- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-02
- Bylos Nr.
- Ik-2216-562/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00467-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rosita Patackienė, Jūra Marija Strumskienė, Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- V. Č.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Jūros Marijos Strumskienės ir Ernesto Spruogio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą pareiškėjui V. Č., trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo dalies panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos kreipėsi į teismą su prašymu (b.l. 1-2) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – MGK, Komisija) 2011-01-31 sprendimo Nr. S-20(7-336/2010) dalis, kuriomis Komisija: 1) panaikino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – atsakovas, VMI, centrinis mokesčių administratorius) 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-251 dalies nurodymus pareiškėjui V. Č. už 2004 metus sumokėti į biudžetą 5324 Lt gyventojų pajamų mokestį (toliau – GPM) ir su juo susijusias sumas, 3899 Lt pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) ir su juo susijusias sumas, 126,13 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokas (toliau – VSDĮ ) pagrindinei pensijos daliai, 110 Lt VSDĮ papildomai pensijos daliai ir 118,07 Lt VSDĮ pagrindinei ir papildomai pensijos dalims baudą; 2) panaikino VMI 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-251 dalies nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą GPM, PVM ir su šiais mokesčiais susijusias sumas už 2005-2008 metus ir pareiškėjo skundą šioje dalyje perdavė atsakovei nagrinėti iš naujo. Taip pat prašė palikti galioti VMI 2010-11-03 sprendimą Nr. 68-251.
Atsiliepimas
Atsakovė paaiškino, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI, Inspekcija, teritorinis mokesčių administratorius), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 68 str. 3 dalies ir 72 straipsnio nuostatomis bei remdamasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus pateikta 2010-04-01 specialisto išvada Nr. 5-2/56 dėl V. Č. ir R. Č. veiklos bei Kauno miesto apylinkės prokuratūroje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01035-08 medžiaga, atliko V. Č. GPM, PVM, VSDĮ ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 ir 2010-07-15 surašė patikrinimo aktą Nr. (20)AU16-50. Inspekcija patikrinimo akte konstatavo, kad pareiškėjas tikrinamuoju laikotarpiu vykdė nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo individualią veiklą, atitinkančią 2002-07-02 Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 2 str. 7 dalies nuostatas, gavo 590661,15 Lt šios veiklos pajamų, iš kurių nedeklaravo 376564,65 Lt pajamų bei nesumokėjo mokesčių. Atsižvelgdama į tai, Inspekcija patikrinimo akte pareiškėjui papildomai paskaičiavo 51692 Lt GPM, 20237 Lt GPM delspinigių, 52965 Lt PVM, 27567 Lt PVM delspinigių, 9047 Lt VSDĮ, taip pat paskyrė 4524 Lt VSDĮ baudą. Inspekcija 2010-08-26 sprendimu Nr. (20)-K3-236 patvirtino 2010-07-15 patikrinimo aktą Nr. (20)AU16-50 bei skyrė pareiškėjui 30 procentų 15508 Lt GPM ir 15890 Lt PVM baudas. Atsakovė 2010-11-03 sprendimu Nr. 68-251 patvirtino Inspekcijos 2010-08-26 sprendimą Nr. (20)-K3-236 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės sprendimu, apskundė jį Komisijai, kuri konstatavo, kad mokesčių administratorius nepagrįstai taikė MAĮ 68 str. 3 dalies nuostatas, todėl papildomas mokesčių ir su jais susijusias sumas už 2004 mokestinius metus apskaičiavo pažeisdamas mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) senaties terminus, kas laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, turinčiu įtakos tokios procedūros rezultatams. Atsižvelgdama į tai, Komisija 2011-01-31 sprendimu Nr. S-20(7-336/2010) iš dalies patenkino pareiškėjo skundą ir: 1) panaikino VMI 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-251 dalies nurodymus pareiškėjui už 2004 metus sumokėti į biudžetą 5324 Lt GPM ir su juo susijusias sumas, 3899 Lt PVM ir su juo susijusias sumas, 126,13 Lt VSDĮ pagrindinei pensijos daliai, 110 Lt VSDĮ papildomai pensijos daliai ir 118,07 Lt VSDĮ pagrindinei ir papildomai pensijos dalims baudą; 2) panaikino VMI 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-251 dalies nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą GPM, PVM ir su šiais mokesčiais susijusias sumas už 2005-2008 metus ir pareiškėjo skundą šioje dalyje perdavė atsakovei nagrinėti iš naujo; 3) patvirtino VMI 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-251 dalies nurodymus pareiškėjui už 2005-2008 metus sumokėti į biudžetą 4937,10 Lt VSDĮ pagrindinei pensijos daliai, 3873,87 Lt VSDĮ papildomai pensijos daliai ir 4405,49 Lt VSDĮ pagrindinei ir papildomai pensijos dalims baudą.
Atsakovė nesutinka su Komisijos sprendimo rezoliucinės dalies 1 ir 2 dalyje išdėstytais nurodymais, kurie buvo priimti Komisijai padarius išvadą, kad šiame mokestiniame ginče nepagrįstai buvo taikytos MAĮ 68 str. 3 dalies nuostatos. Atsakovės teigimu, pagal nurodytą teisės normą mokesčių administratoriaus teisė apskaičiuoti (perskaičiuoti) mokestį už ilgesnį nei einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų laikotarpį nesietina su civilinio ieškinio pateikimu baudžiamojo proceso metu. Mokesčių administratorius, net ir reikšdamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, pirmiausia turi suformuoti mokestinę prievolę mokesčių mokėtojui. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-05-28 sprendime adm. byloje Nr. A6-238/2007 pastebima, kad pareiga mokėti mokesčius, atleidimo nuo jų pagrindai bei su tuo susiję klausimai yra reguliuojami mokesčių teisės aktais, todėl baudžiamosios ar administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojantys įstatymai šiuo atveju netaikytini. Pareiga mokėti mokesčius atsiranda pagal mokesčių įstatymus, o baudžiamoji ar administracinė atsakomybė pagal kitus įstatymus, reguliuojančius su atitinkama atsakomybės rūšimi susijusius klausimus, t. y. skiriasi šių teisinių reiškinių pagrindai, skiriasi ir jų esmė bei tikslai, todėl tiek pareiga sumokėti mokesčius, tiek pareiga atsakyti už padarytą nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą gali egzistuoti vienu metu, kilti dėl vieno ir to paties veiksmo ar jo rezultato. Atsakovė pažymėjo, kad pagal MAĮ 68 str. 3 dalies nuostatas ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje buvo nustatyta pareiškėjo padaryta preliminari žala valstybės biudžetui, o kadangi ikiteisminio tyrimo metu surašyta FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto 2010-04-01 išvada Nr. 5-2/56 nėra dokumentas, kurio pagrindu atsiranda mokesčių mokėtojui prievolė mokėti mokestį, todėl specialisto išvada privalo būti įvertinta MAĮ 72 str. 2 dalyje nustatyta tvarka, t. y. mokesčių administratorius mokesčių mokėtojui privalomas mokėti mokesčių sumas apskaičiuoja patikrinimo metu, kaip tai nustatyta MAĮ VI skyriuje. Tokiu būdu, Inspekcija, gavusi specialisto išvadą dėl pareiškėjo veiklos tyrimo rezultatų, turėjo pagrindą apskaičiuoti mokesčius už ilgesnį nei einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų laikotarpį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas – V. Č. su atsakovės prašymu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti bei palikti galioti MGK 2011-01-31 sprendimą Nr. S-20(7-336/2010).
Atsiliepimas
Atsiliepime į VMI prašymą (b.l. 26-30) pareiškėjas paaiškino, kad jis nesutinka su atsakovės pozicija dėl MAĮ 68 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Minėtos įstatymo nuostatos taikymas yra apribojamas būtinybe nustatyti valstybei padarytos žalos dydį baudžiamojoje byloje, o mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo terminas siejamas su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminu. Dėl to pareiškėjas mano, kad skundžiamame Komisijos sprendime pagrįstai teigiama, jog tokiu atveju žala valstybei turi būti nustatoma baudžiamojoje byloje. Pareiškėjo nuomone, Komisija padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad įstatymų leidėjas MAĮ 68 str. 3 dalyje nustatytoje bendro mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino išimtyje orientavosi išimtinai į baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu susiklostančius santykius, įvardindamas mokestinę prievolę – žalą valstybei (toks terminas paprastai nėra būdingas mokesčių teisei). Aiškinant šios normos turinį, matyti, kad leidžiama apskaičiuoti (perskaičiuoti) mokestį už ilgesnį nei einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų laikotarpį tik tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje reiškiamas civilinis ieškinys dėl žalos valstybei padarymo. Tuomet mokesčių administratorius, reikšdamas tokį ieškinį, apskaičiuoja mokesčių mokėtojo padarytos žalos valstybei (kuri pasireiškia mokesčių nesumokėjimu) dydį, o analizuojama nuostata būtent ir įgalina mokesčių administratorių tą padaryti. Jeigu MAĮ nebūtų įtvirtinta tokios nuostatos, vadovaujantis lex specialis principu, baudžiamojoje byloje galima būtų reikalauti atlyginti žalą valstybei tik mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) senaties termino, nustatyto MAĮ 68 str. 1 dalyje, ribose. Pareiškėjas pabrėžė, kad atsakovės cituojamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas priimtas byloje, kurios aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamų aplinkybių tiek faktine, tiek teisine prasme. Pareiškėjo teigimu, atsakovas taip pat nepagrįstai ignoruoja aplinkybę, kad mokesčiai buvo perskaičiuoti remiantis išimtinai tik ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis (liudytojų parodymais, specialisto išvada), kurie vėliau turi būti patikrinti teisme ir juos įvertins teismas. Pažymėjo, kad šiuo metu vykstant baudžiamosios bylos teisminiam nagrinėjimui dalis duomenų, kuriais atsakovė grindė apskaičiuotų mokesčių teisingumą, nepasitvirtino. Todėl atsakovė privalės perskaičiuoti mokesčius, tačiau tai bus galima atlikti tik įsiteisėjus teismo nuosprendžiui baudžiamojoje byloje.
Tretysis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į atsakovės prašymą (b.l. 33-34) prašė panaikinti MGK 2011-01-31 sprendimą Nr. S-20(7-336/2010) ir palikti galioti VMI 2010-11-03 sprendimą Nr. 68-251.
Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad mokestinio patikrinimo metu, įvertinusi nustatytas aplinkybes, susijusias su V. Č. ir jo sutuoktinės R. Č. sudarytais nekilnojamojo turto sandoriais, atsižvelgusi į tai, kad žemės sklypų dovanojimo ir pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos per trumpą laikotarpį, taip pat tai, kad žemės sklypai buvo parduoti žymiai mažesne kaina nei VĮ Registrų centro nustatyta vidutinė rinkos vertė/kaina, bei tai, kad sutartys buvo sudarytos tarp susijusių asmenų (tėvų ir dukros), Inspekcija padarė išvadą, kad Valdas ir R. Č., įformindami žemės sklypų dovanojimą (pajamos gautos iš tėvų dovanojimo būdu yra neapmokestinamos) dukrai, o vėliau sudarę pardavimo sandorį, siekė išvengti individualios veiklos pajamų apmokestinimo. Mokestinio patikrinimo metu surinktos informacijos duomenimis nustatyta, kad 2004-2008 metais V. Č. vykdyta nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo veikla atitinka individualios veiklos požymius: tęstinumą, savarankiškumą ir ekonominės naudos siekimą (GPMĮ 2 str. 7 d.).
Bylos šalys ir jų atstovai į teismo posėdį neatvyko (b.l. 38), apie posėdį pranešta tinkamai (b.l. 35-37), todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalimi, nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmetamas.
Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės bylos Nr. 6.11-03 (7-336/2010) (toliau – MGK byla) duomenimis nustatyta, kad Kauno AVMI, vadovaudamasi MAĮ 68 straipsnio 3 dalies ir 72 straipsnio nuostatomis bei remdamasi FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus pateikta 2010-04-01 specialisto išvada Nr. 5-2/56 dėl V. Č. ir R. Č. veiklos (MGK bylos II t., l. 17-37) bei Kauno miesto apylinkės prokuratūroje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr. 06-1-01035-08 medžiaga (MGK bylos II t., l. 13), atliko V. Č. gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų, privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2008-12-31 bei 2010-07-15 surašė patikrinimo aktą Nr. (20)AU16-50, kuriame papildomai apskaičiavo pareiškėjui 51692 Lt GPM, 20237 Lt GPM delspinigių, 52965 Lt PVM, 27567 Lt PVM delspinigių, 9047 Lt VSDĮ, taip pat paskyrė 4524 Lt VSDĮ baudą (MGK bylos I t., l. 33-50). Kauno AVMI I Patikrinimų skyriaus vedėja, išnagrinėjusi 2010-07-15 patikrinimo aktą Nr. (20)-AU16-50, 2010-08-26 sprendimu Nr. (20)-K3-236 patvirtino patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotus mokesčius bei su jais susijusias sumas, taip pat skyrė pareiškėjui 30 procentų dydžio 15508 Lt GPM ir 15890 Lt PVM baudas (MGK bylos I t., l. 20-30). VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Kauno AVMI 2010-08-26 sprendimo Nr. (20)-K3-236 (MGK bylos I t., l. 15-19), 2010-11-03 sprendimu Nr. 68-251 patvirtino Inspekcijos sprendimą (MGK bylos I t., l. 10-13). Komisija, išnagrinėjusi V. Č. skundą dėl VMI 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-251 (MGK bylos I t., l. 1-6), 2011-01-31 priėmė sprendimą Nr. S-20(7-336/2010), kuriuo: 1) panaikino VMI 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-251 dalies nurodymus pareiškėjui už 2004 metus sumokėti į biudžetą 5324 Lt GPM ir su juo susijusias sumas, 3899 Lt PVM ir su juo susijusias sumas, 126,13 Lt VSDĮ pagrindinei pensijos daliai, 110 Lt VSDĮ papildomai pensijos daliai ir 118,07 Lt VSDĮ pagrindinei ir papildomai pensijos dalims baudą; 2) panaikino VMI 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-251 dalies nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą GPM, PVM ir su šiais mokesčiais susijusias sumas už 2005-2008 metus ir pareiškėjo skundą šioje dalyje perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo; 3) patvirtino VMI 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-251 dalies nurodymus pareiškėjui už 2005-2008 metus sumokėti į biudžetą 4937,10 Lt VSDĮ pagrindinei pensijos daliai, 3873,87 Lt VSDĮ papildomai pensijos daliai ir 4405,49 Lt VSDĮ pagrindinei ir papildomai pensijos dalims baudą (b.l. 4-17, MGK bylos II t., l. 89-102).
Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė teismo panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-01-31 sprendimo Nr. S-20(7-336/2010) dalis, kuriose Komisija panaikino VMI 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-251 nurodymus pareiškėjui V. Č. už 2004 metus sumokėti į biudžetą gyventojų pajamų mokestį, pridėtinės vertės mokestį, valstybinio socialinio draudimo įmokas ir su jais susijusias sumas bei nurodymus pareiškėjui sumokėti į biudžetą GPM, PVM ir su šiais mokesčiais susijusias sumas už 2005-2008 metus.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas tarp šalių iš esmės kilo dėl Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio, reglamentuojančio mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį, nuostatų aiškinimo ir taikymo.
Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Taigi, šiame straipsnyje nustatytas terminas yra naikinamasis, kuriam pasibaigus išnyksta teisė mokesčius apskaičiuoti ar perskaičiuoti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad naikinamieji terminai, kaip teisinės tvarkos elementas, yra priemonė susiklosčiusių teisinių santykių stabilumui, teisinių procedūrų operatyvumui, teisiniam apibrėžtumui ir tikrumui užtikrinti. Mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį tiek teismas, tiek ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija privalo taikyti ex officio.
MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto senaties termino išimtys yra numatytos to paties straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pagal MAĮ 68 straipsnio 3 dalį apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį [laikotarpį] negu 1 dalyje numatytą terminą galima tik tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Iš pateiktos MAĮ 68 straipsnio 3 dalies formuluotės darytina išvada, kad įstatymų leidėjas sieja šioje dalyje numatytą išlygą dėl senaties termino taikymo su valstybei padarytos žalos atlyginimu baudžiamojo proceso tvarka (su sąlyga, kad nėra pasibaigę Baudžiamajame kodekse numatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai), kitaip tariant, įstatymų leidėjas sieja ilgesnio termino taikymą mokesčiams apskaičiuoti (perskaičiuoti) išimtinai su baudžiamajame procese susiklostančiais santykiais. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) II dalis, konkrečiai – X skyriaus „Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas“ normos. Pagal šio skyriaus nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusysis, nepareiškęs civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (BPK 112 str. 1 d.). Proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį (BPK 116 str.). Prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų (BPK 117 str.).
Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad MAĮ 68 straipsnio 3 dalyje numatytos išlygos dėl senaties termino taikymo sietinos su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimu. Todėl Mokestinių ginčų komisija pagrįstai pripažino, kad mokesčių administratoriaus pozicija nagrinėjamu atveju nėra teisinga, nes MAĮ 68 straipsnio 3 dalyje nustatyta bendro mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino išimtis taikoma tik tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje reiškiamas civilinis ieškinys dėl padarytos žalos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška atlyginimo. Aiškinant MAĮ 68 straipsnio 3 dalies nuostatas priešingai, šioje normoje nustatyta išimtis būtų aiškinama ir taikoma plečiamai, leidžiant formuoti mokestinius teisinius santykius už tokių santykių susiformavimo termino ribų, o tai iš esmės sukeltų grėsmę teisinio saugumo ir teisinio tikrumo principams. Kaip jau buvo minėta, MAĮ 68 str.1d.nustatytas terminas yra naikinamasis, kurio paskirtis užtikrinti teisinių santykių stabilumą bei teisinių procedūrų operatyvumą.
Byloje nustatyta, kad remiantis FNTT Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities 2010-04-01 specialisto išvada Nr.5-2/56 dėl pareiškėjo ir jo sutuoktinės veiklos bei Kauno m.apylinkės prokuratūroje atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr.06-0-1-010-35-08 duomenimis, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko Pareiškėjo 2004-01-01–2008-12-31 laikotarpio GPM, PVM, VSD įmokų ir PSD įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą bei surašė 2010-07-15 patikrinimo aktą Nr. (20) AU16-50, kuris buvo patvirtintas Kauno AVMI 2010-08-26 sprendimu Nr. (20)-K3-236, o Kauno AVMI 2010-08-26 sprendimas patvirtintas skundžiamu Inspekcijos 2010-11-03 sprendimu Nr. 68-251. (MGK bylos I t., l.10-13,15-19,20-30, 33-50). Pagal MAĮ 120 str. 1 dalį mokestinio patikrinimo pradžia yra mokestinio patikrinimo pavedimo išrašymas. Kadangi Pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2010-06-03 (MGK bylos 2 t., l.60-63), todėl atsižvelgiant į MAĮ 68 str. 1 d. nuostatas Inspekcija galėjo apskaičiuoti (perskaičiuoti) pareiškėjui mokesčius ne daugiau kaip už einamuosius 2010 metus ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, t. y. 2009, 2008, 2007, 2006 ir 2005 metus.
Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu Mokestinių ginčų komisija pagrįstai pripažino, kad mokesčių administratoriaus pozicija nagrinėjamu atveju nėra teisinga, nes MAĮ 68 str. 3 dalyje nustatyta bendro mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties termino išimtis taikoma tik tais atvejais, kai baudžiamojoje byloje reiškiamas civilinis ieškinys dėl padarytos žalos valstybei nesumokėtų mokesčių ar kitų įmokų išraiška, atlyginimo. Tuomet mokesčių administratorius, reikšdamas tokį ieškinį, apskaičiuoja mokesčių mokėtojo padarytos žalos valstybei (kuri pasireiškia mokesčių nesumokėjimu) dydį. Nagrinėjamu atveju nors ir vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau mokesčiai apskaičiuojami atskiros mokesčių administravimo procedūros eigoje, todėl pagrįstai pripažinta, kad turi būti taikoma mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatis. Kadangi mokesčių administratorius papildomas mokesčių ir su jais susijusias sumas už 2004 metus Pareiškėjui apskaičiavo, pažeisdamas mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) senaties terminus, Mokestinių ginčų komisija pagrįstai šiuos procedūrinius pažeidimus pripažino esminiais, turinčiais įtakos tokios procedūros rezultatams bei panaikino Inspekcijos 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-251 dalies nurodymus Pareiškėjui už 2004 metus sumokėti į biudžetą 5324 Lt GPM ir su juo susijusias sumas, 3899 Lt PVM ir su juo susijusias sumas, 126,13 Lt VSD įmokas pagrindinei pensijos daliai, 110 Lt VSD įmokas papildomai pensijos daliai ir 118,07 Lt VSD įmokų pagrindinei ir papildomai pensijos dalims baudą. Todėl atsakovės prašymas panaikinti šioje dalyje ginčijamą Mokestinių ginčų komisijos 2011-01-31 sprendimą Nr. S-20(7-336/2010) yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Mokestinių ginčų komisijai konstatavus, jog mokesčių administratorius PVM ir su juo susijusias sumas už 2004 metus Pareiškėjui apskaičiavo pažeisdamas mokesčių apskaičiavimo (perskaičiavimo) senaties terminus, ir panaikinus PVM prievolę už 2004 metus, pagrįstai pripažinta, kad PVM bazė, nuo kurios apskaičiuojamas PVM, už 2005–2008 metų laikotarpį turi būti nustatyta iš naujo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos reikalavimą panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-01-31 sprendimo Nr. S-20(7-336/2010) dalį, kuria panaikintas VMI 2010-11-03 sprendimo Nr. 68-251 nurodymas pareiškėjui sumokėti į biudžetą GPM, PVM ir su šiais mokesčiais susijusias sumas už 2005-2008 metus ir pareiškėjo skundas šioje dalyje perduotas atsakovei nagrinėti iš naujo.
Teismo išdėstytų motyvų pagrindu skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str.1 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.