Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-06-23 · Administracinė byla Nr. I-5449-208/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-23
Bylos Nr.
I-5449-208/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00107-2016-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
S. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5449-208/2016Proceso Nr. 3-61-3-00107-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,sekretoriaujant R. Š.,dalyvaujant pareiškėjui S. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–8) prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), priteisti jam 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą ir prašo priteisti 3 000 Eur).

Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2013-01-09 iki 2015 m. birželio mėn. jis buvo laikomas LAVL nežmoniškomis sąlygomis. Kameros nuolat buvo perpildytos, jose buvo šalta, drėgna, tualetai buvo tupimi ir neatitverti nuo bendros patalpos, todėl tvyrojo prastas kvapas, trūko oro, nes nebuvo tinkamos ventiliacijos, kamerose buvo rūkoma. Tokios laikymo sąlygos pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 str., Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo (toliau – ir BVK) nuostatas. Teigia, jog jam per mėnesį buvo išduotas tik vienas rulonėlis tualetinio popieriaus, kurio buvo per mažai. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jis, kaip sergantis tuberkulioze, pasivaikščioti į lauką turėjo būti vedamas 2 val. per parą, tačiau jį į lauką vesdavo tik 1 val. per parą. Taip pat teigia, jog LAVL buvo išduodama blogos būklės ir nešvari patalynė, čiužiniai buvo labai seni. LAVL taip pat nesuteikdavo galimybės išsiskalbti drabužius, todėl juos tekdavo skalbti kameroje po šaltu vandeniu, o džiovyklos kamerose nebuvo įrengtos. Nusiprausti po dušu jis buvo vedamas tik kartą per savaitę. Be to, vienu metu būdavo vedami visi kameroje esantys kalinamieji, kai, tuo tarpu, buvo įrengti tik du dušai, todėl laiko, skirto nusimaudymui neužtekdavo. Kalinamas tokiomis sąlygomis jis patyrė garbės ir orumo pažeminimą, kančias, kurios viršijo kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, pareiškėjas patyrė galimybių sumažėjimą, jautė nepilnavertiškumo jausmą.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog LAVL atsiliepime pateikti ne visi laikotarpiai, kuriais jis buvo laikomas LAVL, todėl paprašė pridėti prie bylos naujus rašytinius įrodymus. Pažymi, jog šie dokumentai patvirtina, kad po kiekvieno apsilankymo LAVL jo sveikata ne gerėdavo, o blogėdavo.

Šalies argumentai

LAVL, kuri atstovauja atsakovę Lietuvos valstybę, su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 35–38).

LAVL nurodo, kad pareiškėjas nuo 2013-01-09 iki 2013-01-30 buvo gydomas Infekcinio skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 18 (7,33 kv. m, 4 lovos), nuo 2013-05-29 iki 2013-06-05 – Vidaus ligų skyriaus palatose Nr. 1 (22,84 kv. m., 7 lovos) ir Nr. 4 (13,50 kv. m, 4 lovos), nuo 2013-11-27 iki 2013-12-20 – Vidaus ligų skyriaus palatose Nr. 23 (8,80 kv. m, 4 lovos) ir Nr. 15 (7,33 kv. m, 4 lovos), nuo 2014-03-07 iki 2014-03-21 – Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 18 (7,33 kv. m, 4 lovos), nuo 2015-02-27 iki 2015-03-04 – Vidaus ligų skyriaus palatoje Nr. 15 (7,33 kv. m, 4 lovos).

Nurodo, jog statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, nevedama. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta 2010-04-11 Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹ p., Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės). Nurodo, jog LAVL yra teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių teikimas yra nepertraukiamas procesas, kuris būtinas teikiant tokio pobūdžio paslaugas, užtikrinant paslaugų kokybę ir tinkamą nepertraukiamą gydymą. LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir/ar suimtiesiems. Dėl šios priežasties teisės aktuose nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Taip pat LAVL privalo užtikrinti izoliacijos reikalavimus. LAVL palatos yra minimaliai aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,5 m sienele kas atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Nurodo, jog kiekvienoje palatoje yra įrengta ventiliacinė vėdinimo šachta bei langai kas užtikrina tinkamą oro ventiliaciją. LAVL patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, kiekvienais metais šiam tikslui skirtos lėšos (biudžeto asignavimai) pilnai panaudojamos, LAVL patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau, o visi atliekami darbai registruojami žurnaluose. LAVL turi Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-29 išduotą Leidimą-Higienos pasą Nr. (12-6)12.12-690, kuris įrodo, kad LAVL patalpos atitinka Lietuvos Respublikos higienos normų reikalavimus. Atkreipia dėmesį, jog LAVL Vidaus ligų skyriuje pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nuo 8 val. iki 22 val. laisvu nuo procedūrų metu būti gryname ore šio skyriaus lokaliniame sektoriuje. LAVL pacientams kartą per savaitę yra užtikrinama galimybė nusimaudyti po dušu ir tai atitinka Higienos normos 68 str. reikalavimus, o vadovaujantis Taisyklių 258 p. kartą per savaitę skalbiama patalynė ir rankšluosčiai. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nėra pagrįstas jokiais įrodomąją galią turinčiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs LAVL.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (LVAT 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 1R-85 redakcija) 11¹.4 punktą iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.

Remiantis LAVL pateiktais duomenimis (b. l. 35) matyti, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas periodiškai nuo 2013-01-09 iki 2015-03-04 (pareiškėjas nurodo 2015 m. birželio mėn., tačiau LAVL duomenimis, pareiškėjas buvo gydomas iki 2015-03-04). Pareiškėjas nesutikdamas su šiais laikotarpiais teismo posėdžio metu pateikė papildomus rašytinius dokumentus, iš kurių turinio matyti, jog be LAVL atsiliepime nurodytų laikotarpių pareiškėjas papildomai buvo gydomas ir laikotarpiu nuo 2013-04-24 iki 2013-05-08 (b. l. 118). Iš visų minėtų duomenų matyti, jog iš pareiškėjo 89 parų praleistų LAVL, visas paras vienam asmeniui tenkantis plotas palatoje pagal lovų skaičių neatitiko nustatytų reikalavimų. LAVL atsiliepime pripažino, kad nustatytos ploto normos galėjo būti viršytos. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie laikymą perpildytose palatose yra pagrįstos. Be to, pažymėtina ir tai, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra gydymo įstaiga, kurioje ypač svarbu užtikrinti tinkamas higienos ir pacientų laikymo sąlygas. Pareiškėjas teismo posėdžio metu pateikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016-05-17 sprendimą Nr. 56-61 (b. l. 119–123), iš kurio turinio matyti, jog dėl LAVL suteikto netinkamo gydymo pareiškėjui buvo padaryta žala sveikatai, o LAVL buvo įpareigota atlyginti 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Šiuo aspektu teismas pažymi, jog tokia žala konstatuota ne dėl netinkamų laikymo LAVL sąlygų, o dėl netinkamo gydymo, todėl šis dokumentas apskaičiuojant neturtinės žalos dydį šioje administracinėje byloje vertintinas kritiškai. Iš teismui pateiktos pareiškėjo sveikatos istorijos nenustatyta, jog būtent gydymas netinkamomis sąlygomis pareiškėjui sukėlė kokius nors sveikatos sutrikimus (b. l. 39–44), tačiau konstatuotina, jog palatų perpildymas sukėlė pareiškėjui tam tikrus nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus

Pabrėžtina, kad LAVL pagal turimus finansinius resursus, gavusi skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka patalpų remontą, tai patvirtina teismui pateikti darbų priėmimo aktai (b. l. 69–74), Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2011-02-24 išduota įstaigos asmens sveikatos priežiūros licencija Nr. 3360 (b. l. 80). Aplinkybę, kad patalpų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas, o patalpos yra minimaliai aprūpintos baldais, patvirtintos 2015-07-17 pažymos apie kamerų/palatų plotą ir inventorių (b. l. 79, 90).

Taip pat, iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog LAVL palatos atitiko higienos normų reikalavimus. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, jog LAVL yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 65–68). Be to, LAVL yra nuolat tikrinama Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kuris tikrina LAVL patalpų atitikimą higienos normų reikalavimams (b. l. 45–60, 77–78, 86–87). Iš teismui pateiktų patikrinimo aktų turinio matyti, jog pareiškėjo kalinimo konkrečioje kameroje-palatoje metu buvo atliktas tik kameros-palatos Nr. 23 patikrinimas. Joje buvo nustatyti tam tikri higienos normų pažeidimai, tačiau grįžtamosios kontrolės (2015-12-20) metu visi pažeidimai buvo pašalinti (b. l. 45–46). Iš kitų teismui pateiktų patikrinimo aktų turinio matyti, jog dažnai patikrinimų metu būna nustatomi nežymūs higienos normų pažeidimai, tačiau grįžtamosios kontrolės metu jie būdavo pašalinti, todėl darytina išvada, jog tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo gydymo LAVL metu, kameros-palatos galėjo neatitikti higienos normų reikalavimų.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog tualeto įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, su tokiu pareiškėjo argumentu teismas nesutinka, nes LAVL nurodė, jog tualetai nuo bendros gyvenamosios patalpos yra atskirti 1,5 m aukščio sienele, o tai atitinka higienos normų reikalavimus. Be to, Visuomenės sveikatos centro patikrinimų metu nei karto nebuvo nustatyti pažeidimai dėl netinkamai įrengtų tualetų.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog LAVL drabužių skalbimo paslaugos neteikiamos, o galimybė patiems išsiskalbti drabužius yra nesuteikta, nes juos skalbti tenka kameroje po šaltu vandeniu.

Su tokiu pareiškėjo argumentu teismas nesutinka. Kaip savo atsiliepime nurodo LAVL, patalynė ir rankšluosčiai skalbiami kartą per savaitę. Šį faktą patvirtina LAVL pateikta 2012-05-30 Skalbimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 57-41 (b. l. 61–64) bei skalbinių keitimo tvarkaraštis (b. l. 84). Tai atitinka Taisyklių 258 p., kuriame nustatyta, jog ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jam buvo leidžiama tik vieną kartą per savaitę nusimaudyti po šiltu dušu ir pažymėjo, jog į dušą yra vedami visi kameroje-palatoje esantys asmenys, o dušo galvučių yra tik dvi.

Šiuo aspektu teismas pažymi, jog LAVL atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad pacientų prausimasis organizuojamas remiantis Taisyklių 258 punktu, t. y. ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. To neginčija ir pareiškėjas, todėl pažeidimas nėra nustatytas, tačiau pažymėtina, jog LAVL nepateikė jokių argumentų dėl to, kad vienu metu į dušą vedami visi kameroje-palatoje esantys asmenys, o dušo galvučių yra tik dvi ir dėl to pareiškėjui galimai neužtekdavo laiko nusiprausti. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėju, jog jam galėjo sutrumpėti prausimuisi skirtas laikas, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas šiuo aspektu galėjo patirti tam tikrus nepatogumus. Pažymėtina, jog taip pat nepagrįstas pareiškėjo argumentas dėl to, jog dušuose dažnai nebūna karšto vandens, nes iš 2014-12-114 LAVL šilto vandens tiekimo grafiko aiškiai matyti, jog šiltas vanduo yra nuolat tiekiamas nustatytu laiku (b. l. 88).

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog LAVL patalpose buvo rūkoma, todėl jam teko kvėpuoti tabako dūmais, tačiau teismas su šiuo pareiškėjo argumentu nesutinka.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos apsaugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 7 p. numato, jog laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatytas draudimas rūkyti visose sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose. Šio straipsnio 4 d. nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat, kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Bylos duomenys (nuotraukos) (b. l. 98–102) patvirtina, kad LAVL patalpose ir teritorijoje yra draudžiama rūkyti, apie tai įspėja pakabinti ženklai. Byloje nėra duomenų apie tai, kad LAVL būtų fiksavusi režimo reikalavimų pažeidimus, t. y., jog laikomi asmenys LAVL patalpose ar teritorijoje rūkė. Todėl, teismo nuomone, pareiškėjo teiginiai, kad LAVL buvo rūkoma, yra nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat nurodo, jog jam buvo išduodamas tik vienas rulonėlis tualetinio popieriaus, patalynė būdavo purvina, čiužiniai seni.

Šiuo aspektu teismas pažymi, jog Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos yra patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139. Minėtame teisės akte nustatyta, kad suimtiesiems išduodamas vienas rulonėlis tualetinio popieriaus. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi dėl to, jog jam neužtenka išduodamo tualetinio popieriaus kiekio. Taigi, pažeidimas šiuo aspektu nenustatytas. Dėl patalynės ir čiužinių būklės pažymėtina, jog pareiškėjo teiginiai yra labai abstraktūs, nekonkretūs. Pareiškėjas nenurodo kokia žala jam kilo dėl seno čiužinio, o anksčiau minėta skalbimo paslaugų sutartis patvirtina, kad patalynė būdavo skalbiama ir švari.

Pareiškėjas taip pat teigia, jog jis į kiemą buvo išvedamas tik vienai valandai per parą, tačiau su tokiu argumentu teismas nesutinka, nes LAVL atsiliepime nurodė, jog Vidaus ligų skyriuje pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nuo 8 val. iki 22 val. laisvu nuo procedūrų metu būti gryname ore. Pareiškėjo buvimo Infekciniame skyriuje metu pareiškėjas buvo vedamas į lauką 1 val. per parą. Nors pareiškėjas nurodo, jog jam turėjo būti suteikiamos 2 val. per parą, tačiau pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 p. 1 d. nustato, jog ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Taigi, dvi valandos per parą pasivaikščioti gryname ore suteikiamos tik esant gydytojo išvadai. Šiuo atveju iš teismui pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog tokia išvada nebuvo surašyta.

Pažymėtina, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk prieš Nyderlandus).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teisės aktų reikalavimus atitinkančių gydymosi sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Atitinkamai, vertintina, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai – kalinimas pažeidžiant teisės aktais numatytą vienam asmeniui skiriamą plotą, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.). Kita vertus, nėra duomenų, kad tokiu būdu atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, išskyrė jį iš kitų subjektų.

Atsižvelgiant į laikymo LAVL trukmę, į tai, kad buvo nustatytas kamerų perpildymo faktas (bendroje sumoje 89 parų) bei tam tikri higienos normų reikalavimų neatitikimai, į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, 1 150 Eur kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 str. 1 d. 5 p., 127 str. 1 d., teisėjas

nusprendžia:

pareiškėjo S. V. skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjui S. V. priteisti 1 150 Eur (vieną tūkstantį šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius