Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Robertas Povilaitis Procesinio sprendimo kategorija

NUTARTIS

2010 m. balandžio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Eugenijos Morkūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės Šilutės rajono savivaldybės apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-391-733/2009 pagal ieškovės Daugiabučių namų savininkų bendrijos „Priekalnė“ ieškinį atsakovei Šilutės rajono savivaldybei, tretiesiems asmenims A. M., R. M. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė Daugiabučių namų savininkų bendrija kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės, kaip iš buto savininkės, skolą už komunalines paslaugas. Teismas tenkino ieškovės ieškinį. Atsakovė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad ji nėra bendrijos narė, o skolą privalo mokėti buto nuomininkai.

Kolegija nesutinka su apeliaciniu skundu ir pažymi, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 str. 1 d.). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose–teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Pažymėtina ir tai, kad 1996 m. balandžio 18 d. nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog konstitucinis visų asmenų lygybės principas reikalauja, kad teisėje pagrindinės teisės ir pareigos visiems būtų įtvirtintos vienodai. Be to, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą yra pažymėta ir tai, kad konstitucinis asmenų lygybės principas yra taikytinas ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. vasario 28 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimai). Ta aplinkybė, kad socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos teikimo, t. y. savivaldybės vykdomos pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 4 punktą priskirtosios (ribotai savarankiškos) funkcijos, formų, nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems paslaugas savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems paslaugų tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis tik įregistravus ją įstatymų nustatyta tvarka viešame registre (CK 6.579 str. 4 d). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė nuomos sutarties nebuvo įregistravusi viešame registre, todėl teismas pagristai darė išvadą, kad atsakovė yra tinkama šalis byloje. Apeliantė teigia, kad ji nebuvo įtraukta į bendrijos narių sąrašą, todėl neprivalo atsakyti už bendrijos ar atsakovei priklausančio būsto nuomininko prievoles. Su tokiais apeliantės argumentais negalima sutikti, kadangi Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 27 str. 1 d. numato, jog bendrijos nariu gali būti tik namo, kuriame įsteigta bendrija, patalpų savininkas, o to paties straipsnio 2 d. numato, kad į bendriją įstojama ir iš jos išstojama buto ar kitų patalpų savininko prašymu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Šiuo atveju DNSB „Priekalnė“ įstatų 3 d. ir 8 d. nustato, kad bendrijos nariai yra nurodytų įstatuose butų savininkai, bendrijos nario teises ir pareigas namo patalpų savininkai įgyja nuo bendrijos įstatų įregistravimo dienos arba nuo nuosavybės teisės į patalpas bendrijos name atsiradimo dienos, o namų patalpų savininkų prašymas ar sutikimas tapti bendrijos nariu nereikalingas. Atsižvelgiant į šias nuostatas teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentai, jog ji nėra bendrijos narė ir nėra sukūrusi jokių sutartinių civilinių teisinių santykiu su ieškove, atmestini. Atsakovė, būdama patalpų savininkė, privalėjo tinkamai vykdyti savo prievoles, o šiuo atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė nevykdė savo prievolės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo (CK 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str. 2 d., CPK 178 str., 185 str.).

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 800 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (CPK 98 str. 1 d., 3 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės ieškovei DNSB „Priekalnė“ 800 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.