Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-685-162/2014

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-12-01
Bylos Nr.: I-685-162/2014
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00140-2014-7
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas: Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo
Atsakovas: Skuodo rajono savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo: Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubui

Kategorijos

1.2Aplinkos apsauga
1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
2.3.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-685-162/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00140-2014-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.3; 2.3.4.2; 15.2.3.1; 15.2.3.2; 74 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant Živilei Račkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjo Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo atstovams Raimondui Bumbuliui ir Povilui Leilionui,

atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovei Lijanai Beinoraitei,

2014 m. lapkričio 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo patikslintus skundus atsakovui Skuodo rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubui dėl Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos 2014 m. sausio 14 d. sprendimo Nr. Ž3-1 ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. protokolinio sprendimo Nr. A2-24 panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus bei turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas patikslintais skundais (I t., b. l. 41-46, 172-177, II t., 15-21) kreipėsi į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos sprendimą, įformintą 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1, kuriuo nutarta nepriimti sprendimo dėl Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo prašymo grąžinti klubui 200 ha medžioklės plotą, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą;

2) panaikinti Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. A2-24, kuriuo nutarta pavesti Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijai priimti sprendimą dėl plotų padalijimų po teismo sprendimo priėmimo ir nubraižyti naują žemėlapį su pažymėtais medžioklės plotais;

3) įpareigoti atsakovą pareiškėjui Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui grąžinti 5 000 ha plotų ribas į pirminę padėtį;

4) priteisti iš atsakovo 125 800 Lt turtinei ir 53 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nurodo, jog 2003 metais Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui buvo sumažinti ir visiškai nusavinti medžioklės plotai, t. y. Udralių pievos ir miškai pagal kelią, Mosėdis – Daukšiai iki Erlos ir Bartuvos upių. Pažymi, jog dalis plotų, kurie eilę metų priklausė pareiškėjui pagal kelią Mosėdis – Šatės ir Erslos pusėje, taip pat buvo nusavinti ir prijungti prie Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubo teritorijos, nors minėti plotai niekada šiam medžiotojų klubui nepriklausė. Teigia, kad minėti plotai buvo atimti ir neteisėtai priskirti Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubui, klastojant įvairius dokumentus, tame tarpe ir medžioklės plotų ribų žemėlapį. Pažymi, kad su prašymu gražinti medžioklės plotus, priklausančius Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui, pareiškėjas keletą kartų (t.y. 2013 m. rugpjūčio 20 d., 2013 m. gruodžio 20 d.) kreipėsi į Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisiją (toliau – ir Komisija), kuri nepagrįstai neišsprendė pareiškėjo skundo iš esmės.

Pažymi, kad pareiškėjui dėl neteisėtai atimtų medžioklės plotų per 11 metų buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Teigia, kad turtinę žalą sudaro: medžiotojų investicijos į įvairius pašarus (pašarų pirkimas, pristatymas, išdėstymas); transporto priemonių eksploatacija (kuro, tepalų pirkimas, remontas); bendras medžioklės inventoriaus, pagalbinių priemonių ir bokštelių konstravimas, sugaištas laikas; dėl netektų medžioklės plotų buvo sumedžiota mažiau gyvūnų. Pažymi, jog jokių kvitų už pašarų, degalų ir kt. pirkimą neišsaugojo, todėl teismo prašo turtinę žalą priteisti remiantis protingumo principu. Neturtinę žalą sudaro pradėję nesutarimai ir ginčai tarp klubo narių, nesutarimai su buvusiu pirmininku, kaltinimai jam praradus turimus 5000 ha medžioklės plotus; taip pat pablogėję santykiai šeimose dėl nesumedžiojamo atitinkamo kiekio žvėrienos.

Pareiškėjas nurodo 2014 m. rugpjūčio 4 d. kreipęsis į atsakovą, prašydamas grąžinti neteisėtai nusavintus 5000 ha medžioklės plotus, tačiau atsakovas jokių veiksmų neatliko. Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. protokoliniu sprendimu Nr. A2-24 pareiškėjas buvo informuotas, kad po teismo sprendimo atsakovas atitinkamai priims sprendimą ir nustatys Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo medžiojamų teritorijų ribas. Mano, jog minėtas protokolinis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, dėl to turi būti panaikintas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Skuodo rajono medžiotojų klubo atstovai Raimondas Bumbulis ir Povilas Leilionas patikslintus skundus palaikė ir prašė tenkinti juose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovo Skuodo rajono savivaldybės administracijos atstovė Lijana Beinoraitė teismo posėdžio metu atsiliepimus į pareiškėjo patikslintus skundus palaikė bei prašė patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus atsiliepimuose nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovas Skuodo rajono savivaldybės administracija atsiliepimuose (I t., b. l. 64-66, II t., b. l. 34-36, 38-39) nurodo, jog pareiškėjas 2003 m. sausio 29 d. kreipėsi į Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisiją su prašymu patvirtinti Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo plotų ribas pagal pridedamus planus M1:10000 su ribų aprašymu. Iš šių dokumentų matyti, kad medžioklės plotų ribos yra suderintos su medžioklės klubais „Aitra“, „Gilzė“ ir „Skuodas“. Nurodo, kad Komisija 2003 m. kovo 5 d. protokolu Nr. 2 patvirtino Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui medžioklės plotų vienetų ribas. Pareiškėjas 2003 m. kovo 31 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas pakeisti nustatytas medžioklės plotų ribas, tačiau Komisija 2003 m. balandžio 16 d. protokoliniu sprendimu Nr. Ž3-3 šio klausimo pakartotinai nesvarstė. Nurodo, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630 „Dėl medžioklės plotų vienetų tvirtinimo“ devyniems medžiotojų klubams buvo patvirtinti medžioklės ploto vieneto projektai. Atsakovas teigia neturintis duomenų, ar pareiškėjo prašoma gražinti teritorija anksčiau kokiu nors būdu priklausė Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui, ir vadovaujasi Skuodo rajono medžiotojų klubų suderintais medžioklės plotų ribų aprašymais ir Klaipėdos apskrities viršininko patvirtintais medžioklės plotų vienetais. Pažymi, jog nuo Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. 13.6-2630 „Dėl medžioklės plotų vienetų tvirtinimo“ priėmimo iki dabar Skuodo rajono medžiotojų klubai medžioja nustatytuose medžioklės plotų teritorijose ir jokių skundų iš kitų medžiotojų klubų Komisija nėra gavusi.

Nurodo, kad Komisija, 2013 m. spalio 1 d. posėdyje apsvarsčiusi pakartotinį pareiškėjo prašymą grąžinti medžioklės plotus, nutarė įpareigoti Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų ir Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubus susitarti dėl ribų tarp medžioklės plotų vienetų ir susitarimą pasirašyti raštu su preliminariais medžioklės plotų vienetų projektais bei pateikti Komisijai. Teigia, jog kai prašoma pakeisti egzistuojančių medžioklės plotų vienetų ribas, turi būti medžioklės plotų naudotojų susitarimas, tačiau toks susitarimas nėra pateiktas, todėl tenkinti pareiškėjo prašymą panaikinti Komisijos 2014 m. sausio 14 d. protokolinį sprendimą Nr. Ž3-1 nėra teisinio pagrindo, nes, panaikinus Komisijos sprendimą, klausimas nebūtų išspręstas, kol nėra kitų medžioklės plotų vienetų naudotojų sutikimo keisti ribas. Skuodo rajono savivaldybės administracija neturi laisvos nuosavybės teise valdomos žemės, kuri galėtų būti suteikta Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui, todėl prašymas išskirti kitus naudingus medžioklės plotus pareiškėjui bei sudaryti naują Skuodo rajono medžioklės ribų vienetų žemėlapį, kuriame būtų pažymėtos naujos ribos, negali būti įvykdytas.

Taip pat nesutinka su pareiškėjo prašoma atlyginti turtine ir neturtine žala. Pažymi, jog medžiotojai, pasiruošdami kiekvienai medžioklei, patiria būtinąsias išlaidas – investicijas į pašarus, jų pristatymą, transporto priemonių eksploataciją, medžioklės bokštelių statymą ir kt., todėl šios išlaidos negali būti laikomos pareiškėjo patirti nuostoliai dėl atsakovo kaltės. Pareiškėjas teigdamas, kad patyrę neturtinę žalą, ją privalo ir įrodyti. Mano, kad vien abstraktūs paaiškinimai be jokių įrodymų apie neturtinės žalos atsiradimą, nesudaro pagrindo konstatuoti tokios žalos buvimą.

Atsiliepimas

Atsakovo teigimu, Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. protokolinis sprendimas Nr. A2-24 nėra administracinis teisės aktas ir jokių pasekmių pareiškėjui nesukelia. Pažymi, jog Skuodo rajono savivaldybės mero suorganizuotame visų Skuodo rajono medžiotojų klubų pirmininkų 2014 m. rugsėjo 11 d pasitarime, kuriuo metu surašytas minėtas protokolas, Skuodo rajono medžiotojų klubai buvo informuoti apie vykstantį ginčą dėl medžioklės plotų ribų, todėl buvo atsiklausta Skuodo rajono medžiotojų klubų nuomonės.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką (I t., b. l. 189), atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežastys nepraneštos, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į patikslintus skundus nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubo atstovui nedalyvaujant.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos sprendimo, įforminto 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1, bei Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. A2-24 teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus minėtus administracinius aktus, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui grąžinti 5 000 ha plotų ribas į pirminę padėtį bei priteisti 125 800 Lt turtinę ir 53 000 Lt neturtinę žalą.

Faktinės bylos aplinkybės

Remiantis valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, pareiškėjas – Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas (teisinė forma – asociacija) yra įsteigtas 1998 m. gegužės 4 d., kurio tikslai – ugdyti taurų medžiotojų ir žvejų požiūrį į gamtą, saugoti ir gausinti laukinių žvėrių, paukščių ir žuvų išteklius, rūpintis populiacijų struktūromis, produktyvumu, sąveika su aplinka, ekologine pusiausvyra; puoselėti medžioklės ir žūklės kultūrą bei tradicijas, kelti medžiotojų ir žvejų kvalifikaciją; nustatyta tvarka ir terminais organizuoti tikslingas medžiokles ir kt. (I t., b. l. 55-58).

Pareiškėjas 2003 m. sausio 29 d. Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijai (minėta, toliau – ir Komisija) pateikė prašymą patvirtinti Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo medžioklės plotų ribas (I t., b. l. 104). Komisija 2003 m. kovo 5 d. protokoliniu sprendimu Nr. 2 nusprendė patvirtinti medžiotojų klubams „Skuodas“ ir „Mosėdis“ medžioklės plotų vienetų projektus senomis ribomis, medžiotojų klubui „Skuodas“ pridedant 50 ha plotą Žemaitijos nacionaliniame parke (I t., b. l. 105). Bylos medžiaga nustatyta, jog Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui buvo patvirtintos šios medžioklės ploto vieneto ribos: šiaurinėje pusėje teritorijos riba nuo taško A prasideda kelyje Užluobė – Rukai. Iš Būdvietės kaimo eina iki Erslos kaimo iki taško B. Erslos kaime elektros linija per tvenkinį ir mišką eina į rytus riba pasiekia tašką C. Nuo taško C iki taško D eina keliu Drupiai – Rukai iki žaslų fabriko. Nuo taško D iki E eina keliu Ersla – Žebrokai per Rukų kaimą. Pietinėje pusėje nuo taško E iki taško K eina Žebrokai – Mosėdis. Vakarinėje pusėje nuo taško K iki taško L riba tęsiasi keliu Salantai – Skuodas. Nuo taško L (Puodkalių kaime) iki taško O riba tęsiasi melioracijos grioviu iki senojo kelio Mosėdis – Skuodas. Nuo taško O iki taško A riba eina privačių laukų ribomis (anksčiau buvusių kolūkių Užluobė ir Mosėdis riba) (I t. b. l. 106-107). Pagal byloje pateiktą medžioklės plotų aprašymą, Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui priklauso šie medžiojamieji plotai: privatūs miškai – 612,4 ha, laukai – 3481,6 ha, vandens telkiniai – 50 ha, visa medžiojama teritorija – 4144 ha, nemedžiojama teritorija – 1200 ha, bendra teritorija – 5344 ha (I t., b. l. 108).

Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas 2003 m. kovo 31 d. kreipėsi į Komisiją, prašydamas pakeisti medžioklės plotų ribas, t.y. perduoti pareiškėjui visą Erslinės mišką, argumentuodamas tuo, kad šis miškas jam priklausė nuo 1956 m. (I t., b. l. 76). Komisija 2003 m. balandžio 16 d. protokoliniu sprendimu Nr. Ž3-3 nusprendė pareiškėjo prašymo nesvarstyti, kadangi medžioklės plotų vienetai patvirtinti ankstesniame Komisijos posėdyje (I t., b. l. 77-78).

Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630 „Dėl medžioklės plotų vienetų tvirtinimo“ buvo patvirtinti šių Skuodo rajono medžioklės plotų vienetų projektai: „Aidas“, „Aleksandrija“, „Gilzė“, „Ylakiai“, „Judrė“, Mosėdis“ , „Pušynas“ ir „Šilas“ (I t., b. l. 112), o Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. 13.6-2657 „Dėl medžioklės plotų vienetų tvirtinimo“ buvo patvirtintas Skuodo rajono Skuodo medžioklės plotų vieneto projektas (II t., b.l. 65).

Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui grąžinti anksčiau priklausiusius medžioklės plotus ir teritorijas (I t., b. l. 113). Komisija 2013 m. spalio 1 d. sprendimu, įformintu 2013 m. spalio posėdžio protokolu Nr. Ž3-2, nutarė pasiūlyti Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui ir Skuodo rajono Skuodo medžiotojų klubui susitarti dėl ribų tarp medžioklės plotų vienetų (I t., b. l. 114). Bylos medžiaga bei šalių atstovų paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. gruodžio 20 d dar kartą kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės administraciją, prašydamas grąžinti medžioklės plotus, priklausančius Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui. Komisija 2014 m. sausio 14 d. sprendimu, įformintu skundžiamu 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1, nutarė nepriimti sprendimo dėl Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo prašymo, kadangi Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas kreipėsi į administracinį teismą.

Dėl Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos sprendimo, įforminto 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1, teisėtumo ir pagrįstumo

Skundžiamu Komisijos 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1 nutarta nespręsti klausimo dėl Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo medžioklės plotų vienetų ribų perskirstymo, argumentuojant tuo, kad Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas kreipėsi į administracinį teismą (I t., b.l. 68).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (2002 m. birželio 20 d. įstatymas Nr. IX-966), Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361.

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (byloje aktuali 2013 m. birželio 18 d. įstatymo Nr. XII-372 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. sausio 1 d., galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) nustato visuomeninius santykius, susijusius su Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios medžiojamosios gyvūnijos apsauga ir jos racionaliu naudojimu (1 straipsnis). Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos vadovaujantis medžioklėtvarkos principais, užtikrinant racionalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, tinkamą medžiojamųjų gyvūnų apsaugą ir tvarkingą bei saugų medžiojimą, taip pat kad būtų išvengta didesnės medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos žmogaus ūkinės veiklos objektams. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad medžioklės plotų vienetai sudaromi ir jų ribos keičiamos šiais atvejais: 1) kai jie sudaromi medžioklės plotuose, kuriuose pagal šio įstatymo reikalavimus nėra sudarytų medžioklės plotų vienetų arba kuriuos egzistuojančių medžioklės plotų naudotojai atsisakė naudoti; 2) egzistuojančius medžioklės plotų vienetus padalijant arba juos sujungiant, kai toks sudarymas atliekamas medžioklės plotų naudotojų susitarimu, šio straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais; 3) kai medžioklės plotų vieneto ribas arba teritorijas, kuriose leidžiama medžioti, būtina patikslinti, įsteigus pagal Saugomų teritorijų įstatymą naujas saugomas teritorijas arba pakeitus esamų saugomų teritorijų, kuriose medžioti draudžiama, ribas; 4) kai gaunamas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog medžioklės plotų vienetų sudarymo ir jų ribų pakeitimo projektus kiekvienoje savivaldybėje rengia šios savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta komisija medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti. Ši komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos, aplinkos apsaugos, žemėtvarkos, valstybinius miškus prižiūrinčių institucijų, medžiotojų visuomeninių organizacijų, vienijančių medžiotojų klubus ir būrelius, žemės, miško sklypų savininkų savivaldos organizacijų atstovų. Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatus tvirtina Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos. Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pasiūlymus medžioklės plotų vienetams sudaryti ar jų riboms pakeisti šio straipsnio 3 dalyje nurodytai komisijai teikia: 1) Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos – dėl mokslo ir mokymo medžioklės plotų vienetų ir profesionalios medžioklės plotų vienetų bei dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų, jeigu yra gautas atitinkamas medžioklėtvarkos projekto rengėjų siūlymas; 2) Žemės ūkio ministerija arba jos įgaliotos institucijos – dėl medžioklės plotų vienetų žuvininkystės tvenkinių teritorijoje; 3) fiziniai ir juridiniai asmenys – dėl bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų. Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikta bendro naudojimo medžioklės plotų definicija, pagal kurią bendro naudojimo medžioklės plotai – medžiotojų visuomeninių organizacijų arba pavienių medžiotojų poreikiams tenkinti skirti medžioklės plotai. Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje pateikta medžioklės plotų vieneto definicija, pagal kurią medžioklės plotų vienetas – vientisa medžioklės plotų teritorija, kuri sudaryta vadovaujantis medžioklėtvarkos principais Medžioklės įstatymo nustatyta tvarka ir kurioje planuojamas ir organizuojamas medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimas.

Įvertinus minėtas Medžioklės įstatymo nuostatas, sprendžiama, jog pareiškėjas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas turėjo teisę kreiptis į Komisiją ir pateikti pasiūlymą pakeisti bendrojo naudojimo medžioklės plotų vienetų ribas (Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Įgyvendindamas šią teisę, pareiškėjas 2013 m. gruodžio 20 d dar kartą kreipėsi į Skuodo rajono savivaldybės administraciją su prašymu grąžinti medžioklės plotus, priklausančius pareiškėjui.

Komisijos medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti nuostatų (2010 m. birželio 18 d. akto redakcija, galiojusi nuo 2010 m. liepos 7 d. iki 2014 m. vasario 5 d., t. y. skundžiamo sprendimo priėmimo metu) (toliau – ir Nuostatai), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 487/361, 5 punktas nustato, jog komisijos užduotis – parengti medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą, pateikti jį patvirtinti savivaldybės administracijos direktoriui, o patvirtintą dokumentą pateikti savo savivaldybės administracijai, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo iniciatoriui. Nuostatų 7 punkte išvardintos komisijos funkcijos, susijusios su medžioklės plotų vienetų sudarymu bei jų ribų pakeitimu savivaldybės teritorijoje, kurias ji vykdo, įgyvendindama jai priskirtą užduotį: 7.1. priima ir nagrinėja pasiūlymus medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti; 7.2. priima pateikiamą bei savo iniciatyva renka teisinę, grafinę, ekologinę ir kitą informaciją apie medžioklės plotus, kuriuose siūloma sudaryti medžioklės plotų vienetą ar pakeisti jo ribas, bei analizuoja šią informaciją; 7.3. vadovaudamasi Medžioklės įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimais, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos patvirtintais medžioklės plotų vientisumo kriterijais ir reikalavimais medžioklės plotų vienetų riboms nustatyti, priima sprendimą dėl medžioklės plotų vieneto ribų nustatymo, pažymėdama jas preliminariame medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jų ribų pakeitimo projekte (medžioklės plotų vieneto plane); <...> 7.7. per vieną mėnesį nuo pasiūlymo medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti gavimo parengia ir teikia skelbti šalies ir vietinėje spaudoje informaciją apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą. Spaudoje skelbiama informacija turi apimti taip pat informaciją apie Komisijos funkcijas, vykdomas pagal šios Tvarkos 7.8 ir 7.9 punktus; 7.8. vieną mėnesį po paskelbimo spaudoje apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą teikia suinteresuotiems asmenims rengiamų dokumentų paaiškinimus ir priima privačios žemės sklypų savininkų, kurių žemė numatoma priskirti arba yra priskirta medžioklės plotų vienetui, raštiškus reikalavimus dėl medžioklės uždraudimo jų žemėje bei kitų suinteresuotų fizinių ar juridinių asmenų siūlymus dėl parengto projekto; 7.9. per vieną mėnesį po paskelbimo spaudoje apie parengtą preliminarų medžioklės plotų vieneto sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą numato ne mažiau kaip vieną dieną, kada suinteresuoti asmenys galės asmeniškai susitikti su Komisija aptarti parengtą projektą; 7.10. analizuoja parengto preliminaraus medžioklės plotų vieneto sudarymo ir jo ribų pakeitimo projekto svarstymo metu gautus reikalavimus ir pasiūlymus dėl jų atitikimo galiojančių įstatymų nuostatoms, priima dėl jų sprendimą ir prireikus koreguoja parengtą projektą. Atkreiptinas dėmesys, jog įsigaliojus 2014 m. sausio 30 d. Nuostatų redakcijai (įsigaliojo 2014 m. vasario 5 d.), komisijos funkcijos iš esmės išliko tos pačios, tačiau keitėsi procedūriniai terminai rengiant preliminarų medžioklės plotų vienetų sudarymo ar jo ribų pakeitimo projektą. Nuostatų 20 punkte nurodyta, jog Komisija privalo objektyviai ir nešališkai vykdyti šiuose nuostatuose nurodytas funkcijas ir kitas administracijos direktoriaus sprendimu jai pavestas užduotis ir kt. (20.1 punktas).

Aptarta reglamentacija leidžia daryti išvadą, kad Nuostatai nesuteikia Komisijai teisės nespręsti besikreipiančio asmens pateikto pasiūlymo. Atsižvelgiant į tai, jog Nuostatais nėra suteikta Komisijai teisė nespręsti tokio pasiūlymo, todėl teismas privalo įvertinti, ar kiti teisės aktai numato galimybę Komisijai nenagrinėti ar sustabdyti tokių pasiūlymų nagrinėjimą.

Pasiūlymų nagrinėjimo ypatumai, t. y. jų nagrinėjimo sustabdymo galimybė nėra nustatyta specialiame įstatyme ar poįstatyminiame teisės akte (Medžioklės įstatyme ir Nuostatuose), todėl būtina vadovautis bendraisiais teisės aktais, reglamentuojančiais asmenų prašymų, skundų, pranešimų, nagrinėjimo tvarką, jų nagrinėjimo sustabdymo galimybę ir kt.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (1999 m. birželio 17 d. įstatymas Nr. VIII-1234, byloje aktuali 2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-478 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 20 d. iki 2014 m. birželio 12 d., galiojusi skundžiamo sprendimo priėmimo metu) 1 straipsnyje nustatyta, jog Viešojo administravimo įstatymas sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje. Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, t. y. pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės).

Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administracinė procedūra – pagal šį įstatymą viešojo administravimo subjekto atliekami privalomi veiksmai nagrinėjant asmens skundą ar pranešimą apie viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais galimai padarytą asmens, nurodyto skunde ar pranešime, teisių ir teisėtų interesų pažeidimą ir priimant dėl to administracinės procedūros sprendimą. Taigi ši administracinė procedūra taikoma tik skundų ir pranešimų nagrinėjimui, o prašymų nagrinėjimo procedūrai yra taikomos Taisyklės, kurios nustato kitokią prašymų nagrinėjimo tvarką. Tokią išvadą yra padaręs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-295/2012.

Pareiškėjas kreipėsi į Komisiją ne skųsdamas atitinkamus veiksmus ar administracinius aktus, o prašydamas priimti atitinkamą administracinį sprendimą jo atžvilgiu, t. y. pateikė prašymą, kurio nagrinėjimo procedūrai taikomos Taisyklių nuostatos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles nenumato prašymo nagrinėjimo sustabdymo procedūros ir tai yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A662-295/2012. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas į Komisiją kreipėsi su prašymu grąžinti šiam medžiotojų klubui priklausančius medžioklės plotus,bei specialiame teisės akte – Nuostatuose – nesant įtvirtinto reglamentavimo, kad Komisija gali nenagrinėti suinteresuotų asmenų pasiūlymus, o Taisyklėse nesant nenumatytai prašymų nagrinėjimo sustabdymo galimybei, atsakovas nepagrįstai nenagrinėjo pareiškėjo pateikto pasiūlymo (prašymo).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos sprendimas, įformintas 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. posėdžio protokolo Nr. A2-24 teisinis vertinimas

Skundžiamas 2014 m. rugsėjo 11 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos darbuotojų ir medžiotojų klubų posėdžio protokolas Nr. A2-24, įrodo, kad šiame posėdyje buvo svarstyta galimybė perskirstyti medžioklės plotus tarp Skuodo medžiotojų klubo ir Mosėdžio medžiotojų klubo. Šiuo klausimu nutarta pavesti Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijai priimti sprendimą dėl plotų padalijimų po teismo sprendimo priėmimo, nubraižyti naują žemėlapį su pažymėtais medžioklės plotais (II t., b. l. 26-27).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011, 2009 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-135/2009, 2009 m. liepos 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-466/2009, 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-201/2009) yra ne kartą išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Jei nagrinėjant bylą nustatoma, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas nutraukia bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1249/2012 ir kt.). Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pastebėtina, jog teisme nagrinėtinos administracinės bylos dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo; teisės aktai turėtų būti suprantami kaip tokie teisės aktai arba veiksmai, kurie sukuria asmenims teisines pasekmes; nesant dokumente viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, šis dokumentas nedaro įtakos asmens teisėms ir pareigoms (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-613/2008).

Vertinant skundžiamą 2014 m. rugsėjo 11 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos medžiotojų klubų ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos darbuotojų posėdžio protokolą Nr. A2-24, akivaizdu, jog juo nėra išspręstas medžioklės plotų vienetų ir jų ribų klausimas; jame nėra nustatytos atitinkamos teisės ir pareigos pareiškėjui, t. y. minėtas teisės aktas pareiškėjui nesukuria jokių teisinių pasekmių.

Darytina išvada, kad skundžiamas Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. medžiotojų klubų ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos darbuotojų posėdžio protokolas Nr. A2-24 nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, jame nėra valinių patvarkymų, kurie sukeltų teisines pasekmes pareiškėjui, todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Kaip jau buvo minėta, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 23, 2012, p. 623) yra išaiškinta, jog tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniam teismui.

Nagrinėjamoje byloje skundo priėmimo nagrinėti stadijoje nebuvo aiški ginčo kvalifikacija, o visa ginčo esmė bei jos teisinis vertinimas paaiškėjo tik bylos nagrinėjimo metu.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinė byla dalyje dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. A2-24 panaikinimo nutrauktina, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu (byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai).

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui grąžinti 5 000 ha plotų ribas į pirminę padėtį.

Minėta, jog Komisija, pagal Nuostatų 7.1 punktą, priima ir nagrinėja pasiūlymus medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms pakeisti, t. y. ši funkcija išimtinai yra priskirta būtent šiai Komisijai, o ne kitiems subjektams (pvz., teismui). Vertinant tai, teismas negali išspręsti pareiškėjo prašymo ir įpareigoti Komisiją pareiškėjui grąžinti 5 000 ha plotų ribas į pirminę padėtį, t. y. tokio prašymo išsprendimas išimtine teise priklauso Komisijai, kuri tokį prašymą svarsto teisės aktų nustatyta tvarka bei priima atitinkamą sprendimą. Šiuo atveju teismas pagal kompetenciją galėtų patikrinti tik Komisijos tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei nustatęs, kad jis nepagrįstas, atitinkamai, tokį sprendimą panaikinti ir Komisiją įpareigoti dar kartą išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Atsižvelgiant į prieš tai išdėstytą, atsakovas įpareigojamas išspręsti pareiškėjo prašymą dėl Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui grąžinimo 5 000 ha plotų ribų į pirminę padėtį.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo

Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje taip pat prašo priteisti 125 800 Lt turtinę ir 53 000 Lt neturtinę žalą.

Konstitucinis viešosios atsakomybės pagrindas Lietuvos Respublikoje yra Konstitucijos 5, 30 bei 124 straipsniai. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis nustato, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Ši norma reiškia valstybės ir jos institucijų pareigą savo veikloje vadovautis visuomenės interesais, nepažeisti žmonių asmeninių bei turtinių teisių ir interesų. Pastarosios pareigos pažeidimas, sukėlęs žmogui žalą, turi būti laikomas naujos valstybės pareigos – pareigos atlyginti padarytą žalą pagrindu. Konstitucijos 30 straipsnis suteikia teisę kreiptis į teismą, jeigu yra pažeidžiamos asmens teisės ir laisvės. Teisė į teisminį gynimą egzistuoja nepriklausomai nuo teises ir laisves pažeidusiojo statuso, t. y. nepriklausomai nuo to, privatus ar viešasis asmuo jas pažeidė. Konstitucijos 124 straipsnis nustato asmens teisę kreiptis į teismą, jeigu jo teises ar laisves pažeidžia savivaldybių tarybos, jų vykdomieji organai ar pareigūnai. Jeigu tokiu pažeidimu asmeniui padaroma žala, jo teisė į teisminį gynimą apima ir teisę reikalauti žalos atlyginimo.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 6.245 – 6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės, o žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Valdžios institucija – tai bet koks viešosios teisės subjektas, taip pat privatus asmuo, atliekantis valdžios funkcijas (CK 6.271 straipsnio 2 dalis), todėl valstybės ir savivaldybės atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda ir dėl valstybinių ar savivaldybių viešojo administravimo subjektų, atliekant viešojo administravimo funkcijas, neteisėtais veiksmais padarytos žalos. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą ar neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą).

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui.

Kaip minėta, CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant tik trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju savivaldybės) neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Šios sąlygos savo pobūdžiu yra kumuliatyvios (egzistuojančios kartu), todėl nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ir/ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

Teismas, spręsdamas pareiškėjo reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus ir argumentus, kurių pagrindų padaro vienokią ar kitokią išvadą.

Pabrėžtina, jog pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildina iš to, kad 2003 metais Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui neteisėtai sumažinti medžioklės plotai 5 000 ha.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą bei koks yra jo turinys. Tokios ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimo taisyklės laikomasi administracinių teismų praktikoje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-420/2014, 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS4-455/2006, 2006 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS2-437/2006, 2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS7-301/2006). Administracinių teismų praktikoje pranešimui apie individualų skundžiamą aktą prilyginama situacija, kai suinteresuotam asmeniui tampa žinoma informacija, reikalinga teisei kreiptis gynybos į teismą realizuoti, t. y. administracinį aktą priėmęs viešojo valdymo subjektas, akto pavadinimas, priėmimo data bei turinys (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-1023/2014, 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-110/2007).

Bylos medžiaga nustatyta, jog Skuodo rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos sprendimu, įformintu 2003 m. kovo 5 d. posėdžio protokolu Nr. 2, buvo nuspręsta patvirtinti medžiotojų klubams „Skuodas“ ir „Mosėdis“ medžioklės plotų vienetų projektus senomis ribomis medžiotojų klubui „Skuodas“ pridedant 50 ha plotą Žemaitijos nacionaliniame parke (I t., b. l. 105). Pareiškėjas Komisijai 2003 m. kovo 31 d. pateikė prašymą pakeisti turimų medžioklės plotų ribas, t. y. pareiškėjui perduoti visą Erslinės mišką, kadangi šis miškas priklausė Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui priklausė nuo 1956 m. (I t., b. l. 76). Komisija 2003 m. balandžio 16 d. posėdyje nusprendė pareiškėjo prašymo dėl medžioklės plotų ribų pakeitimo nesvarstyti, kadangi medžioklės plotų vienetas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui buvo patvirtintas ankstesniame posėdyje (I t., b. l. 77-78). Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630 „Dėl medžioklės plotų vienetų tvirtinimo“ buvo patvirtinti medžioklės ploto vieneto projektai (I t., b. l. 106-112). Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630 patvirtintas medžioklės plotų žemėlapis bei Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo medžioklės ploto vieneto ribų aprašymas (I t., b. l. 106, 110). Skuodo rajono savivaldybės medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisija kartu su 2003 m. rusėjo 29 d. raštu Nr. R3-(19-924) išsiuntė pareiškėjui Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. 13.6-2630, kuriuo buvo patvirtinti medžioklės plotų vienetai (I t., b. l. 111).

Pareiškėjas minėtų administracinių aktų, kuriais pareiškėjui buvo nustatytos medžioklės ploto vieneto ribos, nustatyta tvarka ir terminais neskundė, nors apie pasikeitusias ribas pareiškėjui buvo žinoma. Žinojimo faktą patvirtina tai, jog pareiškėjui buvo išsiųstas 2003 m. rusėjo 29 d. raštas Nr. R3-(19-924) kartu su Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 13.6-2630 ir šį raštą pareiškėjas gavo 2003 m. rugsėjo 30 d. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog tuo metu pareiškėjas buvo aktyvus ir domėjosi medžioklės plotų vienetų ribų nustatymu, nes dar 2003 metais kreipėsi į Komisiją, prašydamas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubui perduoti Erslinės miškų plotus.

Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad negautos pajamos yra pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatyme nepateikiama negautų pajamų nustatymo kriterijų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nustatydamas žalos dydį negautomis pajamomis, teismas turi vertinti visas aplinkybes, kurios turėjo būti susijusios su nukentėjusiojo negautomis pajamomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra pateikti šie negautų pajamų nustatymo kriterijai: nustatant negautų pajamų dydį, vertinama, kiek pajamų būtų gauta normaliomis įprastomis sąlygomis, taip pat įvertinti, kokios aplinkybės būtų lėmusios naudos gavimą konkrečioje situacijoje. Vertinant galimybę gauti pajamas, neturėtų būti lemiamas nukentėjusiojo įsitikinimas dėl jo negautų pajamų, turi būti vertinamos ne tik įprastos normalios aplinkybės, kurioms esant buvo tikimasi gauti pajamų, bet būtina atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, reikšmingas nustatyti negautą naudą, ir būtent šios aplinkybės turi nulemti negautų pajamų dydį.

Pareiškėjas prašomos priteisti turtinės žalos dydį grindžia Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. gegužės 25 d. bei 2014 m. rugsėjo 13 d.visuotinio susirinkimo protokolais (I t., b. l. 163-164, 178) bei Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. gegužės 25 d. raštu (I t., b. l. 165). Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. gegužės 25 d. visuotinio susirinkimo protokole ir Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. gegužės 25 d. rašte nurodoma, kad kiekvienas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo narys asmeniškai įvertina jam padarytą žalą, susidariusią per vienerius metus ir susumuojant per 10 metų, tokiu būdu susidaro 179 800 Lt žala, kuri nėra detalizuota. Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. rugsėjo 13 d. visuotinio susirinkimo protokole nurodytas turtinės ir neturtinės žalos dydis bei jos išraiška. Nurodyta, kad 53 000 Lt turtinę žalą sudaro medžiotojų investicijos į pašarus, transporto priemonių eksploatacija (degalai, amortizacija ir kitos išlaidos), medžioklės inventoriaus pirkimas, pagalbinių priemonių konstravimui. Nurodyta, kad vienas medžiotojas per metus vidutiniškai pašarams išleidžia 150 Lt bei 300 Lt degalams, medžioklės inventoriui, pagalbinėms priemonėms. Nurodyta, kad netekus naudingiausių plotų, klubo nariai neteko galimybės sumedžioti didesnį kiekį stirnų, šernų bei visai prarado galimybę sumedžioti elnius, dėl to sumažėjus medžioklės plotui, investicijos į medžioklę esamuose plotuose buvo nuostolingos. Nurodyta, kad neturtinę 125 800 Lt žalą sudaro kilę nesutarimai tarp klubo narių ir išgyvenimai.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog minėti pareiškėjo pateikti įrodymai, t. y. Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. gegužės 25 d. bei 2014 m. rugsėjo 13 d visuotinio susirinkimo protokolai ir Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. gegužės 25 d. raštas nepagrindžia fakto dėl turtinės žalos, nes tik abstraktus nurodymas apie patirtas išlaidas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokios realios išlaidos buvo patirtos; taip pat teiginys apie negautas pajamas dėl prarastos galimybės sumedžioti didesnį gyvūnų kiekį nepagrindžia netiesioginių nuostolių. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė jokių kvitų ar kitų įrodymų, kurie pagrįstų nurodytas išlaidas. Be to, pareiškėjo nurodomos išlaidos negali būti traktuojamos kaip išlaidos, kilusios iš atsakovo neteisėto veikimo ar neveikimo. Pareiškėjo nurodomos išlaidos dėl pašarų pirkimo, automobilių eksploatacijos, bokštelių statymo ir kt. yra reikalingos medžioklės pasiruošimui, jos kyla kiekvienos medžioklės metu ir tai neturi jokio priežastinio ryšio su medžioklės plotų ribų teisėtu ar neteisėtu nustatymu. Kitokios turtinės žalos (išlaidų, kurios galėjo atsirasti iš atsakovo neteisėtų veiksmų) bei įrodymų, kurie pagrįstų tokią žalą, pareiškėjas nenurodė ir nepateikė. Žala nėra preziumuojama, patirtą žalą ir jos dydį privalėjo įrodyti pareiškėjas.

Grįsdamas neturtinės žalos išraišką ir dydį, pareiškėjas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo 2014 m. rugsėjo 13 d. visuotinio susirinkimo protokole bei patikslintame skunde nurodo, kad 125 800 Lt neturtinė žala atsirado dėl to, kad Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo nariai, mokėdami mokesčius, nepasinaudojo nusavintais medžioklės plotais, kilo įvairūs klubo narių emociniai išgyvenimai, konfliktai tarp klubo narių, konfliktai su šeimomis dėl nesumedžiojamo atitinkamo žvėrienos kiekio.

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiškėjas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas nenurodo, kokia būtent jam atsirado neturtinė žala, t. y. ar buvo pablogėjusi Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo reputacija ar kitaip buvo pakenkta pareiškėjo nematerialiosioms vertybėms. Pareiškėjo teigimu, neturtinė žala atsirado Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo nariams, t. y. tretiesiems asmenims. Teismas pažymi, jog pareiškėjas Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas yra juridinis asmuo, todėl Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubas gali siekti neturtinės žalos, kilusios būtent jam, o ne tretiesiems asmenims – šio klubo nariams, atlyginimo.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie atsiradusią turtinę žalą ir neįrodė neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1-2 punktais, 101 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo patikslintą skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Skuodo rajono medžioklės plotų vienetams sudaryti ir jų riboms pakeisti komisijos sprendimą, įformintą 2014 m. sausio 14 d. posėdžio protokolu Nr. Ž3-1.

Įpareigoti atsakovą išspręsti pareiškėjo prašymą dėl 5 000 ha medžioklės plotų grąžinimo.

Administracinę bylą dalyje dėl Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. A2-24 panaikinimo nutraukti.

Kitoje dalyje pareiškėjo Skuodo rajono Mosėdžio medžiotojų klubo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Remigijus ArminasDalia GumuliauskienėAušrelė Mažrimienė