Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2017-01-12 · Civilinė byla Nr. e2S-75-163/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-12
Bylos Nr.
e2S-75-163/2017
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-12405-2016-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alona Romanovienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Statnėja“
Kategorijos
  • 3.1.18.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-75-163/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-12405-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.; 3.3.2.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 12 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties, kuria atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Statnėja“ atžvilgiu nebuvo laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-15000-769/2016 pagal nurodytos ieškovės ieškinį nurodytai atsakovei dėl turto išreikalavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė išreikalauti iš atsakovės neteisėto valdymo šį turtą: 1) atsparų šalčiui sluoksnį, įrengtą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, viso 150,01 m²; 2) žvirgždo skaldo sluoksnį, žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, viso 425,30 m²; 3) išlyginamąjį sluoksnį, įrengtą žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, viso 840 m²; 4) pilkos spalvos 8 cm storio trinkeles, įrengtas žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, viso 1100 m²; 5) kelio bortus, kurių matmenys 100x22x15, įrengtus žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, viso 100 m; 6) vejos bortus, įrengtus žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, viso 136 m.; prašė leisti šį turtą išsimontuoti ir pasiimti ieškovui pačiam ar pasitelkus trečiuosius asmenis; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovei UAB „Statnėja“ ir / ar tretiesiems asmenims naudotis trinkelėmis, kurios yra sudėtos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Neringa.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas nutartį motyvavo, tuo kad iš atsakovei pareikštų ieškinio reikalavimų ir ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovė siekia išreikalauti turtą – įskaitant ir žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, paklotas trinkeles. Ieškovės teiginys, kad trinkelių naudojimas blogina jų būklę, dėl naudojimo trinkelės dėvisi yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįstais jokiais objektyviais duomenimis, taip pat toks ieškovės teiginys niekaip nepagrindžia, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje priimtas galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas bus apsunkintas ar taps neįvykdomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, juo nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašo ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti visiškai. Nurodo, kad atsisakymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neuždraudžiant atsakovei ir tretiesiems asmenims naudotis ieškovės turtu – trinkelėmis, bus bloginama jų būklė dėl naudojimo, todėl jei būtų priimtas sprendimas ieškovės naudai, ieškovės atgautas turtas gali būti akivaizdžiai nudėvėtas ar net apgadintas, todėl jų rinkos vertė stipriai sumažėtų ir ieškovė patirtų nuostolių, o tai sąlygotų dar vieno ieškinio dėl nuostolių priteisimo ieškovui pateikimą teismui, jei ieškovei priklausantis turtas būtų sužalotas. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kad ieškovė neįrodė, kad trinkelių naudojimas blogina jų būklę, kadangi vadovaujantis LRCPK 182 straipsniu, nereikia įrodinėti aplinkybių teismo pripažintų ir visiems žinomų. Visiems žinoma aplinkybė, kad naudojamas daiktas dėvisi. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).Byloje nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždrausti naudotis trinkelėmis, kurios yra sudėtos žemės sklype. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, nebūtų suvaržytas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2014). Teismas nusprendžia taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, ekonomiškumo, proporcingumo principus, galimus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar netaikymo padarinius, tačiau nespręsdamas galutinai dėl byloje pareikšto reikalavimo pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011. Teismų praktika. 2011, 35). CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo uždrausti atsakovei naudotis trinkelėmis, kurios yra jau yra išklotos žemės sklype. Nurodo, kad naudojimasis trinkelėmis blogina jų kokybę ir mažina vertę dėl natūralaus susidėvėjimo, kurio įrodinėti nereikia, kadangi tai visuotinai pripažįstama aplinkybė, jog naudojamas daiktas praranda vertę. Įvertinus šiuos ieškinio reikalavimus ir siekiant, jog galimai išreikalautas turtas būtų kuo geresnės kokybės, kiek įmanoma mažiau naudojamas, dėl ko būtų ko kiltų kuo mažesni nuostoliai ieškovei ar jie visai nekiltų, būtų pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tačiau apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, kad ieškovės reikalavimas uždrausti naudotis trinkelėmis yra pernelyg plataus ir abstrauktaus pobūdžio. Nors ieškovė ir nurodo, kad naudojimasis trinkelėmis savaime mažina jų vertę ir gali padaryti žalą turtui, kurį ieškovė siekia išsireikalauti, o tokiu būdu būtų atsunkintas galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo vykdymas, tačiau įvertinus tai, kad laikinosios apsaugos priemonės itin plataus pobūdžio - uždrausti naudotis trinkelėmis, išklotomis žemės sklype, vis dėlto gali neproporcingai varžyti atsakovės teises, o tai pažeistų ekonomiškumo, proporcingumo principus, taikant laikinąsias apsaugos priemones.Remiantis teismų informacinės duomenų bazės LITEKO duomenimis, matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-07 nutartimi iš dalies tenkino pakartotinį ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - uždrausti atsakovui UAB „Statnėja“ ir / ar tretiesiems asmenims ant trinkelių, kurios yra sudėtos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, laikyti statybines medžiagas, jų atliekas bei bet kokią techniką (įskaitant ir transporto priemones). Teismas nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui UAB „Statnėja“, į.k. (duomenys neskelbtini), ir / ar tretiesiems asmenims ant trinkelių, kurios yra sudėtos žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje, laikyti statybines medžiagas, jų atliekas bei bet kokią techniką (įskaitant ir transporto priemones), kurios viršija 2 tonas ar kitokiu būdu gadinti, tepti trinkeles, dėl ko prastėtų prašomų išreikalauti trinkelių būklė. Kitoje dalyje prašymo netenkino. Minėto teismo nutarties ieškovė neskundė apeliacine tvarka. Taigi įvertinus šią aplinkybę, matyti, kad ieškovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, patikslinus reikalavimą, pagrindus jį ir įrodžius žalos turtui atsiradimo grėsmę bei teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimą, laikinosios apsaugos priemonės taikytos ir ieškovės reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau yra patenkintas. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančia situaciją, visapusiškai įvertino pateikus rašytinius įrodymus, taikė procesinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį apeliantės nurodytu atskirojo skundo pagrindu (LRCPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Alona Romanovienė