Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-04-20 · Civilinė byla Nr. e2A-44-613/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-20
Bylos Nr.
e2A-44-613/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Giedrė Seselskytė, Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“, „BTA Insurance Company SE“
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“
Ieškovas
akcinės bendrovės „Swedbank“
Advokatai
Justas Jankauskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-44-613/2018Teisminio proceso Nr. 2-06-3-15245-2016-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ievai Mockutei,dalyvaujant ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės „Swedbank“ atstovui V. Š.,atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ atstovui A. M.,

AAS „BTA Baltic Insurance Company SE“ filialo Lietuvoje atstovui advokatui Justui Jankauskui,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Būsto paskolų draudimas“ atstovei I. L.,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Atenergo“, „BTA Insurance Company SE“ Lietuvos filialui, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų R. B., G. B., uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Swedbank“ kreipėsi į Klaipėdos apylinkės miesto teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama solidariai priteisti iš atsakovų 9 200,00 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. balandžio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas R. B. ir G. B. iškėlė bankroto bylą. Pareiškėjų kreditorius Danske Bank buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą. Bankrutuojančių asmenų administratoriumi paskirta uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atenergo“. Danske Bank 2015 m. gruodžio 9 d. sudaryta Verslo dalies perleidimo sutartimi nuo 2016 m. birželio 4 d. perleido „Swedbank“ visas kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš skolininkų ir Danske Bank sudarytų kredito sutarčių. 2016 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė gavo administratoriaus pranešimą apie tai, kad butas 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo parduotas skolininkų pasiūlytam pirkėjui už 36 800,00 Eur. Administratoriaus informacija apie bankui įkeisto turto pardavimą skolininkų pasiūlytam pirkėjui už 36 800,00 Eur buvo labai netikėta, kadangi (žinodami apie administratoriaus teiktą siūlymą Draudikui perimti turtą už pradinę kainą, t. y. už 46 000,00 Eur apie jų sutikimą perimti turtą ir apie tai, kad administratorius, gavęs UAB „Būsto paskolų draudimas“ sutikimą, įsipareigojo sušaukti kreditorių susirinkimą), todėl ieškovė laukė kreditorių susirinkimo, kuriame turėjo būti sprendžiamas neparduoto iš pirmųjų varžytynių turto perleidimo klausimas. 2016 m. rugpjūčio 23 d. ieškovė pateikė administratoriui raštą, kuriame nurodė susirūpinimą dėl netikėto administratoriaus sprendimo, nepranešus kreditoriams be varžytynių parduoti turtą skolininkų pasiūlytam pirkėjui už mažesnę nei vertinime kainą. Taip pat prašė paaiškinti, kodėl nebuvo suteikta galimybė kreditoriams perimti turtą ir nebuvo sušauktas kreditorių susirinkimas šiam klausimui spręsti. Su tokia administratoriaus pozicija bankas nesutinka. Mano, kad administratorius pažeidė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) nuostatas, reguliuojančias bankrutuojančio asmens turto pardavimo procesą, nesilaikė administratorių veiklos principų, t. y. imtis visų teisėtų priemonių tinkamai ginti tiek skolininko, tiek kreditorių interesus bei nepažeisti kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Mano, kad administratorius, turėdamas realią galimybę perleisti turtą už 46 000,00 Eur, neteisėtai pardavė bankui įkeistą turtą už mažesnę, t. y. už 36 800,00 Eur, dėl to bankui kreditorinio reikalavimo tenkinimui tenka mažesnė suma nei galėjo būti. Taip pat mano, kad bankas dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų patyrė 9 200 Eur žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškinį atmetė bei priteisė iš ieškovės AB „Swedbank“ 3 085,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company SE“ filialui Lietuvoje naudai.Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei įvertinęs šalių atstovų paaiškinimus juos vertinant visos bylos kontekste, konstatavo, kad pagrindo daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju ieškovei buvo padaryta žala ir ji būtų kilusi dėl neteisėtų atsakovo veiksmų fizinių asmenų bankroto procese, o be to, būtų ir priežastinis ryšys, nėra. Duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, jog bankroto administratorius, atlikdamas turto realizavimo veiksmus fizinių asmenų bankroto procese, būtų pažeidęs FABĮ nuostatas, nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

8. Apeliaciniu skundu dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo ieškovė AB „Swedbank“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės AB „Swedbank“ ieškinį tenkinti pilnai arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino ieškovės nurodytų aplinkybių, todėl teismo sprendime padarytos išvados negali būti pripažintos pagrįstomis pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimus.

8.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė FABĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatas vertindamas faktinę aplinkybę, kad neįvykus pirmosioms varžytynėms bankrutuojančių asmenų nekilnojamasis turtas buvo parduotas bankrutuojančių asmenų pasiūlytam pirkėjui už antrųjų varžytynių pradinę kainą, todėl antrosios varžytinės nebuvo skelbiamos.

8.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsakė į pagrindinius ieškovės iškeltus faktinius ir teisinius klausimus, motyvuojamojoje sprendimo dalyje neanalizuoja ieškovės išsakytus argumentus, nėra paaiškinama kieno argumentus teismas palaiko, o kieno atmeta, teismas neatskleidė bylos esmės, dėl to teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Būsto paskolų draudimas“ su apeliaciniu skundu sutinka, mano, kad yra teisėtas ir pagrįstas prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti pilnai arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Bankroto administratorius pažeidė hipotekos kreditoriaus teises kontroliuoti įkeisto turto realizavimą bei įgyvendinti teisę perimti iš varžytynių neparduotą hipoteka įkeistą turtą, tuo sumenkindamas jo privilegijuotą padėtį ir sukeldamas jam turtinę žalą.Bankroto administratoriaus sprendimas parduoti turtą pasiūlytam pirkėjui už kainą, už kurią turtas galėtų būti perkamas antrosiose varžytynėse, apie tai net neinformavus hipotekos kreditoriaus, visiškai neatitinka šalių interesų derinimo principo bei tikslo turtą realizuoti už maksimalią galimą kainą.Pirmosios instancijos teismas neanalizavo priverstinio turto pardavimo formų, jų esmės, paskirties ir joms taikomų sąlygų, neaptarė ir nevertino ieškovės išdėstytų ir teismo posėdyje išsakytų argumentų pagrįstumo. Sprendimas išimtinai paremtas tik atsakovo teiginiais, neatsižvelgiant į tai, kad jie nepagrįsti įrodymais. Teismas, privalėdamas ex officio užtikrinti viešąjį interesą, priėmė sprendimą formaliais pagrindais, nevertindamas faktinių bylos aplinkybių, įrodančių atsakovo veiksmų neteisėtumą.Pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo faktinių bylos aplinkybių, atskleidžiančių bankroto administratoriaus veiksmų ir teiginių prieštaringumą, kryptingumą ir nesąžiningumą. Tai vienas esminių akcentų, būtinų teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atsakovo veiksmai aptartini atskirai ir privalo būti vertinami nagrinėjant bylą.Mano, kad bankroto administratorius savo elgesiu šiurkščiai pažeidė FABĮ bei Kodekse nustatytas pareigas elgtis sąžiningai ir ginti kreditorių interesus, neteisėtai pardavė ieškovei hipoteka įkeistą turtą už 9 200,00 Eur sumą nei jis būtų buvęs perduotas hipotekos kreditoriui už 46 000,00 Eur.Teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė AAS „BTA Insurance Company“ filialas Lietuvoje su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nustatė visas aplinkybes, įskaitant ir paties apeliantės veiksmus (neveikimą) bankrutuojančių trečiųjų asmenų bankroto proceso metu, kurie svarbūs bei vertintini visame civilinės bylos kontekste, įskaitant ir dėl FABĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatos taikymo konkrečioje situacijoje.Apeliantė tik civilinės bylos nagrinėjimo metu pradėjo argumentuoti, jog atsakovas turėjo šaukti kreditorių susirinkimą po neįvykusių pirmųjų varžytinių, tačiau pati apeliantė, įvykus pirmosioms varžytynėms į atsakovą su pasiūlymu organizuoti kreditorių susirinkimą nesikreipė, ir tai tik patvirtina, jog apeliantė ne tik sutiko su kreditorių susirinkimo nustatyta bei neginčyta ginčo buto pardavimo ir kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, bet ir pagal tokią tvarką veikė.Atsakovas per nustatytą laiką negavo teisėtų bei tinkamai išreikštų kreditorių siūlymų dėl ginčo buto perėmimo, o vienintelis laiku išreikštas siūlymas ginčo butą perimti kaip numato FABĮ 27 straipsnio 3 dalis, buvo gautas iš teisės teikti tokį siūlymą neturinčio juridinio asmens, todėl atsakovo veiksmai ignoruojant Būsto paskolų draudimo pasiūlymą yra visiškai pagrįsti ir teisėti. Apeliantė nesilaikė ikiteisminio ginčo sprendimo tvarkos ir kreipėsi į teismą su ieškiniu prieš tai nesudarydama sąlygų atsakovui ir atsakovei pateikti sprendimo dėl žalos dydžio ir jos atlyginimo.Apeliantė neįrodė, jog patyrė nors kokią žalą, atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Priešingai – elgėsi teisėtai, kaip numatyta įstatymų, todėl darytina išvada, jog priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio civilinėje byloje net negali būti, todėl nėra ir atsakovo civilinės atsakomybės, dėl ko atsakovė neturi jokios pareigos apeliantui atlyginti tariamai šio patirtą žalą.Pirmosios instancijos teismas būtent remdamasis civilinėje byloje ginčo šalių bei trečiųjų asmenų pateiktais įrodymais bei paaiškinimais, išsiaiškinęs kokie veiksmai buvo atlikti tiek apeliantės, tiek atsakovo iki FABĮ 27 straipsnio 4 dalies taikymo aptariamoje situacijoje, plečiamai FABĮ 27 straipsnio 4 dalies neaiškino ir, kaip civilinėje byloje buvo nurodžiusi apeliantė, netaikė įstatymo analogijos.Apeliantės skunde aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015 yra visiškai nesusijusi su civiline byla, kadangi faktinės aplinkybės yra visiškai skirtingos, be to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sprendė dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, kas yra visiškai skirtinga nuo fizinių asmenų bankroto proceso ir šių abiejų proceso tikslų, todėl nutartimi negali būti remiamasi kaip precedentu priimant procesinį sprendimą šioje civilinėje byloje.Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. B. ir G. B. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog ieškovei buvo padaryta žala ir ji atsirado dėl neteisėtų atsakovo veiksmų fizinio asmenų bankroto procese. Teismas konstatavo, kad nėra duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti išvadą, kad bankroto administratorius, atlikdamas turto realizavimo veiksmus būtų pažeidęs FABĮ nuostatas.Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju bankroto administratorius veikė pagal bankrutuojančių asmenų įmonės kreditorių susirinkime priimtą sprendimą, kuris jam yra privalomas, bankroto administratorius elgėsi rūpestingai ir sąžiningai, todėl ieškovės reikalavimas atlyginti patirtą žalą yra visiškai nepagrįstas.Taip pat pažymėjo, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ nėra įtrauktas į trečiųjų asmenų R. B. ir G. B. kreditorių sąrašą ir šis juridinis asmuo bankroto procese kreditorinio reikalavimo nėra pareiškęs, todėl neturėjo teisės minėtame bankroto procese perimti bankrutuojančių asmenų turto.Tiek FABĮ 27 straipsnyje, kuris reglamentuoja turto pardavimą fizinio asmens bankroto procese, tiek Lietuvos Respublikos CPK 704 straipsnyje, kuris numato skolininko teisę iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją, nustatytas reguliavimas yra aiškus ir konkretus, juose nėra numatyta jokių papildomų išlygų ar sąlygų, todėl apeliantės išvedžiojimai analizuojant loginę įstatymo struktūrą yra teisiškai nepagrįsti.Apeliantės skunde aptariama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015 neatitinka nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, ja negali būti remiamasi kaip precedentu priimant procesinį sprendimą nagrinėjamoje byloje.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nutartimi nutarta bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti ieškovo UAB „Swedbank“ dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, pasiūlyti ieškovei UAB „Swedbank“ pateikti papildomus paaiškinimus raštu dėl priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio.Apeliantė 2018 m. sausio 22 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl priežastinio ryšio tarp bankroto administratoriaus atliktų veiksmų ir apeliantei padarytos žalos bei hipotekos lakštą su vėlesniais jo pakeitimais (t. 3, e. b. l. 187-190, 191-193, 194-195, 196-197). Nurodė, kad administratoriaus neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis šiurkščiai pažeidė FABĮ nuostatas bei Kodekse nustatytas pareigas bankroto administratoriui elgtis sąžiningai ir ginti kreditorių interesus, nepagrįstai ir neteisėtai pardavė bankui įkeistą turtą skolininkų pasirinktam pirkėjui. Turėdamas informaciją, kad yra realus siūlymas perimti iš pirmųjų varžytinių neparduotą turtą už 46 000,00 Eur, pardavė bankui įkeistą turtą skolininkų pasiūlytam pirkėjui už antrųjų varžytinių kainą, t. y. 36 800,00 Eur, dėl ko bankas gavo 9 200,00 Eur mažesnę sumą nei galėjo gauti, todėl šia suma negalėjo sumažinti savo kreditorinį reikalavimą ir būtent dėl to patyrė 9 200,00 Eur dydžio žalą. 2018 m. vasario 5 d. teisme gauti atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje rašytiniai paaiškinimai atsikertant į apeliantės pateiktus paaiškinimus dėl priežastinio ryšio tarp bankroto administratoriaus atliktų veiksmų ir apeliantei padarytos žalos (t. 4, e. b. l. 1-4). Nurodė, kad administratorius neperleido ginčo buto UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuri net neturėjo teisės kreiptis su pasiūlymu perimti ginčo butą. Priešingai, jei trečiųjų asmenų turtas būtų perleistas UAB „Būsto paskolų draudimas“, kuris nei de facto (kadangi nėra išmokėta visa draudimo išmoka), nei de jure šiai dienai nėra kreditoriumi, būtų pažeistos FABĮ normos. Būtent konkrečios FABĮ normos aiškus pažeidimas, o ne tariamas bendro pobūdžio pareigų nesilaikymas, kurį vertina kompetentinga institucija – Priežiūros institucija, lemtų administratoriaus neteisėtą veikimą. Administratorius veikė teisėtai ir, tik nesulaukęs teisėtų kreditorių siūlymų per nustatytą terminą, pardavė ginčo butą bankrutuojančių trečiųjų asmenų pasiūlytam pirkėjui, vadovaudamasis būtent tokia tvarka ir kaina, kurias savo nenuginčytu sprendimu patvirtino kreditorių susirinkimas. Administratorius neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl negali būti priežastinio neteisėtų veiksmų ir žalos ryšio, dėl ko nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę. Teismo posėdžio metu apeliantė apeliacinį skundą palaikė, teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes, motyvus ir argumentus. Papildomai paaiškino, jog administratoriaus neteisėti veiksmai pasireiškė būtent tuo, jog jis pažeidė pareigą elgtis apdairiai, atsakingai; pažeidė FABĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatas, kadangi neteisėtai turtą pardavė po neįvykusių pirmųjų varžytinių skolininkų pasiūlytam pirkėjui, kai kreditorių susirinkimas nusprendė turtą pardavinėti varžytynėse; pažeidė CK 1.91 straipsnio nuostatas, kadangi bankas buvo suklaidintas, kad bus šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl pareikšto prašymo pirmose varžytynėse neparduoto turto perėmimo už 46 000,00 Eur sumą.Teismo posėdžio metu trečiojo asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovė palaikė apeliacinį skundą, atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus motyvus ir argumentus. Papildomai paaiškino, jog UAB „Būsto paskolų draudimas“ kreditoriumi į bylą įstoja tik įvykdžius susitarimą dėl draudimo išmokos su banku, ir tuo pačiu tampa hipotekos kreditoriumi toje dalyje, kurioje atlygina išmokant draudimo išmoką. Nagrinėjamu atveju buvo nuspręsta, kad interesus atstovaus pats bankas. Jie yra kreditorius de facto, o ne de jure. Atsakovės UAB „Atenergo“ atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog bankroto administratorius yra tik vykdytojas. Kreditoriai nusprendė kokia tvarka ir kaina bus pardavinėjamas turtas. Kreditorių susirinkimo protokolas yra galiojantis, nenuginčytas. Be to, prašymas dėl turto perėmimo teikiamas kreditorių susirinkimui, o ne bankroto administratoriui. Toks prašymas kreditorių susirinkimui nėra suformuluotas iki šiol. FABĮ 27 straipsnio 4 dalis numato galimybė turtą parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui.Atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovas teismo posėdžio metu palaikė teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus motyvus ir argumentus. Papildomai paaiškino, jog nagrinėjamu atveju atsakovų atžvilgiu negali būti taikoma solidari atsakomybė, kadangi skirtingi atsakomybių pagrindai. Bankroto administratoriui atsakomybė kyla delikto pagrindu, o draudikui – iš sutarties. Be to, nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, kokios šalių yra subjektinės teisės. Finansinį nuostolį patirtų UAB „Būsto paskolų draudimas“, o reikalavimą reiškia bankas. Iš byloje pateiktų duomenų nėra žinoma kokie susitarimai yra tarp banko ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, kokia apimtimi bus perleistas reikalavimas. Nagrinėjamu atveju nėra civilinės atsakomybės pagrindų, t. y. nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio, nei žalos dydžio.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog 2015 m. balandžio 1 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi R. B. ir G. B. iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Atenergo“. 2015 m. kovo 17 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2FB-3174-965/2016 nutartimi patvirtino pareiškėjų patikslintą mokumo atkūrimo planą, kuriame numatyta nekilnojamojo turto pardavimo tvarka. 2015 m. liepos 24 d. įvyko bankrutuojančių R. ir G. B. kreditorių susirinkimas ir 8 darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti šių asmenų nekilnojamojo turto pardavimo tvarką. Kreditoriai balsavo už pateiktą nekilnojamojo turto pardavimo tvarką 206 872,53 Eur balsų sumine išraiška, t. y. 53,19 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos; balsavusių „Prieš“ nebuvo. Skundų dėl šio kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo nebuvo gauta; nutarimas yra galiojantis ir teisėtas. Paskelbtos pirmosios bankrutuojančių asmenų turto pardavimo varžytinės vyko laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 16 d. iki 2016 m. birželio 15 d. Pirmosios varžytinės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Neįvykus pirmosioms varžytinėms, turtą buvo pasiūlyta perimti kreditoriams. 2016 m. liepos 8 d. elektroniniu paštu UAB „Būsto paskolų draudimas“ informavo bankroto administratorių, jog sutinka perimti hipoteka įkeistą turtą už 46 000,00 Eur. 2016 m. rugpjūčio 25 d. bankrutuojantys tretieji asmenys pateikė bankroto administratoriui prašymą dėl nekilnojamojo turto pardavimo jų pasiūlytam pirkėjui. 2016 m. rugpjūčio 8 d. turtas parduotas trečiųjų asmenų R. B. ir G. B. surastam pirkėjui už 36 800,00 Eur. 2016 m. rugpjūčio 11 d. bankroto administratorius informavo AB ,,Swedbank“ apie turto pardavimą. 2016 m. rugpjūčio 17 d. hipotekos kreditoriui buvo pervesta atitinkama lėšų suma gauta už parduotą turtą.Danske Bank, kuris buvo įtrauktas į bankrutuojančių asmenų kreditorių sąrašą, 2015 m. gruodžio 9 d. Verslo dalies perleidimo sutartimi nuo 2016 m. birželio 4 d. perleido „Swedbank“ visas kreditoriaus teises ir pareigas, kylančias iš skolininkų ir Danske Bank sudarytų kredito sutarčių. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. nutartimi Danske Bank A/S išbrauktas iš bankrutuojančių asmenų kreditorių sąrašo, o AB „Swedbank“ įtrauktas į kreditorių sąrašą su 91 140,09 Eur finansiniu reikalavimu. 2015 m. rugpjūčio 18 d. tarp AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje ir UAB „Atenergo“ buvo sudaryta draudimo sutartis (poliso Nr. PCAD 029749), kurios pagrindu nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. rugpjūčio 27 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje apdraudė UAB „Atenergo“ profesinę atsakomybę Administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, draudimo polise nurodant, kad draudimo objektas yra bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu bankroto administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais atliekant fizinių asmenų bankroto procedūras padarytą žalą.Teisėjų kolegijos vertinimu pagrindinis klausimas, sprendžiant apeliacinio skundo pagrįstumą, ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas bankroto administratoriui taikyti civilinę atsakomybę. Tam, kad būtų galima taikyti civilinę atsakomybę, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai).Kasacinis teismas ne vienoje byloje yra pažymėjęs, jog bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik laikantis Lietuvos Respublikos CK šeštosios knygos XXII skyriuje nustatytos tvarkos. Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymines ar sutartines išimtis), žala (nuostoliai) (Lietuvos Respublikos CK 6.246-6.249 straipsniai). Nurodytos įstatyme sąlygos civilinei atsakomybei atsirasti taikytinos ir bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės atveju, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai atlyginti žalą, teismai turi spręsti dėl kiekvienos iš jų. Tokio pobūdžio bylose iš aptartų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovai privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktų ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Teismui nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnio 1 dalis) ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2011).Taigi, vienas iš pagrindinių sąlygų, sprendžiant klausimą dėl civilinės atsakomybės taikymo, yra neteisėti veiksmai. Apeliantė teigia, kad bankroto administratoriaus neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis šiurkščiai pažeidė FABĮ nuostatas bei Kodekse nustatytas pareigas bankroto administratoriui elgtis sąžiningai ir ginti kreditorių interesus, nepagrįstai ir neteisėtai pardavė bankui įkeistą turtą skolininkų pasirinktam pirkėjui. Turėdamas informaciją, kad yra realus siūlymas perimti iš pirmųjų varžytinių neparduotą turtą už 46 000,00 Eur, pardavė bankui įkeistą turtą skolininkų pasiūlytam pirkėjui už antrųjų varžytinių kainą, t. y. 36 800,00 Eur, dėl ko bankas gavo 9 200,00 Eur mažesnę sumą nei galėjo gauti, todėl šia suma negalėjo sumažinti savo kreditorinį reikalavimą ir būtent dėl to patyrė 9 200,00 Eur dydžio žalą. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Fiziniam asmeniui iškėlus bankroto bylą, jo turtas realizuojamas FABĮ 27 straipsnyje ir 2013 m. balandžio 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 321 „Dėl bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) nustatyta tvarka. Turtą parduoda bankroto administratorius pagal plane nustatytą eiliškumą ir terminus. Atsižvelgęs į plane numatytą turto pardavimo kainą, parduodamo turto rinkos kainą, pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas. Turto pardavimas pradedamas įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti planą (FABĮ 27 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamasis turtas parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Su fiziniu asmeniu suderintą kito ir dvejose varžytynėse neparduoto nekilnojamojo turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 28 straipsnyje nustatytas atskirų rūšių turto pardavimo ypatybes (FABĮ 27 straipsnio 2 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų R. B. ir G. B. 2016 m. vasario 23 d. vykusiame kreditorių susirinkime svarstytą patikslintą mokumo atkūrimo planą (t. 1, e. b. l. 43-46, 47-55). R. B. ir G. B. mokumo atkūrimo plane buvo numatyta bankrutuojantiems asmenims nuosavybes teise priklausančio turto – buto pardavimo tvarka: pirmosiose varžytinėse parduodama už rinkos kainą, kurią nustatys nepriklausomas vertintojas. Antrosiose – už 20 proc. mažesnę kainą, nei pirmosiose (Lietuvos Respublikos FABĮ 27 straipsnio 1 ir 3 dalys). Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2015 m. liepos 24 d. vykusiame bankrutuojančių R. ir G. B. kreditorių susirinkime 8 darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti šių asmenų nekilnojamojo turto pardavimo tvarką. Kreditoriai balsavo už pateiktą nekilnojamojo turto pardavimo tvarką 206 872,53 Eur balsų sumine išraiška, t. y. 53,19 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos; balsavusių „Prieš“ nebuvo (t. 1, e. b. l. 14-19). Skundų dėl šio kreditorių susirinkimo metu priimto nutarimo nebuvo gauta; nutarimas yra galiojantis ir teisėtas.Nagrinėjamu atveju nepriklausomas turto vertintojas turtą įvertino 46 000,00 Eur. Pirmosios varžytinės neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas (Tvarkos aprašo 44.1. papunktis). Po neįvykusių varžytinių bankroto administratorius kreditoriams pateikė pasiūlymą perimti iš varžytinių neparduotą turtą. FABĮ 27 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įkaito turėtojas ir (ar) hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą. Nagrinėjamu atveju, kaip nustatyta byloje hipotekos kreditorius (įkaito turėtojas) pasiūlymo perimti turto per 20 dienų nepateikė.Pagal Tvarkos aprašo 46 punktą, antrosios (pirmosioms ar pakartotinėms varžytinėms neįvykus dėl Aprašo 44.1 ar 44.2 papunktyje nurodytų priežasčių) <...> varžytinės skelbiamos ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos Aprašo II skyriuje nustatyta tvarka. Antrosiose varžytynėse pradinė turo pardavimo kaina mažinama (Tvarkos aprašo 47 punktas). Pagal numatytą ir kreditorių patvirtintą turto pardavimo tvarką, po neįvykusių varžytinių ir hipotekos kreditoriui nepateikus pasiūlymo perimti turto, parduodamo turto kaina antrose varžytynėse buvo sumažinta 20 procentų, t. y. iki 36 800,00 Eur. Tretieji asmenys pasinaudojo jiems suteikta įstatyme teise surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją už pradinę varžytinėse numatomo turto pardavimo kainą (FABĮ 27 straipsnio 4 dalis). Varžytinės nebuvo skelbiamos. Turtas buvo parduotas praėjus beveik dviem mėnesiams nuo pirmųjų varžytynių paskelbimo neįvykusiomis trečiųjų asmenų pasiūlytam pirkėjui už 36 800,00 Eur.Kasacinio teismo išaiškinta, kad skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Toks skolininko turto pardavimo būdas turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. antstolis S. U., kt., bylos Nr. 3K-3-247/2008).Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė FABĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliantės teiginiu. FABĮ 27 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog iki varžytynių paskelbimo dienos fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją. Jeigu pirkėjas iki varžytynių paskelbimo dienos į depozitinę sąskaitą įmoka pinigų sumą, ne mažesnę už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą, varžytynės neskelbiamos.FABĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatos nekonkretizuoja, ar fizinis asmuo gali surasti ir pasiūlyti turto pirkėją iki pirmųjų varžytinių ar iki antrųjų, tačiau numato, kad parduodamo turto kaina negali būti mažesnė už pradinę varžytinėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą. Turtas buvo parduotas už antrosiose varžytinėse numatytą pradinę kainą – 36 800,00 Eur, kuri buvo nustatyta kreditorių susirinkime ir teismo nutartimi patvirtintame bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane, t. y. sumažinus 20 procentų nuo pirmosiose varžytynėse nustatytos turto kainos, kuri buvo nustatyta turto vertintojų (46 000,00 Eur). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog bankrutuojantys fiziniai asmenys turėjo teisę pasiūlyti pirkėją, o bankroto administratorius – parduoti turtą už ne mažesnę nei pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą, priešingai nei teigia apeliantė. Apeliantė taip pat teigia, kad bankroto administratorius pažeidė CK 1.91 straipsnio nuostatas, kadangi bankas buvo suklaidintas, kad bus šaukiamas kreditorių susirinkimas dėl pareikšto prašymo pirmose varžytynėse neparduoto turto perėmimo už 46 000,00 Eur sumą. Taip pat pažeidė Kodekse nustatytą bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl bankroto administratoriaus atliktus veiksmus prašo pripažinti neteisėtais. Pagal FABĮ 27 straipsnio 3 dalį <...> įkaito turėtojas ir (ar) hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą <...>. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios varžytynės laikytos neįvykusiomis, kadangi jose nedalyvavo nei vienas pirkėjas. Remiantis šios nutarties 41 punkte nurodytu reglamentavimu, įkaito turėtojas ir (ar) hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis turėjo teisę kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog sutikimą perimti varžytynėse neparduotą turtą bankroto administratoriui bankroto administratoriui pateikė UAB „Būsto paskolų draudimas“. Hipotekos kreditorius, t. y. ieškovė AB Swedbank su siūlymu perimti varžytynėse neparduotą turtą nei į bankroto administratorių, nei į kreditorių susirinkimą nesikreipė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad UAB „Būsto paskolų draudimas“ nėra įtrauktas į trečiųjų asmenų R. ir G. B. kreditorių sąrašą ir šis juridinis asmuo bankroto procese kreditorinio reikalavimo nėra pareiškęs, todėl neturėjo teisės minėtame bankroto procese perimti bankrutuojančių asmenų turto. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos išvada. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo posėdžio metu UAB „Būsto paskolų draudimas“ patvirtino, jog ji nėra bankroto byloje pareiškusi kreditorinio reikalavimo, kad yra kreditorius de facto, o ne de jure. Nurodė, kad dalinis reikalavimo teisių perėmimas pagal praktiką negalimas, o ji nėra išmokėjusi pagal susitarimą visos draudimo išmokos. Kreditoriumi į bylą įstoja tik įvykdžius susitarimą dėl draudimo išmokos su banku ir tuo pačiu tampa hipotekos kreditoriumi toje dalyje, kurioje atlygina išmokant draudimo išmoką. Šiuo aspektu teisėjų kolegija sutinka su atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje argumentais, jog iš byloje pateiktų duomenų nėra žinoma, kokie susitarimai yra tarp banko (apeliantės) ir UAB „Būsto paskolų draudimas“, kokia apimtimi bus perleistas reikalavimas. Todėl vien bankroto administratoriaus išsiųstas UAB „Būsto paskolų draudimas“ informacinio pobūdžio raštas dėl galimybės perimti turtą kreditoriams nevertintinas kaip neteisėtas veiksmas. Teisėjų kolegijos vertinimu, UAB „Būsto paskolų draudimas“ turėjo suvokti, kad pasiūlymas galioja bankroto byloje finansinius reikalavimus pareiškusiems ir į bylą įtrauktiems kreditoriams. Be to, bankroto administratoriaus siųstame rašte pažymėta, jog kreditorių susirinkimas bus šaukiamas dėl turto perdavimo įkaito turėtojui. UAB „Būsto paskolų draudimas“ nėra įkaito turėtojas. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje argumentais, jog pagal FABĮ 13 straipsnio 9 dalį bankroto administratoriaus veiklą fizinio asmens bankroto proceso metu prižiūri Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2016 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1K-270 Dėl bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo, patvirtintų Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių (toliau – Taisyklės) 2 punkte nurodyta, jog administratorių veiklos priežiūrą atliekanti institucija – Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Priežiūros institucija), kuri, vadovaudamasi Taisyklių antrojo skirsnio nuostatomis, tikrina ir prižiūri administratorių veiklą. Pagal Taisyklių 14.4. ir 16. punktus (ir jei tik reikalaujama), būtent Priežiūros institucija, o ne kas kita, tikrina, ar bankroto administratorius laikosi profesinės etikos reikalavimų. Nagrinėjamu atveju jokių Priežiūros institucijos sprendimų, dėl kurių bankroto administratoriaus veikla būtų įvertinta kaip pažeidusi kokius nors bankroto administratoriui keliamus etikos reikalavimus, apeliantė bylą nepateikė. Todėl pagrindo teigti, kad bankroto administratorius pažeidė pareigą elgti atidžiai ir rūpestingai, nėra. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, realizuodamas bankrutuojančių asmenų turtą, vadovavosi FABĮ 27 straipsnyje ir Tvarkos apraše nustatyta turto padavimo tvarka, teismo nutartimi patvirtintame bankrutuojančių asmenų mokumo atkūrimo plane bei kreditorių susirinkime patvirtinta nekilnojamojo turto kainos nustatymo ir pardavimo tvarka. Turtas buvo parduotas už kreditorių susirinkime nustatytą kainą. Per įstatyme nustatytą terminą įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui nepasikreipus į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, turtas buvo parduotas trečiųjų asmenų pasiūlytam pirkėjui. Pareiga bankroto administratoriui kviesti kreditorių susirinkimą dėl pirmose varžytynėse neparduoto turto nenumatyta. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra vienos iš civilinei atsakomybei kilti būtinu pagrindų – neteisėtų veiksmų. Nenustačius neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų, lėmusių žalos atsiradimą, nėra pagrindo preziumuoti jo kaltės (Lietuvos Respublikos CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, atliekant turto realizavimo veiksmus fizinių asmenų bankroto procese, ieškovei nebuvo padaryta žala, kadangi bankroto administratorius tinkami vykdė jam įstatymu pavestas pareigas. Nenustačius neteisėtų veiksmų ir kaltės, nėra pagrindo teigti, kad apeliantei buvo padaryta žala būtent dėl bankroto administratoriaus atliktų veiksmų ir kad yra nustatytas priežastinis ryšys tarp atliktų veiksmų ir žalos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinų civilinei atsakomybei kilti pagrindų. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir sprendime padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog bankroto administratorius, atlikdamas turto realizavimo veiksmus fizinių asmenų bankroto procese, būtų pažeidęs FABĮ nuostatas, todėl pagrįstai ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Skundžiamojo sprendimo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, apeliantei AB „Swedbank“ jos turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.Pagal bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, numatytas CPK 93 straipsnyje, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškų reikalavimų, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 straipsnio 2 dalis). Trečiasis asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ pateikė įrodymus (t. 4, e. b. l. 15-18) apie patirtas bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, kurias sudaro 51,70 Eur kelionės išlaidos. Nagrinėjamu atveju, įvertinus trečiojo asmens procesinius dokumentus ir poziciją teisme, matyti, kad trečiasis asmuo dalyvavo ieškovės (apeliantės) pusėje ir siekė, kad ieškovės apeliacinis skundas būtų patenkintas. Bylinėjimosi išlaidų prasme ieškovo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl atitinkamai, trečiajam asmeniui apeliacinės instancijos teismo sprendimas (nutartis) nebuvo palankus, todėl trečiajam asmeniui, kaip ir ieškovei, bylinėjimosi išlaidos, nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė įrodymus (t. 3, e. b. l. 113, t. 4, e. b. l. 23, 25) apie patirtas 2 044,90 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, kurias sudaro 968,00 Eur už teisines paslaugas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, 471,90 Eur už kliento interesų atstovavimą gaunant informaciją apie civilinės bylos eigą ir pateiktus procesinius dokumentus, susipažinimą su rašytiniais paaiškinimais ir dokumentų pateikimas klientui, 2018 m. sausio 26 d. ir 2018 d. sausio 29 d. procesinių dokumentų (rašytinių paaiškinimų) rengimą, 605,00 Eur už pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdyje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Iš pateiktų duomenų matyti, kad atsakovei teisinės paslaugos buvo teikiamos 2017 m. III ketvirtį bei 2018 m. I ketvirtį, todėl sprendžiant dėl maksimalaus priteisto išlaidų už teisines paslaugas dydžio atsižvelgtina į 2017 m. I ketvirčio (817,60 Eur) ir 2017 m. III ketvirčio (850,80 Eur) buvusį vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nagrinėjamu atveju maksimalus advokato darbo užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą dydis 1 062,88 Eur (817,60 Eur x 1,3), atsakovė prašo priteisti 968,00 Eur; už 2018 m. sausio 22 d. 0,41 val. kliento atstovavimą gaunant informaciją apie bylos eigą ir pateiktus procesinius dokumentus, už susipažinimą su rašytiniais paaiškinimais maksimalus advokato darbo užmokesčio dydis 35,18 Eur ((850,80 Eur x 0,1) x 0,41), atsakovė prašo priteisti 41,00 + PVM (49,61 Eur); už 2018 m. sausio 26 d.ir 2018 d. sausio 29 d. 3,49 val. rašytinių paaiškinimų rengimą maksimalus advokato darbo užmokesčio dydis 1 187,72 Eur (850,8 Eur x 0,4) x 3,49), atsakovė prašo priteisti 349,00 Eur + PVM (422,29 Eur); už 2018 m. kovo 21 d. už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje maksimalus advokato darbo užmokesčio dydis 85,80 Eur (850,80 Eur x 0,1), atsakovė prašo priteisti 605,00 Eur, tačiau nedetalizuoja, kiek laiko skyrė pasirengimui ir kiek laiko truko atstovavimas teismo posėdyje. Įvertinusi Rekomendacijose įtvirtintus maksimalius dydžius ir atsakovės prašomas priteisti sumas, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. kovo 21 d. teismo posėdis truko 1 val. 41 min. (pagal Rekomendacijų 9 punktą – 2 val.), teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir iš apeliantės AB „Swedbank“ priteistina 1 595,63 Eur (968,00 Eur + 35,18 Eur + 422,29 Eur + 170,16 Eur ((850,80 Eur x 0,1) x 2).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš akcinės bendrovės „Swedbank“ 1 595,63 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje naudai.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jolanta GailevičienėErinija KazlauskienėGiedrė Seselskytė