Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-12-15 · Administracinė byla Nr. eI2-5314-983/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-15
Bylos Nr.
eI2-5314-983/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03343-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
Pareiškėjas
V. M.
Atsakovas
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Delta Ventus“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-5314-983/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03343-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1;55.1.3
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Delta Ventus“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą (15/5­3)50U­04543 (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde paaiškina, jog jam buvo suteiktas leidimas nuo 2019-11-19 iki 2021-11-19 laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. LT7494231 (toliau – Leidimas). Teikiant prašymą Leidimui gauti Departamentui buvo pateikti visi reikiami šią teisę patvirtinantys dokumentai, tarp kurių – darbo sutartis su UAB ,,Delta Ventus“ (toliau – ir UAB ,,Delta Ventus“, Bendrovė), pagal kurią pareiškėjas nuo 2019­07­04 dirbo UAB ,,Delta Ventus“ tolimųjų reisų vairuotoju. Nurodo, jog 2020­02­05 nutarimu Nr. NUĮPBJ­13634 Valstybinė darbo inspekcija nubaudė UAB ,,Delta Ventus“ už administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (už nelegalų darbą). 2020-09-28 Departamentas priėmė skundžiamą Sprendimą dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui panaikinimo.

Pareiškėjo teigimu, Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto „a“ papunktis, numato, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams, tačiau atsakovas panaikino Leidimą, išduotą pareiškėjui tuomet, kai UAB ,,Delta Ventus“ jokia administracinė nuobauda dar nebuvo paskirta. Be to, darbo santykiai tarp pareiškėjo ir Bendrovės prasidėjo žymiai anksčiau nei pastaroji buvo nubausta. Pareiškėjas pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pasisakęs, kad siekiant teisinių santykių stabilumo, administracinių bylų teisenoje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas negalioja į praeitį), pagal kurį teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K­3­192/2008 išaiškino, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017­12­15 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI­17­261/2017). Taigi, pareiškėjo teigimu, Sprendimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 punkte a papunktyje nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl atsakovas Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Be to, pareiškėjas nenurodo nei vienos priežasties ar išimtinės aplinkybės, kodėl jam turėtų būti taikomos kitokios taisyklės nei visiems užsieniečiams, kuriems panaikinamas išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio pagrindu.

Paaiškina, jog pareiškėjo darbdavys buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už leidimą dirbti nelegalų darbą, todėl Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, nustatančiu, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo, priėmė ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Departamentas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi tuomet, kai Bendrovei administracinė nuobauda dar nebuvo paskirta. Pažymi, jog pareiškėjo darbdavio atstovui administracinės nuobaudos paskirtos 2020-02-03 ir 2020-03-10, o ginčijamas sprendimas priimtas vėliau – 2020-09-28, todėl akivaizdu, jog nuo dienos, kurią administracinė nuobauda baigta vykdyti, iki ginčijamo sprendimo priėmimo praėjo mažiau kaip vieneri metai.

Atsakovas nurodo, jog priimdamas ginčijamą Sprendimą Departamentas vadovavosi aktualia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio redakcija. Tokia pati teisės norma galiojo ir anksčiau, tiek pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tiek ir 2020-02-03 ir 2020-03-10 nutarimų, kuriais pareiškėjo darbdavys buvo nubaustas už administracinių nusižengimų padarymą, priėmimo metu. Teigia, jog Bendrovės atstovas ir pareiškėjas privalėjo žinoti Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl šių neigiamų teisinių pasekmių kilimas nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo, o ne po to, kai su darbuotoju yra sudaryta darbo sutartis. Toks Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčio aiškinimas prieštarautų Įstatymo tikslams, elementariai logikai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Todėl aplinkybė, kad administracinį nusižengimą pareiškėjo darbdavys padarė ir ginčijamas sprendimas priimtas jau po pareiškėjo įdarbinimo, neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog su pareiškėju darbo santykiai buvo nutraukti 2020-10-23, t. y. pareiškėjas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 55 straipsnį, todėl neatsiranda teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo teismui pateiktu prašymu ir todėl prašo teismo savo nuožiūra priimti sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2020-09-28 sprendimo Nr. (15/5-3)50U-04543, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pagal byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog tarp pareiškėjo ir UAB ,,Delta Ventus“2019-07-03 buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 201907-2, pagal kurią nuo 2019-07-04 pareiškėjas pradėjo dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.

Byloje taip pat nustatyta, jog pareiškėjui Departamentas 2019-11-19 sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 40 str. 1 d. 4 p. bei 44 str. 1 d. 3 p., išdavė Leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, kuris galiojo nuo 2019-11-19 iki 2021-11-19.

Taip pat byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-03 ir 2020-03-10 nutarimais administracinių nusižengimų bylose UAB „Delta Ventus“ direktorius buvo nubaustas už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. už nelegalų darbą, jam buvo paskirtos administracinės baudos – po 1000 Eur.

Departamento Sprendimu, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Žemesnės instancijos teismas

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje nurodyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo.

Nagrinėjamu atveju, UAB „Delta Ventus“ vadovas buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, kadangi jis tuo metu ėjo įmonės direktoriaus pareigas, todėl byloje nėra jokio ginčo, kad jis buvo nubaustas kaip įmonės vadovas (darbdavys), o ne kaip fizinis asmuo, atitinkamai nėra pagrindo teigti, jog nebuvo nustatytas pareiškėjo darbdavio, kaip juridinio asmens, nubaudimo faktas. Pažymėtina, kad Bendrovės vadovas, pasirašydamas darbo sutartį ir įsipareigodamas įdarbinti pareiškėją veikė Bendrovės vardu kaip Bendrovės valdymo organas. Vienasmenio valdymo organo veiksmai (neveikimas) šiuo atveju suponuoja darbdavio veiksmų neteisėtumą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatantį, kad darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.

Teismas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Departamentas panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą laikinai gyventi tuomet, kai Bendrovei jokia administracinė nuobauda dar nebuvo paskirta. Tai, jog toks pareiškėjo teiginys neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtina teismui pateiktas 2020-09-21 Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. 4500-ANR_ I-30623-2020, iš kurio matyti, kad UAB „Delta Ventus“ direktoriui I. B., t. y. pareiškėjo darbdavio atstovui, administracinės nuobaudos Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimais buvo paskirtos 2020-02-03 ir 2020-03-10, kai tuo tarpu skundžiamas Sprendimas priimtas tik 2020-09-28. Remiantis byloje esančiais įrodsymais, teismas minėtą pareiškėjo teiginį atemta kaip nepagrįstą.

Teismas pažymi ir tai, kad iš bylos duomenų matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-03 ir 2020-03-10 nutarimais skirtos baudos buvo sumokėtos 2020-04-01 bei 2020-06-29, t. y. iki Sprendimo priėmimo praėjus mažiau kaip vieneriems metams.

Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsižvelgęs į galiojantį teisinį reglamentavimą ir pagal kompetenciją nustatęs bent vieną Įstatymo 50 straipsnyje numatytą savarankišką leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą, Departamentas privalėjo priimti Sprendimą dėl laikino leidimo panaikinimo. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir LVAT panašaus pobūdžio bylose (žr. 2020 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020).

Be to, teisėjų kolegija vertina, kad Departamento Sprendimas atitinka jo priėmimo metu galiojusios Viešojo administravimo įstatymo redakcijos 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas teisiniu reglamentavimu.

Pažymėtina ir tai, kad Bendrovė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad tarp Bendrovės ir pareiškėjo darbo santykiai buvo nutraukti dar 2020-10-23, vadinasi aktualiu metu pareiškėjo ir Bendrovės nebesieja jokie darbiniai santykiai.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nei teisinio, nei faktinio pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą nėra, todėl pareiškėjo skundas yra atmestinas.

Atmetus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. M. (V. M.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Asta Adamonytė-ŠipkauskienėTomas BlinstrubisBeata Martišienė