Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2017-08-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2331-1053/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-08-02
Bylos Nr.
1-2331-1053/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19662-2017-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnė Gailiūnienė
Kaltinamasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2331-1053/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19662-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-iojo skyriaus prokurorės Loretos Masiulionytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta Vilniaus m. sav.), teistas:

1. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį viešaisiais darbais 2 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų kas mėnesį visuomenės labui;

2. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant bausmės laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, uždraudžiant bendrauti su nurodyta asmeniu, per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 150 valandų;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant įvykdyti šią poveikio priemonę per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį viešaisiais darbais 3 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - viešieji darbai 2 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų kas mėnesį visuomenės labui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausmės dalis – 12 valandų į 2 paras arešto,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. 2017 m. balandžio 24 d., apie 19.40 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu, abiem rankomis suduodamas nukentėjusiajai motinai A. V. į pečius, ją pastūmė, dėl ko pastaroji nukrito ant sofos ir galvos pakaušiu atsitrenkė į sieną, nukentėjusiajai A. V. atsikėlus, abiem rankomis paėmė ją už ausų, patempė į viršų ir dar kartą pastūmė, dėl ko pastaroji vėl nukrito ant sofos ir galvos pakaušiu atsitrenkė į sieną, dėl ko ant nukentėjusiosios A. V. galvos pakaušio srityje iškilo gumbas, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai A. V. fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

A. V. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2017 m. balandžio 24 d. vakare, tai galėjo būti apie 19.00 val., buvo namuose Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Buvo išgėręs. Tuo metu bute buvo jo draugė E. K., kaimynas R. S., gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), trečiame namo aukšte, mama A. V. ir jos sugyventinis M. V.. Butas yra dviejų kambarių. Viename kambaryje gyvena jis su drauge, o kitame - mama su sugyventiniu. Butas priklauso motinai. Su savo sugyventine ir kaimynu buvo jo kambaryje, o mama su M. kitame kambaryje. Jis su kaimynu gėrė alkoholį. Tuo metu vonios kambaryje buvo įjungęs skalbimo mašiną ir skalbė savo ir vieno iš savo draugų drabužius. Motina, sužinojusi, kad skalbia draugo rūbus, supyko ir atėjusi į jo kambarį pradėjo reikšti pretenzijas. Prasidėjo konfliktas. Motina su M. buvo girti. Tam, kad prie svečių nerėkauti, jie abudu nuėjo į mamos kambarį. Ten jie apsistumdė. Kad motina nusiramintų ir nerėkautų, ją pastūmė suduodamas į pečius, dėl to ji atsitrenkė į sieną. Po to abiem rankomis paėmė jai už ausų, kažkiek pakėlė į viršų ir dar kartą pastūmė. Motina nukrito ant ištiestos sofos lovos ir galva - pakaušiu atsitrenkė į sieną. Sofa stovi prie pat sienos. Po to paėmė jos mobilaus ryšio telefoną, kuris buvo padėtas ant staliuko šalia lovos ir, kad daugiau nesipykti, išėjo iš namų. Motina tuo metu buvo namuose. Visą šį įvykį matė mamos sugyventinis M.. Jo sugyventinė su kaimynu buvo kitame kambaryje ir girdėjo tik triukšmą - rėkavimą, smurto prieš motiną nematė. Dėl savo elgesio labai gailisi, dėl visko prisipažįsta. Viskas įvyko spontaniškai. Motina išprovokavo konfliktą, o jis pasikarščiavo ir panaudojo prieš ją fizinę jėgą. Prieš motiną smurtavo ir anksčiau. Viskas vyksta dėl to, kad abudu vartoja alkoholinius gėrimus, ji „lenda jam į akis“. Neturi priklausomybės nuo alkoholio. Priklausomybės ligų centre nėra gydytas. Narkotikų ir, ar narkotinių medžiagų nevartojo ir nevartoja. Psichinių sutrikimų neturi, psichiatrinėse ligoninėse nėra gydytas. Šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja. Šiuo metu dirba jo draugė, kuri kažkiek jį išlaiko. Praeitais metais grįžo iš Anglijos. Ten gyveno ir dirbo du metus, turėjo santaupų. Po 2017 m. balandžio 24 d. konflikto namo grįžo tą patį vėlų vakarą. Motina A. pati atidarė jam duris, kadangi neturėjo raktų, ir įleido jį į butą. Kitą dieną, kai abudu prablaivėjo, susitaikė. Visą šį laiką gyveno pas mamą, jų santykiai yra geri. Mamos atsiprašė dėl savo elgesio tik grįžęs namo. Ji papasakojo, kad buvo atvykę policijos pareigūnai, greitoji (b. l. 41, 44).

Nukentėjusioji A. V. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sūnumi A. V., jo drauge E., pavardės nežino, ir savo sugyventiniu A. M. V.. 2017 m. balandžio 24 d., apie 19.40 val., namuose būdamas neblaivus sūnus A. V. pradėjo konfliktuoti, sugriebęs pastūmė į sieną, taip sukeldamas fizinį skausmą, paėmęs už ausų pakėlė nuo žemės, vėl stūmė į sieną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po įvykio ant galvos, pakaušio srityje, atsirado guzas, už kairės ausies atsirado žaizda. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, apžiūrėjo ją vietoje. Į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Sūnus po muštynių taip pat paėmė jos mobilaus ryšio telefoną, kad negalėtų išsikviesti pagalbos ir iš namų pabėgo. Prieš jam pabėgant jai pavyko išbėgti iš buto ir iš sugyventinio mobilaus ryšio telefono išsikviesti policiją. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą, anksčiau taip pat buvo kviesta policija, vyko teismas. Sūnus A. V. niekur nedirba, nuolat vartoja alkoholinius gėrimus. Įtaria, kad sūnus turi psichikos sutrikimų, tačiau anksčiau niekuomet niekur nesigydė, psichikos ligos jam nediagnozuotos. Papildomai apklausta parodė, kad 2017 m. balandžio 24 d. sūnus prieš ją smurtavo. Tą dieną, apie 19.00 val., būdama namuose, pastebėjo, kad sūnus A. skalbia kažkokio draugo rūbus. Kadangi jis niekur nedirba, už buto komunalines paslaugas nemoka, ji nuėjo pas jį į kambarį ir papriekaištavo, kad jis skelbia svetimų žmonių rūbus. A. dėl to supyko ir jai iš paskos atėjo į jos kambarį. Jos kambaryje tarp jų įvyko apsižodžiavimas, kurio metu jis abiem rankomis pastūmė ją prisileisdamas prie jos pečių. Dėl to ji nukrito ant ištiestos sofos ir galvos pakaušiu atsitrenkė į sieną, pajuto galvos skausmą. Sofa stovi prie pat sienos. Ji iš karto atsikėlė, tačiau A. abiem rankomis paėmė ją už ausų, kažkiek patempė į viršų ir dar kartą ją pastūmė ant sofos. Krisdama ir vėl galvos pakaušiu atsitrenkė į sieną ir pajuto galvos skausmą. Ant galvos - pakaušio iššoko guzas. Tuo metu, kai jis sugriebė jai už ausų ir patempė į viršų, ji stovėjo ant grindų, kojos siekė grindis. Pakėlęs į viršų už ausų taip, kad nepasiektų grindų, jis jos nebuvo. Sūnus A. jos nemušė, jokių smūgių jai nesudavė. Jis ją du kartus pastūmė, ko pasekoje ji nugriuvo ant sofos ir pakaušiu atsitrenkė į sieną. Dėl patirto fizinio skausmo ir guzo pakaušyje į medikus ir teismo medicinos ekspertus nesikreipė ir nesikreips. Ją apžiūrėti buvo atvykę greitosios pagalbos medikai, kuriuos iškvietė atvykusi policija. Po to, kai A. ją pastūmė ir nuo stalo paėmė jos mobilaus ryšio telefoną, jis nusisuko nuo jos. Tuo metu ji paėmė savo sugyventinio M. V. mobilaus ryšio telefoną, išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Iki atvyko policijos pareigūnai, A. pasišalino iš namų. Sūnus A. tą dieną jos sugyventinio M. V. nemušė ir jokios fizinės jėgos prieš jį nenaudojo. Jie tik apsižodžiavo, kai A. ją pastūmė, o M. norėjo ją apginti. Faktą, kai A. V. ją stumdė, matė tik jos sugyventinis M.. Kitų žmonių jų kambaryje nebuvo. Sūnaus kambaryje tuo metu buvo kaimynas R. S., tačiau jis nieko nematė. Sūnus A. V. tą dieną fiziniu susidorojimu jai negrasino. Šiuo metu su sūnumi A. susitaikė. Jis jos atsiprašė ir ji jam atleido, jokių pretenzijų jam neturi. Sūnus laikosi kardomosios priemonės ir jos bute negyvena. Jis kartais, jos leidimu užeina pas ją. Mato, kad jis gailisi dėl savo elgesio. Tą dieną sūnus, ji ir sugyventinis M. buvo išgėrę. Alkoholis galėjo turėti įtakos konflikto pradžiai (b. l. 17, 20).

Liudytojas A. M. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. V. yra sugyventinė. Kartu gyvena virš aštuonių metų. A. V. yra jos sūnus. Jį pažįsta virš aštuonių metų. Jo santykiai su A. yra normalūs. Santykiai su juo yra geri, kai jis negeria, tačiau kai išgeria, jis pradeda konfliktuoti. 2017 m. balandžio 24 d. vakare, tai galėjo būti apie 19.00 val., tarp A. ir A. įvyko konfliktas dėl to, kad A., būdamas girtas, skalbimo mašinoje skalbė draugo drabužius. A. jam papriekaištavo sakydama, kad jis niekur nedirba, už komunalines paslaugas nemoka ir dar namo atneša skalbti svetimų žmonių drabužius. A. dėl to įniršo. Jis, atėjęs į jų kambarį, konflikto metu pastūmė savo motiną A., dėl to ji nugriuvo ant lovos ir pakaušiu atsitrenkė į sieną. Kai ji atsistojo, A. dar kartą ją pastūmė į sieną. Kokiu būdu jis ją pastūmė, tiksliai pasakyti negali, nes nematė. Smulkmenų nepastebėjo. Nežino, ar jis ją paėmė už ausų ir pakėlė ar kažkaip kitaip pastūmė. Po to Andžej paėmė Alos mobilaus ryšio telefoną ir išėjo iš buto. Kur tuo metu buvo A. telefonas, kai A. jį paėmė, nežino. Jis A. davė savo mobilaus ryšio telefoną ir ji paskambino 112 telefonu. Atvykusiems pareigūnams ji papasakojo, kas įvyko. Tuo metu jų bute buvo kaimynė D., pavardės nežino, gyvenanti jų name, 57 bute. Dalia telefono neturi. Nepamena, ar ji matė šį incidentą. Jeigu buvo kitame kambaryje, galėjo nematyti, o jeigu buvo jų kambaryje, reiškia matė. A. fizinį smurtą prieš savo motiną A. naudojo ir anksčiau. Dažniausiai jis stumdosi, kartais kumščiuojasi. Apie tai, kad jam paskirta kardomoji priemonė ir jis negali gyventi bute (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti su motina ir neieškoti su ja ryšių, jie žino. Jis jų bute negyvena, tačiau kartais užeina, nes neturi kur eiti. Dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), priklauso A. V.. 2017 m. balandžio 24 d. įvykio metu jis ir A. buvo blaivūs (b. l. 25).

Nukentėjusiosios A. V. 2017 m. balandžio 24 d. protokolo – pareiškimo duomenimis, 2017 m. balandžio 24 d., apie 19.40 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sūnus A. V. pradėjo konfliktuoti, sugriebęs pastūmė į sieną, taip sukeldamas fizinį skausmą, paėmęs už ausų pakėlė nuo žemės, vėl stūmė į sieną, taip sukeldamas fizinį skausmą. Po įvykio ant galvos, pakaušio srityje atsirado guzas, už kairės ausies atsirado žaizda. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, apžiūrėjo vietoje. Į gydymo įstaigą vykti atsisakė (b. l. 7).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2017 m. balandžio 24 d., 19.43 val., pagalbos telefonu registruotas įvykis, jog namuose, (duomenys neskelbtini), pranešėją A. V. muša sūnus (b. l. 9).

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. G. 2017 m. balandžio 24 d. tarnybinio pranešimo dėl galimai smurto artimoje aplinkoje fakto duomenimis, 2017 m. balandžio 24 d., apie 19.45 val., iš budėtojo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos sūnus mušasi. Pranešėja ir sūnus galimai neblaivūs. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė A. V., kuri paaiškino, kad ją užpuolė sūnus, grasino nužudyti, tampė ją už ausų, du kartus trenkė jos galvą į sieną, dėl to ant pakaušio iškilo gumbas. Greitosios medicinos pagalbos medikai apžiūrėjo A. V., tačiau pastaroji atsisakė vykti į ligoninę. A. V. žodžiais, sūnus A. V. smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 12-13).

Greitosios medicinos pagalbos stoties 2017 m. balandžio 24 d. kvietimo kortelės duomenimis, A. V. diagnozuotas galvos sumušimas (b. l. 28-29).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. V. 2017 m. balandžio 24 d., apie 19.40 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, konflikto metu, abiem rankomis suduodamas nukentėjusiajai motinai A. V. į pečius, ją pastūmė, dėl ko pastaroji nukrito ant sofos ir galvos pakaušiu atsitrenkė į sieną, nukentėjusiajai A. V. atsikėlus, abiem rankomis paėmė ją už ausų, patempė į viršų ir dar kartą pastūmė, dėl ko pastaroji vėl nukrito ant sofos ir galvos pakaušiu atsitrenkė į sieną, dėl ko ant nukentėjusiosios A. V. galvos pakaušio srityje iškilo gumbas, taip smurtaudamas prieš artimą giminaitį, sukėlė nukentėjusiajai A. V. fizinį skausmą.

Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai, jo kaltė padarius šią veiką įrodyta.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme sutiko (b. l. 64-65, 66-67).

Skirdamas bausmę A. V., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama tyčiniams nesunkiems smurtiniams nusikaltimams, jis anksčiau teistas (b. l. 52-62), baustas administracine tvarka (b. l. 47-48), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra, nedirbantis. Taip pat atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlytą bausmę – laisvės apribojimą su siūlomais įpareigojimais. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. V. prisipažįsta esantis kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Taip pat, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

A. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su CD, kuriame įrašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, saugomas baudžiamojoje byloje (b. l. 33), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kad išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei išdirbti 80 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. V. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei išdirbti 80 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, A. V. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: voką su CD, kuriame įrašytas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, saugomą baudžiamojoje byloje (b. l. 33), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. V., kad:

1. Asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo procpeso kodekso 353 straipsnio nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė