Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-445-508-2011

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-10-25
Bylos Nr.: 1A-445-508-2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis: P. M., E. S.
Kaltinamasis: E. S.
Advokatai: Linas Stanislovas Bagdonas, Vytautas Gineika

Kategorijos

1.2.23.2Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 260 str. 1 d.)

Pranešėjas: E.J.Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-445-508/2011

Teisėjas D.Ročys Teisminio proceso Nr. 1-20-1-00658-2009-4

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.23.2.; (S) 1.1.9.6.; 2.4.6.3.3.; 2.4.6.4.2.

NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. spalio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Gabijai Večerinskienei, gynėjams advokatams Vytautui Gineikai, Linui Stanislovui Bagdonui, Nijolei Petraitienei, nuteistiesiems P. M., E. S., išteisintajam E. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokurorės ir nuteistojo P. M. gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

P. M. pripažintas kaltu 2009-07-20 padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 (trims) mėnesiams, bei pripažintas kaltu 2009-07-29 padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str., paskirtos bausmės subendrintos prie griežtesnės pridedant dalį švelnesnės ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 64 str., prie paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės pagal Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007-07-30 nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

P. M. į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-11-17 iki 2010-06-11.

Žemesnės instancijos teismas

Konfiskuota P. M. iš nusikalstamos veikos gauti 100 litų ir 2009-11-17 iš P. M. asmens kratos metu išimtas jo mobilaus ryšio telefonas „Nokia“.

P. M. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d., padarymo 2009-08-17 neįrodžius, kad dalyvavo padarant šį nusikaltimą (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

E. S. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d. ir nubausta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją tęsti ir baigti gydymo nuo narkomanijos kursą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., išskyrus gydymo nuo narkomanijos laikotarpius, kai buvimas namuose negalimas, taip pat tęsti mokslą.

Žemesnės instancijos teismas

Iš E. S. konfiskuota 50 Lt, kurie gauti iš nusikalstamos veikos.

E. S. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d., padarymo neįrodžius, kad dalyvavo padarant šį nusikaltimą (LR BPK 303 str. 5d. 2p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjus baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijęs narkotinę medžiagą - 0,096 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,031 g narkotinės medžiagos - heroino, 2009-07-20 apie 14.05 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, mieste, šią narkotinę medžiagą už 50 litų pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-17 nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Be to, P. M. nuteistas pagal LR BK 260 str. 1 d. už tai, kad 2009-08-17 apie 17.45val., turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai laikė 0,117 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,037 g narkotinės medžiagos - heroino, ir tuo pačiu laiku prie namo Nr. 75, esančio mieste, šią narkotinę medžiagą už 50 litų pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-17 nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

P. M. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d. padarymu tuo, kad 2009-07-29, apie 08 val. prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios mieste, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai atgabeno 0,103 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,041 g narkotinės medžiagos - heroino, E. S., nurodydamas pagal aplinkybes šią medžiagą perduoti jo nurodytam asmeniui. P. M. pagal LR BK 260 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant šį nusikaltimą (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

E. S. nuteista pagal LR BK 260 str. 1 d. už tai, kad nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgytą narkotinę medžiagą - 0,103 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,041 g narkotinės medžiagos - heroino, 2009-07-29 10.10 val., neteisėtai atgabeno prie namo Nr. 8, esančio mieste, ir už 50 litų pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-17 nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

E. S. buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d., padarymu tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip iki 2009-07-20, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo 0,096 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,031 g narkotinės medžiagos - heroino, ir toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2009-07-20, apie 14.05 val., neteisėtai įgytus 0,096 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,031 g narkotinės medžiagos - heroino, atgabeno prie (duomenys neskelbtini) tako sankryžos, mieste, kur už 50 litų pardavė P. M.. E. S. pagal LR BK 260 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, kad dalyvavo padarant šį nusikaltimą (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas išteisinamąjį nuosprendį P.M. atžvilgiu motyvavo tuo, kad išskyrus E. S. parodymus, byloje daugiau nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kad heroiną, kurį E. S. pardavė liudytojui Nr.1, būtų gavusi iš P. M. ir kad jis jai būtų nurodęs šią medžiagą parduoti jo nurodytam asmeniui. E. S. tuo metu vartojo narkotines medžiagas ir šis faktas galėjo turėti įtakos jos gebėjimui teisingai atkurti įvykių aplinkybes; jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie šio nusikaltimo aplinkybes buvo nenuoseklūs, prieštaringi tiek tarpusavyje, tiek liudytojo Nr.1 parodymams. Todėl teismas konstatavo, kad jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis ir nusprendė P.M. išteisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą (LR BPK 303 str. 5d. 2 p.).

Išteisinamąjį nuosprendį E. S. atžvilgiu motyvavo tuo, kad kaltinamasis E. S. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu neprisipažino, iš jo parodymų matyti, kad su P.M. kaltinime nurodytu laiku nurodytoje vietoje buvo susitikęs, tačiau narkotinių medžiagų jam nepardavė dėl to, kad nepasitikėjo tuo žmogumi, kurio prašymu P.M. norėjo nupirkti iš jo narkotinę medžiagą. Apklaustas teisme P.M. tvirtino, kad iš E. S. narkotinių medžiagų negavo, kaltinamoji E. S. bei liudytojai Nr.1 ir E. Ž. nepatvirtino matę, kad P.M. perduotų pinigus ir paimtų iš E. S. narkotinę medžiagą, nusikaltimo vietoje E. S. sulaikytas nebuvo ir pinigai – 50 Lt – gauti iš liudytojo Nr.1 iš E. S. paimti nebuvo, vaizdo ir garso įrašymo priemonėmis nusikaltimas, kurio padarymu įtariamas E. S., užfiksuotas taip pat nebuvo. Nesant įrodymų, kad nusikaltimas buvo baigtas arba nebaigtas ne dėl nuo E. S. nepriklausančių priežasčių, taip pat nesant duomenų, kad E. S. nusikaltimo padarymo laiku turėjo narkotinę medžiagą, darytina išvada, kad E. S. nusikalstamą veiką nutraukė savanoriškai, suvokdamas kad ją gali pabaigti. Nesant E. S. savanoriškai nutrauktoje veikoje jokio kito nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, jo atsakomybė pagal baudžiamąjį kodeksą negalima, todėl jis išteisintinas neįrodžius, kad dalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1d. (LR BPK 303 str. 5d. 2p.).

Šalies argumentai

Kauno apygardos prokuratūros prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-17 nuosprendžio dalį, kuria P. M. išteisintas neįrodžius, kad jis 2009-07-29 padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d., ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį, pripažįstant jį kaltu 2009-07-29 padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d., ir paskirti jam 4 metų laisvės atėmimo bausmę; taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria P.M. išteisintas neįrodžius, kad jis 2009-08-17 padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d., ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį pripažįstant P.M. kaltu 2009-08-17 padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d., ir paskirti jam 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Žemesnės instancijos teismas

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1d., 4 d., P. M. nauju nuosprendžiu paskirtąsias bausmes ir bausmę, paskirtą 2010-06-17 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu (už 2009-07-20 nusikalstamą veiką) subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių ir paskirti 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. prie šios bausmės pridėti pagal 2007-07-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį neatliktos bausmės dalį ir paskirti P.M. galutinę 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Konfiskuoti P.M. iš nusikalstamos veikos gautus 50 Lt.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. S. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d. padarymo ir priimti naują nuosprendį pripažįstant jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d., ir paskirti jam 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Pakeisti nuosprendžio aprašomąją dalį, nurodant aplinkybes, kad P.M. narkotinę medžiagą 2009-07-20 įgijo iš E. S., ir, kad E. S. 2009-07-29 narkotinę medžiagą įgijo iš P.M. bei jam atidavė už šią narkotinę medžiagą gautus pinigus 50 Lt. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Prokurorė savo apeliaciniame skunde pažymėjo, kad teismas, nurodydamas nuosprendyje P. M. išteisinimo kaip 2009-07-29 nepadariusio nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d., motyvus, konstatavo, kad išskyrus E. S. parodymus, byloje daugiau nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kad heroiną, kurį E. S. pardavė liudytojui Nr. 1, ji būtų gavusi iš P.M. ir, kad jis būtų nurodęs šią narkotinę medžiagą parduoti jo nurodytam asmeniui, bet duomenų, kad narkotines medžiagas 2009-07-29 perdavė E. S., nėra. Pats P.M. neigia perdavęs narkotinę medžiagą E. S. ar nurodęs ją perduoti jo nurodytam asmeniui, o tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Teismas E. S. parodymus vertino, kaip asmens tuo metu vartojusiojo narkotines medžiagas, kurios galimai įtakojo jos gebėjimus atkurti įvykių aplinkybes, jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu buvo prieštaringi tiek tarpusavyje, tiek su liudytojo Nr.1 parodymais, todėl jais apkaltinamasis nuosprendis nebuvo grindžiamas. Prokurorės nuomone, teismas neteisingai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad P.M. kaltė įrodinėjama vien tik E. S. parodymais, kurie yra nenuoseklūs, o kaltinamojo P.M. parodymus laikė nuosekliais ir jais rėmėsi priimdamas šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį. Prokurorės teigimu, priešingai, P.M. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu nebuvo nuoseklūs, akivaizdžiai prieštaravo vieni kitiems, o tuo tarpu E. S. pilnai prisipažino dėl savo nusikalstamos veikos, nurodydama, kad narkotinę medžiagą, kurią ji pardavė liudytojui Nr. 1, ji gavo iš P.M.. Šią aplinkybę ji patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo metu teisme. Jokių esminių nesutapimų ar prieštaravimų jos parodymuose dėl šios aplinkybės nėra. Nežymūs parodymų nesutapimai, o tiksliau papildymai, negali būti vertinami kaip parodymų prieštaravimas, kadangi nei vienos apklausos metu nebuvo paneigtos esminės faktinės aplinkybės, t.y., kad P.M. perdavė E. S. narkotinę medžiagą-heroiną, kurią ji vėliau pardavė liudytojui Nr. 1. Be to, E. S. parodymus visiškai patvirtina ir liudytojo Nr. 1 parodymai, kad dėl narkotinės medžiagos įgijimo paskambinus telefonu P.M. pastarasis nurodė, kad yra ne Kaune, ir kad dėl šios medžiagos įgijimo skambintų E. S. bei padiktavo jos telefono numerį, kas rodo, kad P.M. tikrai žinojo, kad E. S. turi narkotinę medžiagą-heroiną. Be to, teismas nepagrįstai išteisindamas dėl šios veikos P.M., kartu nepagrįstai iš E. S. kaltinimo panaikino tą aplinkybę, kad ji narkotinę medžiagą gavo (įgijo) iš P.M. ir nurodė, kad šią medžiagą E. S. įsigijo iš nenustatytų asmenų, todėl šioje dalyje nuosprendžio aprašomoji dalis keistina.

Tuo pačiu teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje vertindamas įrodymus ir konstatuodamas, kad P.M. išteisintinas, neįrodžius, kad jis 2009-07-29 dalyvavo padarant šį nusikaltimą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nusprendė P.M. pripažinti kaltu 2009-07-29 padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d., ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę. Tad priimto nuosprendžio aprašomoji dalis prieštarauja rezoliucinei daliai, kuo pažeistas LR BPK 307 str. 2 d. reikalavimas, bei nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimu 2003-06-20 Nr. 40 suformuotos teismų praktikos, kad visos nuosprendžio dalys turi būti suderintos, o teismo išvados neturi kelti abejonių dėl jų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, ši nuosprendžio dalis neteisėta, priimta pažeidžiant BPK reikalavimus ir nukrypstanti nuo suformuotos teismų praktikos, todėl naikintina ir šioje dalyje priimtinas naujas nuosprendis. Be to, atsižvelgiant į P.M. asmenybę (teistas už sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką, kurios padarymu kaltinamas padarė būdamas lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos), į tai, kad dėl šios nusikalstamos veikos, nėra nustatyta P.M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, todėl jam už šią nusikalstamą veiką skirtina bausmė artima jos vidurkiui. Tuo pačiu teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje išanalizavęs ir įvertinęs įrodymus, teisingai konstatavo, kad P.M. 2009-08-17 padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d., tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė P.M. išteisinti dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d. padarymo 2009-08-17, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Tokiu būdu, priimto nuosprendžio aprašomoji dalis akivaizdžiai prieštarauja rezoliucinei daliai, kuo taip pat pažeistas LR BPK 307 str. 2 d. reikalavimas, bei nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimu 2003-06-20 Nr. 40 suformuotos praktikos, kad visos nuosprendžio dalys turi būti suderintos, o teismo išvados neturi kelti abejonių dėl jų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, ši nuosprendžio dalis neteisėta, priimta pažeidžiant BPK reikalavimus ir nukrypstanti nuo suformuotos teismų praktikos, todėl taip pat naikintina ir priimtinas šioje dalyje naujas nuosprendis.

Prokurorės teigimu, Kauno miesto apylinkės teismas 2010-06-17 nuosprendžiu nepagrįstai išteisino E. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d., konstatuodamas, kad neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Ši teismo nuosprendžio dalis dėl E. S. išteisinimo yra nepagrįsta, kadangi neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendyje nepagristai teigiama, jog nėra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 1 d.. Tiek liudytojas Nr. 1, tiek E. S., tiek ir pats P.M. nurodė, kad vykimo tikslas susitikti su E. S. buvo narkotinės medžiagos-heroino įgijimas liudytojui Nr. 1. P.M. teismo posėdžio metu apklausiamas parodė, kad narkotinių medžiagų jis pats minėtą dieną turėjo savo reikmėms, kurias, nepavykus jų įsigyti iš E. S., perdavė liudytojui Nr. 1, sau pasilikęs jo duotus 50 Lt. Šie jo parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis E. S. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės. Paties P.M. parodymai tiek tyrimo metu, tiek teisme buvo nenuoseklūs, kiekvienos apklausos metu jie buvo skirtingi: pirminėje apklausoje tyrimo metu P.M. nurodė minėtą medžiagą liudytojui Nr. 1 pirkęs iš E. S. (kas akivaizdžiai atitinka bylos aplinkybes), antroje apklausoje jau nurodė ją tomis pačiomis aplinkybėmis pirkęs iš nepažįstamo asmens, kol galiausiai teisme, susipažinęs su visa ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, savo parodymus priderino prie surinktų duomenų, kad padėti išvengti atsakomybės E. S.. Nors E. S. neprisipažino įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau jo kaltė įrodoma kitų įrodymų visuma. Liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, kad 2009-07-20 jis vežė P.M. į Ateities pl. ir Melisų g. sankryžą, turint tikslą įgyti narkotinės medžiagos-heroino. Prieš išlipant P.M., jis padavė 50 Lt. šios medžiagos įgijimui, t.y. būtent tiek, kiek kainuoja viena dozė šios narkotinės medžiagos. Tai, kad liudytojas Nr. 1 pats tiesiogiai nematė pinigų ir narkotinės medžiagos perdavimo fakto, negali būti vertinama, kaip aplinkybė paneigianti tą faktą, kad E. S. pardavė narkotinę medžiagą P.M., teismas neteisingai įvertino byloje surinktus faktinius duomenis, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl šioje dalyje dėl E. S. išteisinimo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis. Be to, nepagrįstai išteisindamas E. S., teismas kartu nepagrįstai iš kaltinimo P.M. panaikino tą aplinkybę, kad P.M. narkotinę medžiagą įsigijo iš E. S. ir nurodė, kad šią medžiagą P.M. įsigijo iš nenustatytų asmenų, todėl šioje dalyje nuosprendžio aprašomoji dalis keistina.

Prokurorės skunde pažymėta, jog 2010-06-17 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl P.M. ir E. S. išteisinimo naikintina ir priimtinas šioje dalyje naujas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat keistina nuosprendžio aprašomoji dalis dėl 2009-07-20 P.M. narkotinių medžiagų įgijimo iš nenustatytų asmenų į tai, kad šią medžiagą įgijo iš E. S., bei tai, kad E. S. narkotinę medžiagą, kurią pardavė liudytojui Nr. 1, įgijo iš P.M.. Taip pat keistina nuosprendžio dalis dėl turto, įgyto iš nusikalstamos veikos, konfiskavimo iš P.M., papildomai konfiskuojant iš jo 50 Lt.

Šalies argumentai

Nuteistojo P. M. gynėjas advokatas Linas Stanislovas Bagdonas apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-17 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – pripažįstant P. M. kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d., jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo kad, priimant nuosprendį, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryti esminiai BPK pažeidimai.

Anot gynėjo, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad P.M. neteisėtai pardavė medžiagas asmeniui, veikiančiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį, todėl nusikalstamos veikos objektyviąją pusę sudarančios aplinkybės nebuvo tikros, nes buvo kontroliuojamos pareigūnų, grėsmė visuomenės saugumui nebuvo iškilusi, todėl nusikalstama veika negali būti pripažinta baigta ir turėtų būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas. Gynėjo nuomone, jokių įrodymų, kurie patvirtintų tai, kad P.M. prekiavo narkotinėmis medžiagomis ar iš to vertėsi, baudžiamojoje byloje nėra. Apelianto teigimu, P.M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tai teismas turėjo vertinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe, be to, veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą, todėl yra visos sąlygos paskirti švelnesnę, nei numatyta įstatyme, bausmę. Teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas LR BK 59 str. 1 d. nenurodytas aplinkybes, t.y. tai, kad buvo ginamajam daroma įtaka, kad jį sukurstyti padaryti nusikaltimą ir šių aplinkybių visuma pakenkė pareiškėjo teismo proceso teisingumui.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes P. M. galėjo būti taikomos BK 62 str. 2 d. 4 p. nuostatos, nes jo veika nutrūko pasikėsinant daryti nusikaltimą, o taip pat pasikėsino parduoti nedidelį kiekį narkotinės medžiagos, jų neįgijo ir nelaikė, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, todėl yra visos sąlygos skirti švelnesnę bausmę. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad P. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, turi pastovią gyvenamąją vietą, išlaiko sergančią motiną, žala nusikaltimu nepadaryta, todėl yra sąlygos skirti bausmę, nesusijusią su realia laisvės atėmimo bausme.

Pažymėtina, kad Kauno apygardos teismo 2010-11-11 nuosprendžiu apeliaciniai skundai buvo išnagrinėti, tačiau nuteistojo P. M. gynėjui advokatui Linui Stanislovui Bagdonui kasacine tvarka apskundus Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-17 ir Kauno apygardos teismo 2010-11-11 nuosprendžius, bei nuteistajam E. S. – Kauno apygardos teismo 2010-11-11nuosprendį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-03 nutartimi Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-11 nuosprendį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorę, prašiusią jos apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo P.M. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistąjį P. M. ir jo gynėją S.Bagdoną, gynėją N.Petraitienę, prašiusius prokurorės apeliacinį skundą atmesti, P.M. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti, išteisintąjį E. S., prašiusį prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o dėl advokato L.S. Bagdono apeliacinio skundo paliekančiam spręsti teismui, nuteistąją E. S. ir jos gynėją, palikusioms klausimus spręsti teismo nuožiūra, atlikus įrodymų tyrimą sprendžia, kad prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o nuteistojo P.M. gynėjo advokato L.S. Bagdono apeliacinis skundas atmestinas.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį E. S. atžvilgiu, P. M. atžvilgiu dėl 2009-07-29 padarytos veikos, įrodymus vertino kiekvieną atskirai, neatsižvelgdamas į jų visumą ir tarpusavio ryšį. Išteisinamasis nuosprendis dėl šių veikų neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, įrodymai vertinti atsietai vienas nuo kito, kai kurie išvis neįvertinti. Tuo apylinkės teismas pažeidė LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimus įrodymus įvertinti pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Todėl LR BPK 329 str. 2 p. numatytais pagrindais naikinamos apylinkės teismo nuosprendžio dalys, kuriomis P. M. išteisintas pagal LR BK 260 str. 1 d. dėl 2009-07-29 padarytos nusikalstamos veikos, E. S. išteisintas pagal LR BK 260 str. 1 d., ir priimamas naujas nuosprendis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis taip pat keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (LR BPK 328 str. 3 p.) bei ištaisomi nuosprendyje padaryti rašymo apsirikimai ir keistina nuosprendžio dalis dėl turto, įgyto iš nusikalstamos veikos, konfiskavimo iš P.M., papildomai konfiskuojant iš jo 50 Lt bei panaikinant turto konfiskavimą iš E. S..

Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą ir išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, be kitų kaltinimo inkriminuotų bei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu konstatuotų apkaltinančių faktinių aplinkybių, taip pat nustatė, jog:

Žemesnės instancijos teismas

E. S. 2009 m. liepos 20 d. apie 14 val. 05 min., turėdamas tikslą platinti, atgabeno prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, mieste 0,096 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,031 g narkotinės medžiagos – heroino, ir už 50 Lt pardavė P. M..

P. M. 2009-07-29 apie 08.00 val. prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios mieste, turėdamas tikslą parduoti, neteisėtai atgabeno 0,103 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 0,041 g. narkotinės medžiagos – heroino, E. S., nurodydamas pagal aplinkybes šią medžiagą perduoti jo nurodytam asmeniui, o E. S. tą pačią dieną, turėdama tikslą parduoti, šią narkotinę medžiagą neteisėtai atgabeno prie namo Nr. 8, esančio mieste, ir 10 val. 10 min., P. M. nurodymu už 50 Lt pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-17 nutartimi leista atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Dėl 2009-07-20 E. S. padarytos nusikalstamos veikos

Bylą nagrinėjant apylinkės teisme E. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009-07-20 jam paskambino P. M. ir paprašė susitikti (duomenys neskelbtini) pl. Į sutartą vietą P. M. atvažiavo su E. S. ir liudytoju Nr. 1. P. atėjo į jo automobilį ir prašė pagalbos dėl narkotikų. Kadangi jis negalėjo padėti T., nes neįsivaizdavo, kas tai per žmogus, jie susiginčijo ir išsiskirstė.

Apeliacinės instancijos teisme P. M. parodė, kad jam paskambino liudytojas Nr. 1 ir papašė padėti nupirkti heroino. Liudytojas Nr. 1 jį vežė pas S., nes jis turėjo su S. pasikalbėti dėl darbo, jis skolingas pinigų S.. Taigi pas S. važiavo dėl asmeninių reikalų. Jis paėmė pinigus iš liudytojo Nr. 1, pakalbėjo su S. ir grįžęs atidavė savo dozės dalį. O pas S. važiavo, kad liudytojas nepagalvotų, jog jis pardavinėja. Ikiteisminio tyrimo metu aiškindamas kitaip jis galvojo, kad palengvins savo dalią.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, E. S. parodė, kad 2009-07-20 T. atvažiavo pas P. M. ir jie važiavo į (duomenys neskelbtini) tako sankryžą pas P. M. draugą S. P. išlipo iš automobilio, nuėjo pas S., pašnekėjo ir grįžo.

P. M., apklausiamas bylą nagrinėjat pirmosios instancijos teisme, parodė, kad 2009-07-20 jam paskambino T. (liudytojas Nr. 1) ir paprašė pagalbos dėl narkotinės medžiagos heroino. Kadangi jis pats heroino neturėjo, pasakė, kad gali nupirkti. Su T. ir E. S. T. vairuojamu automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pl. kur galvojo iš S. (E. S.) nupirkti. Iš T. jis paėmė 50 Lt. Su S. susitiko šio automobilyje. Jie apsipyko dėl pinigų, iš S. jis nieko negavo. Todėl jis T. atidavė savo dozę, kurią anksčiau buvo įsigijęs „Taške“ sau, o pinigus pasiliko sau.

Ikiteisminio tyrimo metu 2009-11-17 vykusios apklausos metu P. M. parodė, kad 2009-07-20 jam paskambino liudytojas Nr. 1, kuriam reikėjo narkotinės medžiagos – heroino. Kadangi jis pats heroino neturėjo, pasakė, kad gali padėti gauti. Tą pačią dieną kartu su liudytoju Nr. 1 ir E. S. nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, esančios mieste, kur susitiko su asmeniu pravarde S. (E. S.). Jis iš liudytojo Nr. 1 paėmė 50 Lt ir už juos iš S. nupirko narkotinę medžiagą – heroiną, kurią atidavė liudytojui Nr. 1 (t. 1, b.l. 149-150).

Nors E. S. kaltės dėl inkriminuojamo nusikaltimo nepripažįsta, tačiau jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais: nuteistųjų P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, iš dalies E. S. parodymais, nuteistosios E. S., liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais, tyrimo veiksmų fiksavimo atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus protokolu, stenograma, kitais rašytiniais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.

2010-01-25 vykusios apklausos metu įtariamasis P.M. parodė, kad 2009-07-20 (duomenys neskelbtini) sankryžoje, mieste, narkotinę medžiagą – heroiną įgijo iš nepažįstamo asmens liudytojui Nr. 1 (t. 1., b.l. 159-160).

E. S. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2009 m. liepos mėn., dienos tiksliai nepamena, jai bebūnant pas P. M., atvažiavo T. ir jie trise važiavo į (duomenys neskelbtini) pl. susitikti su S., nes T. reikėjo heroino. T. automobilyje padavė P. 50 Lt, kad šis iš S. nupirktų heroino. Ji su T. liko automobilyje, o P. nuėjo susitikti. Po susitikimo grįžęs į automobilį P. padavė T. vokelį, kuriame buvo heroinas. M. su S. kalbėjo ramiai. P. M. į automobilį grįžo ramus, nebuvo susierzinęs.

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad E. S. atpažino E. S., kaip asmenį pravarde „S.“ (t. 1, b.1. 192-193).

Liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad 2009-07-20 paskambinęs į P. M. mobilaus ryšio telefoną, susitarė su juo susitikti tam, kad iš jo nusipirktų heroino. Jis atvyko prie P. M. namų ir kartu su P. M. ir jo drauge E. S. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pl. Jis padavė P. M. 50 Lt ir šis išlipo iš automobilio ir nuėjo link VW Golf automobilio, kuriame sėdėjo jam iš matymo žinomas asmuo S.. Narkotinių medžiagų perdavimo momento jis nematė. Po 2-3 minučių P. M. grįžo ir padavė jam gelsvos spalvos miltelius, kurie buvo supakuoti balto popieriaus lankstinuke. Tai buvo heroinas. Kad perduota medžiaga yra heroinas, patvirtina specialisto išvada Nr. Nr. 140-(6435)-ISl-7746.

Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, atpažino E. S., pravarde „S.“, kuris 2009-07-20, (duomenys neskelbtini) sankryžoje, mieste, P. M. pardavė narkotinę medžiagą- heroiną (t. 1, b.l. 70-71).

2009-11-25 tyrimo veiksmų fiksavimo atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus protokole, stenogramoje užfiksuota, kad 2009-07-20 d. (duomenys neskelbtini) sankryžoje, mieste, P. M. liudytojui Nr. 1 už 50 litų pardavė vieną baltos spalvos popierinį lankstinuką, su jame esančiais gelsvos spalvos milteliais, kurie pagal susitarimą turėjo būti narkotinė medžiaga - heroinas (t. 1, b.l. 28-31).

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas patikėjo E. S. parodymais, kad jis nepadarė jam inkriminuotos veikos, bei P. M. teisme duotais parodymais apie tai, kad jis liudytojui Nr. 1 pardavė savo turėtą heroiną. Teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad niekas nematė, jog P. M. perduotų pinigus E. S., o šis P. M. atiduotų narkotinę medžiagą. Tačiau teismas šiuo atveju neanalizavo visų įrodymų visumos, taip pažeisdamas LR BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas, grįsdamas E. S. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, vadovaudamasis P. M. parodymais, neįvertino to, kad P. M. parodymai nebuvo nuoseklūs, kiekvienos apklausos metu jis nurodydavo skirtingas heroino, kurį perdavė liudytojui Nr. 1, įgijimo aplinkybes. Be to, teismas neįvertino ir to, kad E. S. ir P. M. parodymai apie jų susitikimo tikslą taip pat prieštarauja tarpusavyje.

Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu P.M. prisipažino, kad su E. S. susitiko būtent narkotinės medžiagos – heroino įgijimo tikslu, ir šią narkotinę medžiagą iš E. S. įgijo. Vėliau jis tvirtino, kad narkotinę medžiagą įgijo iš nepažįstamo asmens. O apklausiamas teisme jis aiškino, kad su E. S. susitiko asmeniniais reikalais, t.y., dėl darbo, kalbėjosi dėl jo skolos S., o liudytojui Nr. 1 jis atidavė savo turėtą heroino dozę. Taigi, ikiteisminio tyrimo metu P. M. prisipažinęs, kad heroiną įgijo iš E. S. ir jį perdavė liudytojui Nr. 1, vėliau šiuos parodymus pakeitė. Parodymų pakeitimą jis motyvavo tuo, kad pradžioje tikėjosi palengvinti savo padėtį. Tokius parodymų pakeitimo motyvus, teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ir neįtikinamais, todėl atmeta P. M. teisme duotus parodymus ir vadovaujasi P. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu (t. 1, b.l. 149-150). Pastarieji parodymai atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra patvirtinti kitais įrodymais. Tai, kad P. M. teisme duoti parodymai nėra teisingi, ir kad jis siekia padėti išvengti atsakomybės E. S., patvirtina ir ta aplinkybė, jog jie skirtingai nurodė susitikimo tikslą. E. S. teigė, kad P. M. norėjo įsigyti narkotinių medžiagų, tačiau jis nepardavė, kadangi nepasitikėjo tuo žmogumi, kuriam reikėjo narkotikų. Dėl to jie su P. M. susipyko ir išsiskyrė. Tuo tarpu P. M. teisme teigė, kad su E. S. susitiko dėl darbo, skolos. Kad būtų buvusi kalba apie narkotikus, nenurodė. Be to, jis aiškino, kad liudytojui Nr. 1 pardavė savo turėtą dozę, važiavo susitikti su E. S., kad liudytojas Nr. 1 nepagalvotų, jog jis pardavinėja. Šie P. M. parodymai yra visiškai nelogiški, lieka nesuprantamas jo tikslas pačiam turint narkotinių medžiagų, važiuoti į kitą miesto dalį jų įsigyti (padėti įsigyti liudytojui Nr. 1) iš kito asmens, juolab, kad vėliau jis vis tiek liudytojui Nr. 1 parduodavo su savimi turėtas narkotines medžiagas. P.M. teigė, kad susipyko su E. S., tačiau E. S. nurodė, kad P. M. grįžo į automobilį kaip įprasta, nebuvo susinervinęs ar kitaip susijaudinęs ar supykęs. Iš nusikalstamos veikos imitavimo veiksmų atlikimo metu daryto vaizdo ir garso įrašo (pokalbio stenograma) matyti, kad P. M. grįžo į automobilį tokios pačios nuotaikos kaip ir išėjo, nebuvo susinervinęs ar piktas, nieko nekalbėjo apie tai, kad jam nepavyko gauti narkotinės medžiagos, ar kad jis bus priverstas atiduoti savo turimą narkotinę medžiagą, o priešingai, grįžęs po labai trumpo laiko tarpo - 2 minučių, iš karto padavė rankose turėtą popieriaus lankstinuką liudytojui Nr. 1. Pokalbio stenograma taip pat patvirtina faktą, kad vykimo į (duomenys neskelbtini) pl. tikslas buvo ne kaip kad teisme tvirtino P. M. - jo asmeniniai reikalai, bet narkotinių medžiagų įgijimas.

Nors E. S. neprisipažino įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltę, be P. M. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kaip minėta, patvirtina liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, kad 2009-07-20 jis vežė P. M. į (duomenys neskelbtini) sankryžą, tikslu įgyti narkotinės medžiagos-heroino. Prieš išlipant P. M. jis padavė 50 Lt heroino įgijimui, t.y. būtent tiek, kiek kainuoja viena dozė šios narkotinės medžiagos. Tai, kad liudytojas Nr. 1 pats tiesiogiai nematė pinigų ir narkotinės medžiagos perdavimo fakto, negali būti vertinama, kaip aplinkybė paneigianti tą faktą, kad E. S. pardavė narkotinę medžiagą P. M.. Tapačiai yra su E. S. parodymais: tyrimo metu ji nurodė, kad P.M. narkotinę medžiagą įsigijo iš E. S., tačiau teismo posėdžio metu uždavus klausimą ar ji matė patį perdavimo faktą, ji tai paneigė, tačiau paaiškino, kad iš visos situacijos suprato, kad P.M. narkotinę medžiagą įgijo iš E. S. ir iš karto grįžo atgal į automobilį, kur sėdėjo ji su liudytoju Nr.1, rankose turėdamas popieriaus lankstinuką, kuriame kaip vėliau nustatyta ir buvo narkotinė medžiaga-heroinas. Be to, tiek liudytojas Nr. 1, tiek E. S., tiek ir pats P. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vykimo tikslas susitikti su E. S. buvo būtent narkotinės medžiagos-heroino įgijimas liudytojui Nr.1., pats E. S. taip pat patvirtino, jog P.M. norėjo pirkti narkotinės medžiagos. Tai, kad P. M. ne pirmą kartą bendravo su E. S. narkotinių medžiagų klausimais yra akivaizdu iš esamų duomenų, kadangi būtent į jį kreipėsi P. M. dėl šių medžiagų įgijimo, be to, pati E. S. parodė, kad narkotines medžiagas P. M. ir anksčiau įgydavo iš E. S..

Įvertinus visumą įrodymų, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog 2009-07-20 E. S. neteisėtai atgabeno 0,096 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,031 g narkotinės medžiagos – heroino, prie (duomenys neskelbtini) sankryžos mieste, kur už 50 Lt pardavė P. M.. Todėl išteisinamasis nuosprendis E. S. atžvilgiu naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, pripažįstant E. S. kaltu pagal LR BK 260 str. 1 d.

Be to, nepagrįstai išteisindamas E. S., teismas kartu nepagrįstai iš kaltinimo P. M. panaikino tą aplinkybę, kad P. M. narkotinę medžiagą įsigijo iš E. S. ir nurodė, kad šią medžiagą P. M. įsigijo iš nenustatytų asmenų, todėl šioje dalyje nuosprendžio aprašomoji dalis keistina.

Pažymima ir tai, kad E. S. buvo kaltinamas, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip iki 2009-07-20, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijęs 0,096 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,031 g narkotinės medžiagos – heroino. Kaltinimas šioje dalyje yra nekonkretus, pagrįstas prielaidomis, preziumuojamas remiantis tuo, kad E. S. pardavė narkotinę medžiagą P. M., nors jokių įrodymų apie tai, kokiu būdu, iš ko, kada E. S. narkotinę medžiagą įgijo byloje nėra. Tuo tarpu pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tapatūs įstatymo reikalavimai – neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį – taikytini ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje (pvz., BK 260 str. 1 d.) nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankiškas kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-218/2009). Todėl formuluotė, kad E. S. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip iki 2009-07-20, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijęs 0,096 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,031 g narkotinės medžiagos – heroino, iš kaltinimo šalintina.

Pripažinus E. S. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 260 str. 1 d., padarymo spręstinas bausmės skyrimo klausimas. E. S. padarė sunkų nusikaltimą. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors nusikaltimo padarymo metu jis nebuvo teistas, tačiau dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo E. S. buvo nuteistas už narkotinių medžiagų platinimą. E. S. pardavė tik vieną dozę narkotinės medžiagos, be to, ši narkotinė medžiaga nebuvo suvartota, kadangi ji buvo parduota liudytojui Nr. 1 ir reali žala asmenų sveikatai nekilo. Įvertinus šias aplinkybes, E. S. skiriama, prokuroro prašoma, artima sankcijoje numatytam minimumui, bausmė.

Kadangi apeliacinis skundas nagrinėjamas tik jo ribose ir apelianto padėtis negali būti pabloginta labiau nei to prašoma apeliaciniame skunde, E. S. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė nebendrinama su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Tai atliktina LR BPK 347 str. tvarka.

P. M. 2009-07-29 padaryta nusikalstama veika

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis P. M. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apklausiamas bylą nagrinėjant apylinkės teisme P.M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2009-07-29 ryte su E. S. nebuvo susitikęs ir jokios dozės jai tą dieną neperdavė. Bedirbant jam paskambino T. ir klausė, ar jis gali padėti. Jis pasakė T., kad yra išvykęs, nieko negali padėti, gali duoti numerį, kur galbūt jam padėtų. Jis nesakė, kad S. perduos, o tik sakė, kad gal padės įsigyti. Vakare iš E. S. 50 Lt negavo.

Apeliacinės instancijos teisme P.M. taip pat neigė jam inkriminuotą nusikaltimą. Jis parodė, kad 2009-07-29 S. heroino ir jokių nurodymų nedavė, nuo 07.30 val. dirbo ne Kaune. Kai jam paskambino liudytojas Nr.1, jis žinojo, ko šis nori. Jis liudytojui Nr.1 davė tik S. telefono numerį, kad šis jai pasiskambintų ir ji jam galimai padėtų dėl narkotikų.

Nors P. M. neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltę, priešingai nei kad nustatė apylinkės teismas, patvirtino byloje esančių įrodymų visuma: nuteistosios E. S., liudytojo E. Ž., liudytojo Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai, telefoninių pokalbių suvestinėse esanti informacija ir kiti įrodymai.

Kaltinamoji E. S. bylą nagrinėjant apylinkės teisme parodė, kad 2009-07-29 apie 8 val. ryto susitiko su P. M. prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos. P. M. jai paliko vieną dozę heroino, kad suvartotų pati arba perduotų žmogui, jeigu šiam prireiktų. Apie pietus jai paskambino P. M. ir pasakė, kad paliktą heroiną perduotų žmogui, kuris jai paskambins. Netrukus jai paskambino T. ir paklausė, kur gali susitikti. T. paaiškino, kad P. jam sakė jai paskambinti ir susitarti. T. atvažiavo prie jos darbovietės ir ji jam atidavė vokelį su heroinu bei paėmė 50 Lt, kuriuos vėliau tą pačią dieną atidavė P. M.. P. M. žinojo, už ką ji jam duoda pinigus.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teisme E. S. paaiškino, kad apylinkės teisme ji sakė tiesą. 2009-07-29 ryte prieš darbą prie Eigulių mokyklos susitiko su P.M. ir iš jo pasiėmė narkotinių medžiagų. Vėliau jai paskambino P.M. ir pasakė, kad nuo jo paskambins žmogus ir ji atiduotų tas medžiagas, kurias pasiėmė ryte. Paskui jai paskambino žmogus, pasakė, kad jam reikės. Šis žmogus atvažiavo prie darželio, ji jam perdavė heroiną ir paėmė 50 litų. Ji jam nieko nesiūlė. Šis žmogus atvažiavo jau žinodamas, kad pas ją pasiims narkotines medžiagas. Tai buvo susitaręs su P.M.. Gautus pinigus ji atidavė P.M..

Iš esmės tapačius parodymus E. S. davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 184-185, t. 2, b.l. 3, 6, 8-9).

Liudytojas E. Ž. parodė, kad 2009-07-29 įslaptintam liudytojui Nr. 1 iš operatyvinei veiklai skirtų lėšų davė 50 Lt nupirkti narkotinėms medžiagoms iš P. M.. Liudytojas Nr. 1 nupirko gelsvos spalvos miltelius ir paaiškino, kad miltelius įgijo ne iš P. M., o iš jo draugės E. S.. Liudytojas Nr. 1 papasakojo, kad P. M. tą dieną Kaune nebuvo ir jis liudytojui Nr. 1 nurodė kreiptis pas jo draugę E. S.. Liudytojas Nr. 1 nuvyko prie vaikų darželio, kuriame dirba E. S., ir už 50 Lt nupirko narkotines medžiagas, kurios buvo supakuotos. Atlikus cheminį tyrimą, nustatyta, kad miltelių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino. Kad nupirktuose miltelių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurios masė 0,041 g, patvirtina 2009-10-14 cheminio tyrimo specialisto išvada nr. 140-(6432)-IS1-7745 (t. 1, b.l. 86-87).

Liudytojas Nr.1, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, kad 2009-07-29 jis paskambino P.M.. P.M. pasakė, kad dirba ir davė savo draugės E. telefono numerį. Jis suprato, kad E. turėjo perduoti dozę heroino. Paskambinus nurodytu telefonu, susitarė dėl susitikimo. Susitikus, ji padavė popierinį lankstinuką, kuriame pagal susitarimą turėjo būti heroinas, o jis jai davė 50 Lt.

2009-12-10 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolu, telefoninių pokalbių suvestine Nr. 2327 nustatyta, kad P. M. bendravo su nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų vykdytoju dėl narkotinių medžiagų pirkimo pardavimo (t. 1, b.l. 10-11).

2009-11-25 tyrimo veiksmų fiksavimo atliekant nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus protokolu, stenograma nustatyta, kad nusikalstamų veiką imituojančių veiksmų vykdytojas iš E. S. perka narkotines medžiagas, kalba apie jų pirkimą pardavimą (t. 1, b.l. 33-35).

Įvertinusi išdėstytus įrodymus, teisėjų kolegija pritaria prokuroro apeliacinio skundo argumentams, kad P. M. dėl LR BK 260 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, padarytos 2009-07-29, išteisintas nepagrįstai. Apylinkės teismas patikėjo P. M. parodymais, kad jis 2009-07-29 neperdavė E. S. narkotinių medžiagų, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad E. S. parodymai, nežiūrint to, kad ji nusikalstamos veikos padarymo metu vartojo narkotikus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant apylinkės teisme, buvo nuoseklūs. E. S. tvirtino narkotines medžiagas būtent 2009-07-29 rytą gavusi iš P. M., o po P.M. skambučio perdavusi šio nurodytam asmeniui ir už tai paėmusi 50 Lt, kuriuos vakare atidavė P.M.. Tapačias aplinkybes ji nurodė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patvirtino, kad nemelavo. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti E. S. parodymų smulkūs nesutapimai, negali būti pagrindas jos parodymus pripažinti nenuosekliais, ar juolab prieštaringais. Įvertinus E. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, kad jie kaskart būdavo tik papildomi. Tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu E. S. patvirtino esmines faktines aplinkybes, kad narkotines medžiagas gavo būtent iš P.M., perdavė juos liudytojui Nr.1 tik po P.M. skambučio, ir gautus 50 Lt atidavė P.M.. Todėl apylinkės teismas nepagrįstai jos parodymais nesirėmė spręsdamas P.M. kaltės klausimą. Be to, E. S. parodymus iš esmės patvirtina liudytojo Nr.1 parodymai, liudytojo E. Ž. parodymai, telefoninių pokalbių suvestinės, stenograma. Šie įrodymai patvirtina, kad liudytojui Nr. 1 paskambinus P.M., šis iškart nurodė, jog yra ne Kaune, bet padėti gali, ir davė E. S. telefono numerį, nurodė jai skambinti ir sakyti, kad čia nuo P. , kad ji viską supras. Tai leidžia pagrįstai manyti, kad P.M. žinojo, jog E. S. turi liudytojui Nr.1 reikalingos narkotinės medžiagos – heroino. E. S. susitikimo su liudytoju Nr.1 sakė, jog „jis man davė... sako tau iki tavęs žmonėms arčiau atvažiuot“. Įvertinus visą įvykių seką, galima suprasti, jog E. S. minimas asmuo, kuris jai davė narkotines medžiagas, yra būtent P.M.. Tačiau apylinkės teismas telefoninių pokalbių ir stenogramos neįvertino, nesusiejo šių pokalbių su E. S., liudytojo Nr.1 parodymais, o patikėjo P.M. parodymais. Teismas taip pat neįvertino to, kad E. S. neturi jokio pagrindo apkalbėti P.M., kadangi jų santykiai yra geri. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo išvada apie nepakankamumą įrodymų, kuriais būtų atskleidžiama P.M. kaltė, padaryta įvertinus tik P.M. parodymus ir nepagrįstai siaurai aptariant kitus byloje esančius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes.

Tokiu būdu teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų pripažinti P. M. kaltu padarius LR BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, t.y., 2009-07-29 apie 08.00 val. prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, esančios mieste, turint tikslą parduoti, neteisėtai atgabenus 0,103 g. miltelių, kurių sudėtyje yra 0,041 g. narkotinės medžiagos – heroino, E. S., nurodant pagal aplinkybes šią medžiagą perduoti jo nurodytam asmeniui. Todėl išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikintinas bei priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis remiantis LR BPK 329 str. 2 p. P. M. pripažįstamas kaltu padarius LR BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Be to, nepagrįstai išteisindamas dėl 2009-07-29 padarytos veikos P.M., pirmosios instancijos teismas kartu nepagrįstai iš E. S. kaltinimo panaikino aplinkybę, kad ji narkotinę medžiagą gavo (įgijo) iš P.M. ir nurodė, kad šią medžiagą E. S. įsigijo iš nenustatytų asmenų, todėl šioje dalyje nuosprendžio aprašomoji dalis keistina, nurodant, kad E. S. 2009-07-29 narkotinę medžiagą – 0,103 g miltelių, kurių sudėtyje yra 0,041 g narkotinės medžiagos – heroino įgijo iš P. M..

Pripažinus P. M. kaltu pagal LR BK 260 str. 1 d. dėl 2009-07-29 padarytos nusikalstamos veikos padarymo, spręstinas bausmės paskyrimo klausimas. P. M. padarė tris sunkius nusikaltimus. Praeityje teistas. Nusikaltimus jis padarė lygtinio paleidimo iš pataisos namų metu, kas rodo, jog P.M. teigiamų išvadų nedaro, yra linkusi nusikalsti asmenybė. Dėl 2009-07-29 nusikaltimo padarymo jis neprisipažino. Tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad buvo disponuota, buvo parduoti nedideli kiekiai narkotinės medžiagos. Dėl P. M. padarytų nusikalstamų veikų reali žala asmenų sveikatai nekilo. Todėl jam skiriama laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis artimesnis sankcijos vidurkiui. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis bei paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi pagal 2007-07-30 Lazdijų rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Kadangi byloje nustatyta, jog E. S., gavusi 50 Lt iš liudytojo Nr.1, už narkotinių medžiagų pardavimą, atidavė P.M., šie pinigai konfiskuotini, kadangi gauti iš nusikalstamos veikos (LR BK 72 str. 2 d. 3p. (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Skundžiamu Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-17 nuosprendžiu buvo nutarta ir E. S. konfiskuoti 50 Lt, gautų iš nusikalstamos veikos, tačiau šiuo nuosprendžiu nustačius, kad E. S. iš nusikalstamos veikos gautus 50 Lt atidavė P.M., kadangi jo nurodymu pardavė narkotinę medžiagą, ir 50 Lt nutarta konfiskuoti iš P.M., naikinama apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria iš E. S. konfiskuota 50 Lt.

Dėl rašymo apsirikimų

Iš skundžiamo nuosprendžio nustatomosios ir motyvuojamosios dalių matyti, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad P. M. padarė dvi LR BK 260 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas ir dėl vienos nusikalstamos veikos išteisinamas. Skundžiamame nuosprendyje aprašant įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes bei pateikiant motyvuotas išvadas dėl P. M. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei jo išteisinimo, matyti, kad P. M. nusikalstamos veikos buvo padarytos 2009-07-20 ir 2009-08-17, o kad jis būtų padaręs nusikaltimą 2009-07-29, neįrodyta. Tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje konstatuota, kad P. M. pripažįstamas kaltu dėl 2009-07-20 ir 2009-07-29 padarytų nusikalstamų veikų, o dėl 2009-08-17 padarytos nusikalstamos veikos išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šį nusikaltimą. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra akivaizdi techninė klaida dėl teisėjo neatidumo. Todėl šis rašymo apsirikimas skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje yra ištaisomas neįtakojant nuosprendžio teisėtumo bei nesukeliant P.M. jokių kitų teisinių pasekmių. Todėl prokurorės prašymas panaikinti nuosprendžio dalį, kuria P.M. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant 2009-08-17 nusikalstamą veiką, ir priimti naują nuosprendį atmetamas. Įvertinus tai, kad iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad apylinkės teismas nustatė 2009-08-17 nusikalstamos veikos faktą, įvertino įrodymus, pagrindžiančius P.M. kaltę dėl šios veikos padarymo, tik rezoliucinėje dalyje nurodė klaidingą datą, tenkinant prokurorės apeliacinį skundą šioje dalyje, P.M. būtų antrą kartą nuteistas už tą pačią nusikalstamą veiką. Tuo tarpu dėl 2009-07-29 padarytos nusikalstamos veikos P.M. pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas, kadangi iš apylinkės teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad jis dėl šios veikos buvo išteisintas, tik nuosprendžio rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, kad nuteistas.

Dėl nuteistojo P. M. gynėjo apeliacinio skundo

Atmestinas nuteistojo P. M. gynėjo prašymas P. M. nusikalstamas veikas iš LR BK 260 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 22 str. 1 d. 260 str. 1 d., nes narkotinės medžiagos buvo parduotos asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veiks imitacijos modelį, jų pardavimas visais atvejais buvo kontroliuojamas teisėsaugos pareigūnų.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad P. M. narkotinę medžiagą – heroiną pardavė asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Taigi, narkotinės medžiagos realiai nebuvo išplatintos. Tačiau šiuo atveju, sprendžiant P.M. veikų kvalifikavimo klausimą, reikia pastebėti, kad P.M. atskirais atvejais buvo pripažintas kaltu ne tik už narkotinių medžiagų pardavimą, bet ir už jų įgijimą, laikymą, gabenimą, turint tikslą platinti. Taigi, nors narkotinių medžiagų pardavimas ir buvo kontroliuojamas policijos pareigūnų, tačiau jų įgijimas, laikymas ir gabenimas teisėsaugos nebuvo kontroliuojamas, todėl P.M. padarytos nusikalstamos veikos pagrįstai kvalifikuotos kaip baigti nusikaltimai, numatyti BK 260 str. 1 d., ką pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas.

Taip pat nepagrįstas apelianto teiginys, kad P.M. buvo provokuojamas padaryti nusikaltimus. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad teisėsaugos pareigūnai turėjo operatyvinės informacijos, kad P.M. daro sunkius nusikaltimus, t.y., neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti. Todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009-07-17 nutartimi leista įslaptintam liudytojui Nr.1 laikotarpiu nuo 2009-07-16 iki 2009-10-16 P.M., galimų jo bendrininkų atžvilgiu atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus. Pažymima, kad taikant NVIM negalima asmens provokuoti padaryti nusikalstamos veikos. Juo gali būti tik prisidedama prie nusikalstamų veikų. Provokacija, kaip veika, gali reikštis kito asmens lenkimu padaryti konkrečią nusikalstamą veiką jį įtikinėjant, grasinant, šantažuojant, prašant ar naudojant kitus veiksmus, palaužiančius asmens valią ir darančius įtaką jo apsisprendimui elgtis nusikalstamai. Taigi NVIM panaudojimas būtų buvęs neteisėtas, jei liudytojas Nr.1 būtų provokavęs P.M. nusikalsti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad P. M. nebuvo provokuojamas nusikalsti, nes liudytojas Nr. 1 aktyviais veiksmais neragino gauti, o po to jam parduoti narkotinių medžiagų, taip pat neįkalbinėjo P. M. gauti jam narkotinių medžiagų. Kontakto užmezgimas su P.M. nėra provokacija. Iš pokalbių turinio matyti, kad P. M., kai liudytojas Nr. 1 paskambino, buvo suprantama, ko liudytojas Nr. 1 iš jo nori. Iš 2009-07-20 vykusio pokalbio matyti, kad kalbama apie narkotinių medžiagų platinimą. P.M. nurodo: „tai aš vakare vėl turėsiu šiandien..., labai greit išsidaužo...aš daug neimu, nėra pinigų, kad daug pasiimt“, liudytojui Nr. 1 paklausus dėl „Gaidžio“, P. M. nurodo, kad „čia tai nėra, bet aš žinau, kur yra, kur paimti galima...žiaurus, atominis...be jokių bajerių“, po to P. M. pats reikalauja pinigų „duok pinigų...pidisokas...čia visur tas pats“. (t. 1, b.l. 29-31). Iš 2009-07-29 vykusio pokalbio turinio matyti, kad liudytojui Nr. 1 paskambinus P. M., šis iškart nurodo, kad „... padėt galiu...“ (t. 1, b.l. 11). 2009-08-17 vykusio pokalbio metu P. M. iškart nurodo, kad kaina yra „pidisokas“ ir nurodo, kad „prie savęs turiu jeigu ką, jeigu reikės“. (t. 1, b.l. 37). Nėra pagrindo manyti, kad šie pokalbiai būtų ne P. M.. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme ši aplinkybė nebuvo ginčijama. Įvertinus pokalbių suvestinėse esančią informaciją matyti, kad neužfiksuota, jog liudytojas Nr.1 įkalbinėtų P.M. parduoti narkotines medžiagas. Taigi liudytojas Nr.1 jokiais veiksmais neskatino P.M. nusikalsti, o tik prisidėjo prie daromos nusikalstamos veikos. NVIM taikymas P.M. nevaržė jo pasirinkimo laisvės, nes užuot pardavęs narkotines medžiagas, galėjo pasirinkti kitą teisėtą elgesio variantą: atsisakyti daryti nusikalstamą veiką ar kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas ir pranešti apie kurstymą padaryti nusikalstamą veiką, bet to nepadarė. Taigi, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad P.M. nebuvo kurstomas padaryti nusikalstamas veikas.

Kadangi nustatyta, kad P.M. nusikalstamos veikos yra baigtos, jis neprisipažino dėl visų nusikaltimų padarymo, nėra teisinio pagrindo taikyti LR BK 62 str. 2 d. 4 p. ir skirti P. M. švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmes P.M., vadovavosi LR BK 54str. nuostatomis. Skundžiamame nuosprendyje išdėstydamas bausmės skyrimo motyvus, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, kitas aplinkybes ir bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Už P.M. padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra tinkamai individualizuotos, jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 3 d., 4 d., 328 str. 3 p., 329 str. 2 p.,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį dėl E. S. išteisinimo pagal LR BK 260 str. 1 d., P. M. išteisinimo pagal LR BK 260 str. 1 d. (2009-07-29 padaryta nusikalstama veika) bei P. M. paskirtų bausmių bendrinimo vadovaujantis LR BK 63 str., 64 str. nuostatomis, ir šioje dalyje priimtą naują nuosprendį.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d., nubausti laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

P. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d. (2009-07-29 nusikalstama veika), nubausti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su bausmėmis, paskirtomis Kauno mieto apylinkės teismo 2010-06-17 nuosprendžiu pagal LR BK 260 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos) ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Lazdijų rajono apylinkės teismo 2007-07-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskirti galutinę subendrintą laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš E. S. konfiskuota iš nusikalstamos veikos gauti 50 Lt, ir šiuos iš nusikalstamos veikos gautus pinigus – 50 Lt konfiskuoti iš P. M. (LR BK 72 str. 2 d. 3 p. (LR 2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija)).

Pakeisti nuosprendžio aprašomąją dalį, nurodant aplinkybes, kad P. M. narkotinę medžiagą 2009-07-20 įgijo iš E. S., ir kad E. S. 2009-07-29 narkotinę medžiagą įgijo iš P. M. bei jam atidavė už šią narkotinę medžiagą gautus pinigus – 50 Lt.

Ištaisyti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-17 nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytus rašymo apsirikimus, nurodant, kad P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas 2009-08-17 padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 260 str. 1 d., buvo išteisintas dėl 2009-07-29 padaryto nusikaltimo, numatyto LR BK 260 str. 1 d.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuteistojo P. M. gynėjo advokato Lino Stanislovo Bagdono apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Egidijus Jonas GrigaravičiusTeisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana Jurgaitienė