad ieškovas A. Š., dėl 2013-10-22 nelaimingo atsitikimo, patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nes pagal pateiktus medicininius dokumentus, jam buvo atlikta operacija, taikant bendrąją narkozę, buvo lankytasi pas psichologus (CPK 182 str., 1 t., b. l. 23-26, 100). Iš dalies tenkindamas ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas įvertino šias aplinkybes, vadovavosi teisingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgė į tai, jog dėl sužalojimo nenustatyti tyčiniai ar aplaidūs atsakovo veiksmai bei atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, tačiau abi šalys nesutinka su nustatytu neturtinės žalos dydžiu (2 t., b. l. 17-19). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis yra teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt.. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teisingas neturtinės žalos atlyginimas reikalauja užtikrinti protingą nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens skirtingų interesų pusiausvyrą ir tuo pačiu kuo labiau individualizuoti neturtinės žalos atlyginimo nustatymo procesą, įvertinant tai, kad kiekvienam asmeniui jo teisių pažeidimas turi skirtingą poveikį. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Aiškindamas neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis neturtinis žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2015). Kaip nurodyta aukščiau, pagal 2014-01-09 specialisto išvadą, A. Š. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinės plaštakos ketvirto piršto naginio pirštakaulio srities trauminės amputacijos jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., b. l. 22). Medicininių išrašų duomenimis, berniukui atlikta piršto operacija praėjo be komplikacijų (1 t., b. l. 24). Duomenų, kad patirta trauma A. Š. sukėlė tam tikro lygio neįgalumą, nepateikta, tačiau negalima pripažinti, jog dalinė dešinės rankos piršto amputacija neturės įtakos vaikui ateityje. Neatmestina, jog dėl patirtos traumos atsiradusios neigiamos pasekmės apribos jo pasirinkimą užsiimti tokia veikla, įgyti profesiją, kuri reikalauja didesnio kruopštumo, o atsižvelgiant į vaiko amžių, galimai ši trauma apsunkins vaiko smulkiosios motorikos ugdymą ir lavinimą. Neginčijama, kad atstatyti sužalotos vaiko sveikatos į iki traumos buvusią padėtį neįmanoma, todėl vien pakitęs berniuko sužalotos rankos estetinis vaizdas, gali sukelti vaikui savęs vertinimo ir adaptacijos aplinkoje sunkumus. Byloje nenuginčyta, kad A. Š. patyrė ir dvasinius išgyvenimus: tapo jautresnis, piktesnis, jautriai reaguoja į kitų pastabas dėl trumpesnio piršto. Tai, kad su apeliaciniu skundu ieškovas nepateikė įrodymų dėl tebesitęsiančių psichologo konsultacijų, nepaneigia, jog dėl 2013-10-22 nelaimingo įvykio vaikui buvo sutrikdyta psichinė sveikata. Įvertinus, jog dėl netinkamo lopšelio-darželio paslaugų teikimo atsiradę neigiami padariniai vaiko sveikatai ribos įprastą jo gyvenimą, patirti ir patiriami dvasiniai išgyvenimai sudaro prielaidas ieškovui A. Š. pirmosios instancijos teismo priteistą piniginę kompensaciją padidinti iki 5 000 €. Nustatant neturtinės žalos dydį, įvertintina ir tai, jog atsakovas yra biudžetinė įstaiga, dotuojama iš valstybės ir savivaldybės biudžeto (1 t., b. l. 63). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovo kreditoriniai įsipareigojimai 2014-10-01 sudarė daugiau nei 86 tūkst. Lt, todėl ieškovo prašomos neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimas atliktų daugiau baudinę nei kompensacinę funkciją bei sukeltų neadekvačias ir neproporcingas pasekmes kitų atsakovo ugdomų vaikų interesams (1 t., b. l. 182).

Atsakovo teiginiai, jog sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą teismas turėjo analizuoti ir Darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias atsakovo darbuotojo atsakomybės klausimus, atmestini, nes byloje nagrinėjamas ginčas dėl deliktinės atsakomybės taikymo tarp šalių, kurių nesieja darbiniai teisiniai santykiai. Kiti apeliantų ir trečiųjų asmenų teiginiai esminės reikšmės klausimo sprendimui neturi, todėl kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl paminėtų motyvų sprendimas dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, keistinas, jį padidinant (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Už apeliacinio skundo parengimą ieškovo A. Š. įstatyminis atstovas J. Š. sumokėjo 435 € (2 t., b. l. 26). Kadangi apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, o žalos dydį nustato teismas, minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš Panevėžio lopšelio-darželio „Rugelis“ (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. sprendimą dalyje dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio pakeisti ir iš Panevėžio lopšelio-darželio „Rugelis“ ieškovui A. Š. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 5 000 € (penkių tūkstančių eurų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Panevėžio lopšelio-darželio „Rugelis“ (j. a. k. 190416152) J. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 435 € (keturis šimtus trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.