Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. S. ir N. B. bei gynėjo advokato Algimanto Pileckio apeliacinius skundus dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-13 nuosprendžio, kuriuo:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-02-07 nuosprendžiu paskirta ir su 2011-09-23 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi subendrinta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. ir 66 str., į paskirtą bausmę M. S. įskaitytas laikinas sulaikymas nuo 2011-07-24 iki 2011-07-26, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai, ir 2012-02-07 nuosprendžiu iš dalies atlikta bausmė nuo 2012-02-07 iki 2013-02-13 bei 2011-09-23 nuosprendžiu iš dalies atlikta bausmė.

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1, 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2011-03-01 nuosprendžiu paskirta ir su 2010-11-25 nuosprendžiu subendrinta neatlikta bausme (laisvės atėmimas 2 metams 11 mėnesių) ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 2 mėnesiams.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. ir 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-07-24 iki 2011-07-26 ir suėmimas nuo 2013-01-24 iki 2013-02-13, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Tuo pačiu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-13 nuosprendžiu nuteistas ir M. V., jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. ir N. B. nuteisti už tai, kad jie 2011-07-24 laikotarpyje nuo 15.30 val. iki 16.58 val., veikdami kartu bendrininkų grupėje su M. V., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, nuo rezervuaro pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą – nukentėjusiajam S. R. priklausančius 870,48 litų vertės 5 vnt. 16,74 m² aliuminio lakšto dangos, kurios 1 m² vertė 52 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Nuteistasis N. B. ir gynėjas advokatas A. Pileckis apeliaciniuose skunduose nurodo, kad nuteistieji N. B. ir M. S. neįvykdė nusikaltimo, už kurį yra nuteisti. Teismas nuosprendyje tik išvardino kaltinamajame akte išdėstytus įrodymus, jų išsamiai neanalizuodamas. Mano, kad teismas pasirėmė prielaidomis, jog neva N. B. ir kiti du nuteistieji galėję pasikėsinti įvykdyti vagystę, bet, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, teismas neanalizavo kitų – juos teisinančių įrodymų, todėl priėmė nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teigia, kad nusikaltimą galėjo padaryti tie jaunuoliai, apie kuriuos N. B. davė parodymus dar ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje. Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu N. B. nurodė, kad tuomet, kai jie ėjo girtauti, tai prasilenkė su 17-18 m. amžiaus vaikinais. Tačiau teismas, šių svarbių jo parodymų neįvertino, netyrė įrodymų visumos, o įvertino tik nuteistuosius apkaltinančius įrodymus. Neteisingai įvertinęs įrodymus, teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir nepagrįstai pripažino nuteistuosius padarius nuosprendyje nurodytą nusikaltimą, nors jų kaltė byloje surinktais įrodymais ir nebuvo įrodyta.

Teigia, kad tiek N. B., tiek kiti nuteistieji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltais neprisipažino, ir teisme aiškino, kad, nusipirkę alaus, nenorėjo jo gerti viešoje vietoje, todėl įėjo į buvusios kompresorių gamyklos kiemą, paėjo toliau, už automobilių plovyklos kokius 300 m., kur nebuvo žmonių, ir susėdę gėrė alų. Beeidami jie sutiko kelis jaunuolius, išeinančius iš kiemo. Po kurio laiko atvažiavo policija ir juos nuvežė į policijos komisariatą.

Nuteistasis N. B. ir gynėjas advokatas A. Pileckis apeliaciniuose skunduose nurodo, kad atvykę policijos pareigūnai iš pradžių sulaikė ir išsivežė tik M. S., o N. B. su M. V. išėjo iš teritorijos ir ėjo (duomenys neskelbtini) gatve. Jie buvo sulaikyti einant (duomenys neskelbtini) gatve. Tačiau teismas šios svarbios aplinkybės netyrė ir nuosprendyje neįvertino.

Teismo posėdyje nuteistieji M. S. ir N. B. bei gynėjas advokatas A. Pileckis prašė apeliacinius skundus patenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų ir gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų M. S. ir N. B. bei gynėjo advokato A. Pileckio apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai N. B. ir M. S. pripažino kaltais ir nuteisė pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., todėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-13 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistųjų ir gynėjo advokato apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Nuteistieji M. S., N. B. ir gynėjas advokatas A. Pileckis savo apeliaciniuose skunduose neigia, kad nuteistieji M. S. ir N. B. pasikėsino padaryti jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Ginčydami savo kaltę dėl jiems inkriminuojamos veikos, nuteistieji iš esmės ginčija teismo konstatuotas faktines aplinkybes ir atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigia, kad ne jie nuo rezervuaro nuplėšė aliuminio lakštų dangą ir kad jie nuteisti remiantis tik nenuosekliais liudytojų parodymais. Tačiau šiuos apeliantų skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kuriais jie neigia savo kaltę, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir konstatuoja, kad byloje esantieji ir teismo ištirti įrodymai paneigia apeliantų skundų argumentus.

Byloje esantys iš esmės nuoseklūs ir tapatūs liudytojų L. K., V. K., D. B. parodymai kartu su kita byloje esančia rašytine medžiaga sudaro vieningą nuteistųjų N. B. ir M. S. kaltę įrodančią medžiagą. Liudytojas L. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad jis 2011 m. liepos mėnesį dirbo sargu „(duomenys neskelbtini)“ kompresorių gamyklos teritorijoje ir už jo saugomos teritorijos tvoros iš tolo prie cisternų matė vaikštant ir geriant tris svetimus vyrus. Paliepus jiems išeiti, jie išėjo, tačiau po pusvalandžio jie vėl pasirodė. Dar kartą jiems liepus išeiti, jie išėjo ir vėl grįžo, tada jis paskambino administratoriui. Jis nematė, ką jie darė su skarda, bet girdėjo triukšmą, gal ir skardų lupimo garsus, matė ant žemės išmėtytas skardas. Jo žmona buvo užlipusi ant stogo, sakė, kad prie rezervuarų yra žmonių, todėl jie nuėjo pažiūrėti, ar neardo. Jie buvo 50–70 metrų atstumu. Žmona jam sakė, kad ardo skardas (3 t. 24, 25 b. l.). Liudytoja V. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad prieš pusantrų metų, liepos ar rugpjūčio mėnesį, savaitgalį, tiksliai datos ji nepamena, ji atvažiavo pas vyrą į darbą ir atvežė jam pietus. Ji užlipo ant cecho stogo pasigrožėti miesto panorama ir besižvalgydama pamatė tris vaikinus buvusios gamyklos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Ten buvo didelis rezervuaras, apdengtas skarda. Vienas vyrukas ilgu strypu lupo skardas, kitas vaikinas stovėjo šalia, o trečiasis vaikinas trypė skardas. Ten buvo dauba, skardas trypė, kad jas sulankstytų. Jai nebūtų kilę įtarimų, jei būtų buvusi darbo diena, nes būtų pagalvojusi, kad vyrai dirba. Nulipusi apie tai pasakė vyrui ir jie priėję arčiau tų vaikinų, paklausė, ką jie daro. Atstumas nuo jų iki vaikinų buvo daugiau nei 50 metrų, juos skyrė tvora. Vaikinai atsakė, jog jiems reikia pinigų, ar gaila. Pasakius, kad jie paliktų teritoriją, visi trys išėjo į (duomenys neskelbtini) gatvę, o jie su vyru grįžo atgal prie cecho. Po pusvalandžio vėl nuėjo pažiūrėti – vaikinai kitoje vietoje atsistoję gėrė, kaip suprato, alų, nes matė plastikinį tamsų butelį. Vėl perspėjo, kad išeitų, nes iškvies policiją. Vaikinai pasisuko eiti, bet jie nebestebėjo, ar jie paliko gamyklos teritoriją. Ji matė, kad jie turėjo ilgą strypą ir su juo lupo skardą. Po kurio laiko vėl pastebėjo, kad jie toje pačioje vietoje. Tada vyras paskambino savo administratoriui. Vienas vaikinas vilkėjo raudona maike, kitam buvo atraityta kelnių klešnė. Visus tris kartus, kai teritorijoje matė vaikinus, pagal apsirengimą buvo tie patys vaikinai. Matė, kai atvažiavo policija ir sulaikė būtent tuos tris vaikinus, kuriuos ji su vyru matė teritorijoje (3 t. 25, 26 b. l.). Liudytojas D. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu parodė, kad 2011 m. jis dirbo policijos pareigūnu, tikslios datos nebeprisimena, gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje įmonės teritorijoje trys asmenys plėšia skardą. Nuvykus į įvykio vietą rado tris kaltinamuosius. Kai atvyko, tuo metu neplėšė, tik stovėjo šalia įvykio vietos. Sakė, kad jie ten gėrė alų, bet aplinkui nematė nei alaus, nei butelių. Šalia buvo 5–6 skardos lakštai. Žmogus, kuris kvietė, nurodė, kad skardą plėšė būtent tie asmenys (3 t. 26 b. l.).

Nuteistieji M. S., N. B. ir gynėjas advokatas A. Pileckis apeliaciniuose skunduose nurodo, kad liudytojai L. K. ir V. K. teismo proceso metu nuteistųjų neatpažino, tarp liudytojų L. ir V. K. parodymų yra aiškių neatitikimų, jie neatitinka kitų byloje surinktų įrodymų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti liudytojų L. K. ir V. K. duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, esminėse detalėse sutampa, liudytojai iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Pažymėtina, kad šių liudytojų duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes jų nurodytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (specialisto išvadoje, įvykio vietos apžiūros, asmens apžiūros protokoluose esantys duomenys ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama praėjus nemažam laiko tarpui, ir dėl to liudytojai pagrįstai nebeprisimena ir negali tiksliai nurodyti kai kurių byloje nagrinėjamo įvykio detalių, nedideli netikslumai, esantys šių liudytojų parodymuose, nevertintini kaip nesutapimai ar prieštaravimai. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl liudytojų suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistuosius, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nagrinėjamo įvykio metu liudytojai nuteistuosius įvykio vietoje stebėjo iš tam tikro atstumo, arti prie nuteistųjų nebuvo priėję, aplinkybė, jog liudytojai L. K. ir V. K. teismo proceso metu nuteistųjų neatpažino, yra pateisinama.

Be jau išdėstytų liudytojų L. K., V. K. ir D. B. parodymų nuteistųjų N. B. ir M. S. kaltę patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga – nukentėjusiojo S. R. 2011-07-24 protokolas – pareiškimas dėl vagystės, kuriame S. R. nurodė, kad 2011-07-24 pastebėjo, jog nuo jam priklausančio vieno rezervuaro, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), teritorijoje yra nuardyta ir pavogta apie 100 kvadratinių metrų aliuminio lakštų (1 t. 4 b. l.); 2011-07-24 įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) esanti teritorija, kurioje vienas iš trijų esančių rezervuarų yra dalinai be apskardinimo, šalia rezervuaro ant žemės matosi nuo viršaus nutysusios lakštų tvirtinimo juostos, nugarinėje dešinėje pusėje esančio rezervuaro dalyje matosi pusiau atluptas lakštas, į rezervuarą atremtas metalinis strypas, prie metalinių kopėčių užlipti ant rezervuaro žolėje matosi numestas metalinis lakštas, vidurinio rezervuaro nugarinėje pusėje matosi pusiau atplėšta apskardinimo dalis, žolėje matosi dvi drobinės pirštinės, sulankstytas aliuminio lakštas, du vienas ant kito sudėti aliuminio lakštai, krūmuose matosi sulankstytas aliuminio lakštas, paėjus dar toliau prie pastato sienos matosi metalinis lakštas; atlikus apžiūrą iš įvykio vietos paimtos dvi pirštinės, 5 sulankstyti lakštai aliuminio, kvapo pėdsakai nuo dviejų medžiaginių pirštinių (1 t. 9–22 b. l.); 2011-09-06 daiktų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, jog apžiūrėti įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti 5 aliuminio lakštai, kurie sutepti juodos spalvos tepalu, matosi ant kraštų pradurtos tvirtinimo skylės, du lakštai sulankstyti stačiakampio formos, trys lakštai – stačiakampio formos ir perlenkti pusiau, lakštų aukštis 124 cm, plotis 270 cm (1 t. 23–27 b. l.); 2011-07-25 turto apžiūros aktas, kuriame nurodyta dėl 2011-07-24 įvykdytos vagystės subnuomojamam UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padaryta preliminari žala (1 t. 39–41 b. l.); 2011-11-25 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje konstatuota, kad ant darbinių pirštuotų pirštinių nustatytas M. V. DNR profilis su 99,999999999999994 % tikimybe su papildomos DNR priemaiša (1 t. 81, 82 b. l. ); 2011-07-26 asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog N. B. vilki baltos spalvos sportiniais marškinėliais trumpomis rankovėmis, su užrašu priekyje bei šviesiai mėlynos spalvos džinsinėmis kelnėmis (1 t. 144-147 b. l.); 2011-07-26 asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog M. V. vilki raudonos spalvos sportiniais marškinėliais trumpomis rankovėmis, su baltos spalvos užrašu priekyje bei juodais sportiniais šortais (1 t. 183-185 b. l.); 2011-07-26 asmens apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, jog M. S. vilki šviesiai rudos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis, su ant rankovių, kaklo ir šonų juodos spalvos vertikaliomis juostomis bei juodomis sportinėmis kelnėmis žemiau kelių (2 t. 69–72 b. l.).

Anksčiau minėti liudytojų L. K., V. K. ir D. B. parodymai ir rašytinė bylos medžiaga papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią N. B. ir M. S. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismas neturi jokio pagrindo jais nesiremti ir tikėti deklaratyviais, bylos duomenims prieštaraujančiais nuteistųjų N. B. ir M. S. bei gynėjo advokato A. Pileckio teiginiais. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nuteistųjų N. B. ir M. S. apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, kad jie 2011-07-24 nusipirko alaus ir nusprendė nueiti į buvusios gamyklos teritoriją, kur susėdę gėrė alų, jiems niekas nesakė išeiti iš gamyklos teritorijos, jie po minėtą teritoriją niekur nevaikščiojo ir nusikaltimo nedarė, kad nusikaltimą galėjo padaryti jaunuoliai, kuriuos ateidami sutiko išeinančius iš teritorijos, vertina kaip nuteistųjų N. B. ir M. S. gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus. Apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, kad atvykę policijos pareigūnai iš pradžių sulaikė ir išsivežė tik M. S., o N. B. su M. V. buvo sulaikyti jau jiems einant (duomenys neskelbtini) gatve, nepatvirtina, kad M. S. ir N. B. nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Įvertinusi prieš tai išdėstytus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl nuteistųjų N. B. ir M. S. kaltės 2011-07-24 laikotarpyje nuo 15.30 val. iki 16.58 val. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mieste, nuo rezervuaro pasikėsinus atvirai pagrobti svetimą turtą. Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad N. B. ir M. S. pasikėsino padaryti jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kad tokia veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., todėl nėra teisinio pagrindo priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašoma apeliaciniais skundais.

Apeliaciniuose skunduose N. B. ir gynėjas advokatas A. Pileckis nurodo, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko laikantis bylos nagrinėjimo teisme nuostatų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BPK XIX - XXII skyriuose, laikantis rungimosi principo, kaltinamiesiems sudarant galimybes naudotis procesinėmis teisėmis ir jiems aktyviai šiomis naudojantis, teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, išklausė tiek baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų parodymus, tiek liudytojų parodymus, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad duomenų, leidžiančių manyti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, buvo šališkas ir turėjo išankstinę nuomonę dėl kaltinamųjų kaltės, nėra. Nuteistiesiems nepalankaus sprendimo priėmimas nereiškia, kad buvo pažeista jų teisė į nepriklausomą ir nešališką bylos nagrinėjimą.

Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra neteisingos, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pagrįstai N. B. ir M. S. paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Taigi, apylinkės teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Be to, apeliantai skunde neginčija jiems paskirtų bausmių. Nors nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, kad jam tik 20 metų, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, jam atimta galimybė pradėti naują gyvenimą, sukurti savo šeimą, kad kalinio gyvenimas yra labai sunkus, jis nepritampa prie kitų, jie jį atstumia ir todėl jam labai sunku, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės neatleidžia jo nuo baudžiamosios atsakomybės už pasikėsinimą įvykdyti nusikalstamą veiką.

Nustačius, kad nuteistieji N. B. ir M. S. pasikėsino įvykdyti jiems inkriminuotą nusikaltimą, nukentėjusiojo S. R. civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti priteistas pagrįstai, nes S. R. dėl nusikalstamų nuteistųjų veiksmų patyrė žalos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad turtinės žalos dydis pagrįstas pateiktais dokumentais ir nėra aiškiai per didelis, ir padarytą žalą privalo atlyginti už ją atsakingi asmenys. Todėl keisti nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

Nuteistasis M. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis kitu nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 242 str. 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, tačiau teismas jam į bausmės laiką neįskaitė laikino sulaikymo laiko nuo 2011-11-03 iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2012-02-07. Pažymėtina, kad visais atvejais teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas laikinasis sulaikymas (Lietuvos Respublikos BPK 140 str.), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1 d.). Tačiau teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju vertindama Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-13 nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, negali revizuoti kito nuosprendžio, kuriuo M. S. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 242 str. Esant šioms aplinkybėms dėl klausimų, susijusių su kitu nuosprendžiu, nuteistasis turi kreiptis į tą nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliaciniai skundai netenkinami.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistųjų M. S. ir N. B. bei gynėjo advokato Algimanto Pileckio apeliacinius skundus.