Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), nuo 2016-07-22 neįgalus, turintis 40 procentų darbingumą, vedęs, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. M. 2015 m. lapkričio 11 d., apie 6.56 val., Pakruojo rajone, kelio P. – L. 11 kilometre (apie 10 km 10 m), vairuodamas automobilį „R. P. 370.20“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126, 127, 128 ir 131.4 punktuose numatytus reikalavimus, tai yra, važiuodamas keliu su asfalto danga nuo L. link Pakruojo ir artėdamas prie priekyje ta pačia kryptimi dviračiu važiuojančios D. Š., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, ypač kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių esant blogam matomumui laiku nelėtino greičio ir nesustojo, važiavo apie 92 km/h greičiu ir viršijo krovininiams automobiliams, kurių didžiausia leidžiama masė didesnė nei 3,5 tonos, maksimalų leistiną 80 km/h greitį, iškilus grėsmei eismo saugumui, laiku nelėtino greičio, nesustabdė automobilio ir neapvažiavo dviratininkės taip, kad nesukeltų jai pavojaus, nepaliko tokio tarpo iš šono nuo dviratininkės, kad eismas būtų saugus, ir dėl to kliudė ta pačia kryptimi dviračiu važiavusią D. Š., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio D. Š. nuo eismo įvykio metu patirtų sužalojimų žuvo įvykio vietoje.

Kaltinamasis M. M. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad važiavo nuo L. link P. į skaldos gamyklą pasikrauti skaldos. Iš priekio jį apakino kita atvažiuojanti transporto priemonė (sunkvežimis), jis nepastebėjo dviratininkės, kuri važiavo ta pačia kryptimi, ir ją kliudė. Važiavo tamsiu paros metu, asfalto danga nebuvo šlapia, važiavo greičiu, kuris nurodytas kaltinime. Tik po įvykio išsiaiškino, kad dviratininkė vilkėjo šviesą atspindinčią liemenę. Jis mato gerai, su ta transporto priemone važinėja apie metus laiko. Pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes. Įvykus įvykiui, jis iškvietė policiją. Po įvykio bendravo su nukentėjusiais, atsiprašė, atlygino 3000 eurų žalos. Atlyginant žalą buvo šie nukentėjusieji ir žuvusiosios sesuo, o kaip jie pasidalino pinigus, jis nežino. Nukentėjusiesiems jis atlygino neturtinę žalą. Dėl žalos dydžio su nukentėjusiais buvo susitarta bendru susitarimu. Įvykio metu jis važiavo su įjungtomis šviesomis. Negali pasakyti ir vertinti dėl įvykio, jeigu būtų važiavęs leistinu greičiu. Žino įvykio padarinius ir dėl to padarė išvadas, vairuoja atsargiau. Liga jam netrukdo vairuoti automobilį. Vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2009 metų, tiksliai nepasakys, nes nepamena. Yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, o už kokius pažeidimus nepamena, paskutinį kartą baustas 2015 m. liepos mėnesį, tiksliau negali pasakyti. Būdamas nepilnamečiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tai buvo gal prieš 9 metus. Prašo tenkinti prašymą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo šeima gyvena kartu su tėčiu, tėtis jam yra pavyzdys, matosi kiekvieną dieną, klauso tėčio patarimų, tėtis nukreipia jį teigiama linkme. Nukentėjusių atsiprašė, pasižada, kad ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Po atostogų su darbdaviu ir gydytoju bus sprendžiama, ar pagal savo sveikatą (dėl neįgalumo) galės dirbti toliau vairuotoju. Jo šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kuriuos išlaiko jis, nes žmona šiuo metu nedirba, augina vaiką ir gauna apie 400 eurų motinystės pašalpą. Jeigu dėl sveikatos būklės jis negalėtų dirbti ar būtų atimtos teisės vairuoti transporto priemones, tada žmona eitų į darbą. Jo neįgalumo pašalpa yra 195 eurai. Vairuotojo pažymėjimas jam yra reikalingas dėl pragyvenimo. Gailisi dėl to kas įvyko, dar kartą atsiprašo nukentėjusių. Po įvykio jį ištiko insultas, mano, kad tai susiję su išgyvenimais dėl įvykio, nes gydytojai sakė, kad tai nuo streso.

Galimas laiduotojas M. M. paaiškino, kad M. M. yra jo sūnus. Su sūnumi jie pasirašė prašymą teismui, kad sūnus būtų atleistas pagal laidavimą ir jis sutinka būti laiduotoju. Su sūnaus visa šeima jie gyvena kartu. Jis yra sūnui pavyzdys, sūnus jo klauso, jie kalbasi, viską aptaria, nuo pat vaikystės artimai bendrauja, sūnus atėjo dirbti į darbovietę, kurioje dirba jis. Mano, kad galės daryti įtaką sūnui. Negali pasakyti, dėl ko sūnui atsitiko toks įvykis. Tuojau po įvykio sūnus jam paskambino, jis paklausė, ar iškvietė greitąją, policiją, o pats tuo metu negalėjo atvykti į įvykio vietą. Sūnus sakė, kad prasilenkdamas su kita mašina, buvo tamsu, nepastebėjo dviratininkės ir kliudė. Sūnus, būdamas nepilnametis, buvo teisiamas, nes buvo papuolęs į blogą draugų įtaką, o jis tiesiog pražiūrėjo, būdamas darbe. Dabar įtaką sūnui darys savo pavyzdžiu, bendraudamas, kalbėdamasis, nes nėra teistas. Bendravo ir su nukentėjusiais. Po šio įvykio sūnus automobilį vairuoja atsargiau, pasikeitė, nes psichologinė trauma buvo didžiulė, labai pergyveno, pasikeitė į gerą pusę dėl atsakomybės. Po šio įvykio sūnui labai pradėjo skaudėti galvą, buvo atlikta operacija ir po operacijos komplikavosi, ištiko insultas. Tai įvyko nerviniu pagrindu. Prašo taikyti laidavimą be užstato, kadangi dirba dvejose darbovietėse, gauna pareigūno pensiją, mėnesinės pajamos yra virš 1000 eurų. Žmona dirba, tačiau gauna tik minimalią algą. Dukra yra pilnametė, tačiau mokosi, studentė, kurią išlaiko ir užstatui lėšų neturi, kadangi gaunami pinigai reikalingi pragyvenimui, dar padeda sūnaus šeimai.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, apžiūrėjus daiktinius įrodymus, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius galimo laiduotojo M. M. paaiškinimą, bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui ir gynėjai, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. M. padaryta veika jo paties prisipažinimu ir kitais byloje esančiais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį, kadangi jis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi bei savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą neturtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas).

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir bausmių skyrimo pagrindais pirmą kartą teisiamam asmeniui, numatytais Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje.

Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau, net ir esant visoms šioms aplinkybėms, teismas gali atsisakyti atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti atitinkamą sprendimą. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą ir, priėjęs išvados apie galimybę atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, priima sprendimą.

Kaltinamasis M. M. neteistas, kadangi ankstesniu nuosprendžiu, kaip nepilnametis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., 58-64 b. l.), yra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau metų laikotarpyje nebaustas ir galiojančių nuobaudų neturi (2 t., 69-71 b. l.), padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 str.), visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką bei atlygino nukentėjusiesiems neturtinę žalą, kas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, (2 t., 12 b. l.), yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi yra dirbantis (2 t., 67 b. l.), nėra įrašytas į psichikos sveikatos centro registrą (2 t., 76 b. l.), turi šeimą, kurioje su žmona augina du mažamečius vaikus, gyvena kartu su tėvais (2 t., 148, 156,157, 160-161 b. l.), yra iš dalies darbingas, nuo 2016-07-22 nustatytas 40 procentų darbingumas (2 t., 154, 155 b. l.), yra gautas laiduotojo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą, todėl, atsižvelgus į tai, kad laiduotojas yra pasitikėjimo vertas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kadangi jis yra kaltinamojo tėvas, kaltinamasis gyvena kartu su juo (2 t., 148 b. l.), yra neteistas (2 t., 150 b. l.), nebaustas administracine tvarka (2 t., 151 b. l.), dirbantis, darboviečių charakterizuojamas teigiamai (2 t., 149, 152 b. l.), todėl kaltinamasis M. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str., BPK 303 str. 4 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgus į laiduotojo asmenines savybes bei jo turtinę padėtį, laidavimas nustatytinas be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 6 dalimi, laiduotojui M. M. išaiškintina, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 7 dalimi ir 8 dalimi, kaltinamajam M. M. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės, padarius naujas nusikalstamas veikas.

Kadangi kaltinamasis M. M. nusikalto, naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nusikalstamos veikos pasekmės labai sunkios (žuvo žmogus), jam skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis šia specialia teise ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 6 p., 68, 71 str.).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti M. M. panaikintina nedelsiant.

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusieji N. Š. ir M. Š. pareiškė civilinį ieškinį civiliniam atsakovui draudimo bendrovei AAS „G. B.“ dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos 5000 eurų (kiekvienam iš jų po 2500 eurų) atlyginimo ir dėl turtinės žalos N. Š. atlyginimo 6045,12 eurų, susidariusias dėl laidojimo išlaidų ir dėl planuojamų kapo sutvarkymo išlaidų.

Civilinis atsakovas AAS „G. B.“ pateikė atsiliepimą į nukentėjusiųjų pateiktą ieškinį, jame nurodydami, jog sutinka atlyginti 5000 eurų neturtinę žalą, tačiau nesutinka atlyginti pilnai prašomos priteisti turtinės žalos, motyvuodami tuo, kad reikalinga iš šios žalos atimti 304 eurų išmokėtą laidojimo pašalpą bei 50 procentų mažinti paminklo ir kapavietės sutvarkymo išlaidas, kurios yra grindžiamos tik preliminariais skaičiavimais. Iš viso sutinka sumokėti 1432,12 eurų laidojimo išlaidų ir 2155,00 eurų paminklo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų.

Nukentėjusieji N. Š. ir M. Š. teisiamajame posėdyje sutiko su civilinio atsakovo atsiliepime išdėstytais motyvais ir siūloma išmokėti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo suma, kas traktuotina, kaip jų, konkrečiai N. Š., civilinio ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo dalies atsisakymu.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies ir nukentėjusiesiems N. Š. ir M. Š. iš civilinio atsakovo AAS „G. B.“ priteistina po 2500 eurų kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo, o N. Š. dar priteistina 3587,12 eurų turtinės žalos atlyginimo, o likusi nukentėjusiosios N. Š. civilinio ieškinio dalis 2458 eurų dėl turtinės žalos atlyginimo atmestina (CK 6.284, 6.291 str., TPVCAPDĮ 11 str.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, automobilis „R. P. 370.20“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomas UAB „SV TRANSPORT“ direktoriaus A. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas neribotai teisėto savininko UAB „SV TRANSPORT“ nuosavybei (BPK 94 str., 1 t., 104-105, 111 b. l.).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, dviratis, saugomas Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas teisėtiems savininkams – nukentėjusiesiems N. Š. ir M. Š. (BPK 94 str., 1 t., 60, 61, 62 b. l.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, diskas Nr. 1 su įvykio vietos apžiūros foto nuotraukomis, 2015-11-11 tachografo diskas Nr. 2, esantys pakete Nr. 3 prie baudžiamosios bylos viršelio, ir CD su garso įrašu dėl 112 pagalbos iškvietimo, esantis voke prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos per visą bylos saugojimo laiką (BPK 94 str.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomi paketuose prie baudžiamosios bylos, - automobilio nuolaužos ir šukės, žuvusiosios D. Š. drabužiai, pirštinė ir kuprinė, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai daiktai ir niekam nereikalingi, sunaikintini (BPK 94 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Perduoti M. M. jo tėvo M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Nustatyti laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

Laiduotojui M. M. išaiškinti, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo.

Išaiškinti M. M., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir gali spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. M., kad laidavimo metu jam padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir yra sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 6 punktu, 68 straipsniu, 71 straipsniu, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, skaičiuojant šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir 5 MGL (188,30 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. M. panaikinti nedelsiant.

Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „G. B.“, veikiančio per Lietuvos filialą, įmonės kodas 300633222, buveinė T. Š. g. 21, Vilnius, civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo po 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) eurų kiekvienam nukentėjusiesiems N. Š. ir M. Š.

Priteisti iš civilinio atsakovo AAS „G. B.“, veikiančio per Lietuvos filialą, įmonės kodas 300633222, buveinė T. Š. g. 21, Vilnius, civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo 3587,12 eurų (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 12 centų) nukentėjusiajai N. Š..

Nukentėjusiosios N. Š. civilinio ieškinio dalį 2458 (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt aštuonis) eurus dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, automobilį „R. P. 370.20“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „SV TRANSPORT“ direktoriaus A. K., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotai teisėto savininko UAB „SV TRANSPORT“ nuosavybei.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, dviratį, saugomą Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariate, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtiems savininkams – nukentėjusiesiems N. Š. ir M. Š.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, diską Nr. 1 su įvykio vietos apžiūros foto nuotraukomis, 2015-11-11 tachografo diską Nr. 2, esančius pakete Nr. 3 prie baudžiamosios bylos viršelio, ir CD su garso įrašu dėl 112 pagalbos iškvietimo, esantį voke prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą bylos saugojimo laiką.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, saugomus paketuose prie baudžiamosios bylos, - automobilio nuolaužas ir šukes, žuvusiosios D. Š. drabužius, pirštinę ir kuprinę, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.