Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posedyje išnagrinejusi civiline byla pagal ieškovo I. S. (I. S.) ieškini atsakovei I. S., treciajam asmeniui AB SEB bankui, išvada teikiancioms institucijoms – Vilniaus rajono savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyriui, Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyriui del santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei bei atsakoves I. S. priešieškini del to paties dalyko,

Ieškovas I. S. ieškiniu (b.l. 57-61, t.1), praše nutraukti tarp ieškovo ir atsakoves sudaryta santuoka, užregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilines metrikacijos skyriuje (irašo Nr. 1246) del atsakoves kaltes; nutraukus santuoka nustatyti, kad ieškovo pavarde lieka - S., atsakoves S.; nepilnametes dukters K. S. ir sunaus M. S. nuolatine gyvenamaja vieta nustatyti su atsakove -ju motina; nepilnametes dukters A. S. nuolatine gyvenamaja vieta nustatyti su ieškovu - jos tevu; priteisti iš ieškovo nepilnametes dukters K. S. ir sunaus M. S. išlaikymui po 400 Lt kiekvienam vaikui menesinemis periodinemis išmokomis iki vaiku pilnametystes; priteisti iš ieškoves nepilnametes dukters A. S. išlaikymui po 400 Lt dukrai menesinemis periodinemis išmokomis iki dukters pilnametystes; sutuoktiniams priklausanti turta padalinti taip: triju kambariu buta adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), remiantis 2009-11-24 d. preliminariaja turto vertinimo pažyma Nr. 09-11-VN-050, buto rinkos verte - 125000 Lt, tarp sutuoktiniu padalinti lygiomis dalimis, t.y. 1/2 dali buto asmenines nuosavybes teise priteisiant -I. S., 1/2 dali buto asmenines nuosavybes teise priteisiant - I. S.. Iš atsakoves priteisiant atsakovui išmoketi pinigine kompensacija 14750,00 Lt už sumažinta bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise valdyta turta. Kreditorini isipareigojima kreditoriui AB SEB bankui pagal kredito sutarti Nr. 1750218011447-08, kredito likutis 2009-11-25 d. - 72760,84 Lt, tarp sutuoktiniu padalinti lygiomis dalimis. Nustatyti, kad ieškovas ir atsakove prieš kreditorius atsako solidariai; praše priteisti iš atsakoves bylinejimosi išlaidas.

Ieškinyje nurode, kad (duomenys neskelbtini) su atsakove sudare santuoka Vilniaus miesto Civilines metrikacijos skyriuje (santuokos liudijimas AD Nr. 39065, irašo Nr. 1246). Santuokoje (duomenys neskelbtini) gime dukra A. S., (duomenys neskelbtini) gime dukra K. S. ir (duomenys neskelbtini) - sunus M. S..

Ieškovas nesutinka, kad santuoka iširo del jo kaltes, nurode, kad atsakove pastaruoju metu nustojo puoseleti šeimos vertybes, tapo ieškovui nelojali, nustojo gerbti ji kaip sutuoktini, neremia jo nei moraliai nei materialiai. Barnius paskutiniu metu šeimoje dažnai sukelia ji - nesutaria del ivairiu bendro gyvenimo klausimu, žemina ieškova, visais imanomais budais bando išprovokuoti fizinio smurto panaudojima. atsakove iškilus šeimoje tam tikriems nesutarimams, nebande ju spresti kartu. Pastaruoju metu atsakove namo grižta naktimis, o dažnai iš viso namuose nenakvoja, nesirupina vaikais. Mažuosius vaikus motina yra atidavusi i lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) savaitine grupe. Tokiu savo elgesiu atsakove pažeide LR CK 3.27 str. numatytas sutuoktinio pareigas kitam sutuoktiniui: sutuoktinis privalo buti kitam lojalus ir vienas kita gerbti, taip pat vienas kita remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant i kiekvieno ju galimybes, prisideti prie bendru šeimos ar kito sutuoktinio poreikiu tenkinimo. Savo veiksmais atsakove pažeide sutuoktines pareigas kitam sutuoktiniui. Teigia, kad remiantis LR CK 3.60 str. 2 d., atsakove pripažintina kalta del santuokos iširimo. Taip pat nurodo, kad ieškovas ne karta, bande išsaugoti santuoka, taciau šie bandymai buvo tik iš jo puses, teigia, jog atsakovei šaliu santuoka nerupi. Nurodo, kad šiuo metu kiekvienas turi savus interesus, gyvena kiekvienas savo gyvenima, santuoka tapo formali, šalys tapo vienas kitam visiškai svetimi; gyvena atskirai, jokiu bendru interesu neturi, bendrojo ukio neveda.

Mano, kad atsižvelgiant i vaiku amžiu ir ju interesus, vaiku išreikšta nora, bei atsakoves elgesi su vaikais, tikslinga dukros K. S. ir sunaus M. S. gyvenamaja vieta nustatyti su motina, t.y. - atsakove. Kadangi vyresnioji dukra A. S. išreiške nora gyventi su ieškovu, todel mano, kad reiketu atsižvelgti i dukters nora ir jos gyvenamaja vieta nustatyti kartu su juo. Specialia bendravimo su vaikais tvarka nustatyti netikslinga, kadangi gincu del bendravimo nekyla.

Remdamasis CK 3.30 str., nurodo, kad tevu pareiga yra išlaikyti ir aukleti savo nepilnamecius vaikus, užtikrinti vaiku teise i turtines, socialines ir kitas teises. Pagal CK 3.155 str. 2 d. norma, tevai turi teise ir pareiga dorai aukleti ir prižiureti savo vaikus, rupintis ju sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant i ju fizine ir protine bukle sudaryti palankias salygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas butu parengtas savarankiškam gyvenimui visuomeneje. Išlaikymo dydis turi buti proporcingas nepilnameciu vaiku poreikiams bei ju tevu turtinei padeciai ir užtikrinti butinas vaikui vystytis salygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiku išlaikymo dydis nulemtas išlaikymo instituto paskirties - sudaryti vaikams tokias gyvenimo salygas, kokiu reikia ju visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Istatyme itvirtintas vaiko poreikiu ir tevu turtines padeties balanso principas igalina tiek vaiko tevus išlaikant vaika bendru susitarimu, tiek klausima del išlaikymo dydžio sprendžiant teisme, atrasti vaiko ir tevu interesu pusiausvyra, prioriteta teikiant vaiko interesams. Vaiku išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaiku poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydi ir forma. Bendrine prasme žodis „poreikis“ reiškia tai, ko reikia, ko nors reikšme, „interesas“ yra svarbus, rupimas dalykas; reikalas, nauda. Ivertines padeti, atsižvelgdamas i tai, kad dukros K. S. ir sunaus M. S. interesais gyvenamaja vieta po santuokos nutraukimo tikslinga nustatyti su motina, ieškovas kas menesi vaiku išlaikymui galetu skirti po 400 Lt, kiekvienam vaikui, o kadangi dukters A. S. gyvenamaja vieta prašoma nustatyti su ieškovu, atsakove kas menesi dukters išlaikymui turetu taip pat skirti 400 Lt, nes remiantis LR CK 3.192 str. materialini išlaikyma savo nepilnameciams vaikams privalo teikti abu tevai. Išlaikymo dydis turi buti proporcingas vaiku poreikiams bei tevu turtiniai padeciai. Mano, kad jo siuloma vaiku išlaikymui skirti suma, atitinka teismu praktika suformuota sprendžiant bylas del nepilnameciu vaiku išlaikymo nustatymo bei LR CPK 1.5 str., sažiningumo, protingumo bei teisingumo principus. Nesutinka su atsakoves teiginiu, kad ieškovas neteikia išlaikymo vaikams, kadangi jis nera pagristas, vien atsižvelgiant tai, kad atsakove praše priteisti isiskolinimo už laikotarpi, kuomet dar vienas iš vaiku – M. gim. (duomenys neskelbtini) dar nebuvo gimes. Taip pat paminejo, kad didžiaja bendro gyvenimo dali ieškove naudojosi viena iš atsakovo korteliu, iš kurios visuomet galejo pasiimti tiek piniginiu lešu, kiek jai tuo metu reikejo, kadangi sutuoktiniai vede bendra uki, todel del bendru lešu panaudojimo pagristumo klausimu niekada nekildavo, irodymu nesaugojo nei ieškovas, nei atsakove.

Del santuokoje bendrosios jungtines nuosavybes igyto turto pagalinimo, nurode, kad santuokoje bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes teise igijo triju kambariu buta adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), remiantis 2009 11 24 d. preliminariaja turto vertinimo pažyma Nr. 09-11-VN-050, buto rinkos verte - 125000 Lt. Taip pat santuokos metu igijo automobilius: VW GOLF, V/N (duomenys neskelbtini) gamybos metai: 1985 (vidutine rinkos verte -1000 Lt), isigijimo data: 2009-02-18 d. pardavimo data: 2009-02-19 d.; VW GOLF, V/N (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data: 1994-07-26 (vidutine rinkos verte - 5000 Lt), isigijimo data: 2009-03-12 d. pardavimo data: 2009-06-02 d.; VW MULTIVAN, V/N (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data: 1999-06-25 d. (vidutine rinkos kaina - 32000 Lt), isigijimo data: 2008-08-01, pardavimo data: 2009-03-12. Teigia, jog minetus automobilius atsakove pardave neturedama ieškovo sutikimo. Kadangi atsakove be jo sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtine sutuoktiniu nuosavybe, verte, nurodo, kad ji privalo ta dali kompensuoti. Atsakove, remiantis automobiliu rinkos verte, bendrosios jungtines nuosavybes verte sumažino 38000 Lt, iš kuriu 2009-04-08 d. 8500 Lt dalinai padenge kredita už isigyta buta. Kadangi dalis gautu piniginiu lešu buvo panaudota kredito dengimui, t.y. bendru šeimos poreikiu tenkinimui, todel bendra suma yra mažinama iki 29500 Lt. Remiantis LR CK 3.117 str. l d. yra preziumuojama, kad sutuoktiniu dalys turte yra lygios, todel santuokoje igyta turtas tarp sutuoktiniu turi buti dalinamas lygiomis dalimis, o iš sutuoktinio kuris sumažino bendrai igyto turto dali priteisiama kompensacija, todel šioje situacijoje iš atsakoves prašo priteisti 14750 Lt kompensacija. Nurodo, kad sutuoktiniu kreditorinis isipareigojimas AB SEB bankui pagal kredito sutarti Nr. 1750218011447-08, kredito likutis 2009-11-25 d. - 72760,84 Lt dalintinas lygiomis dalimis, prieš kreditoriu paliekant solidariaja skolininku atsakomybe.

Ieškovas I. S., palaikydamas ieškinyje nurodytas aplinkybes papildomai parode, kad kartu su atsakove gyveno iki 2009 metu vasaros, tikslios datos neprisimena. Minetu laikotarpiu jam sugrižus iš komandiruotes jokiu daiktu namie nebuvo, namie tik dukra A. buvo. Atsakove išejo iš namu, nes rado kita vyra. Mano, kad del santuokos iširimo yra kalta atsakove, nors pripažista, kad tai pagrindžianciu irodymu neturi. Atsakove lanko dukra A. retai, o jis su kitais dviem vaikais bendrauja pastoviai, atsakove jam netrukdo su vaikais matytis, kiekvienam iš vaiku pervesdavo išlaikyma po 400 Lt, bet dabar moka tik 400 Lt, nes atsakove nemoka išlaikymo dukrai A.. Sutinka su priteistino iš jo išlaikymo suma. Nurode, kad jis dirba vairuotoju, realiai, atskaiciuos mokescius, i rankas jo gaunamas atlyginimas yra 893 Lt i menesi. Nesutinka, kad jis nemokejo vaikams išlaikymo, atsakove nuolat naudojosi jo mokejimo kortelese esanciomis piniginemis lešomis, atsakove 5 metus nedirbo, buvo dekretinese, jie pragyvendavo iš jo darbo užmokescio, iš kurio jis denge ir kredita. Be to dar gaudavo pajamas už buto (duomenys neskelbtini) g., nuoma, kurie buvo pervedami atsakovei. Sutinka, kad, dalinant buta, butu vadovaujamasi paskutiniais gautais duomenimis iš VI „Registru Centras“ apie buto verte. Mano, kad tikslinga buta padalinti per puse, nors pripažista, kad jo santykiai su atsakove yra blogi. Nurode, kad sutiktu, jog butas butu paliktas jam, o jis – ieškovas išmoketu atsakovei kompensacija. Pripažista, kad atsakove padenge kredita bankui, pirma karta inešdama pinigines lešas 35 000 Lt sumoje, gautas už parduota buta (duomenys neskelbtini) g., antra - inešdama 8500 Lt, gautus už parduota automobili VW MULTIVAN. Nurode, kad kreditas turi buti dengiamas ieškovo ir atsakoves solidariai, kreditas buvo paimtas šeimos poreikiu patenkinimui. Praše ieškini tenkinti, priešieškini atmesti.

Ieškovo atstovas praše ieškini tenkinti, priešieškini atmesti.

Atsakove I. S. priešieškiniu (b.l.155, t.1), praše santuoka tarp atsakoves I. S. ir ieškovo I. S., sudaryta (duomenys neskelbtini), nutraukti del atsakovo I. S. kaltes, po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes; nustatyti nepilnametes dukters K. S. ir sunaus M. S. nuolatine gyvenamaja vieta nustatyti su atsakove -ju motina, o nepilnametes dukters A. S. nuolatine gyvenamaja vieta nustatyti su ieškovu; priteisti iš atsakoves nepilnametes dukters A. S. išlaikymui po 400 Lt (keturis šimtus litu) dukrai menesinemis periodinemis išmokomis iki dukters pilnametystes; priteisti iš ieškovo išlaikymo isiskolinima už tris metus: K. S. nuo 2007-12-07 iki 2008-01-01 po 300 Lt – 300 Lt, nuo 2008-01-01 iki 2010-12-07 iki ieškinio padavimo dienos po 400 Lt – 9200 Lt, sunui M. S. nuo 2007-07-10 iki 2008-01-01 po 300 Lt – 1500 Lt, nuo 2008-01-01 iki 2010-12-07 iki ieškinio padavimo dienos po 400 Lt – 9200 Lt, A. S., už laikotarpi nuo 2007-12-07 iki 2009-12-01 nuo ieškinio padavimo dienos ir vaiko gyvenimo kartu su atsakove laikotarpiu, po 300 Lt – 6900 Lt, viso 27100 Lt; padalinti santuokoje igyta turta: ieškovo nuosavybeje palikti triju kambariu buta, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., 148000 Lt vertes bei automobili VW Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini) 500 Lt vertes ir (duomenys neskelbtini) valst.Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertes; priteisti iš ieškovo atsakovei 2/3 dalis, t.y. 110792,77 Lt kaip kompensacija, išmoketo kredito kreditoriui AB SEB bankui; palikti likusi kreditorinio isipareigojimo AB SEB bankui išmokejima pagal kredito sutarti Nr.1750218011447-08 72750 Lt sumoje ieškovui.

Nurode, kad del santuokos nutraukimo yra kaltas ieškovas, nes ieškovo elgesys nuo pat vaiku gimimo momento buvo visiškai netoleruojamas ir grindžiamas neištikimybe ir neapykanta, dabartiniu metu prisidejo ir smurtas. Ieškovas visai neprisidejo prie šeimynines geroves, neišlaike ir neišlaiko vaiku. Ieškovas pažeide savo kaip sutuoktinio pareigas atsakoves ir vaiku atžvilgiu. Vyresnioji dukra A. S. išreiške nora gyventi kartu su ieškovu, o K. ir M. reiške nora gyventi su atsakove. Bendro turto balanse yra triju kambariu butas, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., 148000 lt vertes, butas igytas 2007-04-20. Šis butas buvo nupirktas už 238950 Lt iš AB SEB banko (toliau - banko) skolintu pinigu, 2007-04-24 iš banko buvo paimta ieškovo vardu aukšciau nurodyta paskola. Ši paskola dengiama ir gražinama išimtinai iš jos (atsakoves) asmeniniu lešu. Ji (atsakove) sutinkanti, kad butas pasiliktu ieškovui nuosavybes teise. Atsakove pretenduoja i dali jau išmoketu bankui bendru pinigu pagal kredito sutarti Nr. 1750218011447-08, išmoketa bankui – 166189 Lt, liko 72760,84 Lt likutis 2009-11-25 dienai. Padalinus likuti 72760,84 Lt per puse, butu po 83094 Lt kompensacijos. Kadangi su ja lieka gyventi du nepilnameciai vaikai, atsakovei priklausytu 2/3 d. nuo 166189 Lt, t.y. 110792 lt, o likusia kredito dali privalo moketi ieškovas. Ieškovo nurodytas ir jo vardu iregistruotas dvi transporto priemones ieškovas pardave atsakovei nežinomiems asmenims, todel 2009-10-16 VI „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad šiuo metu iregistruotu transporto priemoniu nera. Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakoves kompensacija už parduota automobili VW Multivian, valst.Nr. (duomenys neskelbtini), atmestinas, nes atsakove buvo priversta ši automobili parduoti, kadangi ieškovas neteike vaikams išlaikymo, pinigai už ši parduota automobili buvo panaudoti maistui vaikams, bendro turto išlaikymui. Kadangi ieškovas neteike vaikams išlaikymo iš ieškovo priteistinas priešieškineje nurodytas viso 27100 Lt išlaikymo isiskolinimas. Mano, kad iš ieškovo priteistino išlaikymo nepilnameciams vaikams K. ir M. dydis turetu buti po 400 Lt kiekvienam vaikui iki ju pilnametystes.

Teismo posedžio metu atsakove, palaikydama priešieškinio reikalavimus nurode, kad santuoka turi buti nutraukta del ieškovo kaltes, nes jis smurtavo prieš ja, buvo sulaužes jai ranka, del smurto ji niekur nebuvo pasikreipus. Sutinka, kad butu paliktos santuokines pavarde. Nurode, kad tarp jos ir ieškovo ginco del vaiku gyvenamosios vietos nustatymo bei priteistino išlaikymo dydžio, nera. Irodymu, patvirtinanciu, išlaikymo isiskolinima neturi, ieškovas jai neduodavo pinigu, tai jai reikdavo skolintis. Patvirtina, kad, pareiškus ieškini teisme, ieškovas ir atsakove sutare, kad ieškovas teiks išlaikyma po 400 Lt tik vienam vaikui, kadangi atsakove nemoka išlaikymo dukrai A.. Patvirtina, kad su ieškovu kartu nebegyvena ir neveda bendro ukio nuo 2009 metu vasaros. pripažista, kad kreditas iš banko buvo paimtas šeimos poreikiams patenkinti, t.y., buto isigijimui. Pripažista, kad ji kredito padengimui bankui ineše 35 000 Lt, gautu už parduota buta, (duomenys neskelbtini), o 8500 Lt už parduota automobili VW Multivan, kuri ji pardave ieškovui sutikus, visa likusi kredita dengia ieškovas. Ji pardave mineta automobili už 21 000 Lt, o iš likusios dalies pinigu už automobilio pardavima gyveno ji su vaikais. Ji vadovaujasi dalintino buto verte – 110 792,77 Lt. Mano, jog ieškovui turi buti paliktinas butas, todel ieškovas vienas turi moketi kredita bankui. Ji dirba autobusu vairuotoja, jos darbo užmokescio dydis yra maždaug 2200 Lt. Sutinka, kad prašomo priteisti išlaikymo isiskolinimo laikotarpiu, turejo pajamu, nes dirbo, o jei trukdavo internetu persivesdavo iš ieškovo saskaitos i savo saskaita, negincija, kas naudojosi ieškovo korteleje esanciomis piniginemis lešomis. Nurode, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas 2007 metu lapkricio men. – 2008 metu gruodžio men. laikotarpiu už 800-900 Lt, pinigai už nuoma buvo pervedami i jos (atsakoves) saskaita. Jei ginco butas butu padalintas po lygiai, tai ji negaletu ten gyventi, už buta mokesciu nemoka nes negyvena bute. Dabar gyvena su vaikais pas savo motina Vilniaus mieste. Praše ieškini atmesti, priešieškini tenkinti.

Atsakoves atstovas praše priešieškini tenkinti, ieškini atmesti.

Tretysis asmuo AB SEB bankas (toliau-bankas) atsiliepime (b.l. 10-13, t.2) nurode, kad bankas kaip šaliu kreditorius, sutinka su ieškovo ieškinyje nurodytom aplinkybem, jog po santuokos nutraukimo kreditorinius isipareigojimus pagal 2002-10-08 kredito sutarti Nr. 1750218011447-08 (su velesniais pakeitimais), vykdytu abi šalys solidariai bei, kad butas, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., tarp šaliu butu padalintas lygiomis dalimis. Pagal pamineta kredito sutarti, kredito gražinimo užtikrinimui, 2007-05-04 sudarytu hipotekos lakštu Nr. 01120070010980, ieškovas ir atsakove ikeite bankui jiems bendrosios nuosavybes teise priklausanti buta, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Negražinto kredito likutis 2011-03-09 dienai buvo 69113,91 Lt, imokas nuo pat kredito suteikimo bankui mokejo ir moka ieškovas, išskyrus, išankstinio kredito dengimo sumas, kuriu 97327,95 Lt imokejo buto, esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkeja J. J. – K., o 43500 Lt ( 35000 Lt – 2008-08-08 ir 8500 Lt – 2009-04-08) imokejo atsakove I. S.. Bankas nesutinka su atsakoves reikalavimu priteisti isipareigojimu vykdyma bankui ieškovui vienasmeniškai, o ikeista buta priteisti ieškovui asmenines nuosavybe teise. Banko duomenimis, ieškovo pajamos yra nepakankamos vienasmeniškai prisiimti skolinius isipareigojimus bankui pagal kredito sutarti, kartu išmokant atsakovei 110792,77 Lt kompensacija. Be to, aukšciau nurodytas kreditas buvo suteiktas šalims šeimos poreikiu tenkinimui, t.y. busto šeimai isigijimui. Atsakovei apie ju šeimai suteikiama kredita buvo žinoma, kadangi ji pasiraše kredito sutartyje ir jos pakeitimuose, o taip pat hipotekos lakšte bei jo pakeitimuose. Prievole yra vykdytina iš bendro sutuoktiniu turto, o sutuoktiniu atsakomybe yra solidari.

Treciojo asmens atstovas i posedi neatvyko, praše byla nagrineti jam nedalyvaujant, todel byla nagrinetina atstovui nedalyvaujant.

Vilniaus rajono savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyrius pateike išvada del ieškovo ieškinio ir atsakoves priešieškinio bei pateike moraliniu-buitiniu gyvenimo salygu bute, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. patikrinimo akta (b.l. 123-124, 125, t.1; 8-9, t.2). Nurode, kad atsižvelgiant i vaiku norus, jei tarp tevu nera ginco del vaiku gyvenamosios vietos nustatymo, skyrius palaiko šaliu prašyma del nepilnameciu vaiku gyvenamosios vietos nustatymo bei prašyma priteisti išlaikyma periodinemis išmokomis kas menesi po 400 Lt iki vaiku pilnametystes. Jei byloje bus irodyta, kad ieškovas neprisidejo ar nevisiškai prisidejo prie vaiku išlaikymo, mano, tokiu atveju, kad atsakoves reikalavimas del išlaikymo isiskolinimo priteisimo turi buti tenkintinas.

Teismo posedžio metu atstovas palaikydamas savo išvadoje nurodytus argumentus, nurode, kad, atsižvelgiant i tai, jog vyresnioji dukra lieka gyventi su ieškovu, o kiti du vaikai su atsakove, sutinka, kad ieškovas ir atsakove kiekvienam vaikui teiktu išlaikyma po 400 Lt periodinemis išmokomis kas menesi, ginco tarp šaliu del išlaikymo priteisimo nera. Mano, jog atsakove neirode, kad ieškovas yra skolingas išlaikymo isiskolinima.

Vilniaus miesto savivaldybes administracijos Vaiku teisiu apsaugos skyriaus atstovas i posedi neatvyko, apie posedi pranešta tinkamai, todel byla nagrinejama atstovui nedalyvaujant. Pateiktame teismui 2011-04-12 buities tyrimo akte Nr. A715-1790- (2.13.2.12-SR6) del atsakoves I. S. ir nepilnameciu vaiku K. ir M. gyvenimo salygu (b.l. 75-76, t.2) nurodyta, kad atsakove ir nepilnameciai vaikai K. S. ir M. S. gyvena bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausanciame nuosavybes teise atsakoves motinai N. K., kuri taip pat gyvena bute; butas yra dvieju kambariu, 50 kv. m, su visais patogumais; atsakove dirba UAB (duomenys neskelbtini), darbo pajamos sudaro apie 2200 Lt; tevas teikia vaikams 400 Lt išlaikyma; vaikams sudarytos palankios salygos augti, lavintis ir ugdyti gebejimus; abu vaikai lanko vaiku darželi (duomenys neskelbtini); dukra A. jau dveji metai gyvena kartu su tevu, mokosi (duomenys neskelbtini) vidurineje mokykloje; atsakoves teigimu tevas vaiku auklejime dalyvauja retai, kartais paiima vaikus savaitgaliais, pasveikina švenciu progomis, tevo ir vaiku vidiniai saitai nera stiprus.

Teismo posedžio metu apklausta A. S., gim. (duomenys neskelbtini), nurode, kad vienareikšmiškai nori gyventi su savo tevu, bute, kuriame dabar gyvena kartu su tevu. Ji lanko (duomenys neskelbtini) esancia mokykla. Tetis dirba vairuotoju, šešias savaites nebuna namie, tuo laiku ja rupinasi mociute. Tetis iš reiso jai parveža dovanu, duoda pinigu, mama – labai retai. Ji bendrauja su broliu M. ir sese K., jie gyvena kartu su mama, brolis ir sesuo jai pasakojo, kad mama turi meiluži, kuris juos skriaudžia.

Ieškovo patikslintas ieškinys ir atsakoves patikslintas priešieškinys tenkintini iš dalies.

Byloje nustatyta, kad šaliu: ieškovo I. S. ir atsakoves I. S. santuoka buvo iregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CM skyriuje, akto irašo Nr.1246, (b.l.47, t. 1), šalims santuokoje (duomenys neskelbtini) šalims gime dukte A. S., (duomenys neskelbtini) – dukra K. S., (duomenys neskelbtini) sunus M. S. (M. S.) (b.l.42-44, t.1). Ieškovo ir atsakoves vardu nuosavybes teise iregistruotas santuokoje igytas triju kambariu butas su rusiu (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini); toliau - butas), esantis (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav. (b.l.164-175, t.2); atsakove praše vadovautis aukšciau nurodyto nekilnojamojo turto – buto - verte, nustatyta VI „Registru Centras“ duomenimis pagal 2008-06-01 rinkos bukle (b.l.29, t.1), kur nurodyto buto verte yra yra 148000 Lt. Ieškovas praše vadovautis jo pateikta UAB „Nidulus Appraisal“ 2009-11-24 preliminaria turto vertinimo pažyma Nr. 09-11-VN-050 (b.l.64-67, t.1), pagal kuria buto verte 125000 Lt. VI Registru Centras duomenimis 2011-03-31 bei 2011-08-04 dienai buto verte yra 63200 Lt (b.l.73, 184, t.2). Butas ikeistas AB SEB bankui, pagal tarp banko ir ieškovo bei atsakoves sudaryta 2007-04-24 Susitarima pakeisti 2002-10-08 busto pirkimo kreditavimo Sutarties Nr. 1750218011447-08 salygas Nr. 1; pagal 2007-05-04 hipotekos lakšta Nr. 01120070010980 butui iregistruota hipoteka (b.l.23-24, 36-37, 87-89, t.1; 47-50, 130-141,164-175, t.2). Pagal 2002-10-08 kredito sutarti Nr. 1750218011447-08 (su velesniais pakeitimais), laikotarpyje nuo 2002-10-08 iki 2011-01-27 imokos kredito dengimui buvo nurašomos iš ieškovo I. S. saskaitos, išskyrus 97327,95 Lt suma, kuria imokejo buto, esancio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkeja J. J. – K., o 43500 Lt ( 35000 Lt – 2008-08-08 ir 8500 Lt – 2009-04-08 imokejo atsakove I. S. (b.l.46, t.2). AB SEB banko duomenimis (b.l.187, t.2), suteikto kredito suma pagal 2002-10-08 Kredito sutarti Nr.17510219011447-08 - 180 000 Lt, kredito likutis 2011-08-08 dienai yra 67 841,91 Lt. Ieškovo ir atsakoves vardu iregistruotu transporto priemoniu nera (b.l. 46, t.1; b.l. 185-186, t.2). Ieškovas ir atsakove yra darbingi, turi darba, ieškovo gaunamas darbo užmokestis vidutiniškai sudaro 891 Lt, atsakoves 2300 – 2500 Lt (b.l. 156, t.1; 45, t.2).

Teismas, nutraukdamas santuoka, turi išspresti santuokiniu nepilnameciu vaiku gyvenamosios vietos ir ju išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei ju bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktiniu susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 str.). Teismas, nagrinedamas šeimos bylas turi buti aktyvus (CPK 376 str.).

Del kaltes.

Sutuoktinis pripažistamas kaltu del santuokos iširimo, jeigu jis iš esmes pažeide savo kaip sutuoktinio pareigas ir del to bendras sutuoktiniu gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kas santuoka iširo del kito sutuoktinio kaltes, jeigu jis nuteisiamas už tycini nusikaltima arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeima ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirupina (LR CK 3.60 str. 2, 3 d.). Sudarius santuoka tarp sutuoktiniu susiklosto šeimos santykiai. Šeimos santykiai grindžiami abipusiu šeimos nariu pasitikejimu, meile, pagarba ir rupinimusi vienas kitu. Sutuoktiniai privalo buti vienas kitam lojalus ir vienas kita gerbti, taip pat vienas kita remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant i kiekvieno galimybes, prisideti prie bendru šeimos ar kito sutuoktinio poreikiu tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

Teismo nuomone, nei ieškovas, nei atsakove neirode (ka pripažino ir pacios šalys posedžio metu), jog santuoka turetu buti nutraukta butent del kito sutuoktinio kaltes, kadangi i byla nebuvo teikiami irodymai, pagrindžiantys tiek ieškinyje, tiek priešieškineje nurodytas aplinkybes, kuriomis šalys remesi, nurodant kito sutuoktinio kalte del santuokos nutraukimo (CPK 178 str.).

Manytina, jog abu sutuoktiniai, vienas kito atžvilgiu nebuvo pakankamai demesingi, lojalus, abipusiai garbingi ir ju santuoka iširo del abieju kaltes (CK 3.61 str.), tai irodo ir paciu šaliu parodymai. Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos ju santuokines pavardes – S. (S.), S. (CK 3.69 str.).

Tiek ieškovas tiek atsakove yra darbingi, vienas iš kito išlaikymo nereikalauja, todel išlaikymas vienam iš kito nera priteistinas (CK 3.72 str.).

Del nepilnameciu vaiku gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei išlaikymo isiskolinimo priteisimo ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.

Tevai turi teise ir pareiga dorai aukleti ir prižiureti savo vaikus, rupintis ju sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami i ju fizine ir protine bukle sudaryti palankias salygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas butu parengtas savarankiškam gyvenimui (CK 3.155 str.2d.) Tevai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gime susituokusiems, ar nesusituokusiems tevams, jiems santuoka nutraukus, teismui pripažinus ja negaliojancia ar tevams gyvenant skyrium (CK 3.156 str.2d.). Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Senatas 2002-06-21 nutarimo Nr.35 „Del istatymu taikymo teismu praktikoje, nustatant nepilnameciu vaiku gyvenamaja vieta, tevams gyvenant skyrium“ 4 p. išaiškino, kad teismas, spresdamas ginca del vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi atsižvelgti i šiuos reikšmingus faktus: 1) kiekvieno iš tevu galimybes ir pastangas užtikrinti teises normose itvirtintu pagrindiniu vaiko teisiu ir pareigu, panaudojant ir valstybes teikiama parama, igyvendinima; 2) kiekvieno iš tevu šeimos aplinkos salygas, t.y. tas salygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustacius jo gyvenamaja vieta su vienu iš tevu; 3) vaiko norus ir pažiuras. Vaiko interesai reikalauja sudaryti tokias salygas jam vystytis, kad jis užaugtu sveika, intelektuali, dorovinga ir tvirta asmenybe (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 19 str., Lietuvos Respublikos Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 7, 27 str.str., Jungtiniu Tautu Vaiko teisiu apsaugos pagrindu istatymo 6 str.).

Kadangi byloje ginco del to, kad šaliu nepilnameciu vaiku dukters K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir sunaus M. S. (M. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta butu nustatyta kartu su atsakove, o dukters A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (kuri teisme aiškiai patvirtino savo nora gyventi su savo tevu – ieškovu), nekilo, tai šaliu nepilnameciu vaiku gyvenamoji vieta yra nustatytina taip kaip nurodyta aukšciau ir kaip reikalavo abi šalys (CK 3.169 str.1d.).

Tevai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamecius vaikus, išlaikymo dydis turi buti proporcingas nepilnameciu vaiku poreikiams, bei ju tevu turtinei padeciai ir užtikrinti butinas vaikui vystytis salygas. Materialini išlaikyma savo nepilnameciams vaikams privalo teikti abu tevai proporcingai savo turtinei padeciai (CK 3,192 str.). Jungtiniu Tautu Vaiko Teisiu Konvencijos 27 str. 1,2 d.d. itvirtinta visuotinai pripažistama kiekvieno vaiko teise tureti tokias gyvenimo salygas, kokiu reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tevu didžiausia atsakomybe už gyvenimo salygu, butinu vaikui vystytis, sudaryma pagal tevu sugebejimus ir finansines galimybes. Remiantis Lietuvos Respublikos Aukšciausiojo Teismo praktika, teismas, spresdamas klausima del vaiku išlaikymo dydžio, turi nustatyti kelis reikšmingus faktus: 1) konkretaus vaiko poreikius; 2) abieju tevu turtine padeti. Sprendžiant del išlaikymo dydžio priteisimo prioritetas turi buti teikiamas vaiko interesams. Teismas gali priteisti išlaikyma šiomis formomis: kas menesi mokamomis periodinemis išmokomis; konkrecia pinigu suma; priteisiant vaikui tam tikra turta (CK 3.196 str.1d.). Išlaikymo forma turi buti parinkta tokia, kad butu maksimaliai patenkinti vaiko poreikiai, atsižvelgiant i vaiko interesus ir tevu turtine padeti. Teismas gali savo iniciatyva parinkti tokia išlaikymo forma, kuri labiausiai atitinka vaiko interesus. Teismu praktikoje laikomasi nuomones, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali buti laikoma vienos minimalios menesio algos (MMA) dydžio suma, kurios dydis patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybes nuo 2008-01-01 yra 800 Lt. Net ir esant abejoniu del išlaikymo dydžio vaikams nustatymo, tokios abejones turi buti vertinamos vaiku interesu naudai.

Šiuo nagrinejamu atveju, tarp šaliu ginco, kad ieškovas ir atsakove yra pajegus teikti išlaikyma šaliu nepilnamecams vaikams bei, kad kiekviena iš šaliu teiks kiekvienam vaikui išlaikyma po 400 Lt kas menesi, byloje neiškilo, todel nurodyto dydžio išlaikymas yra priteistinas tiek iš ieškovo, tiek iš atsakoves, atitinkamai nuo ieškinio pareiškimo dienos (nuo 2009-12-01) bei priešieškinio padavimo dienos (nuo 2011-01-10) (CK 3.200 str.). Pasikeitus šaliu turtinei padeciai (jai pagerejus ar pablogejus), kiekviena iš šaliu turi teise kreiptis i teisma del išlaikymo dydžio (formos) pakeitimo (CK 3.201 str.). Atitinkamai, nepilnametei dukrai A. S. iš atsakoves priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirtinas ieškovas, o nepilnameciams K. S. ir M. S. iš ieškovo priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina atsakove ( CK 3.185, 3.190 str. str.).

Tarp ieškovo ir atsakoves ginco del bendravimo su nepilnameciais vaikais tvarkos nustatymo neiškilo, todel, remiantis CK 3.170 str., tiek ieškovas, tiek atsakove turi teise bendrauti su savo nepilnameciais vaikais bei dalyvauti juos auklejant.

Atsakoves reikalavimas priteisti iš ieškovo išlaikymo isiskolinima yra atmestinas, kadangi atsakove neirode, jog atsakoves priešieškinyje nurodytais laikotarpiais ieškovas neteike nepilnameciams vaikams materialinio išlaikymo. Tai paneigia ieškovo nurodytos aplinkybes, kad jis teike ir teikia vaikams išlaikyma, jog atsakove naudojosi piniginemis lešomis, esanciomis jo (ieškovo) korteleje ir byloje esantys išrašai iš ieškovo bei atsakoves saskaitu, išrašai iš korteliu. Ieškovo nurodytu aplinkybiu atsakove negincijo (b.l.18-44, 51-62, 79-123,143-159, t.2). Be to, atsakove pati pripažino, kad iki 2009 metu vasaros ieškovas ir atsakove gyveno kaip šeima, vede bendra uki, naudojosi ieškovo korteleje esanciomis piniginemis lešomis, jog pinigines lešos 800 Lt-900 Lt, gautos už buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuoma buvo pervedamos tiesiogiai butent i atsakoves saskaita. Taip pat atkreiptinas demesys, jog atsakove pati patvirtino posedžio metu, kad pasikreipus i teisma del santuokos nutraukimo, ieškovas ir atsakove sutare, kad atsakovas teiks išlaikyma po 400 Lt vienam iš vaiku, gyvenanciam kartu su atsakove, tai užskaitant kaip kompensacija atsakovei, kuri neteikia dukrai A., gyvenanciai su ieškovu, išlaikymo po 400 Lt. Tai, kad ieškovo ir atsakoves turtine padetis nurodytu laikotarpiu buvo nebloga, patvirtina ir AB SEB banko pateikti aukšciau nurodyti duomenys apie tai, kad kreditas buvo nuolat dengiamas iš ieškovo lešu, išskyrus du kartus, kai pinigines lešos buvo ineštos atsakoves. Be to, atkreiptinas demesys, jog ieškovas ir atsakove buta, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., isigijo 2007-04-20, atsakoves vardu buvo isigytos, ir veliau parduotos net trys transporto priemones: 2009-02-18 VW Golf, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-03-12 VW Golf, valst.Nr. (duomenys neskelbtini); 2008-08-01 VW Multivan, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 68-71, t.1). Todel atsakoves priešieškineje nurodyti argumentai, kad ji neturejusi piniginiu lešu vaikams maistui ir pan. del ieškovo neteikiamo išlaikymo, atmestini kaip nepagristi ir neirodyti (CPK 178 str.).

Del santuokoje igyto turto padalijimo, prievoles kreditoriui – AB SEB bankui padalijimo bei pinigines kompensacijos iš ieškovo ir atsakoves priteisimo.

Nustatant šaliu santuokoje igyto turto teisini režima taikytinos nuo 2001-07-01 isigaliojusio CK 3 knygos VI skyriaus II skirsnio normos, nepaisant to, ar turtas igytas iki šio kodekso isigaliojimo, ar jam isigaliojus (CK patvirtinimo, isigaliojimo ir igyvendinimo 2000-07-08 istatymo Nr.VIII-1864 25 str.1d.).Istatymu nustatytas sutuoktiniu turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktiniu igytas po santuokos sudarymo, yra ju bendroji jungtine nuosavybe, preziumuojama, kad turtas yra sutuoktiniu bendroji jungtine nuosavybe, kol nera irodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe (CK 3.87, 3.88 str.str.). Turtas, kuris pripažistamas bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe išvardintas CK 3.88 str.1d. Pagal LR CK 3.118 str. dalijant sutuoktiniu bendraja jungtine nuosavybe, pirmiausia turi buti nustatytas bendras sutuoktiniu turtas ir ju asmeninis turtas. Dalijamo bendro sutuoktiniu turto verte nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtines sutuoktiniu nuosavybes pabaigoje (LR CK 3.119 str.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kuri kaip bendraja jungtine nuosavybe sutuoktiniai igijo iki bylos iškelimo dienos arba iki teismo sprendimo priemimo dienos (CK 3.127 str. 1 d.).

Tarp šaliu: ieškovo ir atsakoves ginco, jog ju santuokos metu igytas triju kambariu butas (toliau – butas), (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., yra laikytinas bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, nera. Kito nekilnojamojo turto šalys santuokos metu nera igijusios. Šalys viena kitai reikalavimo del baldu, buities technikos ir/ar namu apyvokos daiktu padalinimo nereiške.

Šalys remesi kiekvieno iš ju pateiktais, aukšciau nurodytais duomenimis apie dalintino buto verte. Teismo posedžio metu ieškovas pakeite savo pozicija ir praše vadovautis VI „Registro Centras“ duomenimis, pagal kuriuos dalintino buto verte yra 63 200 Lt. Teismas nesivadovauja šaliu pateiktais duomenimis apie buto verte, kadangi, ieškovo pateikti UAB „Nidulus appraisal“ 2009-11-24 duomenys, nurodyti preliminarioje turto vertinimo pažymoje Nr. 09-11-VN-050 yra parengti turto pardavimui (kaip nurodyta pažymoje), neaišku kokiu metodu buto vertei nustatyti buvo vadovautasi, be to, atsižvelgtina, jog nuo paminetos pažymos parengimo praejo beveik du metai. Akivaizdu, kad nurodytu laikotarpiu, atsižvelgiant ir i valstybes ekonomine padeti, infliacijos lygi, nekilnojamasis turtas nuvertejo, jo kaina smuko. Analogiškais pagrindais, teismas nesivadovauja ir atsakoves nurodyta buto verte, užfiksuota VI „Registru Centras“ duomenimis pagal 2008-06-01 rinkos bukle, nustatyta masinio vertinimo budu.

Kadangi šalys iki bylos nagrinejimo iš esmes pabaigos daugiau jokiu irodymu, pagrindžianciu dalintino buto verte neteike (CPK 178 str.), CK 3.119 str. nuostatu pagrindu, dalintino buto verte nustatytina remiantis VI „Registru Centras“ pateiktais oficialias duomenimis (b.l. 184, t.2), pagal kuriuos dalintino buto verte yra 63 200 Lt.

Tarp šaliu yra gincas del buto padalijimo bei buto priskyrimo vienam iš sutuoktiniu nuosavybes teise ir prisiimtu bankui prievoliniu isipareigojimu paskirstymo tarp šaliu. Ginco, kad šaliu prisiimti prievoliniai isipareigojimai kreditoriui AB SEB bankui santuokos metu bei tenkinant šeimos poreikius tarp šaliu nekilo.

Pagal CK 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktiniu bendro turto dalys yra lygios, taciau pagal CK 3.117 str. 2 d., 3.123 str. 1 d. teismas, atsižvelgdamas i vieno sutuoktinio sveikatos bukle ar jo turtine padeti arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktiniu bendro turto lygiu daliu principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesne turto dali.

Tiek istatyme (CK 3.127 straipsnio 3 dalis), tiek Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2004-02-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-108/2004 ir kt.), dalijant sutuoktiniams bendrosios jungtines nuosavybes teise priklausanti turta, prioritetas teikiamas turto dalijimui natura. Turtas padalijamas natura, jeigu toks padalijimo budas yra galimas. Galimybe konkretu turta buvusiems sutuoktiniams padalyti natura gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktiniu santykiai) priežastys. Taigi turto nedalumas gali situacija modifikuoti taip, kad nesant galimybes nedalaus turto dalies kompensuoti kitu turtu, daiktas natura priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu ipareigojant ji kompensuoti antrajam šio dali pinigais. Klausimas, ar konkretus turtas (daiktas) dalus (nedalus), yra vertinamojo pobudžio ir priklauso nuo konkrecios bylos individualiu aplinkybiu. I sutuoktiniu nuomone del turto dalumo turi buti atsižvelgiama, bet teismo ji nesaisto. Teismu praktikoje nedaliu turtu pripažistamas vieno kambario butas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008-05-20 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-282/2008; 2002-04-17 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-613/2002 ir kt.). Taciau kai tenka dalyti didesni buta (keliu kambariu) arba gyvenamaji nama, paprastai toks turtas nelaikomas nedaliu ir vienam iš sutuoktiniu natura priteisiamas atsižvelgiant i kitus CK 3.123 straipsnyje nurodytus reikšmingus kriterijus, pvz., nepilnameciu vaiku interesus, itin komplikuotus sutuoktiniu tarpusavio santykius ir kt. (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2009-06-01 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-243/2009 ir kt.).

Atsižvelgiant i tai, kad ieškovas ir atsakove yra darbingi, i ju turtine padeti, tame tarpe gaunamas pajamas, kreditorinius isipareigojimu bankui, i galimybe išlaikyti ši nekilnojamaji turta (tiek ieškovas tiek atsakove patvirtino, jog nuo 2009 metu vasaros visus mokescius už buto išlaikyma moka tik ieškovas), apsunkinta hipoteka, i šaliu amžiu, jog bute gyvena ieškovas su nepilnamete dukra A., kuri lanko (duomenys neskelbtini) vidurine mokykla, i tai, kad atsakove su nepilnameciais vaikais K. ir M. bute negyvena nuo 2009 metu vasaros (ka patvirtino ieškovas ir atsakove), gyvena Vilniaus mieste esanciame bute, priklausanciame atsakoves motinai nuosavybes teise, jog dalintina buta sudaro trys izoliuoti kambariai su virtuve bei koridoriumi, vonia ir tualetu, i šaliu ieškovo ir atsakoves priešiškus ir konfliktiškus santykius, kuriu pagrindu šalims butu sunku gyventi kartu bute (ka pripažino abi šalys), teismo nuomone, nera pagrindo buta padalinti tarp šaliu lygiomis dalimis. Todel, esant aukšciau nurodytom aplinkybem bei, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir ekonomiškumo principu, darytina išvada, jog siekiant ateityje išvengti šaliu tarpusavio konfliktu ir užtikrinti saugias nepilnameciu vaiku gyvenimo salygas, yra pagrindas ieškovui priteisti visa buta, (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., iš ieškovo priteisiant atsakovei pinigine kompensacija, lygia ½ dalies buto vertes – 31 600 Lt ( viso buto verte 63 200 Lt:2) (CK 3.116 – 3.117 str. str., 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3d.).

Teismo nuomone yra atmestinas kaip neirodytas ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakoves 14 750 Lt kompensacija už nepagristai sumažinta bendrai igyto turto dali. Ši reikalavima ieškovas grinde tuo, kad atsakove be ieškovo žinios ir jo sutikimo pardave santuokos metu isigytus atsakoves vardu iregistruotus automobilius ( b.l 68-71, t.1): VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – isigytas 2009-02-18, parduotas 2009-02-19 ( 1000 Lt vertes); VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – isigytas 2009-03-12, parduotas 2009-06-02 (5000 Lt vertes); VW Multinan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - isigytas 2008-08-01, parduotas 2009-03-12 (32 000 Lt vertes). Kaip byloje nustatyta, atsakove išejo iš namu ir apsigyveno atskirai nuo ieškovo 2009 metu vasara iki to šalys gyveno kartu kaip sutuoktiniai ir vede bendra uki (tai patvirtino ieškovas ir atsakove posedžio metu). Išrašai iš šaliu saskaitu banke bei korteliu išrašai, AB SEB bankas duomenys (apie kuriuos pasisakyta aukšciau) patvirtina, kad šalys naudojosi bendromis lešomis. Tai, kad atsakove 8500 Lt (dali pinigu už parduota 2009-03-12 automobili VW Multinan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ineše AB SEB bankui kredito apmokejimui, pripažino ir ieškovas ir atsakove. Todel, teismo nuomone, labiau tiketina atsakoves parodymais, kad apie automobiliu pardavima ieškovui buvo žinoma ir kad likusi dalis nuo 8500 Lt piniginiu lešu buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti (CPK 185 str.).

Pagal CK 3.109 str.1d.5 p., iš bendro sutuoktiniu turto vykdomos prievoles, atsiradusios iš sandoriu, sudarytu vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio veliau patvirtintu, taip pat prievoles, atsiradusios iš sandoriu, kuriems sudaryti kito sutikimo sutikimo nereikejo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Solidarioji sutuoktiniu prievole neatsiranda, jei vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskola ar perka prekiu išsimoketinai, kai tai nera butina bendriems šeimos poreikiams tenkinti CK 3.109 str.3d.). Pagal CK 3.92 str.3d., preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas.

Kaip yra pažymejes Lietuvos Aukšciausiasis Teismas, kai santuoka nutraukiama, solidariosios sutuoktiniu prievoles nedalijamos ir nemodifikuojamos – buve sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktu vienas skolininkas (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus 2007-10-19 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-410/2007; 2009-05-18 nutartis Nr.3K-7-229/2009; Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus plenarines sesijos 2010-05-20 nutarimas civ.byloje Nr.3K-P-186/2010). Todel, nesant kreditoriaus – AB SEB banko sutikimo, atsižvelgiant i aukšciau nurodytas aplinkybes, atsakoves reikalavimas palikti prievolinius isipareigojimus tolesniam vykdymui tik ieškovui yra atmestinas kaip nepagristas. Nustatytina, kad kreditoriui – AB SEB bankui ieškovo ir atsakoves prisiimti kreditoriniai isipareigojimai pagal 2002-10-08 kredito sutarti Nr. 1750218011447-08 su velesniais pakeitimais - pagal 2007-04-24 Susitarima pakeisti 2002-10-08 busto pirkimo kreditavimo Sutarties Nr. 1750218011447-08 salygas Nr. 1, yra solidarioji šaliu: ieškovo ir atsakoves prievole.

Prievoles solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teise reikalauti, kad prievole ivykdytu tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris ju skyrium, be to, tiek ja visa, tiek jos dali (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Solidarioji prievole skirta kreditoriaus interesu apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi itakos prievoles kreditoriui ivykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma i dalis ir, nors yra keletas skolininku, prievoles dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievoles šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi viena bendra skola ir visi (abu), iki bus gražinta visa skola, turi pareiga ja gražinti. Kai solidariaja prievole visiškai ivykdo vienas iš skolininku, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Solidariaja pareiga ivykdes skolininkas turi teise regreso tvarka reikalauti iš kitu bendraskoliu lygiomis dalimis to, ka jis ivykde, atskaicius jam paciam tenkancia dali, jeigu ko kita nenumato istatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininku ivykdžius prievole, tarp buvusiu solidariuju skolininku atsiranda dalines tarpusavio prievoles arba prievole tokiam skolininkui turi ivykdyti vienas iš buvusiu solidariuju skolininku. Taigi, bendraskoliu dalys solidariojoje prievoleje aktualios ju tarpusavio santykiams reguliuoti, galimu tarpusavio atsiskaitymu apimciai, visa skola ar didesne jo dali gražinus vienam sutuoktiniui, apibrežti. Bendraskoliai – sutuoktiniai – savo turtiniu santykiu negali spresti treciuju asmenu – kreditoriu – saskaita, nes solidariaja prievole pakeitus i daline arba asmenine kyla gresme, kad prievole bus neivykdyta visiškai ar iš dalies (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2008-10-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-482/2008; išplestines teiseju kolegijos 2009-05-18 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-229/2009; 2011-02-07 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-30/2011).

Kaip nustatyta byloje (apie tai pasisakyta aukšciau), neišmoketo AB SEB bankas kredito likutis 2011-08-08 dienai sudaro 67 841,91 Lt; kredita bankui išimtinai moka tik ieškovas, išskyrus du kartus, kai dali kredito apmokejo atsakove (šalims dar gyvenant kartu) piniginemis lešomis, gautomis už parduota buta, (duomenys neskelbtini), Vilniuje bei parduota automobili VW Multivan. Todel atmestinas kaip nepagristas atsakoves reikalavimas, jog po santuokos nutraukimo, prievoliniai isipareigojimai AB SEB bankui turi buti palikti vykdyti ieškovui asmeniškai.

Del aukšciau nurodytu argumentu, atmestinas kaip nepagristas bei neirodytas atsakoves reikalavimas priteisti jai iš ieškovo 110 792,77 Lt kompensacija, sudarancia 2/3 dalis jau išmoketo AB SEB bankui kredito. Šis reikalavimas buvo reiškiamas tuo pagrindu, kad su atsakove lieka gyventi du nepilnameciai vaikai ir, kad kreditas bankui buvo dengiamas išimtinai iš atsakoves lešu. Vienok, kaip matyti iš byloje nustatytu faktiniu aplinkybiu, kreditas buvo paimtas šeimos poreikiu patenkinimui, kreditas bankui buvo ir yra dengiamas išimtinai ieškovo (ka pripažino ir pati atsakove), o atsakove kredito dengimui buvo inešusi pinigines lešas du kartus. Kitokiu pagrindu ar dalyku atsakove šioje priešieškinio dalyje nereiške (CPK 178 str.).

Taip pat netenkintinas atsakoves reikalavimas del priešieškinyje nurodytu transporto priemoniu VW Golf, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (500 Lt vertes) bei (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1000 Lt vertes) priteisimo ieškovui, kadangi, kaip nustatyta byloje, šiu transporto priemoniu nera (tai pripažino abi šalys), o turi buti dalinamas tik realiai egzistuojantis turtas (CPK 3.118 str. 1 d., 3.127 str. 1d.). Kitu pagrindu ar dalyku šioje priešieškinio dalyje, atsakove reikalavimu nereiške.

Del bylinejimosi išlaidu priteisimo (CPK 79, 88 str., 93, 96, 98 str. str.).

Ieškovas už ieškinio pareiškima sumokejo 2 449 Lt žyminio mokescio (b.l.58, t.1), Atsakove sumokejo 281,10 Lt žyminio mokescio (b.l. 27-28, t.1; b.l. 1, t. 2), nuo likusios žyminio mokescio dalies mokejimo buvo atleista.

Abi šalys buvo atstovaujamaos advokatu, vienok, i byla pateikti kvitai tik už ieškovui advokato teikiama teisine pagalba 1000 Lt sumai (b.l. 1, t.3).

Šaliu išlaidos ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinejimu paskirstytinos tarp ieškovo ir atsakoves proporcingai šaliu patenkintiems reikalavimams: iš ieškovo pareikštu 9 reikalavimu, teismas tenkino 6, o 3 reikalavimus atmete, todel ieškovui iš atsakoves priteistina 1632,66 Lt (2449 Lt : 9 x 6) žyminio mokescio bei 555,55 Lt (1000 Lt : 9 x 6) advokato pagalbai apmoketi, viso 2188,21 Lt bylinejimosi išlaidu.

Atsakove buvo pareiškusi 10 reikalavimu, iš kuriu teismas tenkino 5 reikalavimus, o 5 – atmete, todel atsakovei iš ieškovo priteistina 140,55 Lt (281,10 Lt :10 x5) žyminio mokescio.

Iš ieškovo valstybei priteistina 288 Lt žyminio mokescio, o iš atsakoves 144 Lt žyminio mokescio (nuo priteisto išlaikymo vaikams dydžio). Taip pat valstybei iš ieškovo ir atsakoves priteistina lygiomis dalimis pašto išlaidos – 18 Lt, t.y. iš kiekvieno po 9 Lt.

Remiantis tuo, kas išdestyta ir vadovaujantis CPK 263 – 270, 385str. str., teismas

ieškini ir priešieškini tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoka, tarp I. S. (I. S.), a.k(duomenys neskelbtini) ir I. S., a.k(duomenys neskelbtini) iregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilines metrikacijos skyriuje, akto irašo Nr.1246, del abieju sutuoktiniu kaltes.

Po santuokos nutraukimo ieškovui ir atsakovei palikti santuokos metu turetas pavardes – S. (S.), S..

Nustatyti nepilnametes A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamaja vieta kartu su I. S. (I. S.), a.k. (duomenys neskelbtini) o nepilnameciu vaiku K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. S. (M. S.), a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamaja vieta kartu su I. S., a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš I. S. (I. S.), a.k(duomenys neskelbtini) nepilnameciu vaiku K. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. S. (M. S.), a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui

periodinemis išmokomis kas menesi po 400 Lt (keturis šimtus litu) kiekvienam vaikui, priteista suma indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant i infliacija, nuo 2011-01-10 iki vaiku pilnametystes.

Nepilnameciu vaiku K. S. ir M. S. (M. S.) išlaikymui priteistu piniginiu lešu tvarkytoja paskirti I. S..

Priteisti iš I. S., a.k(duomenys neskelbtini) nepilnametes dukters A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui periodinemis išmokomis kas menesi po 400 Lt (keturis šimtus litu), priteista suma indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant i infliacija, nuo 2009-12-01 iki vaiko pilnametystes.

Nepilnametes A. S. išlaikymui priteistu piniginiu lešu tvarkytoju paskirti I. S. (I. S.).

Padalinti I. S. (I. S.), a.k(duomenys neskelbtini) ir I. S., a.k(duomenys neskelbtini) santuokoje igyta nekilnojamaji turta sekanciai:

priteisti I. S. (I. S.), a.k(duomenys neskelbtini) asmenines nuosavybes teise triju kambariu buta, 62,39 kv.m bendro ploto, su rusiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 63 200 Lt (šešiasdešimt triju tukstanciu dvieju šimtu litu) vertes, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav., o I. S., a.k(duomenys neskelbtini) iš I. S. (I. S.), a.k(duomenys neskelbtini) priteisti 31 600 Lt (trisdešimt vieno tukstancio šešiu šimtu litu) dydžio pinigine kompensacija.

Nustatyti, kad kreditoriniai isipareigojimai kreditoriui – AB SEB bankui pagal 2002-10-08 kredito sutarti Nr. 1750218011447-08 su velesniais pakeitimais - pagal 2007-04-24 Susitarima pakeisti 2002-10-08 busto pirkimo kreditavimo Sutarties Nr. 1750218011447-08 salygas Nr. 1, yra solidarioji I. S. (I. S.) ir I. S. prievole.

Kitoje dalyje patikslinta ieškini bei patikslinta priešieškini atmesti.

Priteisti I. S. (I. S.), a.k(duomenys neskelbtini) iš I. S., a.k(duomenys neskelbtini) 1632,66 Lt žyminio mokescio, 555,55 Lt išlaidu advokato pagalbai apmoketi, viso 2188,21 Lt (du tukstancius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus 21 ct.).

Priteisti I. S., a.k(duomenys neskelbtini) iš I. S. (I. S.), a.k(duomenys neskelbtini) 140,55 Lt (viena šimta keturiasdešimt litu 55 ct.).

Priteisti valstybei (gavejas Vilniaus apskrities VMI, gavejo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, imokos kodas 5660) iš I. S. (I. S.), a.k(duomenys neskelbtini) 288 Lt (du šimtus aštuoniasdešimt aštuonis litus) žyminio mokescio bei 9 Lt (devynis litus) pašto išlaidu, viso 297 Lt (du šimtus devyniasdešimt septynis litus).

Priteisti valstybei (gavejas Vilniaus apskrities VMI, gavejo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, imokos kodas 5660) iš I. S., a.k(duomenys neskelbtini) 144 Lt (viena šimta keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokescio bei 9 Lt (devynis litus) pašto išlaidu, viso 153 Lt (viena šimta penkiasdešimt tris litus).

Sprendima dalyje del išlaikymo nepilnameciams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienu apeliaciniu skundu gali buti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per ši apylinkes teisma.