- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- 1S-112-557/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56926-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- E. K.
- Advokatai
- Julius Jasaitis
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. K. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria patenkintas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus (toliau – Probacijos tarnyba) teikimas dėl lygtinio paleidimo panaikinimo nuteistajam E. K. ir jis pasiųstas atlikti likusią neatliktą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendžiu E. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – įpareigojimus atlyginti žalą ir pradėti dirbti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2014-11-12.
2. Palangos miesto apylinkės teismo 2015-07-15 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas dėl probacijos sąlygų nevykdymo.
3. Plungės apylinkės teismo 2020-03-05 nuosprendžiu E. K. nuteistas pagal BK 242 straipsnį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Palangos miesto apylinkės teismo 2014-10-22 nuosprendžiu paskirtos neatliktos 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymo atidėjimas panaikintas Palangos miesto apylinkės teismo 2015-07-15 nutartimi, pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir E. K. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2020-03-26.
4. 2020-07-20, vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2020-07-16 įsakymu Nr. 2-1041 „Dėl nuteistųjų atliekančių laivės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje, paleidimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi“, E. K. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą. Numatyta bausmės pabaiga – 2020-11-06.
5. 2020-08-25 Probacijos tarnyba kreipėsi su teikimu į Tauragės apylinkės teismą, siūlydama panaikinti probuojamajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią neatliktą Plungės apylinkės teismo 2020-03-05 nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį, nes jis nevykdo jam nustatytų probacijos sąlygų.
6. Tauragės apylinkės teismo 2020-09-08 nutartimi Probacijos tarnybos teikimas tenkintas – panaikintas nuteistajam E. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir jis pasiųstas atlikti likusią neatliktą Plungės apylinkės teismo 2020-03-05 nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį. Teismas pažymėjo, kad vykdant E. K. intensyvią priežiūrą nustatyti šie probacijos sąlygų pažeidimai: 2020-08-01 20.30 val. probuojamasis E. K. nebuvo namuose, dėl to buvo įspėtas dėl teisinių pasekmių už probacijos sąlygų nesilaikymą. Iki 2020-08-07 probuojamasis neįvykdė specialiosios pareigos, numatytos Probacijos įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje, t. y. per 15 dienų nuo paleidimo iš pataisos įstaigos įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. 2020-08-10 E. K. pateikė prašymą Probacijos tarnybai dėl leidimo išvykti į Daniją, tačiau 2020-08-18 jo prašymas buvo atmestas. 2020-08-21 18.15 val. ir 2020-08-24 11.10 val., vykdant intensyvios priežiūros sąlygų laikymosi kontrolę, buvo apsilankyta probuojamojo gyvenamojoje vietoje, tačiau E. K. namuose nebuvo, jo telefonas buvo išjungtas. Probuojamojo mama nurodė, kad sūnaus nėra namuose nuo 2020-08-21, kad jis išvyko su draugu užsidirbti pinigų, tačiau kur jis galėtų būti ir kada planuoja grįžti nežino, jo telefonas išjungtas. 2020-08-24 E. K. neatvyko numatytam individualiam darbui ir probuojamajam nustatytų priemonių (buvimo vietų ir laiko) grafiko sudarymui. 2020-08-25 9.30 val. Probacijos tarnybai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs asmuo prisistatė E. K. ir nurodė, kad šiuo metu yra Danijoje, išvyko skubiai, nes sunkiai susirgo jo sugyventinė ir jam reikia prižiūrėti jų nepilnametę dukrą. Nors Probacijos tarnybos atstovai probuojamajam paaiškino, kad jis yra paleistas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą ir negali išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau nuteistasis teigė nesuprantantis tokios bausmės, nes jis turi butą, automobilį išsimokėtinai ir kitus įsipareigojimus Danijoje. Tą pačią dieną 9.38 val. dar kartą paskambinęs asmuo, prisistatęs probuojamuoju, klausė, ar nereikia pristatyti dokumentų iš Danijos, įrodančių, kad jis ten dirba ir gyvena. Probacijos tarnyba paaiškino, kad jis yra nuteistas Lietuvos teismo ir bausmę turi atlikti Lietuvoje. Vėliau į pokalbį įsiterpusi moteris, prisistačiusi E. K. sugyventine, pareikalavo E. K. priežiūrą perduoti Danijos policijai, nes jis ten gyvena. Probacijos tarnyba paaiškino, kad Probacijos tarnyba kreipsis į teismą dėl lygtinio paleidimo panaikinimo. 2020-08-25 pervertinus teisės pažeidėjo įvertinimo sistemą OASys nustatyta, kad E. K. priklauso vidutinės pakartotinio teistumo rizikos grupei (69 balai). Išryškėjusios probleminės sritys: „Išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „gyvenimo stilius ir draugai“, „lėšų tvarkymas ir pajamos“, „mąstymas ir elgesys“. Atsižvelgdamas į visa tai, teismas padarė išvadą, kad probuojamasis be pateisinamų priežasčių nevykdo intensyvios priežiūros sąlygų, tai rodo itin atsainų nuteistojo požiūrį į bausmės vykdymą kontroliuojančių pareigūnų ir teismo pastangas įtikinti jį būtinumu įstatymo nustatyta tvarka atlikti bausmę, savo asmeninius interesus priešpastatant įstatymo nustatytoms taisyklėms. Šie duomenys suteikia pagrindą teismui konstatuoti, kad E. K. nepateisino jam pareikšto pasitikėjimo ir suteiktos galimybės būti neizoliuotam nuo visuomenės, todėl yra pagrindas panaikinti nuteistajam lygtinį paleidimą ir vykdyti Plungės apylinkės teismo 2020-03-05 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktą dalį.
II. Skundo argumentai ir prašymai
7. Skundu nuteistojo E. K. gynėjas advokatas J. Jasaitis prašo panaikinti skundžiamą nutartį. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, teismo padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių ir netinkamai pritaikytas įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
7.1. Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiama nutartis priimta, nedalyvaujant E. K., taigi jis negalėjo pateikti teismui savo paaiškinimo dėl Probacijos tarnybos teikime nurodytų aplinkybių.
7.2. Iš bylos duomenų matyti, kad 2015-07-15 teismo nutartimi E. K. paskirta subendrinta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. 2020-07-20 E. K. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą. Numatyta bausmės pabaiga – 2020-11-06, t. y. E. K. yra neatlikęs 3 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės. 202-07-16 E. K. sudarytas individualus priežiūros planas, jam paskirta intensyvi priežiūra.
7.3. Probacijos tarnybos teikime nurodyta, kad E. K. 2020-08-01 20.30 val. nebuvo namuose. E. K. 2020-08-04 paaiškinime nurodė, kad minėtą dieną buvo išvykęs į Tauragę pas dukrą, kuriai reikėjo vaistų po šuns sukandžiojimo. Iki 2020-08-07 E. K. neįvykdė pareigos per 15 dienų nuo paleidimo iš pataisos įstaigos įsidarbinti. E. K. 2020-08-11 paaiškinime nurodė, kad Užimtumo tarnyboje jo nepriėmė, nes jis laikomas dirbančiu Danijoje. 2020-08-10 E. K. pateikė prašymą Probacijos tarnybai dėl leidimo išvykti į Daniją, tačiau 2020-08-18 šis prašymas buvo atmestas. E. K. 2020-08-24 11.10 val. nebuvo namuose. 2020-08-25 9.30 val. E. K. paskambino į Probacijos tarnybą ir pranešė, kad skubiai išvyko į Daniją, nes sunkiai susirgo jo sugyventinė ir jam reikėjo prižiūrėti jų nepilnametę dukrą.
7.4. Teismas, motyvuodamas savo sprendimą, nurodė, kad, išanalizavęs bylos medžiagą, priėjo prie išvados, kad E. K. be pateisinamų priežasčių nevykdė intensyvios priežiūros sąlygų ir nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, o tai rodo jo itin atsainų požiūrį į bausmės vykdymą kontroliuojančių pareigūnų ir teismo pastangas įtikinti jį būtinumu nustatyta tvarka atlikti bausmę.
7.5. Taigi teismas iš esmės vien pagal Probacijos tarnybos teikime nurodytas aplinkybes priėjo prie išvados, kad E. K. be pateisinamų priežasčių nevykdė probacijos sąlygų (Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nei Probacijos tarnyba, nei teismas nepatikrino E. K. nurodytų teiginių dėl jo padarytų probacijos sąlygų pažeidimų ir išvykimo į Daniją priežasties.
7.6. Teismui pateiktame E. K. 2020-08-10 prašyme leisti išvykti į Daniją nurodyta, kad Danijoje gyvena jo šeima (sugyventinė ir nepilnametė dukra), jis pats dirba Danijoje, todėl negali būti įrašytas į Užimtumo tarnybos įskaitą Lietuvoje. Jis vienintelis išlaiko šeimą, Danijoje moka labai didelius mokesčius už būstą, elektros energiją, šildymą ir vandenį bei automobilio lizingą, gauna dideles baudas už įsipareigojimų nevykdymą. Atsižvelgdamas į visa tai, E. K. prašė leidimo laikinai išvykti į Daniją išspręsti minėtų problemų, tačiau gavo neigiamą Probacijos tarnybos atsakymą, todėl, neturėdamas jokios protingos alternatyvos, buvo priverstas išvykti į Daniją be leidimo.
7.7. Pažymėtina, kad E. K., Danijoje negalėdamas gauti teisinės pagalbos, 2020-08-17 kreipėsi su prašymu į teismą, prašydamas panaikinti probaciją, tačiau teismas 2020-09-08 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. T-312-367/2020 tokį prašymą atmetė.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
3. Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme (toliau ir – Probacijos įstatymas, Įstatymas) nurodyta, jog probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei (bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir sumažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą. Probacijos įstatyme nurodoma, jog probacijos vykdymas grindžiamas probuojamojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyros, probacijos priemonių individualizavimo, pagarbos žmogaus teisėms, minimalios intervencijos ir proporcingumo, bendradarbiavimo, subsidiarumo, savanorystės skatinimo bei sutaikinimo principais. Probuojamojo resocializacija – priemonių, kuriomis skatinami probuojamojo gebėjimai gyventi nenusikalstant ir jo socialinė integracija, visuma (Probacijos įstatymo 2 straipsnio 10 punktas). Už probacijos sąlygų (teismo ir įstatymo probuojamajam nustatytų pareigų, draudimų, auklėjamojo ir baudžiamojo poveikio priemonių) nevykdymą arba netinkamą vykdymą Probacijos įstatyme probuojamajam numatytos tam tikros pasekmės, iš kurių griežčiausia – probacijos panaikinimas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Pažymėtina, kad teismas priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą / lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tik tada, kai yra Probacijos įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai, įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatomos aplinkybės, patvirtinančios pagrindą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą / lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę / neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas Probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį.
4. Probacijos tarnybos 2020-08-25 teikime Nr. 2S-6099 dėl lygtinio paleidimo panaikinimo nurodyta, kad nuo 2020-07-17 E. K. įtrauktas į Probacijos tarnybos registrą. 2020-07-21 probuojamasis buvo supažindintas su bausmės atlikimo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis dėl probacijos sąlygų nevykdymo. 2020-07-16 jam sudarytas individualus probuojamojo priežiūros planas. E. K. buvo supažindintas su probuojamųjų bendrosiomis pareigomis (Probacijos įstatymo 14 straipsnis), lygtinai paleistų iš pataisos įstaigų nuteistųjų specialiosiomis pareigomis (Įstatymo 15 straipsnis), probuojamojo, kuriam vykdoma intensyvi priežiūra, specialiosiomis pareigomis (Įstatymo 26 straipsnis) ir draudimais probuojamajam, kuriam paskirta intensyvi priežiūra (Įstatymo 27 straipsnis). Individualiame probuojamojo priežiūros plane nurodyta, kad probacijos pradžia 2020-07-20, pabaiga 2020-11-06.
5. Iš Probacijos tarnybos pateiktos asmens bylos Nr. 24N-982 matyti, jog E. K. probacijos vykdymo metu nevykdė jam nustatytų probacijos sąlygų. Vykdant E. K. intensyvią priežiūrą buvo nustatyti šie probacijos sąlygų pažeidimai: 2020-08-01 20.30 val. probuojamasis E. K. nebuvo namuose. 2020-08-04 pasiaiškindamas dėl šio pažeidimo E. K. nurodė, kad buvo išvykęs pas dukrą į Tauragę, nes jai reikėjo nuvežti vaistus veido perrišimui po šuns sukandžiojimo, vaistus ji buvo palikusi pas jį. Apie dienotvarkės pasikeitimą jis Probacijos tarnybos neinformavo, nes neturėjo telefono. E. K. buvo įspėtas dėl teisinių pasekmių už probacijos sąlygų nesilaikymą. Iki 2020-08-07 probuojamasis neįvykdė specialiosios pareigos, numatytos Probacijos įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje – per 15 dienų nuo paleidimo iš pataisos įstaigos įsidarbinti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. 2020-08-11 pasiaiškinime E. K. nurodė, kad Užimtumo tarnyboje jo nepriėmė, nes jis dar laikomas dirbančiu Danijoje, taip pat registruotas Danijos užimtumo tarnyboje. Tačiau pažymos apie darbinę veiklą užsienyje iš Lietuvos Užimtumo tarnybos ar iš kitų institucijų E. K. nepateikė. 2020-08-10 E. K. pateikė prašymą Probacijos tarnybai dėl leidimo išvykti į Daniją, tačiau 2020-08-18 jo prašymas buvo atmestas. 2020-08-21 18.15 val. vykdant intensyvios priežiūros sąlygų laikymosi kontrolę buvo apsilankyta probuojamojo gyvenamojoje vietoje, tačiau E. K. namuose nebuvo, jo telefonas buvo išjungtas. E. K. mama nurodė, kad sūnus išvyko su draugu užsidirbti pinigų, tačiau kur ir kada planuoja grįžti nepasakė. 2020-08-24 11.10 val. patikrinimo metu E. K. vėl nerastas gyvenamojoje vietoje, jo mama nurodė, kad sūnaus nėra namuose nuo 2020-08-21, jo telefonas išjungtas, kur jis galėtų būti, nežino. 2020-08-24 E. K. neatvyko numatytam individualiam darbui ir probuojamajam nustatytų priemonių (buvimo vietų ir laiko) grafiko sudarymui. 2020-08-25 9.30 val. Probacijos tarnybai iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) paskambinęs ir E. K. prisistatęs asmuo nurodė, kad šiuo metu yra Danijoje, išvyko skubiai, nes sunkiai susirgo jo sugyventinė ir jam reikia prižiūrėti jų nepilnametę dukrą. Nors Probacijos tarnybos atstovai probuojamajam paaiškino, kad jis yra paleistas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą ir negali išvykti už Lietuvos Respublikos ribų, tačiau nuteistasis teigė nesuprantantis tokios bausmės, nes jis turi butą, automobilį išsimokėtinai ir kitus įsipareigojimus Danijoje.
6. Apygardos teismo nuomone, po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą nuteistasis E. K. privalėjo elgtis itin pavyzdingai, kad pateisintų jam parodytą pasitikėjimą, tačiau to nedarė – negavęs leidimo išvyko į užsienio valstybę (Daniją). Taigi, kaip matyti, E. K., būdamas Probacijos tarnybos pareigūnų įspėtas dėl teisinių pasekmių už probacijos sąlygų nesilaikymą, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė, nepaisydamas Probacijos tarnybos draudimo išvyko į užsienio valstybę, tokiais savo veiksmais sudarydamas kliūtis vykdyti jo, kaip probuojamojo, elgesio intensyvią priežiūrą Lietuvoje, ir kartu nevykdydamas kitų jam probacijos numatytų sąlygų.
7. Nors gynėjo skunde nurodyta, kad įrodymai dėl to, jog E. K. išvyko į Daniją ir neįvykdė probacijos sąlygų dėl pateisinamų priežasčių, bus pateikti iki teismo posėdžio dienos, tačiau tai patvirtinančių duomenų gynėjas įstatymo nustatytu terminu teismui nepateikė. Be to, kaip minėta, nors jog E. K. žadėjo Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savo darbinę veiklą užsienyje, tačiau tai patvirtinančių duomenų taip pat nepateikė. Atkreiptinas dėmesys, jog prieš paleidžiant iš pataisos namų sudarytame individualiame probuojamojo priežiūros plane buvo nustatyta, kad po paleidimo E. K. vyks į savo namus Tauragėje, Dariaus ir Girėno g. 1, nuteistajam net neužsimenant apie savo gyvenamąją vietą ar ryšius Danijoje.
8. Pažymėtina ir tai, jog, remiantis Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apylinkės teismo 2020-07-29 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2020-08-19, buvo atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2020-06-22 nutarimą Nr. 91-98 taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, šį sprendimą motyvuojant tuo, kad nuteistasis E. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, taip pat anksčiau buvo teistas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistasis piktybiškai nevykdė nuosprendžiu jam paskirtų įpareigojimų, ignoravo Probacijos įstatyme nustatytas bendrąsias pareigas, bausmės atlikimo metu darė administracinius nusižengimus, todėl bausmės vykdymo atidėjimas jam buvo panaikintas, taip pat žinodamas apie priimtą nutartį panaikinti nuosprendžiu paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą, pasislėpė nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų, taip vengdamas atlikti laisvės atėmimo bausmę ir buvo sulaikytas tik išdavus Europos arešto orderį, taip pat anksčiau buvo teistas Danijoje už pabėgimą iš įkalinimo vietos, tai, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių ir tai taip pat sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Be to, pažymėta, kad nors nusikaltimų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertinti teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikomi pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą E. K., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama, juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, E. K. teisės pažeidimai yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį nusikalstamumą. Spręsdamas klausimą dėl E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas pažymėjo, kad nors nuteistasis dalyvauja būrio ir įstaigos renginiuose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo nė karto paskatintas, taip pat nesielgė išimtinai teigiamai. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis 2 kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus ir nors už šiuos pažeidimus drausminės nuobaudos jam nebuvo skirtos, o apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau šios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Taip pat nuteistasis visiškai neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Komisijos skirtų rekomendacijų, ir visa tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Pažymėta ir tai, jog Socialinio tyrimo išvadoje yra išskiriami E. K. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: teisės pažeidimai, mąstymas ir elgesys, nuostatos į priežiūros apribojimus. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio ir mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą / nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Esant šiems duomenims, įvertinus Komisijos nutarimo patvirtinimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ir mano, kad neturi kito pasirinkimo; žvelgdamas į nusikaltimo situaciją, tik iš dalies geba įvardyti naujus, įgyvendinamus problemos sprendimo būdus; suvokia, kad sukčiavimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardyti daugiau jį liečiančias pasekmes (patekimą į pataisos namus, atsiskyrimą nuo šeimos narių); nuteistasis jaučiasi, kad paskirta bausmė jam buvo per griežta, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Taip pat nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems OASys metodika nustatomas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 63 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, taip pat nusikalstamo elgesio riziką sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama E. K. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
9. Esant šiems duomenims, kyla pagrįstų abejonių dėl E. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos teisėtumo 2020-07-20, vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2020-07-16 įsakymu Nr. 2-1041 „Dėl nuteistųjų atliekančių laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje, paleidimo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 3 dalimi“, kuris, kaip matyti, buvo priimtas dar teismui nepriėmus procesinio sprendimo dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmajame sektoriuje 2020-06-22 priimto nutarimo Nr. 91-98, kuriuo buvo nutarta taikyti nuteistajam E. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 4 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą, patvirtinimo, jis Kauno apylinkės teismo 2020-07-29 nutartimi nebuvo patvirtintas, teismui konstatavus, jog šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
10. Kaip matyti iš anksčiau aptartų nuteistojo E. K. elgesį probacijos laikotarpiu aptartų duomenų, jis be pateisinamų priežasčių nevykdė intensyvios priežiūros sąlygų ir nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, tai leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, nenori keisti savo netinkamo elgesio ir jam esant laisvėje nepavyko koreguoti jo elgesio teigiama linkme. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas vis dar išlieka nepakitęs tiek, o jo elgesio korekcija dar nėra tokia pakankama, kad būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog E. K. jau yra pasitaisęs ir jo elgesys toliau gali būti koreguojamas laisvėje. Todėl apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, jog tikslinga panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos ir nuteistąjį pasiųsti į pataisos įstaigą vykdyti likusią Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020-03-05 nuosprendžiu jam paskirtos bausmės dalį.
11. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ją nuteistojo E. K. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina galioti, o nuteistojo E. K. gynėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo E. K. gynėjo advokato Juliaus Jasaičio skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.