Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, rengdamasi nagrinėti K. E.H. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje K. E. H. surašytas už tai, kad 2016 m. balandžio 16 d., apie 04.45 val., Kaune, K. Donelaičio g. ties namu Nr. 27, Libano pilietis K. E. H. vairavo transporto priemonę – automobilį Honda Civic 5DR, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 1,03 promilės neblaivumas. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad K. E. H. šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir tokie jo veiksmai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį.

Administracinėn atsakomybėn traukiama K. E. H. kaltę dėl pažeidimo pripažino, nurodė, kad labai gailisi (b. l. 1).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios vairuotojo pažymėjimo kopijos (b. l. 23) matyti, kad K. E. H. policijos pareigūnams pateikė Libano Respublikos išduotą tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Iš byloje esančių asmens duomenų (b. l. 11) matyti, kad 2011 m. kovo 30 d. K. E. H. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris, pasibaigus galiojimo laikui, buvo keičiamas. 2016 m. vasario 1 d. K. E. H. išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7384443, kuris galioja iki 2016 m. sausio 31 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad K. E. H. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 str. 5 d. nustatyta, kad motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

1968-11-08 Kelių eismo konvencijos 41 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad tarptautinis vairuotojo pažymėjimas išduodamas tik nacionalinio pažymėjimo, kuris išduodamas tik įvykdžius minimalias šios Konvencijos sąlygas, turėtojui. Tarptautinis vairuotojo pažymėjimas nebegalioja, kai netenka galios atitinkamas nacionalinis pažymėjimas, kurio numeris įrašytas į tarptautinį vairuotojo pažymėjimą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas įtvirtino, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Remiantis šių Taisyklių 2 punkto 4 dalimi, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba jeigu jis darbo ryšių neturi tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei asmuo čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai asmuo užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Libano Respublika 2016-04-04 išdavė K. E. H. tarptautinį vairuotojo pažymėjimą (b. l. 23). Byloje nėra duomenų, jog K. E. H. turi Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Priešingai, kaip minėta, Libano Respublika jam išdavė tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, todėl darytina prielaida, jog K. E. H. turi Libano Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Kaip matyti iš aukščiau išdėstyto teisinio reguliavimo, pareiškėjo, turinčio Libano Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, Libano Respublikos išduotas vairuotojo pažymėjimas laikomas netinkamu. Įvertinus tai, abejotina, ar K. E. H. galimo pažeidimo padarymo metu turėjo teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolu K. E. H. nėra inkriminuota tai, kad nurodytą galimą pažeidimą jis padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. nustatyta, jog įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys, be kitų priemonių, taip pat nustatomi remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 2 d.). Įrodymus renka turintis teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą organas (pareigūnas) (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 str. 1 d. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nerašyti administracinio nurodymo, jei asmuo dėl to kreipėsi į protokolą rašantį pareigūną; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ATPK 260 straipsnio, kuriame reglamentuoti administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliami reikalavimai, 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių ginties nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (LVAT 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-368/2010).

Kadangi aplinkybė dėl teisės vairuoti transporto priemones turėjimo yra reikšminga sprendžiant klausimą dėl nuobaudos skyrimo ir K. E. H. gali būti paskirta gerokai griežtesnė nuobauda, nei tuomet, jei jis būtų pažeidimą padaręs, turėdamas teisę Lietuvos Respublikoje vairuoti transporto priemones, todėl siekiant, kad būtų teisingai kvalifikuotas K. E. H. galimai padarytas pažeidimas šioje administracinio teisės pažeidimo byloje ir paskirta teisinga nuobauda, yra pagrindas bylą grąžinti institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, nes minėtos aplinkybės nenurodymas administracinio teisės pažeidimo protokole negali būti laikomas suklydimu, nes tuo būtų pažeidžiami tiek Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str. nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, tiek ir tokie principai kaip Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 str. įtvirtintas teisėtumo principas bei staigmenų negalimumo procese principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N502-4307/2009). Pagal suformuotą teismų praktiką, tokia situacija laikytina asmens teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo šio kaltinimo, pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N62-2962/2010, 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N62-552/2011 ir kt.). Teismas šių administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų pašalinti negali, jie laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme. Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, pašalinti nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsniu, 260 straipsniu,

nutarė:

administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. E. H. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį, grąžinti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui - administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.