- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-19
- Bylos Nr.
- AN2-337-255/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00667-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. V. (J. V.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimo, kuriuo J. V. (J. V.) pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 1 dalį 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda, pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 10 Eur (dešimties eurų) bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyriausiasis specialistas 2018 m. birželio 8 d. surašė J. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2018 m. gegužės 30 d. 8.30 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę – automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga kliudė stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki buvo išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės. J. V. kitam automobiliui padaryta žala neviršijo 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. J. V. šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 221, 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 8 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu J. V. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį 850 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda, pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį 10 Eur (dešimties eurų) bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir paskirta galutinė 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu J. V. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jam nutraukti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo priimtas visiškai neatsižvelgus į jo, J. V., paaiškinimus ir jo teisinę padėtį lengvinančius įrodymus, kurie nebuvo tinkamai įvertinti. Pažymi, jog administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija ir administracinio nusižengimo nutarimą priėmęs teismas vadovavosi tik jo kaimyno A. K. pranešimu, o pareigūnų tarnybiniai pranešimai taip pat buvo surašyti tik iš A. K. paaiškinimų. J. V. atkreipia dėmesį į tai, kad šis asmuo sąmoningai nevyko į teismo posėdžius, nors buvo šaukiamas, o jo parodymai nebuvo patvirtinti teismo posėdžio metu. Pažymi, jog jo santykiai su minėtu kaimynu yra prasti, jie nesutaria. Apeliantui nesuprantama, kaip A. K. tą rytą nustatė jo girtumą, jei jis alkoholį vartojo tik grįžęs namo, t. y. po naktinės savo pamainos taksi. O policijos kviečiamas, jis prisistatė, t. y. sūnaus D. V. buvo nuvežtas į policijos komisariatą ir ten pasitikrino neblaivumą. Nurodo, jog kitas kaimynas, t. y. A. P., pakviestas į kiemą po A. K. pranešimo policijai apie įvykį, pretenzijų jam, J. V., neturėjo, kadangi jo automobilis buvo apgadintas gerokai anksčiau. Apelianto manymu, A. K. klaidingai suprato, jog tą rytą jis, J. V., kliudė kaimynų automobilius ir dar buvo neblaivus. Pažymi, jog automobilio TOYOTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio kaimynui A. P., priekinės kairės dalies apsaugos kliudymas jo, J. V., automobiliu SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galine kairės pusės dalimi, parkuojantis atbuline eiga jam iš dešinės, fiziškai neįmanomas, o apgadinimai kito kaimyno automobiliui HONDA CRV, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paties kaimyno V. F. nuomone, apskritai nepadaryti. Apelianto manymu, atsižvelgus į visa tai, kas buvo anksčiau paminėta, byloje nesurinkta jo kaltės, padarius administracinius teisės pažeidimus, įrodymų.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į J. V. apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius nesutinka su J. V. apeliaciniu skundu ir prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Pagal ANK 569 straipsnio 4 d. administracinę bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės.
7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės.
8. Pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir panašiai. Sprendžiant klausimą, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kita.
9. J. V. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl minėto įvykio nepripažįsta ir tvirtina, kad visas įvykis yra išgalvotas jo kaimyno A. K., su kuriuo jo santykiai yra prasti, o apklausiamas apie įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teisme J. V. nurodė, jog tą rytą jis grįžo automobiliu namo, pasistatė jį kieme ir išlipęs greitai nuėjo namo, jokio įvykio nebuvo, su niekuo nesipyko, nes nemoka lietuvių kalbos (b. l. 71–72). Tačiau tokie J. V. parodymai paneigti byloje surinktais įrodymais, kurie buvo patvirtinti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, t. y. liudininkų parodymais, administracinio nusižengimo protokolu, policijos pareigūnų D. J. ir M. J. tarnybiniais pranešimais, įvykį mačiusio liudytojo A. K. parodymais, fotonuotraukomis, eismo įvykio vietos schema, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, kita rašytine bylos medžiaga. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo šiuos įrodymus, todėl apeliacinės instancijos teismas dar kartą visos įrodymų analizės nebekartoja, pritardamas pirmosios instancijos teismo nutarime padarytai išvadai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V., neigdamas savo kaltę, tik siekia išvengti atsakomybės, o jo parodymų teisme nepatvirtino jokie byloje surinkti įrodymai. Priešingai, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie patvirtina, jog eismo įvykis buvo padarytas, J. V., sukėlęs eismo įvykį, pasišalino iš įvykio vietos, o į policijos komisariatą po poros valandų prisistatė neblaivus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog iš bylos medžiagos neginčytinai nustatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas J. V. tą rytą neabejotinai vairavo transporto priemonę, šio fakto neginčija ir pats pažeidėjas. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas neturi pagrindo netikėti nei pareigūnų duotais parodymais teisme, nei liudytojo A. K. paaiškinimu, kadangi jis tiesiogiai matė įvykį ir apie jį pranešė policijai. Byloje nėra nustatyta jokių duomenų, kurie rodytų, kad A. K. turėtų tikslą apkalbėti J. V., o vien paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. V. tvirtinimas, jog jų tarpusavio santykiai yra prasti, nedaro tiesioginio įvykio liudytojo A. K. paaiškinimų apie įvykio aplinkybes, abejotinas.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visumos visiškai pakanka J. V. kaltei pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 417 straipsnio 8 dalį konstatuoti. Remiantis šių įrodymų visuma byloje nustatyta, kad J. V. 2018 m. gegužės 30 d. 8.30 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – atbuline eiga ir kliudė stovintį automobilį, jį apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, be to, vartojo alkoholį po eismo įvykio, iki bus išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės.
11. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl J. V. kaltės, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. V. (J. V.) apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.