- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-17
- Bylos Nr.
- N-444-1811-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutarties V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad ji 2009 m. birželio 19 d., 8 val. 15 min., Kaune, V. Krėvės pr. – Partizanų g. sankryžoje, vairuodama transporto priemonę Škoda Fabia, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, sukdama į kairę, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su ten važiavusiu ir sustojusiu automobiliu. Apgadintos abi transporto priemonės. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 113 punktų reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2009 m. birželio 26 d. nutarimu V. M. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi V. M. skundo netenkino ir paliko Institucijos nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad pažeidimo padarymas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, fotonuotraukomis. Teismas padarė išvadą, kad pagrindo V. M. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra. Jai skirta administracinė nuobauda atitinka pažeidimo pobūdį, atsakomybę lemiančias aplinkybes bei ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirta nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, V. M. motyvai, kad paskirta nuobaudas neigiamai atsilieps jos šeimos materialinei padėčiai, ji praras darbą, teismo nuomone, nėra pakankami bei negali būti traktuojami kaip išskirtinė situacija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. V. M. administracinį teisės pažeidimą padarė nepasibaigus penkių administracinių nuobaudų, paskirtų už KET pažeidimus, galiojimo terminui (ATPK 36 str.). V. M. 8 kartus bausta baudomis už KET pažeidimus. Baudos sumokėjimas savaime nereiškia, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai yra pasiekti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu V. M. prašo pakeisti teismo nutartį ir paskirti 200 Lt baudą. Nurodo, kad buvo apgadintos tik transporto priemonės, dėl apeliantės darbovietei priklausančio automobilio apgadinimo nebuvo pareikšta jokių pretenzijų, žmonės nesužeisti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra ne kartą pažymėjusi, kad, esant alternatyviai sankcijai, diskrecijos teisė parinkti nuobaudos rūšį suteikiama institucijai, įgaliotai nagrinėti bylą. Kita vertus, naudojimasis diskrecijos teise yra saistomas atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatų. Apeliantė nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų arba sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. V. M. pažymi, kad ji labai gailisi dėl pažeidimo. Atkreipia dėmesį, kad nė vieno KET pažeidimo nepadarė neblaivi, taigi nėra ypač pavojinga visuomenei eismo dalyvė, pažeidimų nedaro tyčia ir stengiasi vairuoti atsakingai. Nurodo, kad netekusi teisės vairuoti ji prarastų darbą ir būtų sunku rūpintis dukterimi. Pastebi, kad dėl šiandieninės situacijos darbo rinkoje, apeliantei netekus darbo, jai būtų sunku susirasti kitą pajamų šaltinį. Mano, kad dėl bylos nagrinėjimo sukeltos įtampos jau yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai. Apeliantė manymu, baudos sumokėjimas į valstybės biudžetą šiuo metu labiau atitinka visuomenės narių interesą negu teisės vairuoti atėmimas. Taip pat nurodo, kad nuobauda gali sukelti jai dar daugiau neigiamų pasekmių, kadangi vairavimo įgūdžiai nyksta.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti teismo nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad ATPK 30¹ straipsnis taikytinas kaip išimtis tik tais atvejais, kai visuma lengvinančių aplinkybių ir duomenų, apibūdinančių pažeidėjo asmenybę, pažeidimo pavojingumą, leidžia daryti išvadą, jog ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės atsakomybės tikslai bus pasiekti, paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą. Administracinių teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad būtinumas turėti teisę vairuoti dėl darbo pobūdžio ir dėl jos netekimo kilsiančios neigiamos pasekmės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis. Be to, apeliantė sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (ATPK 27 str.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 Lt arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per griežta. Apeliantė mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Antra, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Trečia, apeliantės darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jai mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.
Ketvirta, apeliantė jau yra bausta ir turi galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies pažeidimus. Tai neigiamai apibūdina apeliantės asmenybę, rodo, kad jai taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir ji toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad sunkinančių aplinkybių buvimas ar administracinės atsakomybės vengimas paprastai užkerta kelią taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Penkta, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė vertintina parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.
Šešta, aplinkybė, jog nebuvo padaryta žala kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį traukiamo vairuotojo atsakomybei jokios įtakos paprastai neturi. Šio pažeidimo sudėtis reikalauja žalos kitų asmenų turtui atsiradimo.
Septinta, kitos apeliantės nurodytos aplinkybės (rūpinimasis artimaisiais, šeimos materialinė padėtis) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
V. M. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.