Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1944-590/2016 pagal ieškovų A. M. ir R. M. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Šiaulių bankas, trečiasis asmuo bankrutuojanti akcinė bendrovė bankas „Snoras“ dėl žalos atlyginimo.

Ieškovai A. M. bei R. M. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės AB Šiaulių banko (pradinė atsakovė AB bankas „Finasta“) 118 164,96 Eur žalos atlyginimo, 9,01 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Atsakovė AB Šiaulių bankas prašė sustabdyti civilinę bylą iki įsiteisėjusiu teismo sprendimu bus išspręsta kita Vilniaus apygardos teismo žinioje esanti BAB banko „Snoras“ bankroto byla, civilinės bylos Nr. B2-2374-614/2016.

Ieškovai su prašymu sustabdyti bylą nesutiko.

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki BAB banko „Snoras“ bankroto byloje įsitesėjusia teismo nutartimi bus išspręstas atsiskaitymo su kreditoriumi A. M. pagal 2011 m. kovo 10 d. obligacijų pasirašymo sutartį klausimas.

Teismas sprendė, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje būtina nustatyti žalos faktą ir dydį, kurią galimai patyrė ieškovai dėl to, kad nebuvo išpirktos banko „Snoras“ obligacijos, tačiau minėtų aplinkybių neįmanoma nustatyti, kol BAB banko „Snoras“ bankroto byloje nėra išspęstas atsiskaitymo su kreditoriumi A. M. klausimas. Tik teismui bankroto byloje išsprendus atsiskaitymo su A. M. klausimą, bus nustatyta, kokia dalimi (visa apimtimi ar iš dalies) bus patenkinti A. M. kreditoriniai reikalavimai kildinami iš 2011 m. kovo 10 d. obligacijų pasirašymo sutarties. Bankroto byloje nustatytos aplinkybės yra reikšmingos šiai civilinei bylai, nes būtent bankroto byloje bus nustatyta ar dėl neišpirktų obligacijų sutuoktiniai A. M. ir R. M. patyrė nuostolių (žalos faktas), o jeigu patyrė, tai koks patirtų nuostolių (žalos) dydis. Todėl teismas sprendė, kad civilinę bylą būtina sustabdyti iki BAB banko „Snoras“ bankroto byloje įsitesėjusia teismo nutartimi bus išspręstas atsiskaitymo su kreditoriumi A. M. pagal 2011 m. kovo 10 d. obligacijų pasirašymo sutartį klausimas.

Apeliantai (ieškovai) A. M. ir R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį ir atsakovės prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Civilinės bylos nėra tiesiogiai susijusios, kadangi ieškovų pareikštų reikalavimų pagrindai yra skirtingi - byloje dėl banko bankroto iškėlimo pareikštas kreditorinis reikalavimas (tai formali procedūra), o ieškinys dėl žalos atlyginimo pareikštas siekiant nustatyti kaltininką, dėl kurio veiksmų / neveikimo nebuvo įvykdytas pavedimas dėl vertybinių popierių pervedimo ir pardavimo. Nustačius atsakovės kaltę šioje byloje neliks jokio pagrindo toliau dalyvauti bankroto procedūrose ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Sustabdžius bylos nagrinėjimą atsakovė galimai išvengs atsakomybės už savo veiksmus / neveikimą, lėmusius žalos atsiradimą, o tenkinant ieškovų kreditorinius reikalavimus bankroto byloje jų tenkinimo apimtimi sumažės kitų kreditorių reikalavimų patenkinimo galimybės. Siekiant objektyvaus teisingumo ir nepažeisti kitų banko „Snoras“ kreditorių teisių bei interesų, civilinė byla pagal ieškinį atsakovei privalo būti nagrinėjama. Šioje byloje priimtas sprendimas nulems kreditinio reikalavimo bankroto byloje likimą.Būtina atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje suformuotus principus dėl proceso trukmės. Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja kompetentingas nacionalines institucijas išnagrinėti bylą per įmanomai trumpiausią laiką, apsaugant proceso šalis nuo pernelyg ilgų proceso delsimo (vilkinimo). Ieškinys teismui buvo pateiktas dar 2013 m. gegužės 27 d., o banko bankroto byla iškelta dar 2011 m. Antrasis atsakovės prašymas dėl bylos sustabdymo pateiktas praėjus beveik 3 metams nuo ieškinio pateikimo teismui, nors aplinkybės, kurios prašyme nurodomos sustabdymo pagrindu, atsakovei buvo žinomos nuo pat ieškinio pateikimo teismui. Toks atsakovės elgesys turi būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo teisėmis procese.Nagrinėjama byla ir banko „Snoras“ bankroto byla nėra susijusios tiek, kad vienoje jų nustatyti faktai galėtų lemti atsakovės civilinės atsakomybės sumažėjimą (ar jos išnykimą). Įvertinus bylų faktines aplinkybes bei jose pareikštų reikalavimų pagrindus, aiškiai galima konstatuoti, jog tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje nėra tiesioginio prejudicinio ryšio. Atsakovė tik siekia išvengti atsakomybės.

Atsakovė AB Šiaulių bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ieškovai prašo priteisti iš atsakovės 408 000 Lt (118 164,97 Eur) dydžio nuostolius, kurių atsiradimą kildina iš obligacijų sutarties, pasirašytos su banku „Snoras“. Tačiau ieškovas A. M. yra pateikęs kreditorinį reikalavimą banko bankroto byloje. Taigi jei ieškovo kreditorinis reikalavimas bus patenkintas visa apimtimi (ar bent iš dalies), šioje byloje bus galima konstatuoti, kad ieškovas nepatyrė nuostolių ar patyrė tik dalį jų. Obligacijų emitentui sumokėjus ieškovui obligacijų išpirkimo kainą, šioje byloje žalos buvimo klausimas nebebūtų iš viso keliamas. Kreditinio reikalavimo pateikimas ir jo neatsiėmimas tik patvirtina, jog ieškovas tikisi susigrąžinti visą ar bent dalį nuostolių, patirtų dėl neišpirktų obligacijų, iš bankrutuojančio banko. Šiai dienai yra objektyviai neįmanoma paskaičiuoti galutinio ir nekintamo BAB banko „Snoras“ turto ir įsipareigojimų santykio ir ieškovo realių galimybių išieškoti nuostolių dėl obligacijų neišpirkimo iš banko.Bankroto bylos eiga yra neabejotinai teisiškai reikšminga ne tik dėl ieškovų prašomų priteisti nuostolių klausimo, bet ir dėl kitų šioje byloje ieškovų įrodinėjamų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės, priežastinio ryšio).

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas apeliantų ieškinį atsakovei AB Šiaulių bankas dėl žalos atlyginimo nutarė nagrinėjamą bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu sustabdyti iki BAB banko „Snoras“ bankroto byloje įsitesėjusia teismo nutartimi bus išspręstas atsiskaitymo su vienu iš apeliantų - kreditoriumi A. M., pagal 2011 m. kovo 10 d. obligacijų pasirašymo sutartį, klausimas.

Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos (CPK 162³ straipsnis). Nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomijos principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiko tarpą. Todėl CPK griežtai reglamentuoja atvejus, kuomet bylos nagrinėjimas yra privalomai stabdomas. CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2013).

Minėta, kad šiuo atveju ieškinys pareikštas, apeliantų įsitikinimu, atsakingam asmeniui - AB Šiaulių bankui (šioje byloje perėmusiam AB bankas „Finasta“ procesines teises ir pareigas) dėl žalos atlyginimo, kildinamo iš atsakovės pareigų, susijusių su 2011 m. kovo 10 d. obligacijų pasirašymo sutartimi (dėl obligacijų pervedimo iš AB banko „Snoras“ apskaitos į apelianto A. M. apskaitą) nevykdymo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad esant BAB banko „Snoras“ bankroto byloje patvirtintam apelianto (kreditoriaus) A. M. finansiniam reikalavimui, kylančiam iš tos pačios 2011 m. kovo 10 d. obligacijų pasirašymo sutarties, nėra galimybių tinkamai nustatyti žalos fakto ir dydžio nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šios bylos faktinių aplinkybių kontekste tokia pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta. BAB banko „Snoras“ bankroto procesas nėra baigtas ir nagrinėjamoje byloje nėra pateikta duomenų jau šiuo metu leidžiančių neabejotinai spręsti, kad apelianto A. M. kreditorinis reikalavimas bankroto byloje nebus patenkintas iš esmės jokia apimtimi. Atsiskaitymo su A. M. pagal 2011 m. kovo 10 d. obligacijų pasirašymo sutartį klausimas, kuris bus išspręstas BAB banko „Snoras“ bankroto byloje turės prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, nustatant būtinąsias sąlygas atsakovės civilinei atsakomybei kilti ir sprendžiant apeliantams padarytos žalos fakto bei dydžio klausimus. Nesustabdžius šios bylos, kol nebus BAB banko „Snoras“ bankroto byloje galutinai nebus išspręstas minėtas klausimas, egzistuoja tikimybė, kad priimtas teismo sprendimas sąlygos kitų teisminių procesų būtinybę. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Apeliantai taip pat nurodo, kad, sustabdžius bylą dėl BAB banko „Snoras“ kreditorinio reikalavimo patenkinimo procedūros pažeidžiami civilinio proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šiuos atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad tais atvejais, kai susiduriama su poreikiu spręsti dviejų teisinių vertybių – bylos nagrinėjimo operatyvumo ir teisingo teismo sprendimo priėmimo – pusiausvyros klausimą, prioritetas teiktinas toms procesinėms priemonėms, kurių tikslas yra pasiekti, jog byla būtų išnagrinėta tinkamai, t. y. nustatytos visos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės ir priimtas teisingas teismo sprendimas. Pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas ne tik nepažeidžia civilinio proceso tikslų ir principų bei apeliantų akcentuojamų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio reikalavimų, bet ir yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, įstatymų taikymą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą. Tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ginčijama nutartis paliekama nepakeista, o apeliantų atskirasis skundas atmetamas.

Apeliantai 2016 m. kovo 3 d. apeliacinės instancijos teismui per EPP sistemą pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas už atskirojo skundo parengimą, tačiau, viena vertus, šis prašymas atsižvelgiant į šios bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme rezultatą, negalėtų būti tenkinamas (CPK 93 straipsnis), kita vertus, šioje bylos proceso stadijoje ir nepagrįstas, kadangi bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstomos baigiamuoju procesiniu teismo dokumentu, atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą. Taigi atitinkamai ir bylinėjimosi išlaidos, kurios šalių patirtos rengiant procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teismui dėl nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, atlyginimo klausimas turės būti sprendžiamas priimant sprendimą byloje (CPK 270 straipsnio 5 dalis 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.