Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus atstovei Rimai Šukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo K. M. buvo pripa­žin­tas neveiksniu, peržiūrėjimo pagal pareiškėjo Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socia­linės paramos skyriaus pareiškimą, suinteresuoti asmenys K. M., R. M. ir S. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimo reikalavimas grindžiamas šiais argumentais. Neveiksniu pripažinto K. M. sveikata nepagerėjo, jis yra neįgalus nuo vaikystės, jam neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 20 procentų darbingumas, jis nesavarankiškas visose srityse. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad K. M. nekalba, skaityti ir rašyti nemoka, pats nepasigamina maisto, nesirūpina savo higiena, nesuvokia pinigų prasmės ir jų nepažįsta, nesuvokia jokių finansinių įsipareigojimų esmės, nesuvokia savo sveikatos būklės, savarankiškai lankytis gydymo įstaigose nesugeba, jam visur reikalinga artimųjų pagalba ir priežiūra. Globėja paskirta jo motina dėl sveikatos ir amžiaus negali tinkamai rūpintis K. M., todėl pareiškėjas prašo ją atleisti nuo globėjos pareigų ir paskirti K. M. globėja jo seserį S. K., pas kurią jis ir gyvena, nes ji geriausiai gali broliu pasirūpinti.

Suinteresuotas asmuo neveiksnaus K. M. globėja R. M. su pareiškėjo prašymu sutinka. Ji patvirtino, kad jos sūnaus K. M. būklė po jo pripažinimo neveiksniu nepagerėjo ir niekas nepasikeitė. Sūnus pats savarankiškai jokioje srityje negalėtų priimti sprendimų ir savimi pasirūpinti. Jis pats nenusiprausia, nenusiskuta ir savo higiena nesirūpina, pasigaminti valgio nemoka, pinigų nepažįsta ir juos plėšo, nieko apie juos nesuvokia, savo sveikatos būklės nesuvokia ir ja pasirūpinti negali. Ji viską turi padaryti už sūnų ir jį prižiūrėti, rūpintis jo sveikata, tačiau dėl amžiaus ir silpnėjančios sveiktos viena jau negali atlikti globėjos pareigų, todėl prašo atleisti ją nuo šių pareigų. Paaiškino, kad sūnus yra fiziškai stiprus ir jai jau neužtenka jėgų juo rūpintis, ypač kai jam paūmėja psichikos sutrikimas, kai jis bėga iš namų.

Suinteresuotas asmuo S. K. su pareiškėjo prašymu sutinka. Ji patvirtino, kad jos brolio K. M. būklė po jo pripažinimo neveiksniu nepagerėjo ir niekas nepasikeitė. Brolis savarankiškai jokioje srityje negalėtų savimi pasirūpinti, nes jis pats nenusiprausia ir savo higiena nesirūpina, pinigų nepažįsta, juos plėšo, turtinių santykių nesuvokia, juo reikia rūpintis visose srityse. Jos motina R. M. dėl amžiaus ir silpnėjančios sveiktos jau negali atlikti globėjos pareigų, nes fiziškai negali pasirūpinti broliu, jo higiena, negali viena su juo išeiti, nes dėl silpnėjančios sveikatos negalėtų juo pasirūpinti. Ji sutinka būti savo brolio globėja ir gali juo rūpintis, nes brolis su motina pas ją dabar ir apsigyveno.

Suinteresuotas asmuo K. M. teismo posėdyje dalyvavo, bet dėl sveikatos būklės nebuvo galimybės jo išklausyti, nes jis visiškai nekalba.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1678-90/06, K. M. pripažintas neveiksniu (b. l. 56), o 2006 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3545-90/06 K. M. globėja paskirta R. M. (b. l. 57). Nagrinėjant minėtą civilinę bylą K. M. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jo psichinei būklei nustatyti ir iš Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad jam konstatuotas labai sunkus protinis atsilikimas ir jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (civilinės bylos Nr. 2-3545-90/06 b. l. 20).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas. Jei per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos šioje dalyje nurodyti asmenys nesikreipia dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksnaus asmens gyvenamosios vietos savivaldybės administracija ar jos įgaliota įstaiga.

Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad globėja per vienerius metus nesikreipė į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jos globotinis K. M. buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, pareiškėjas pagrįstai kreipėsi į teismą, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose K. M. yra neveiksnus.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Teismo psichiatrinės ekspertizės metu ankstesnėje byloje buvo nustatyta, kad K. M. niekada nekalbėjo ir nekalba, buvo pripažintas nemokytinu ir nieko neišmoko, stalo įrankiais naudotis nemoka, neturi higieninių įgūdžių, jokiam kontaktui neprieinamas, į klausimus neatsako, nesiorientuoja aplinkoje, rašyti, skaityti nemoka, impulsyvus, plėšo rūbus, paliepimų nesupranta, jam konstatuojamas labai sunkus protinis atsilikimas (civilinės bylos Nr. 2-3545-90/06 b. l. 20).

Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog K. M. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ar bent kiek pagerėjo. Jo globėja paskirta motina ir jo sesuo patvirtino, kad K. M. sveikatos būklė negerėja ir jis nieko apie save ir savo poreikius nesuvokia, visiškai negali savimi pats pasirūpinti. Byloje pateiktas 2017-09-28 medicinos dokumentų išrašas patvirtina, kad K. M. neįgalus nuo vaikystės, jam nustatyta diagnozė – gilus sunkus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F73.1), turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose tvarkytis negeba, apklausa teisme netikslinga (b. l. 62).

Nesant jokių duomenų apie neveiksniu pripažinto K. M. sveikatos būklės pagerėjimą teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės išvada, pateikta Alytaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1678-90/06 (CPK 469 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančios pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo ir darbingumo lygio pažymos taip pat matyti, kad K. M. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir 20 procentų darbingumas (b. l . 54, 55). Į bylą pateikta 2017-11-16 VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvada Nr. VI-52 dėl K. M. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad jis visose srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, nes jis nekalba, skaityti ir rašyti nemoka, pats nepasigamina maisto, nesirūpina savo higiena, nesuvokia pinigų prasmės ir jų nepažįsta, nesuvokia jokių finansinių įsipareigojimų esmės, nesuvokia savo sveikatos būklės, savarankiškai lankytis gydymo įstaigose nesugeba, jam visur reikalinga artimųjų pagalba ir priežiūra (b. l. 63-67).

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksniu pripažinto K. M. sveiktos būklė nepagerėjo, todėl pripažinti jį nei ribotai veiksniu, nei juo labiau visiškai veiksniu turtinėse ir jam aktualiose asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jo interesų, jis nesugebėtų gyventi savarankiškai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinką ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti pats sau. Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimą priimamų sprendimų riziką, ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, K. M. dėl savo sveikatos būklės savo veiksmų reikšmės suprasti negali, todėl negali gyventi savarankiškai, nes nesugebėdamas adekvačiai vertinti aplinkos, laiko ir savo galimybių, jis gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdamas neadekvačius, neprognozuojamus sprendimus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir į pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti K. M. neveiksniu keistinas ir jis pripažintinas neveiksniu tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Teismų praktikoje laikoma, kad kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, jog nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad K. M. psichikos sutrikimas egzistuoja nuo vaikystės, o jo sveikatos būklė negerėja, taip pat atsižvelgiant į tai, kad jo darbingumas yra tik 20 procentų, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jam nėra aktualus, nes dirbti jis iš esmės negali dėl konstatuoto nedarbingumo ir akivaizdaus psichikos sutrikimo pobūdžio, kuriam esant patys darbdaviai galėtų spręsti ar sudaryti su juo sutartį darbo santykių srityje, jeigu jis to norėtų. Todėl pripažinti jį neveiksniu šioje srityje, kuri nėra aktuali ir kurioje jam nekyla jokių pavojų nepripažinus jo neveiksniu, nėra būtinybės.

K. M. veiksnumo ribojimas šeimos ir politinių santykių srityse prieštarautų minėto Konvencijos 12 straipsnio nuostatoms, nes tai yra asmeninės teisės, kurios dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą – globėją. Todėl globa šiose srityse neprasminga ir nereikalinga, nes negali padėti įgyvendinti jo teisių šiose srityse.

Taip pat nėra prasmės riboti K. M. veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu negalima tapti vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje K. M. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims, jeigu jo veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad K. M. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirtas kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirtas pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui su turima medicinine psichikos sutrikimo diagnoze.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse jis pripažintinas neveiksniu, nes nesuvokdamas savo veiksmų reikšmės ir negalėdamas jų valdyti jis gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimo K. M. negali suvokti finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, todėl negali dalyvauti jokiuose turtiniuose santykiuose. Atitinkamai ir tokių asmeninių neturtinių santykių srityse kaip savitvarkos įgūdžių sritis, sveikatos priežiūros sritis, jis negali savarankiškai patenkinti būtinų savo poreikių bei įgyvendinti savo teisų be kito asmens pagalbos ir nuolatinės priežiūros, nes iš viso nesuvokia, kad reikia rūpintis higiena, sveikata, savo aplinka, nesuvokia, kad jo priimami sprendimai ar sprendimų nepriėmimas gali turėti neigiamų pasekmių jam pačiam. Todėl kitose srityse K. M. pripažintinas neveiksniu.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, savaime turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamu atveju prašoma atleisti R. M. nuo neveiksniu pripažinto K. M. globėjos pareigų ir paskirti neveiksniu tam tikrose srityse pripažinto K. M. globėja S. K., todėl šis klausimas spręstinas šiuo teismo sprendimu.

Globėjas ar rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.246 straipsnio 2 dalis). Kadangi globėjai R. M. yra jau 68 metai ir jos sveikata nuo 2006 metų susilpnėjo, dėl ko ji fiziškai neįstengia rūpintis savo neveiksniu sūnumi, teismas sprendžia, jog tai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad globėja dėl svarbių priežasčių negali atlikti jai pavestos pareigos globoti neveiksnų sūnų. Todėl K. M. globėja R. M. atleistina nuo pareigos globoti savo sūnų.

Neveiksniu tam tikrose srityse pripažįstamam K. M. skirtina kita globėja, nes jis negali teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti ir jo interesais turi pasirūpinti globėjas (CK 3.242, 3.277 straipsniai). Suinteresuotas asmuo K. M. sesuo S. K. sutinka būti globėja, ji nėra teista ar bausta administracine tvarka (b. l. 91, 94), pagal savo sveikatos būklę gali būti globėja (b. l. 74, 75), todėl ji skirtina K. M. globėja.

Teismo sprendimai ir nutartys dėl globos ar rūpybos nustatymo, panaikinimo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo, atleidimo ar nušalinimo nuo pareigų, vykdomi skubiai (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1678-90/06, kuriuo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu, ir pripažinti K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantį (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav., neveiksniu tik šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis.

Atleisti globėją R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) nuo K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) globėjos pareigų ir paskirti K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) globėja S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini), Lazdijų r. sav.

Sprendimo dalis dėl K. M. globėjos atleidimo nuo pareigų ir kitos globėjos paskyrimo vykdoma skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.