- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- eI2-1678-815/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04239-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos Generalinės Prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą
- Atsakovas
- Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- A. J., Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
dalyvaujant pareiškėjai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorei S. V.,
atsakovės Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovėms šios institucijos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausiajai specialistei A. B. ir Specialistų licencijavimo skyriaus mentorei A. K.,
trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovei šios institucijos Teisės skyriaus vyriausiajai specialistei I. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir A. J. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas, Prokuroras), kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2019 m. spalio 28 d. sprendimą Nr. D12-467-(1.11) „Dėl A. J. vertimosi medicinos praktika“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą panaikinti A. J. medicinos praktikos pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją licencijos (Nr. (duomenys neskelbtini)) galiojimą.
2. Pareiškėjas paaiškina, jog A. J. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendyje pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalyje ((duomenys neskelbtini)), jam skirta bauda bei dvejus metus atimta teisė dirbti gydytoju psichiatru. A. J. nusikaltimo padarymo metu turėjo tris licencijas: 1) gydytojo psichiatro; 2) gydytojo neurologo; 3) visuomenės sveikatos priežiūros veiklos (Privalomasis mokymas apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai).
Žemesnės instancijos teismas
Tarnyba 2019 m. liepos 16 d. panaikino A. J. medicinos praktikos licenciją pagal gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją. Specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – ir STT) 2019 m. rugpjūčio 21 d. Tarnybai pateikė duomenis apie 2019 m. birželio 7 d. teismo nuosprendį. STT prašė spręsti, ar A. J. toliau gali užsiimti medicinos praktika ir jei negali, imtis priemonių dėl kitų licencijų panaikinimo.
Tarnyba 2019 m. rugsėjo 17 d. atsakė, kad Marijampolės apylinkės teismas priėmė sprendimą atimti teisę dvejus metus dirbti tik gydytoju psichiatru, o ne apskritai gydytoju (šiuo atveju neurologu), todėl Tarnyba neturi pagrindo imtis priemonių dėl licencijų panaikinimo pagal Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo (toliau – ir MPĮ) 6 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsnio 16 dalies nuostatas.
Nesutikdama su tokia Tarnybos pozicija, STT 2019 m. rugsėjo 24 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir Ministerija), kuri 2019 m. spalio 24 d. raštu pateikė nuomonę, kad Tarnyba savo iniciatyva turi imtis veiksmų, siekiant įvertinti, ar A. J. veiksmai atitinka MPĮ nustatytą licencijos panaikinimo pagrindą. 2019 m. spalio 28 d. Sprendimu Tarnyba informavo, kad neturi faktinio pagrindo naikinti A. J. medicinos praktikos licencijos pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjo manymu, A. J., atlikdamas Marijampolės apylinkės teismo nuosprendyje nurodytus veiksmus, ne vieną kartą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), grubiai pažeidė paciento teises, o jo atlikti veiksmai atitinka MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą licencijos panaikinimo pagrindą.
4. Teismo nuosprendis nepanaikina Tarnybos pareigos vertinti A. J. veiksmus ir kitais MPĮ 6 straipsnio 1 dalyje numatytais licencijos galiojimo panaikinimo pagrindais. Tarnyba, teigdama, kad neturi faktinio pagrindo naikinti licenciją MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu, siaurinamai aiškina šio straipsnio nuostatas. Faktinis pagrindas – A. J. atlikti veiksmai.
Tarnybai netinkamai aiškinant įstatymą, gydytojas, kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir jam panaikinta viena licencija, atsidurtų geresnėje padėtyje negu gydytojas, kuris grubiai pažeidė pacientų teises, tačiau jo atžvilgiu nepriimtas apkaltinamasis nuosprendis.
5. Tai, kad nuosprendžiu buvo atimta teisė dirbti gydytoju psichiatru, nesudaro pagrindo teigti, kad kita A. J. turima licencija negali būti panaikinta kitu – MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Nors minėtam asmeniui atimta teisė dirbti gydytoju psichiatru, šiuo atveju svarbu, kad atlikti veiksmai yra nesusiję su psichiatro medicinine kvalifikacija, tačiau susiję su jo kaip gydytojo veikla, neatsižvelgiant į profesinę kvalifikaciją.
6. Pareiškėjas akcentuoja, kad jeigu valstybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, o kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms. Tarnyba, kuriai įstatymas suteikia teisę panaikinti licenciją, atsisakė tai daryti, o Ministerija jokių priemonių nesiėmė. Todėl pareiškėjas šioje byloje ir siekia ginti viešąjį interesą.
II
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
1. Paaiškina, jog įstatymų leidėjas Tarnybai suteikia dvi funkcijas: savarankiškai vykdyti licencijavimo sąlygų priežiūrą ir esant įstatyme įtvirtintiems pagrindams priimti sprendimą panaikinti gydytojo licenciją verstis atitinkamos kvalifikacijos medicinos praktika bei įforminti kitų įstaigų priimtus teisėtus sprendimus panaikinti licenciją.
Tarnyba, priimdama sprendimą panaikinti A. J. išduotą medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją, vykdė Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. patvarkymą vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį atimti teisę dvejus metus dirbti gydytoju psichiatru (o ne verstis medicinos praktika ar asmens sveikatos priežiūros specialisto praktika). Tad sprendimo teisinis pagrindas yra MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kurio nuostatos siejamos su licencijos galiojimo panaikinimu vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, o ne 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kurio nuostatos siejamos su licencijos galiojimo panaikinimu dėl paciento teisių grubių pažeidimų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismui buvo žinoma ir suprantama, jog A. J., be licencijos verstis gydytojo psichiatro praktika, turi ir gydytojo neurologo licenciją. Nepaisant to, Marijampolės apylinkės teismas nusprendė skirti piniginę baudą, konfiskuoti nusikalstamu būdu gauto turto vertės pinigų sumą bei atimti teisę dvejus metus dirbti gydytoju psichiatru. Teismas apie neurologo licencijos panaikinimą nepasisakė. Tuo atveju, jeigu prokuroras manė, jog teismas netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, jis turėjo teisę teismo sprendimą apskųsti nustatyta tvarka.
Tarnyba, imdamasi papildomų poveikio priemonių dėl A. J. (duomenys neskelbtini) veiksmų, kuriuos jis atliko vykdydamas gydytojo psichiatro pareigas, pažeistų non bis in idem principą, kadangi būtų taikos administracinio poveikio priemonės už veiką, kuri jau buvo ištirta ir už kurią buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė. Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nenurodo, jog būtų nustatyta, kad A. J. neteisėto pobūdžio veiksmus (kurie teisės aktuose nustatyti kaip pagrindas gydytojo medicinos praktikos licencijai naikinti) atliko vykdydamas gydytojo neurologo pareigas. Todėl pagrindo atlikti A. J. gydytojo neurologo licencijavimo sąlygų laikymosi priežiūrą, kaip pareiškėjas buvo informuotas 2019 m. rugsėjo 17 d. raštu, Tarnyba neturi.
3. Pareiškėjas Tarnybos pareigą naikinti antrąją licenciją kildina iš MPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatos, jog panaikinus licencijos galiojimą, remiantis šio straipsnio 1 dalies 4, 6 ar 7 punktu, panaikinamas visų turimų licencijų, suteikiančių teisę verstis medicinos gydytojo, šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto praktika, galiojimas. Tačiau nėra duomenų, jog A. J. neteisėto pobūdžio veiksmus atliko vykdydamas gydytojo neurologo pareigas, todėl bet kokiu atveju MPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostata, atlikus A. J. gydytojo neurologo licencijavimo sąlygų laikymosi procedūrą, negalėtų būti taikoma.
III
1. Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
2. Ministerijos manymu, Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas 2019 m. birželio 7 d. nuosprendį A. J. atimti tik teisę dirbti gydytoju psichiatru, o ne ir gydytoju neurologu, išsamiai įvertinto visas su jo nusikalstama veika susijusias aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą, kad to (tik vienos licencijos panaikinimo) pakanka siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį. Tarnyba teisingai nurodė, kad neturi faktinio pagrindo naikinti A. J. medicinos praktikos licencijos pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją, vadovaujantis MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
IV
1. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, visapusiškai įvertino ir ištyrė byloje esančius įrodymus bei įgyvendinamas baudžiamojoje teisėje galiojantį bausmės individualizavimo principą, paskyrė tokią bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, kuria bus pasiekta bausmės paskirtis. Be to, nuosprendis yra įsiteisėjęs, todėl turi res judicata teisinę galią. Tad, teismas nusprendė, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir teisinis stabilumas bus atkurtas trečiajam suinteresuotam asmeniui uždraudus dirbti tik gydytoju psichiatru, o ne apskritai gydytoju, priešingu atveju bausmė būtų neadekvati padarytam pažeidimui.
3. Nesutikdamas su neįsiteisėjusiu teismo sprendimu, Prokuroras jį galėjo apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka, o ne inicijuodamas naują procesą administraciniame teisme. Be to, atėmus iš A. J. medicinos praktikos licenciją verstis gydytojo neurologo profesine veikla, būtų iš esmės pažeistas non bis in idem principas, kadangi tokia sankcija jam būtų skirta už tą pačią veiką, už kurią jam jau skirta kriminalinė bausmė. Prokuroro pareiškime nurodytas teisės normų aiškinimas yra ydingas, kadangi neatitinka įstatymų leidėjo valios, todėl pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog Prokuroras prašo panaikinti Tarnybos 2019 m. spalio 28 d. Sprendimą, tačiau skundas paduotas tik 2019 m. gruodžio 16 d. Su pareiškimu nepateikti duomenys, kada Prokuroras gavo skundžiamą Sprendimą, tačiau, trečiojo suinteresuoto asmens manymu, Sprendimas gautas iki 2019 m. lapkričio 15 d., todėl pareiškimas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą. Kadangi pareiškėjas galimai praleisto pareiškimo padavimo termino atnaujinti neprašė, pareiškimas atmestinas ir šiuo pagrindu.
V
1. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė pareiškime išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti jame nurodytais pagrindais.
2. Teismo posėdyje atsakovės Tarnybos atstovės šios institucijos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė A. B. ir Specialistų licencijavimo skyriaus mentorė A. K. prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. ir jo atstovas advokatas E. R. su pareiškimu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
4. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovė šios institucijos Teisės skyriaus vyriausioji specialistė I. S. prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
VI
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. birželio 7 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, pripažino A. J. kaltu pagal BK (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalį ir atėmė teisę dvejus metus dirbti gydytoju psichiatru.
2. Tarnyba 2019 m. liepos 16 d. įsakyme Nr. T1-1068(1.1) „Dėl medicinos praktikos licencijos galiojimo panaikinimo“, vadovaudamasi MPĮ 4 straipsnio 5 dalimi, 6 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 7 straipsnio 2 dalimi, Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių, patvirtintų Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ 7 punktu, 20.3.4 ir 57.4 papunkčiais, taip pat atsižvelgdama į Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. patvarkymą vykdyti įsiteisėjusi nuosprendį, panaikino A. J. medicinos praktikos licencijos Nr. (duomenys neskelbtini) verstis medicinos praktika pagal gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją galiojimą 2 metams, kadangi įsiteisėjusiu Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžiu jam buvo atimta teisė dvejus metus dirbti gydytoju psichiatru.
3. STT Kauno valdyba 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašte Nr. 4-07-670 „Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Tarnybą, nurodydama, jog A. J. turi tris licencijas: 1) gydytojo psichiatro (kuri po teismo nuosprendžio yra panaikinta); 2) gydytojo neurologo, kuri yra aktyvi; 3) visuomenės sveikatos priežiūros veiklos (Privalomasis mokymas apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai), kuri taip pat yra aktyvi. Raštu STT prašė spręsti, ar A. J. gali toliau užsiimti medicinos praktika. Jeigu ne, prašė imtis priemonių dėl minėto asmens turimų licencijų panaikinimo pagal MPĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostatas.
4. Tarnyba 2019 m. rugsėjo 17 d. STT Kauno skyriui pateikė raštą Nr. D12-411-(6.18.) „Dėl užklausos apie A. J. vertimąsi medicinos praktika“. Tarnyba paaiškino, jog panaikindama A. J. išduotą medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo psichiatro profesinę kvalifikaciją vykdė Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 2 d. patvarkymą vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį atimti teisę dvejus metus dirbti gydytoju psichiatru (o ne verstis medicinos praktika ar asmens sveikatos priežiūros specialisto praktika). Šio sprendimo teisinis pagrindas yra MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas, kurio nuostatos siejamos su licencijos galiojimo panaikinimu vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, o ne 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kurio nuostatos siejamos su licencijos galiojimo panaikinimu dėl paciento teisių grubių pažeidimų.
Marijampolės apylinkės teismas, nagrinėdamas A. J. padarytą veiklą, priėmė sprendimą atimti dvejus metus dirbti tik gydytoju psichiatru, o ne apskritai gydytoju ar dar ir gydytoju neurologu. Be to, MPĮ nenumato prievolės panaikinus licencijos galiojimą remiantis 6 straipsnio 1 dalies 5 punktu, panaikinti visų turimų licencijų, suteikiančių teisę verstis medicinos gydytojo, šeimos gydytojo, ar gydytojo specialisto praktika, galiojimą. Todėl Tarnyba konstatavo, jog neturi pagrindo imtis priemonių dėl A. J. turimų licencijų panaikinimo pagal medicinos praktikos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 43 straipsnio 16 dalies nuostatas.
5. Nesutikdama su Tarnybos pozicija, STT Kauno valdyba 2019 m. rugsėjo 24 d. raštu Nr. 4-07-750„Dėl informacijos pateikimo“ kreipėsi į Ministeriją. Rašte nurodyta, jog MPĮ 6 straipsnio 2 dalis numato, kad panaikinus licencijos galiojimą remiantis šio straipsnio 1 dalies 4 punktu, panaikinamas visų turimų licencijų, suteikiančių teisę verstis medicinos gydytojo, šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto praktika, galiojimas. Rašte teigiama, jog Tarnyba A. J. veiksmus, kuriais jis pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtą atlygį, turi įvertinti ne tik formaliai MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punkto kontekste (Marijampolės teismo nutartyje nurodytoje apimtyje – teisės dirbti gydytoju psichiatru atėmimas dvejiems metams), bet įvertinti atlikdama patikrinimą (tyrimą) pagal savo vidaus teisės aktus, vertinant minėto asmens atliktus nusikalstamus veiksmus siekiant sau gauti neteisėtų pajamų ir minėto įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto kontekste, o pripažinus pažeidus minėtą punktą, panaikinti ir kitas jo turimas galiojančias licencijas.
6. Ministerija 2019 m. spalio 24 d. rašte Nr. (1.1.20-141)10-6480 „Dėl informacijos pateikimo“ STT Kauno valdybai nurodė, jog Baudžiamojo kodekso (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalyje nurodytos veikos apibrėžtis iš esmės sutampa su vienu iš MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų grubių paciento teisių pažeidimų, už kuriuos naikinamas medicinos praktikos licencijos galiojimas, t. y. „pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti netesėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų“. Ministerija nurodė, jog Tarnyba turėtų savo iniciatyva imtis MPĮ ir Medicinos praktikos licencijavimo taisyklėse, patvirtintose Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 įsakymu Nr. V-396 „Dėl Medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatytų veiksmų siekiant įvertinti, ar A. J. laikėsi MPĮ 10 straipsnio 5 punkte nustatytos pareigos gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti, taip pat ar jo veiksmai, nurodyti Marijampolės apylinkės teismo nuosprendyje, atitinka MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytą licencijos panaikinimo pagrindą, bei esant pagrindui, savo iniciatyva panaikinti ir kitą minėto asmens praktikos licenciją.
7. 2019 m. spalio 28 d. priimtas nagrinėjamoje byloje skundžiamas Sprendimas. Tarnyba nurodė, jog išnagrinėjusi visus argumentas nusprendė nekeisti savo sprendimo nurodyto 2019 m. rugsėjo 17 d. rašte Nr. D12-411-(6.18.). STT rašte nurodyti motyvai dėl medicinos praktikos licencijos pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją, Tarnybos vertinimu, nepaneigia Tarnybos rašte nurodytų argumentų. Ne Tarnyba, o STT Kauno valdyba netinkamai, nepagrįstai ir plečiamai interpretuoja MPĮ.
Tarnyba nurodė, jog sutinka su Ministerijos nurodytais motyvais dėl A. J. medicinos praktikos licencijos pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją naikinimo, todėl bendrąją prasme Tarnyba galėtų atlikti Ministerijos rašte nurodytą tyrimą dėl minėto asmens veiksmų, tačiau šiuo atveju visas Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendyje nurodytas veikas A. J. atliko kaip gydytojas psichiatras, o ne kaip gydytojas neurologas, todėl Tarnyba vis tiek neturėtų faktinio pagrindo naikinti minėto asmens medicinos praktikos licencijos pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją vadovaujantis MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu.
VII
1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Tarnybos Sprendimą (žr. šio teismo sprendimo VI skyriaus 7 punktą) ir įpareigoti Tarnybą panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens medicinos praktikos pagal gydytojo neurologo profesinę kvalifikaciją licencijos galiojimą. Taigi, šioje administracinėje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra: ginčas iš esmės kyla dėl MPĮ 6 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo: pareiškėjas mano, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje Tarnyba turėjo taikyti 4 punktą (Licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu gydytojas grubiai pažeidė paciento teises: šiurkščiai ir žeminančiai elgėsi su pacientu; pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų; seksualiai priekabiavo prie paciento; atliko prieš pacientą veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo požymių, ir gydytojui teisės aktų nustatyta tvarka buvo pritaikyta atsakomybė; būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų teikė pacientui medicinos praktikos paslaugas; nustatyta kitų panašaus pobūdžio pažeidimų, kuriais buvo grubiai pažeistos paciento teisės), o atsakovė ir tretieji asmenys – 5 punktą (Licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu gydytojui įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu uždrausta verstis medicinos praktika).
Prieš įvertinant teisės aiškinimo ir taikymo problemą, kylančią šioje administracinėje byloje, atkreiptinas dėmesys, jog į prokuratūrą STT kreipėsi 2019 m. lapkričio 18 d., todėl trečiojo suinteresuoto asmens A. J. abejonės, ar pareiškėjas laiku kreipėsi į teismą, nėra pagrįstos.
2. Teismas pabrėžia, kad MPĮ yra specialusis administracinis įstatymas, kurio bendrosios kompetencijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas, netaiko ir negali taikyti. Taigi, Marijampolės apylinkės teismas, skirdamas A. J. kriminalinę bausmę – piniginę baudą už (duomenys neskelbtini) (BK (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalis), netaikė MPĮ nuostatų, o pagal BK pritaikęs kriminalinę bausmę – baudą, dar papildomai pagal BK (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalį, (duomenys neskelbtini) straipsnio (duomenys neskelbtini) dalį, (duomenys neskelbtini) dalies (duomenys neskelbtini) punktą, (duomenys neskelbtini) straipsnį A. J. skyrė baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. atėmė teisę dvejus metus dirbti gydytoju psichiatru. Įsiteisėjus Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiui (žr. šio teismo sprendimo VI skyriaus 1 punktą), Tarnyba privalėjo taikyti MPĮ nuostatas ir spręsti licencijų galiojimo naikinimo klausimą: tą ji ir atliko, pritaikydama MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir priimdama 2019 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. T1-1068(1.1) (žr. šio teismo sprendimo VI skyriaus 2 punktą). Teismas pabrėžia, kad pareiškėja neprašo naikinti Tarnybos 2019 m. liepos 16 d. įsakymo Nr. T1-1068(1.1), todėl, remiantis administracinių aktų teisėtumo prezumpcija, laikytina, kad jis yra teisėtas ir galiojantis. Vadinasi, pareiškėjas Tarnybos papildomai ir pakartotinai prašė spręsti tą patį klausimą, t. y. licencijų galiojimo naikinimo klausimą, kuris jau yra išspręstas Tarnybos 2019 m. liepos 16 d. įsakyme Nr. T1-1068(1.1). Tai teisinėje valstybėje, kurioje galioja teisinio saugumo ir teisinio tikrumo principai, reiškiantys, jog asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties, netoleruotina. Vadinasi, vien šiuo aspektu pareiškėjo pareiškimo tenkinti negalima, jis atmetamas kaip nepagrįstas, nes priešingu atveju būtų pažeistas teisinis saugumas ir tikrumas, kurį trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. įgavo pagal Tarnybos 2019 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. T1-1068(1.1).
Antra vertus, teismas, tarp kitko (lot. obiter dictum), atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas iš esmės teisus, jog nagrinėjamu atveju Tarnyba privalėjo taikyti MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 2 dalį, nes MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai turi būti aiškinami turinio aspektu, t. y. MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas visada taikytinas už nusikaltimus, kai medikas pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų, nes jis taikytinas net ne už nusikaltimus, kai medikas atliko prieš pacientą veiką, turinčią vagystės, sukčiavimo požymių, ir gydytojui teisės aktų nustatyta tvarka buvo pritaikyta atsakomybė (nebūtinai baudžiamoji). Kita vertus, šiuo atveju pareiškėjo pareiškimo negalima tenkinti todėl, kad, galiojant Tarnybos 2019 m. liepos 16 d. įsakymui Nr. T1-1068(1.1), trečiasis suinteresuotas asmuo A. J. negali patirti papildomų negatyvių pasekmių, kad jis būtų papildomai persekiojamas net ir viešojo intereso vardan, nes kitaip būtų pažeidžiami teisinio saugumo ir tikrumo principai. Pabrėžtina, kad tai niekaip nėra susiję su non bis in idem principu, nes iš esmės MPĮ 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas ir 2 dalis leidžia panaikinti kelias licencijas, o teismas neabejoja minėtų MPĮ nuostatų konstitucingumu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.