- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-09
- Bylos Nr.
- 1A-523-315-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-14-1-01210-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Stasys Lemežis, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- J. Ž.
Teisėjas L. Tarčevskaja Teisminio proceso Nr. 1-14-1-01210-2010-4
2011 m. birželio 9 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Kisieliaus,
nuteistajam J. Ž.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo J. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 8 p. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis LR BK 75 str. 2 d., paskirtosios bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimo sutikimo išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Vilniaus teritorinei ligonių kasai pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o ieškinio dydžio klausimas perduotas spręsti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Ž. nuteistas už tai, kad jis, 2010-07-04, apie 6.00 val., Didžiojoje g. 19, Vilniuje esančioje kavinėje „Amatininkų užeiga“ iš chuliganiškų paskatų, kilus asmeniniam konfliktui, sudavė A. D. kumščiu vieną smūgį į veidą, po ko, du kartus smūgiavo nuo primojo smūgio į veidą ant grindų nukritusiam nukentėjusiajam į galvos bei krūtinės sritį. Antrąjį smūgį kėde nukentėjusysis atrėmė rankomis ir kojomis bei, įsikibęs į kaltinamojo laikomą baro kėdę, pakilo. Šiais tyčiniais smurtiniais veiksmais J. Ž. sužalojo A. D., padarydamas jam nosies kaulų lūžį su nosies deformacija, dešinės plaštakos sumušimą, odos nubrozdinimą krūtinėje, dešiniajame dilbyje, kairėje blauzdoje bei kraujosruvą kairės pėdos antrame ir trečiame pirštuose. Nosies kaulų lūžis su nosies deformacija vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. Ž. apeliaciniu skundu prašo jį Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 4 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.
Nurodo, kad kaltinamajame akte jam inkriminuota nusikalstama veika nėra detalizuota, t.y. apsiribojama šablonišku duomenų išdėstymu, nurodant, jog buvo suduoti smūgiai, kuriais nukentėjusiajam A. D. padaryti tam tikri sužalojimai. Konkrečių tariamo įvykio aplinkybių nepateikiama, o tai leidžia daryti išvadą, jog nepateikus visų pagrindinių duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimas. Pats tariamas nukentėjusysis nurodė nematęs, kas jam sudavė smūgį į veidą, be to, tiek teismo medicinos ekspertui, tiek Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės medikams paaiškino, jog jį sumušė ne vienas, o keli žmonės. Valstybės kaltinimą palaikanti prokurorė tik formaliai perrašė liudytojų parodymus bei kitus bylos duomenis, bet nevertino jų bendrame kontekste, iš kurio būtų matyti, kad nėra jokių įrodymų, kurių pagrindų jį būtų galima pripažinti kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nuteistojo teigimu, kaltinamajame akte taip pat nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, t.y. teigiama, jog jis prisipažino dėl pareikšto įtarimo, nors jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai neigė kaltę ir kaltu neprisipažino.
Apeliantas pažymi, kad įrodymų vertinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai patvirtina baudžiamojoje byloje esamų teismo nepašalintų prieštaravimų gausa, taip pat atsietas įrodymų vertinimas, teismo išvadų pagrindimas išimtinai atskirais įrodymais, kurie yra prieštaringi. Nukentėjusiojo parodymai prieštarauja liudytojo A. Š. ir nuteistojo parodymams, tačiau teismas aiškindamasis įvykių eigą į tai dėmesio neatkreipė ir prieštaravimų nepašalino. Pasak nukentėjusiojo, jam buvo suduotas smūgis grįžtant iš tualeto, o liudytojo A. Š. parodymuose daroma užuomina, kad nukentėjusiajam smūgis galėjo būti suduotas vėliau. Be to, A. Š. nurodė, kad Jonas trenkė nukentėjusiajam ranka į veidą, o jam nugriuvus ant žemės, paėmė šalia stovėjusią kėdę ir bandė gulinčiam vyrui suduoti. Apklaustas liudytoja R. K.-R. paaiškino, jog „jie vienas kitam smūgiavo kumščiais, abu buvo nukritę ant grindų“. Šie proceso dalyvių parodymuose esantys prieštaravimai teismo nebuvo pašalinti. L. S., apklaustas liudytoju, parodė, kad „nukentėjęs stvėrė kaltinamąjį už peties ir patempė į save. Tarp judviejų buvo baro kėdė. Jie susigrūmė ir kartu su kėde nukrito ant grindų, tai yra kaltinamasis, kartu su kėde, užgriuvo ant jau nukritusio nukentėjusiojo“. Iš 2011-02-09 teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad teisminio nagrinėjimo metu apklausiama liudytoja R. K.-R. vienareikšmiškai patvirtino, jog apelianto ir nukentėjusiojo nukritimas ant grindų buvo ne smūgio pasekmė, o greičiau susikibimo. Be to, minėta liudytoja nurodė, jog smūgių nematė. Tai patvirtina apelianto nekaltumą dėl jam inkriminuotų smurtinių veiksmų. Apkaltinamajame nuosprendyje nurodomi iškreipti R. K.-R. parodymai, t.y. neatitinkantys tikrųjų posėdžio metu jos duotų ir posėdžio protokole užfiksuotų parodymų. Skundžiamame nuosprendyje nurodomi iškreipti ir liudytojo E. M. parodymai. Klaidinga nurodyta, kad E. M. „paneigė, kad prie baro kas nors būtų nukritęs ant grindų ar laikęs baro kėdes“. Kaip matyti iš teisiamojo posėdžio protokolo, liudytojas E. M. ne paneigė minėtas aplinkybes, o nurodė to nematęs.
Nuteistojo teigimu, vertinant įrodymus buvo remiamasi išimtinai tik jį kaltinančiais duomenimis ir neatsižvelgta į teisinančias aplinkybes. VTMT 2010-07-13 specialisto išvadoje Nr. G 2157/10 (01) nurodyta, jog A. D. 2010-07-04 apie 06.00 val. Vilniuje, kavinėje „Amatininkų užeiga“ kumščiais ir baro kėde sumušė keturi nepažįstami vaikinai. Be to, analogiškas aplinkybes A. D. nurodė ir Vilniaus greitosios universitetinės ligoninės medikams. Be to, inkriminuotas smurtinis veiksmais – smūgis kumščiu į nukentėjusiojo veidą nėra įrodytas jokiais objektyviais duomenimis. Pats nukentėjusysis nurodė, kad nematė, kas jam sudavė smūgį. Liudytojas A. Š. proceso metu niekada kategoriškai nepatvirtino, kad matė, kaip buvo suduotas smūgis į veidą, be to, nurodė, kad tiksliai nepamena įvykio aplinkybių, buvo apklaustas po naktinės pamainos. Gynyba prašė atlikti parodymų patikrinimą įvykio vietoje, tačiau prašymas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo tenkintas. Nuteistojo teigimu, neva esminis nusikaltimo įrankis – kėdė, kuria neva buvo bandoma suduoti nukentėjusiajam, nebuvo apžiūrėta ir teismas tik deklaratyviai nustatė, jog nėra galimybės nustatyti, kuri kėdė dalyvavo incidente.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog teismas nevertino paties nukentėjusiojo A. D. veiksmų, t.y. tai, jog jis buvo neblaivus, elgėsi agresyviai, trukdė kitų kavinės „Amatininkų užeiga“ lankytojų poilsį, priekabiaudamas prie jų, trukdydamas jiems pasinaudoti kavinės tualetu, provokavo konfliktines situacijas ir vartojo necenzūrinius žodžius. Tai patvirtino liudytojas L. S. ir E. M.. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, visos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti proceso metu, turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai. Nėra įrodyta, jog nuteistasis nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, suduodamas jam kumščiu smūgį į veidą ir tokiu būdu padarydamas nosies kaulų lūžį su nosies deformacija. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nėra nustatyta, kuris kaltininko menamas smūgis sukėlė padarinius. Kadangi tik nosies kaulų lūžis su nosies deformacija buvo įvertintas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kiti inkriminuoti padariniai negali sukelti baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 str. 2 d. p. ir jis yra atitinkamai nepagrįstai ir neteisėtai dėl jų nubaustas.
Skiriant bausmę, nebuvo laikomasi BK 55 str. nuostatos. Nors skundžiamu nuosprendžiu apeliantas buvo pirmą kartą teisiamas už apysunkį nusikaltimą, teismas skyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Be to, nuspręsdamas skirti laisvės atėmimo bausmę, nemotyvavo šio savo sprendimo, nors baudžiamasis įstatymas įpareigoja jį tai padaryti. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas vien dėl to, kad buvo padarytas smurtinis nusikaltimas viešoje vietoje, tačiau teigiamai įvertinus nuteistojo asmenybę, prasilenkia su teisingumo principo įgyvendinimu. Apeliantas pažymi, kad yra neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, neturi žalingų įpročių, inkriminuota nusikalstama veika yra apysunkis nusikaltimas, sukėlęs tik nesunkų sveikatos sutrikdymą, nenustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėjo ir nustatė įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Tokio įpareigojimo BK 75 str. 2 d. 7 p. nenumato.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis byloje surinktais ir visapusiškai ištirtais įrodymais, pagrįstai pripažino J. Ž. kaltu dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų (LR BK 138 str. 2 d. 8 p.) ir skyrė teisingą bausmę.
Byloje nustatyta, jog J. Ž. neigė padaręs nusikaltimą ir aiškino, kad 2010-07-04, apie 5 val. ryto jam būnant „Amatininkų užeigoje“, adresu Didžioji g. 19, Vilniuje, baro tualete tarp jo ir A. D. įvyko konfliktas dėl to, kad pastarasis atsisakė išeiti iš jo užimto tualeto. Išėjęs iš tualeto jis grįžo prie baro, o netrukus prie jo atsisėdo ir A. D., kuris buvo apgirtęs, kabinėjosi, kažką sakė. Jis nenorėjo, kad nukentėjusysis prie jo sėdėtų, todėl apie tai jam pasakė, po ko prasidėjo apsižodžiavimas. Nukentėjusysis tuomet čiupo jam už rankos, pradėjo jį traukti link savęs ir jie susikibo. Neišlaikęs pusiausvyros J. Ž. nukrito kartu su nukentėjusiuoju ir su kėde užgriuvo A. D.. Be to, atsikėlęs nukentėjusysis paėmė nuo baro stiklinę ir sviedė jam į veidą. Jis A. D. nesudavė nei vieno smūgio.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja R. K.-R. paaiškino, kad įvykio metu dirbo pamainos direktore „Amatininkų užeigoje“. Nuo ko viskas prasidėjo ji nematė, užfiksavo tik patį faktą, jog vyrai mušėsi. Jos teigimu, du išgėrę vyrai stengėsi suduoti vienas kitam, abu buvo parkritę ant žemės ir raičiojosi susikabinę. Smūgių ji nematė, ji matė muštynių vidurį. Muštynės baigėsi tuo, kad abu išėjo iš laiko, ir kėdės, ir foteliai bare buvo pasistūmę, baro kėdės ir stalai iš savo vietų buvo išstumdyti.
Liudytoju apklaustas L. S. teigė, jog 2010-07-04 apie 4 val. ryto atėjo į „Amatininkų užeigą“. Čia susitiko seniai nematytų pažįstamų, migravo tarp staliukų, prie baro sėdėjo J. Ž.. Iš salės gilumos atėjo nukentėjusysis, eidamas kažką burbėjo, apsižodžiavo su J. Ž.. Nukentėjusiajam bandant atsisėsti prie baro ir J. Ž., pastarasis bandė jį nuvyti, tačiau nukentėjusysis stvėrė liudytojo taurę ir iš nugaros trenkė J. Ž. į kairę pusę, po ko šis nukrito. Po to J. Ž. ir A. D. susikibo, stvėrėsi už kėdės vienas ant kito nugriuvo.
Liudytojas A. Š. apklaustas teisme nurodė, kad įvykio metu dirbo barmenu „Amatininkų užeigoje“, adresu Didžioji g. 19, Vilniuje. Patikslino, kad J. Ž. sėdėjo prie baro, nukentėjusysis ir nuteistasis susistumdė ir nugriuvo abu už baro. Dabar negali pasakyti, ar J. Ž. trenkė nukentėjusiajam į veidą, tačiau jeigu ikiteisminio tyrimo metu taip nurodė, tai, vadinasi, taip ir buvo, nes tada tiksliau prisiminė. Nurodė, kad bandymo suduoti į veidą metu nuteistasis ir nukentėjusysis buvo atsisukę vienas į kitą.
Liudytojas E. M. nurodė, kad nukentėjusysis vartojo necenzūrinius žodžius, neleido jam užeiti į „Amatininkų užeigos“ tualetą, kabinėjosi. Buvo stipriai išgėręs, taip pat buvo užgriuvęs ant jo staliuko, po to, atsitiesė ir mojuodamas kumščiais puolė prie baro sėdėjusį J. Ž.. Matė juos besistumdančius, tačiau nei smūgių kėdėmis, nei nukritimų ant žemės nematė. Vėliau pasirodė apsauga, o po to ir policija.
Kolegijos manymu, J. Ž. ir liudytojų E. M., L. S. parodymai vertintini kritiškai, kaip bandymas sušvelninti nuteistojo atsakomybę, kadangi juos paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo A. D., liudytojų R. K.-R., A. Š. parodymai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kaip teisingai skundžiame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, liudytojas L. S. byloje buvo apklaustas paskutinis, t.y. tik 2010-09-21, kai parodymus jau buvo davęs kaltinamasis, be to, L. S. patvirtino, kad pažįsta J. Ž., jam žinomas kaltinamojo akto turinys. Atsižvelgiant į tai, šio liudytojo parodymai pagrįstai vertinti kritiškai, esant galimam jo ir J. Ž. gynybinių versijų suderinimui. Be to, L. S. nurodytų aplinkybių, kad nukentėjusysis pats išprovokavo J. Ž. ir konflikte dalyvavo panaudodamas aktyvius fizinius veiksmus, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti duomenys. Taip pat pagrįstai kritiškai įvertinti ir liudytojo E. M. parodymai. Nors jis nurodė, kad matė keistai besielgiantį ir besikabinėjantį nukentėjusįjį, kuris kumščiais puolė J. Ž., tačiau nurodė nematęs, kad kas nors būtų nukritęs ant grindų ar laikęs baro kėdes, kas prieštarauja aukščiau paminėtų liudytojų bei nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymams.
Kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti nuosekliais ir iš esmės sutampančiais nukentėjusiojo A. D., liudytojų S. liudytojų R. K.-R., A. Š. parodymais. Abu minėti liudytojai dirbo bare, todėl matė įvykį tiesiogiai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. D. iš kart po įvykio apie tai pranešė policijai, paaiškino, kad buvo sumuštas nepažįstamo asmens, o „Amatininkų užeigoje“ nurodė į J. Ž., kaip jį sumušusį asmenį. VGPUL informavo Vilniaus m. 3 PK apie tai, kad 20.11 val. į jų ligoninę dėl daugybinių kūno sužalojimų kreipėsi A. D. ir paaiškino, kad tą pačią dieną, apie 06.00 val., Didžioji g. 19, Vilniuje, prie „Amatininkų“ buvo sumuštas nepažįstamo asmens. Nors apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis nurodė nematęs, kas jam sudavė smūgį į veidą, be to, tiek teismo medicinos ekspertui, tiek Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės medikams paaiškino, jog jį sumušė ne vienas, o keli žmonės, toks skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes aukščiau paminėtos aplinkybės tai paneigia.
Apelianto manymu, kaltinamajame akte jam inkriminuota nusikalstama veika nėra detalizuota, be to, teigiama, jog jis prisipažino dėl pareikšto įtarimo, nors jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai neigė kaltę ir kaltu neprisipažino. Kolegija pažymi, kad skundžiame nuosprendyje nuteistajam inkriminuota nusikalstama veika apibūdinta detaliai, tai, kad, apelianto manymu, kaltinamajame akte veika aprašyta nedetalizuojant, nesudaro jokio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį. Skunde teisingai nurodoma, kad kaltinamajame akte klaidingai nurodoma, jog nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Tačiau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teisminio bylos nagrinėjimo metu J. Ž. neprisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo, taip nurodyta ir skundžiamame apylinkės teismo nuosprendyje, todėl teigti, jog taip buvo pažeistos apelianto teisės ir surašytas BPK reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, nėra pagrindo, nes minėta aplinkybė vertintina kaip techninė klaida. Kaip techninė klaida vertintina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, atidėdamas laisvės atėmimo bausmę, nustatė įpareigojimą be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo išvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms, nors turėjo nustatyti įpareigojimo be minėtos institucijos sutikimo neišvykti iš nuolatinės gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.
Tai, kad teismas skyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo, neprieštarauja BK 55 str. nuostatoms, nes reali laisvės atėmimo bausmė apeliantui nebuvo paskirta.
Kolegijos manymu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktų duomenų visumą darytina išvada, jog apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad J. Ž. nesunkiai sužalojo A. D. dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, nuteistojo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p.
Nuteistajam J. Ž. už įvykdytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė atitinka LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Apeliantas padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai. Nuteistajam pagrįstai nustatyta laisvės atėmimo bausmės trukmė, žymiai mažesnė nei sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytas vidurkis. Be to, J. Ž. pagrįstai taikyta LR BK 75 str. 2 d., t.y. bausmės vykdymo atidėjimas ir atitinkami įpareigojimai, taigi, paskirtoji bausmė nėra aiškiai per griežta.
Esant išdėstytų aplinkybių visumai darytina išvada, kad J. Ž. pagrįstai nuteistas už nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, paskirta bausmė – teisinga. Apylinkės teismas nepadarė jokių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais argumentais ir naikinti nuosprendį, jis paliktinas galioti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo J. Ž. apeliacinį skundą atmesti.