- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-03-17
- Bylos Nr.
- P-469-00059-05
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Sigita Rudėnaitė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. P., L. P.
- Atsakovas
- Kelmės rajono savivaldybės tarybai ir administracijai
- Kategorijos
- 66.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 66.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. P. ir L. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-073-01-2004 pagal pareiškėjų J. P. ir L. P. skundą atsakovėms Kelmės rajono savivaldybės tarybai ir administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
J. P. ir L. P. kreipėsi į teismą, prašydami įpareigoti Kelmės rajono savivaldybės administraciją išduoti detaliojo plano rengimo išvadą dėl autotransporto priemonių degalinės įrengimo, o Kelmės rajono savivaldybės tarybą - įpareigoti priimti sprendimą dėl trijų žemės sklypų sujungimo į vieną sklypą, pakeičiant žemės paskirtį. Pareiškėjai nurodė nuo 2002 metų įsigiję tris vienas šalia kito esančius žemės sklypus, kurie yra tinkamoje degalinės įrengimui vietoje Kelmės mieste. 2003 m. sausio mėnesį prašę savivaldybės administraciją išduoti planavimo sąlygas detaliajam planui rengti, tačiau savivaldybės valdyba ir taryba dėl neaiškių priežasčių iki šiol atsisakiusios leisti rengti detalųjį planą ir keisti degalinių išdėstymo schemą. Pareiškėjų nuomone, jie nepraleido termino kreiptis į teismą, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2003 m. liepos 4-8 d., gavę atsakymus iš Vyriausybės atstovo ir Šiaulių apskrities viršininko.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundas priimtas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, pareiškėjams neprašant termino atnaujinti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktas). Apibendrindamas pareiškėjų reikalavimus, pareikštus pirminiame skunde ir jo patikslinimuose, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai iš esmės ginčijo ir laikė neteisėtais atsakovų veiksmus, atliktus iki 2003 m. gegužės 28 d., t.y. valdybos ir tarybos sprendimus, kuriais jiems neleista inicijuoti detaliojo plano rengimo ir degalinių išdėstymo schemos pakeitimo siekiant statyti degalinę jų valdomuose sklypuose Kelmės mieste. Po 2003 m. gegužės 28 d. Kelmės rajono tarybos galutinio sprendimo nepritarti pareiškėjų prašymui atsakovai neatliko iš esmės jokių naujų veiksmų, kaip nors trukdančių pareiškėjų tikslams. Pareiškėjai teisme patvirtino, kad apie šiuos savivaldybės veiksmus jiems buvo žinoma nuo 2003 m. birželio 8 d., gavus rašytinį atsakymą, ir nurodė, kad bandydami ginčą išspręsti neteismine tvarka, 2003 m. liepos mėnesį kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininko administraciją ir Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje, o šiems atsisakius nagrinėti skundus - į Šiaulių apygardos administracinį teismą. Teismo konstatavimu, savivaldybės veiksmų apskundimo terminas turėtų būti skaičiuojamas bent jau nuo 2003 m. birželio 8 d., t.y. nuo to laiko, kai pareiškėjams tapo tikrai žinoma apie atliktus veiksmus ir priimtus sprendimus jiems rūpimais klausimais. Kreipimasis į Šiaulių apskrities viršininko administraciją ir Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje nekeičia termino skaičiavimo eigos, nes įstatymai nenumato specialios ikiteisminės ginčo dėl savivaldybės tarybos priimtų aktų ir atliktų veiksmų teisėtumo sprendimo tvarkos, pareiškėjai buvo pakankamai informuoti apie savivaldybės poziciją (J. P. dalyvavo ir Kelmės rajono tarybos posėdžiuose). Tačiau pareiškėjų skundas teisme buvo gautas tik 2003 m. rugpjūčio 1 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. spalio 15 d. nutartimi pareiškėjų atskirąjį skundą atmetė, Panevėžio apygardos administracinio teismo nutartį palikdamas nepakeistą. Teismas nurodė, kad remiantis byloje esančia medžiaga, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ginčo dalyką. Pareiškėjai iš esmės ginčijo ir laikė neteisėtais atsakovų veiksmus, atliktus iki 2003 m. gegužės 28 d., t. y. valdybos ir tarybos sprendimus, kuriais jiems neleista inicijuoti detaliojo plano rengimo ir degalinių išdėstymo schemos pakeitimo siekiant statyti degalinę jų valdomuose sklypuose Kelmės mieste. Šios aplinkybės atskirajame skunde pareiškėjai neginčijo. Teismo posėdžio metu (b. l. 72, 74) jie pripažino, kad apie sprendimus dėl degalinių sužinojo 2003 m. birželio pradžioje, gavę 2003 m. birželio 2 d. Kelmės rajono savivaldybės mero raštą Nr. (10.1)-S-684, kuriuo informuota apie atsisakymą priimti sprendimą. Todėl konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundo padavimo termino eigos pradžia laikė 2003 m. birželio mėnesio pradžią ir nusprendė, kad pareiškėjai praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą skundui paduoti. Kadangi pareiškėjai atnaujinti termino skundui paduoti neprašė, teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį nutraukti administracinę bylą, remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Teismas pažymėjo, jog nepagrįstas pareiškėjų teiginys, kad skundo padavimo terminas skaičiuotinas nuo 2004 m. liepos 4 ir 8 d., kai jie gavo atsakymus iš Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos, nes Savivaldybių priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 4 straipsnis bei tuo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas nenumatė privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo tvarkos (pareiškėjų kreipimasis į Vyriausybės atstovą Šiaulių apskrityje ir Šiaulių apskrities viršininko administraciją nelaikytinas išankstiniu ginčo nagrinėjimu ne teismo tvarka).
Pareiškėjai J. P. ir L. P. 2005 m. sausio 19 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą byloje ir Panevėžio apygardos administracinio teismo 2004 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti. Pareiškėjai paaiškina 2002-12-18 įsigiję bendrosios jungtinės nuosavybės teise 3 žemės sklypus, esančius Vilties g. 2, Liolių g. 1 ir Liolių g. 3, Kelmės mieste. Pagal tuometinio Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro VĮ Šiaulių filialo Kelmės rajono gyventojų aptarnavimo biuro išduotus pažymėjimus minėtų žemės sklypų pagrindinė tikslinė paskirtis - privačioms namų valdoms išdėstyti. Siekiant pakeisti žemės pagrindinę tikslinę paskirtį ir suprojektuoti bei įsirengti minėtuose sklypuose degalinę, 2003 m. sausio 21 ir balandžio 14 d. pateikę Kelmės rajono savivaldybės Kraštotvarkos skyriui prašymus leisti sujungti tris žemės sklypus į vieną, pakeičiant jų paskirtį iš namų valdos į komercinės paskirties, t. y. rengti detaliojo plano procesą ir procedūrą bei išduoti planavimo sąlygas degalinei įrengti. Kelmės savivaldybės taryba 2003-05-28 posėdyje atsisakė patenkinti jų prašymą. Kelmės rajono meras 2003-06-02 raštu Nr. (10.1)-S-684 ir rajono savivaldybės bendrojo skyriaus vedėja 2003-06-17 raštu Nr. (10.1)-S-776 apie Tarybos priimtą sprendimą juos informavo. Atsižvelgdami į Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies bei 103 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, 2003-07-02 jie kreipėsi į Šiaulių apskrities viršininko administraciją ir Vyriausybės atstovą apskrityje, kurie pagal Savivaldybių priežiūros įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 - 3 punktus ir 4 straipsnį bei galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo (1995-12-12 redakcija) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą turėjo iš esmės patikrinti tiek Kelmės savivaldybės administracijos, tiek ir Tarybos veiksmų teisėtumą. 2003 m. liepos 4 ir liepos 8 d. jiems atsakyta, kad fizinių ir juridinių asmenų skundai, nagrinėtini administracinių bylų teisenos tvarka, nenagrinėjami, pasiūlant kreiptis dėl atsakovo veiksmų (neveikimo) teisėtumo į apygardos administracinį teismą. 2003-08-01 pateikus skundą Šiaulių apygardos teismui, 2003-12-08 sprendimu teismas skundą patenkino iš dalies. Vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, 2004-03-19 (byla Nr. A2- 316-04, kolegija, susidedanti iš teisėjų A. Baranovo (kolegijos pirmininkas), B. Janavičiūtės (pranešėjas) ir R. Piličiausko) pirmosios instancijos sprendimą panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas konstatavo, kad kyla abejonių, ar pareiškėjai nėra praleidę Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino skundui paduoti. Perdavus bylą nagrinėti Panevėžio apygardos administraciniam teismui, pastarasis 2004-09-13 nutartimi (bylos Nr. 1-073-01-2004) administracinę bylą nutraukė. Vyriausiasis administracinis teismas 2004-10-15 nutartimi (byla Nr. AS10-545/2004, kolegija, susidedanti iš teisėjų S. Gudyno (pranešėjas), R. Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir A. Taminsko), pirmosios instancijos teismo 2004-09-13 nutartį paliko galioti.
Pareiškėjai pažymi, jog pagal galiojusių “Detaliųjų planų taisyklių” (patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-15 įsakymu Nr. 159) 27 punktą fiziniai ir juridiniai asmenys, prieš rengdami detalųjį planą, kreipiasi į savivaldos administracijos pareigūną - vyriausiąjį architektą dėl planavimo sąlygų ir procedūros. Prašymas turi būti išnagrinėtas per 10 dienų, pateikiant išvadą raštu (28 punktas). Jei planavimo organizatorius su išvada nesutinka, jis gali ją apskųsti teritorijų planavimo priežiūros institucijai (29 punktas). “Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių” (patvirtintų Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996-11-22 įsakymu Nr.170) 37 punkte numatyta, kad sąlygas detaliesiems planams rengti parengia ir išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje rengiamas detalusis planas, vyriausiasis architektas arba jo įgaliotas asmuo, o šių Taisyklių 42 punktas numato, kad nesutarimus, iškilusius tarp detaliojo plano organizatoriaus ir sąlygas parengusių institucijų, nagrinėja apskrities valdytojas, sprendimus priimantis “Teritorijų planavimo priežiūros nuostatų” nustatyta tvarka. 1997-04-16 Vyriausybės nutarimu Nr. 370 patvirtinti “Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai” (toliau - Nuostatai) reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, nustato institucijų, atliekančių teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, funkcijas ir teises. Nuostatų 23.2 punktas numatė, kad apskrities viršininkas turi teisę spręsti ginčus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros klausimais, kurių pagal kompetenciją neišsprendžia apskričių viršininkų administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentai (skyriai), o 23.4. punktas įgalina apskrities viršininką spręsti nesutarimus tarp juridinių arba fizinių asmenų ir savivaldybių institucijų dėl detaliojo plano rengimo sąlygų nustatymo arba projekto (statinio) atitikties detaliajam planui. Iš esmės ši tvarka numatyta ir pagal iki 2004 m. gegužės 1 d. galiojusią Teritorijų planavimo įstatymo redakciją (30 straipsnis, 31 straipsnio 4 punktas). Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad iš suinteresuotų asmenų gavo atsakymus (b. l. 37 ir 38) tik 2003-07-04 ir 2003-07-08, tik iš šių atsakymų jie sužinoję apie savo teisės pažeidimą, o Šiaulių apygardos teismui skundą pateikę 2003-08-01, todėl pagrįstai maną, kad skundo padavimo terminų nepraleido bei pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Pareiškėjų manymu, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2004-09-13 nutartis (bylos Nr. 1-073-01-2004) neteisėta, nesilaikius susiformavusios teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktikos. Be to, Vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-15 nutartis nėra teisėta, kadangi nagrinėjant bylą 2004-03-19 ( byla Nr. A2- 316-04) taip pat dalyvavo teisėjas R. Piličiauskas (pažeistos Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio nuostatos).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.
Pareiškėjai prašo atnaujinti procesą byloje Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 9 punktas numato proceso atnaujinimą, kai bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Pareiškėjai prašyme pažymi, jog Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2004-10-15 nagrinėjant jų atskirojo skundo patenkinimo klausimą, kolegijos nariu buvo teisėjas Ričardas Piličiauskas, kuris buvo teisėjų kolegijos nariu ir nagrinėjant bylą pagal anksčiau toje pačioje byloje pateiktą apeliacinį skundą (2004-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-316-04). Administracinių bylų teisenos įstatymo 46 straipsnio 4 dalis nustato draudimą teisėjui, dalyvavusiam nagrinėjant administracinę bylą ir priimant joje sprendimą (nutarimą, nutartį) išsprendžiant bylą iš esmės, dalyvauti nagrinėjant tą pačią bylą apeliacinės instancijos teisme ar pakartotinai tą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Šiuo atveju šis draudimas nebuvo pažeistas, kadangi Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2004-03-16 byla iš esmės nebuvo išspręsta, nuspręsta bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą byloje šiuo pagrindu atmestinas.
Pareiškėjų teigimu, priimtas byloje sprendimas prieštarauja susiformavusiai teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktikai, tačiau pareiškėjai nenurodo, konkrečių teismo sprendimų, kuriems šioje byloje priimtas sprendimas prieštarauja.
Skundžiamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, kad ginčo teisinių santykių atsiradimo metu galioję teisės aktai nenumatė išankstinės neteisminės pareiškėjų skundžiamų administracinių aktų nagrinėjimo tvarkos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-073-01-2004 pagal pareiškėjų J. P. ir L. P. skundą atsakovėms Kelmės rajono savivaldybės tarybai ir administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nutartis neskundžiama.