- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-28
- Bylos Nr.
- 2A-1552-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-17439-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė (pran.)
- Atsakovas
- J. G.
- Ieškovas
- R. R.-P.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R.-P. ieškinį atsakovui J. G. dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės priteisiant kompensaciją pinigais ir atsakovo J. G. priešieškinį ieškovei R. R.-P. dėl nuostolių, patirtų dėl išlaidų buto išlaikymui ir išsaugojimui, atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl turto atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir nuostolių, patirtų dėl išlaidų buto išlaikymui ir išsaugojimui, atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės 38,10 m² bendro ploto vieno kambario butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), visą butą perduodant natūra atsakovui, o ieškovei iš atsakovo priteisti 42 350 Lt dydžio kompensaciją ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalys valdo butą lygiomis dalimis (po ½ dalį) bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Ieškovė su šeima gyvena Didžiojoje Britanijoje, todėl neturi galimybės įgyvendinti savo kaip bendraturtės teisių ir tinkamai vykdyti iš naudojimosi bendrąja daline nuosavybe kylančias pareigas. Ieškovės atstovė 2010-05-11 kreipėsi į atsakovą su rašytiniu pasiūlymu nupirkti jai priklausančią buto dalį už 42 350 Lt, atsakyti į pasiūlymą iki 2010-05-25, tačiau iš atsakovo atsakymas negautas. Ieškovės teigimu, racionaliausias ir abiejų bendraturčių interesus labiausiai atitinkantis variantas yra atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės, paskiriant kompensaciją pinigais. Su priešieškiniu nesutiko, nurodė, kad J. G. ginčo buto bendraturčiu tapo tik 2009-07-29, vadinasi, tik nuo tada turi teisę reikalauti atlyginti buto šildymo ir kitas komunalines paslaugas, kas galėtų sudaryti 1 141,73 Lt. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų apie bute atliktą remontą bei remontui panaudotų lėšų dydį; jokio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovo dėl buto remonto nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovas J. G. prašė ieškinį atmesti, pateikė priešieškinį prašydamas priteisti iš atsakovės 9 640 Lt išlaidų butui išlaikyti. Atsiliepime nurodė, kad ieškiniu pažeidžiamos buto savininkų teisės laisvai susitarti; ieškinio suma yra nepagrįsta. Pagal VĮ Registrų centro 1996-07-02 įkainojimo pažymą turtas yra įkainotas 60 550 Lt. Atsakovas prašė teismo 1996-07-02 pažymoje pateiktą buto vertę pripažinti teisėta ir jos pagrindu leisti atsiskaityti su ieškove. Atsakovo teigimu, R. R.-P. ir advokatė B. R. 2009-12-21 sudarė neteisėtą sutartį, šiurkščiai pažeidė turto savininkų laisvo susitarimo teisę, sutartyje sąmoningai neįrašytas paveldėtojos gyvenamasis adresas, sutartis nėra patvirtinta notaro, todėl yra negaliojanti ir nesuteikia teisės advokatei atstovauti ieškovę teisme ir pas notarą. Priešieškinyje nurodė, kad nuo 1996-02-18 pagal įgaliojimą tvarkė buto reikalus, mokėjo už komunalines paslaugas ir buto šildymą. Išlaidas už šiukšlių išvežimą, lifto eksploataciją, šiluminio mazgo eksploataciją turi mokėti abu buto bendraturčiai, todėl ieškovė jam turėtų sumokėti 9 640 Lt (5 820 Lt už buto šildymą, 820 Lt už kitas komunalines paslaugas, 3 000 Lt už buto ir balkono remontą).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-28 sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį iš dalies tenkino; atidalino ieškovei R. R.-P. priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu J. G. ir ieškovei R. R.-P. priklausančią ½ dalį buto priteisė atsakovui J. G. natūra, o iš atsakovo J. G. priteisė ieškovei R. R.-P. 42 350 Lt kompensaciją pinigais ir 3 174,50 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui J. G. iš ieškovės R. R.-P. 6 640 Lt nuostolių, patirtų dėl išlaidų buto išlaikymui ir išsaugojimui, atlyginimo ir 887,86 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusią priešieškinio dalį atmetė; įskaitė ieškovės ir atsakovo priešpriešinius vienarūšius reikalavimus dėl, atitinkamai, kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų bei nuostolių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir priteisė ieškovei R. R.-P. iš atsakovo J. G. 35 710 Lt kompensaciją pinigais ir 2 286,64 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės R. R.-P. 5,30 Lt, o iš atsakovo J. G. 15,93 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Teismas nustatė, kad ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); butas yra 1 kambario, 38,10 kv.m bendro ploto. Šalys sutinka, kad dėl šių buto savybių padalinti jo natūra galimybės nėra, sutaria, kad butas natūra turi atitekti atsakovui. Todėl butas natūra priteistinas atsakovui, o iš jo ieškovei priteistina piniginė kompensacija. Byloje kyla ginčas dėl kompensacijos dydžio. Atidalinimas iš bendrosios dalinės nuosavybės priteisiant kompensaciją pinigais reiškia, kad gaunančio kompensaciją bendraturčio nuosavybės teisė į turtą pasibaigia. Todėl, teismo vertinimu, teisinga kompensacijos dydį nustatyti remiantis atsidalinimo metu esančia daikto rinkos verte. Dėl to nėra pagrįstas atsakovo reikalavimas kompensacijos dydį skaičiuoti pagal buto vertę, nurodytą VĮ Registrų centro 1996-07-02 pažymoje (60 550 Lt). Akivaizdu, kad nuo 1996 m. nekilnojamojo turto rinkos kainos ženkliai keitėsi. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje buto rinkos vertę labiau atitinka ieškovės nurodoma vertė (84 700 Lt). Teismas sprendė, kad už ieškovės dalį, kuri tenka atsakovui jam priteisiant visą butą natūra, iš atsakovo priteistina 42 350 Lt dydžio kompensacija (84700 Lt / 2).
Dėl daikto išlaikymo ir remonto išlaidų priteisimo.
Atsakovas priešieškiniu reikalavo priteisti iš ieškovės 5 820 Lt už buto šildymą, 820 Lt už kitas komunalines paslaugas, 3 000 Lt už buto ir balkono remontą. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus skaičiavimus ir juos pagrindžiančius kvitus, sprendė, kad 1997-2010 metais buto šildymo išlaidos sudarė 11 641,84 Lt. Pagal CK 4.76 str. kiekvienas bendraturtis proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo šios pareigos, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismas konstatavo, jog ieškovė turi prievolę padengti ½ dalį buto išlaikymo išlaidų nuo 1996-02-18. Atsakovo priešieškinio reikalavimas priteisti iš ieškovės ½ dalį susidariusių buto išlaikymo išlaidų 1997-2010 m. pagrįstas ir tenkintinas, priteisiant iš ieškovės 5 820 Lt nuostolių dėl buto šildymo išlaidų. Atsakovas reikalavo priteisti 820 Lt už komunalines paslaugas. Iš pateiktų paskaičiavimų ir kvitų, teismas sprendė, jog atsakovas pagrįstai reikalauja priteisti išlaidas už šiukšlių išvežimą, liftą ir eksploatacines išlaidas, t. y. tas išlaidas, kurios skaičiuojamos nuo buto ploto. Šioje dalyje priešieškinys tenkintas.
Atsakovas reikalauja iš ieškovės priteisti 3 000 Lt už buto ir balkono remontą. Teismas sprendė, jog nėra duomenų, kad butas iki remonto buvo avarinės būklės ir remonto darbai buvo būtini. Daugiabutis namas pastatytas 1988 m., t. y. nėra senas. Teismas konstatavo, kad atsakovo nurodomais darbais buvo pagerintas butas, taigi išlaidos remontui nepriskirtinos CK 4.76 str. numatytoms išlaidoms butui išlaikyti ir išsaugoti. Remonto darbai su bendraturte nebuvo suderinti, todėl, vadovaujantis CK 4.76 ir 4.77 str., remonto išlaidos iš ieškovės nepriteistos. Be to, atsakovo į bylą pateikti įrodymai neįrodo, kad buto remontui buvo išleista 6 000 Lt suma. Tokio dydžio išlaidos grindžiamos tik paties atsakovo paaiškinimais, kurie jokiais kitais įrodymais nepatvirtinami. Nepateikta duomenų, kad UAB „Senukų prekybos centras“ kvituose nurodytos statybinės medžiagos iš tiesų buvo sunaudotos buto remonto darbams. Atsakovui butą priteisiant natūra, remonto darbų rezultatas liks atsakovo nuosavybėje. Esant šioms aplinkybėms, priešieškinio reikalavimas dėl išlaidų remonto darbams atmestas.
Atsakovo argumentai, kad R. R.-P. ir advokatė B. R. 2009-12-21 sudarė neteisėtą sutartį, atmesti, nes ši sutartis atitinka Advokatūros įstatymo 48-49 str. reikalavimus, tokios sutarties notarinio tvirtinimo įstatymai nenumato.
Atsižvelgiant į patenkintus šalių reikalavimus paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-28 sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovei buvo priteista 35 710 Lt kompensacija pinigais ir 2 286,64 Lt bylinėjimosi išlaidos, panaikinti, iš atsakovo ieškovei už grąžinamą ½ dalį buto kaip kompensaciją pinigais priteisti 20 635 Lt, o 2 286,64 Lt bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apelianto teigimu, atsiskaitymo tarp bendraturčių pagrindas yra 1996-07-02 registracijos pažymėjimas, kuriuo ginčo butas įvertintas 60 550 Lt; paveldėtojų aplaidumas ir delsimas nesuteikia teisės keisti buto vertę.
2. Ieškovė ar atstovė B. R. 2009-12-21 sudarė neteisinę sutartį, šiurkščiai pažeidė bendro turto savininkų laisvo susitarimo teisę; atsakovui nebuvo pasiūlyta laisvai tartis; sutartis nepatvirtinta notaro, negalioja. Apelianto teigimu, tai patvirtina Vilniaus m. 1 apylinkės teismo pirmininko 2011-05-23 nutartis. Tačiau teismas (teisėjas M. B.) šią nutartį ignoruodamas toliau tęsė bylą, kuri turėjo būti sustabdyta ir ieškinys atmestas.
3. Pirmajam savininkui butas buvo paskirtas 1989 m.; per tą laiką susidėvėjo; buvo atliktas buto remontas; teismui pateikta pirktų ir remontui naudotų medžiagų kvitų originalai; buto remonto apžiūros 2011-09-23 pažyma. Ieškovė bute negyveno, nebendravo su kitais bendraturčiais, jos gyvenamosios vietos adresas buvo nežinomas, todėl sprendime nepagrįstai nurodoma į tai, ar buvo būtina atlikti remontą, ar panaudotos nurodytos medžiagos, ar remonto darbai buvo suderinti. Todėl 3 000 Lt išlaidos pripažintinos pagrįstomis; ir jų ½ dalį privalo padengti ieškovė.
4. Dėl ieškovės kaltės ir aplaidumo ilgą laiką nesureguliavus nuosavybės klausimo, buvo pateiktas priešieškinys dėl komunalinių ir remonto išlaidų priteisimo, tačiau šios aplinkybės nebuvo svarstomos. Ieškovė ir teismas nesiūlė bendraturčiams susitarti.
5. Ieškovei už grąžinamą ½ dalį buto priklausytų 20 635 Lt; kadangi bylinėjimąsi organizavo ieškovė, ji turėtų padengti ir 2286,64 Lt bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismas pagrįstai ir teisingai išsprendė klausimą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo ir piniginės kompensacijos priteisimo ieškovei, teisingai, vadovaujantis susiklosčiusia praktika, nustatė priteisiamos kompensacijos dydį. Nurodo, jog pagrindinė atidalijimo išmokant bendraturčiui kompensaciją sąlyga yra ta, kad ši piniginė kompensacija atitiktų atidalijamos dalies vertę; pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Dabartinė buto rinkos kaina yra 84 700 Lt. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti remonto išlaidas, kadangi nebuvo pateikti įrodymai, kad remontas atliktas, o statybinės medžiagos, pagal pateiktus kvitus, panaudotos ginčo bute. Jokio susitarimo tarp šalių dėl remonto nebuvo. Reikalavimo sutartį tarp kliento ir advokato tvirtinti notariškai, įstatymas nenumato. Kiekvienas asmuo įstatymų nustatyta tvarka turi teisę pasirinkti advokatą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, materialinės teisės normų aiškinimu ir taikymu byloje; absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nėra, sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Apeliaciniame skunde atsakovas teismo išvadų dėl atidalijimo būdo neužginčijo, ginčas liko dėl kompensacijos už turto dalį dydžio bei teismo priteistų nuostolių, patirtų dėl išlaidų buto išlaikymui ir išsaugojimui, atlyginimo dydžio; apeliantas taip pat nurodė į teismo procesinius pažeidimus.
Apelianto argumentas, kad atsiskaitymo tarp bendraturčių pagrindas yra 1996-07-02 registracijos pažymėjimas, kuriuo ginčo butas įvertintas 60 550 Lt ir ieškovė bei jos atstovė neturėjo teisės keisti buto vertės atmetamas, kaip teisiškai nepagrįstas. Apeliantas nurodo, kad tuo metu buvęs buto savininkas siūlė buto dalies paveldėtojai Z. R. sumokėti ½ dalį (30 275 Lt buto ) vertės, tačiau dėl paveldėtojų aplaidumo atsiskaitymas buvo delsiamas 14 metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, kad buvęs buto savininkas V. M. ir ieškovės motina Z. R. 1996 m. nepasiekė susitarimo dėl buto dalies atidalijimo, sumokant kompensaciją, negali turėti įtakos dabartinių buto bendraturčių ginčui dėl buto atidalijimo ir kompensacijos dydžio. Nekilnojamas turtas objektyviai pabrango nuo 1996 m.; pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasirėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatė teisingą piniginės kompensacijos dydį pareikalavusiai atidalinimo bendraturtei pagal buto vidutinę rinkos vertę 2010 m. (84 700 Lt).
Apeliantas taip pat nesutinka su teismo sprendimu nepriskirti 3 000 Lt buto ir balkono remonto išlaidų prie išlaidų, skirtų buto išlaikymui ir išsaugojimui, mano, kad teismas 3 000 Lt sumą atmetė nepagrįstai. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais. Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą (CK 4.76 str.). Teismas pagrįstai pažymėjo, kad kasacinio teismo praktikoje būtinomis išlaidomis laikomos išlaidos, reikalingos šiam turtui išsaugoti, jo techninei būklei palaikyti. Buto šildymo išlaidos yra dvejopo pobūdžio – buto šildymas tenkina gyventojų poreikius ir tuo pačiu padeda išsaugoti ir išlaikyti daiktą (butą) geros būklės, apsaugoti nuo neigiamo žiemos oro poveikio, todėl teismas pagrįstai patenkino priešieškinio dalį, priteisdamas atsakovui dalį buto šildymo išlaidų nuo atsakovo nuosavybės teisės į buto dalį atsiradimo momento. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog buto būklė būtų avarinė ir buto išsaugojimui buvo būtina atlikti remontą. Teisėjų kolegija taip pat sutinka, kad atsakovo įvardinti buto remonto darbai – buto lubų, sienų dažymas, tapetų klijavimas, balkono įstiklinimas neskirti buto išsaugojimui ir išlaikymui, toks remontas skirtas gyvenimo sąlygų pagerinimui, taigi ieškovė neturi prievolės kompensuoti atsakovui tokio remonto išlaidų dalį.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto pozicija dėl pirmosios instancijos teismo padarytų procesinių pažeidimų.
Argumentai dėl ieškovės R. R.-P. ir advokatės B. R. 2009-12-21 atstovavimo sutarties neteisėtumo atmetami.
Sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 str. 1 d.); ieškovė ir jos atstovė laisvai susitarė dėl atstovės įgalinimų apimties, taigi apelianto pastebėjimai dėl atstovavimo sutarties turinio (sutartyje nenumatytas ieškovės gyvenamosios vietos adresas, sutartis nesuteikia teisės B. R. perduoti ieškovės turto dalį J. G., atsakovui nebuvo pasiūlyta laisvai tartis ir pan.) nepaneigia atstovavimo sutarties šalių suderintos valios suteikti ieškovo atstovei tokius įgaliojimus, kokie buvo nurodyti sutartyje. Įstatymas nereikalauja notariškai tvirtinti advokato ir kliento susitarimus dėl atstovavimo, šis skundo argumentas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Skundo argumentas, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pirmininko S. J. 2011-05-23 nutartis dėl teisėjos R. V. – J. nušalinimo įrodo ieškinio neteisėtumą ir nepagrįstumą atmetamas, nes teisėja buvo nušalinta ne dėl neteisėto ieškinio ir neteisėtos atstovavimo sutarties priėmimo, kaip mano apeliantas. Nutartyje nurodyta, kad nušalinimo pagrindų ar objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti teisėjos nešališkumu byloje nėra, teisėja buvo nušalinta siekiant užkirsti kelią kilusioms abejonėms dėl teisėjos nešališkumo (b.l. 73), taigi pirmininko nutartyje dėl teisėjos nušalinimo nebuvo (ir negalėjo būti) jokių užuominų dėl pateikto ieškinio neteisėtumo ar nepagrįstumo.
Apeliantas nurodė, kad ieškovė ir teismas nė karto nepasiūlė bendraturčiams buto padalinimo klausimą spręsti susitarimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas procese buvo atstovaujamas advokato, todėl preziumuoja, kad jam yra žinoma šalių teisė užbaigti ginčą taikos sutartimi bet kurioje proceso stadijoje, taip pat sprendimo vykdymo metu (CPK 42 str. 1 d.); tai, kad atsakovui nebuvo pasiūlyta spręsti ginčą taikiai, negali būti vertinama, kaip procesinis pažeidimas.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi atsakovas J. G. buvo iš dalies atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą, kitos žyminio mokesčio dalies (100 Lt) mokėjimas buvo atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo (b.l. 199-200). Atmetus apeliacinį skundą, žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą priteisiamas iš apelianto valstybei (CPK 96 str. 2 d.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos apeliacinės instancijos teisme neviršija 10 Lt; sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ jos nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. G. 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą .