Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui D. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kamida“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Kamida“ skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, Inspekcija) 2024-05-07 nutarimą Nr. NUĮPBJ 33385 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui (toliau – ir Nutarimas).

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė Nutarimą, kuriuo UAB „Kamida“ skirta sankcija – 200 Eur bauda, panaikinti. Pažymėjo, kad UAB „Kamida“ su Ukrainos Respublikos piliečiu V. D. 2023-11-27 sudarė darbo sutartį tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigoms užimti. Darbuotojas pradėjo dirbti 2023-11-29, o 2024-02-07 darbo sutartis buvo nutraukta darbuotojo iniciatyva. VDI konstatavo, kad įdarbindama užsienietį pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 62 straipsnio 4 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kadangi darbuotojas dirbo ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Inspekcija nustatė, kad užsienietis buvo įdarbintas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nepriėmus sprendimo leisti pakeisti darbdavį.

Pareiškėjos teigimu, Nutarimu paskirta sankcija prieštarauja teisingumo, proporcingumo ir lygiateisiškumo principams. Atsakovė neatsižvelgė į Ukrainos piliečių darbo santykių ir jų buvimo Lietuvos Respublikoje specialųjį reguliavimą. Ukrainos piliečių, pasitraukusių iš Ukrainos dėl joje vykdomų Rusijos Federacijos karinių veiksmų, patekimas į darbo rinką yra supaprastintas. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko su biometriniu pasu, turėdamas galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Teisės aktai nenustato darbdaviams pareigos prieš įdarbinant darbuotoją išsiaiškinti, ar jis nedirba pas kitą darbdavį. Sudarydama sutartį su užsieniečiu, pareiškėja veikė šio asmens interesais ir neturėjo jokių piktavališkų ar savanaudiškų ketinimų. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad teisėtai įdarbino darbuotoją, be to, patikrinimo metu užsienietis jau nebedirbo. Pareiškėjos veiksmais nebuvo padaryta jokios žalos, nebuvo sukelta jokių reikšmingų pasekmių nei valstybės ekonominiams interesams nei valdymo tvarkai.

Pažymėjo, kad Nutarime tik formaliai nurodytas teisinis ir faktinis jo pagrindas, tačiau nėra įvardintos ir detalizuotos tokiam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei sprendimo motyvai. Sankcija paskirta neatsižvelgiant į formalaus pažeidimo priežastis ir pasekmes bei neįvertinus šio nuobaudos skyrimo padarinių. Sankcija yra per griežta ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Atsakovė neatsižvelgė į tai, kad paskirta bauda sukels rimtas ekonomines pasekmes pareiškėjos veiklai, nes negalėdama įdarbinti naujų užsienio piliečių, pareiškėja susidurs su darbuotojų trūkumu, negalės laiku ir tinkamai įvykdyti sutartinių įsipareigojimų klientams, patirs nuostolių. Įmonė, kuriai skiriama administracinė nuobauda, susijusi su užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu, netenka teisės metus laiko įdarbinti trečiųjų šalių piliečių. Tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas yra trūkstama profesija, todėl pareiškėjai nebus lengva surasti naujų darbuotojų. Be darbuotojų pareiškėja negalės vykdyti veiklos.

Paaiškino, kad administracinės nuobaudos skyrimas taip pat reikštų ir visų įmonėje dirbančių užsieniečių teisės į darbą principo pažeidimą, taip pat ir nuostatos, kad teisinė priemonė (sankcija) gali būti taikoma tik kaltam dėl teisės pažeidimo asmeniui, pažeidimą. Šios administracinės atsakomybės taikymo pasekmė - leidimų laikinai gyventi panaikinimas visiems pareiškėjos darbuotojams, gali būti prilyginamas papildomai sankcijai. Vertinant faktą, kad užsieniečio įdarbinimas, negavus Migracijos departamento leidimo pakeisti darbdavį, nesukėlė jokių neigiamų pasekmių nei valstybei, nei darbuotojui, konstatuotina, kad Nutarimu nuobauda nėra adekvati jos sukeliamoms pasekmėms ir pažeidžia protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus.

Atsakovės Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdžio metu su pareiškėjos skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į Migracijos departamento 2024-03-16 rašte Nr. 24SD4942 nurodytas aplinkybes, pareiškėjos atžvilgiu buvo atliktas tyrimas. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėja nuo 2023-11-29 iki 2024-02-07 įdarbindama Ukrainos Respublikos pilietį V. D., turintį laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, nesilaikė UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. užsienietis dirbo ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Laikinas leidimas gyventi šiam asmeniui Lietuvos Respublikoje buvo išduotas tarpininkaujant UAB „Transgesta“, kuri įsipareigojo užsienietį įdarbinti. UAB „Kamida“ įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte, todėl ginčijamu Nutarimu jai buvo skirta nuobauda – 200 Eur bauda.

Pažymėjo, kad pagal UTPĮ įstatymo 11 straipsnio 2 dalį užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Minėtam Ukrainos piliečiui tokios išlygos negali būti taikomos, kadangi jam jau buvo suteikta teisė būti Lietuvos Respublikoje – išduotas laikinas leidimas gyventi darbo UAB „Transgesta“ pagrindu. Galimybė naudotis beviziu režimu net nebuvo galima, kadangi asmuo jau yra atvykęs į Lietuvą bent nuo 2023-07-24 (leidimo laikinai gyventi išdavimo data) ir 90 dienų laikotarpis įdarbinimo momentu buvo pasibaigęs. Asmuo negali legalizuoti savo buvimo Lietuvos Respublikoje bevizio režimo pagrindu, kol jam yra suteikta teisė čia laikinai gyventi kitu pagrindu, tai yra, jis negali naudotis keliomis teisėmis tuo pačiu metu. V. D. negalėjo būti įdarbinamas bevizio režimo pagrindu, kol galiojo laikinas leidimas gyventi, išduotas tarpininkaujant UAB „Transgesta“. UAB „Kamida” įdarbino asmenį, kuris turėjo teisę būti Lietuvoje laikino leidimo pagrindu, o ne kaip asmenį, kuriam taikomas bevizis režimas. Be to, įdarbinimo metu asmuo nebuvo nutraukęs darbinių santykių su UAB „Transgesta“ (šie darbo santykiai nutrūko 2023-11-30). Tokiais veiksmais pareiškėja pažeidė UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje ir Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytus reikalavimus.

Paaiškino, kad teisės aktai numato supaprastintą Ukrainos piliečių, kurie pasitraukė iš Ukrainos dėl Rusijos Federacijos vykdomų karinių veiksmų, patekimo į darbo rinką tvarką, tačiau šios lengvatos taikomos asmenims, kurie dar neturi vizos, kelionės dokumento, leidimo laikinai gyventi, kelionės dokumento ar kito dokumento ar, kai sprendimas dėl jų teisinio statuso dar nepriimtas. Ukrainos pilietis jau turėjo išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir turėjo teisę dirbti. Ir darbdavys, ir pats darbuotojas Migracijos departamentui teikė prašymą dėl darbdavio keitimo. Taigi, šiuo atveju, minėtos lengvatos nėra taikomos. Nutarimu teisingai konstatuota juridinio asmens kaltė ir ji yra įrodyta visa apimtimi. Be to, atkreipė dėmesį, kad kai asmuo pretenduoja į mažesnės nuobaudos paskyrimą, nei sankcijoje numatyta minimali, jis turėtų pripažinti pažeidimą (jo neginčyti).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Sprendimų projektų skyrius 2024-03-16 raštu Nr. 24SD4942 „Dėl informacijos pateikimo“ Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai pateikė duomenis, jog Ukrainos pilietis V. D. nuo 2023-11-29 iki 2024-02-07 dirbo UAB „Kamida“. UAB „Kamida“ Migracijos departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl užsieniečio įdarbinimo, o užsienietis 2023-11-22 pateikė prašymą pakeisti darbdavį. Pažymėjo, kad užsienio pilietis buvo įdarbintas UAB „Kamida“ Migracijos departamentui nepriėmus sprendimo leisti pakeisti darbdavį.

UAB „Kamida“ 2024-03-27 VDI pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2023-11-28 V. D. teikė prašymą Migracijos departamentui keisti darbdavį, todėl 2023-11-29 įmonė jį įdarbino, kadangi Ukrainos piliečiams taikomos lengvatos ir, turint pasą su biometriniais duomenimis, leidžiama dirbti tris mėnesius.

Atlikusi tyrimą Inspekcija juridiniam asmeniui UAB „Kamida“ surašė 2024-04-17 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UĮPPJ1587-0022, kuriame konstatavo, kad UAB „Kamida“ nuo 2023-11-29 iki 2024-02-07 įdarbindama Ukrainos pilietį V. D., turintį laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, nesilaikė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų, t. y. užsienietis dirbo ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Laikinas leidimas gyventi užsieniečiui buvo išduotas tarpininkaujant UAB „Transgesta“, kuri įsipareigojo jį įdarbinti. Atsakovė konstatavo, kad pareiškėja įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, vadovaudamasi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi, 2024-05-07 nutarimu Nr. NUĮPBJ 33385 paskyrė juridiniam asmeniui UAB „Kamida“ finansinę sankciją – 200 Eur baudą – už tai, kad UAB „Kamida“ pažeidė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalies nuostatas. Inspekcija Nutarime nustatė, kad užsienietis UAB „Kamida“ buvo įdarbintas 2023-11-29, o darbo santykiai tarp užsieniečio ir UAB „Transgesta“ nutrūko 2023-11-30. Leidimas užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje išduotas tarpininkaujant UAB „Transgesta“ nebuvo panaikintas, Migracijos departamentas nebuvo priėmęs sprendimo leisti pakeiti darbdavį.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2023-07-01 iki 2024-05-31) bei Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (akto redakcija, galiojusi nuo 2024-01-01 iki 2024-06-08) nuostatos.

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šios įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas sąlygas, o tais atvejais, kai turi būti priimtas šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodytas Užimtumo tarnybos sprendimas, patikrinęs, ar šis sprendimas priimtas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Šis sprendimas galioja vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos.

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalį, Valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui arba įmonei, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, baudą nuo 200 iki 400 Eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

Byloje nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad UAB „Kamida“ įdarbino Ukrainos pilietį V. D., kai šiam asmeniui buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje tarpininkaujant UAB „Transgesta“, t. y. užsienietis dirbo ne pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Taigi, užsieniečio įdarbinimo UAB „Kamida“ metu (2023-11-29), minėtas asmuo nebuvo nutraukęs darbinių santykių su UAB „Transgesta“, o pagal UTPĮ 62 straipsnio 4 dalį, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija Nutarimu paskirtą nuobaudą ir tvirtina, kad teisės aktai nenustato darbdaviams pareigos prieš įdarbinant darbuotoją išsiaiškinti, ar jis nedirba pas kitą darbdavį. Tačiau teismas pažymi, kad pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai įdarbinant trečiosios šalies pilietį, nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų. Įstatymo leidėjas, iškeldamas sąlygas, kuriomis darbuotojas (užsienietis) gali dirbti, įpareigoja ir darbdavį laikytis UTPĮ nustatytų užsieniečio įdarbinimo sąlygų. Būtent šie reikalavimai ir suponuoja darbdaviui pareigą įsitikinti, ar darbuotojas atitinka įstatyme numatytas sąlygas, nes tik nuo darbdavio valios priklauso, ar darbuotojas gali pradėti dirbti ir, ar atsiras pažeidimas.

Pareiškėja ginčija Nutarimu paskirtą nuobaudą ir teigia, kad teisės aktai numato supaprastintą Ukrainos piliečių, turinčių pasą su biometriniais duomenimis, patekimą į darbo rinką tvarką. Kita vertus, pareiškėja tuo pačiu pažeidimą pripažįsta ir pažymi, kad sankcija yra per griežta ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui.

Pagal UTPĮ 11 straipsnio 2 dalį, užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki užsienietį įdarbinant UAB „Kamida“, jam jau buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje darbo UAB „Transgesta“ pagrindu. Iš VSDFV informacinės sistemos išrašų matyti, kad užsienietis UAB „Transgesta“ dirbo nuo 2023-06-16. Vadinasi, sudarant darbo sutartį su UAB „Kamida“ (2023-11-27), 90 dienų buvimo Lietuvos Respublikoje (ir kitose Šengeno valstybėse) laikotarpis jau buvo pasibaigęs. Taigi, asmuo negalėjo būti įdarbinamas bevizio režimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju UAB „Kamida” įdarbino asmenį, kuris turėjo teisę būti Lietuvoje laikino leidimo pagrindu, o ne kaip asmenį, kuriam taikomas bevizis režimas. Bevizio režimo ar kitos išlygos taikomos tik tiems asmenims, kurie atvyko į šalį neturėdami kitokio teisėto pagrindo buvimui joje. Nustačius, kad užsieniečio įdarbinimo UAB „Kamida“ metu (2023-11-29), minėtas asmuo nebuvo nutraukęs darbinių santykių su UAB „Transgesta“, Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto pažeidimas laikytinas įrodytu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016-03-09 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai buvo paskirta savo dydžiu minimali bauda. Teismo vertinimu, įdarbinimas trečiosios šalies piliečio, kuriam išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje tarpininkaujant kitam juridiniam asmeniui, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas buvo padarytas ir nėra pagrindo išvadai, kad pažeidimas gali būti vertinamas kaip nepavojingas. Be to, pareiškėja tarptautinio transporto ir logistikos srityje dirba ne pirmus metus, todėl teismo vertinimu, prieš sudarant darbo sutartį su trečiosios šalies piliečiu ir leidžiant jam dirbti bendrovės naudai, privalėjo įsitikinti, kad tokio asmens įdarbinimas bus teisėtas ir nepažeis teisės aktų, reglamentuojančių užsieniečių – trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, reikalavimų. Tokiais pareiškėjos veiksmais buvo daroma žala nustatytai valdymo tvarkai ir valstybės nustatytai tinkamai užsieniečių įdarbinimo kontrolės mechanizmo veiklai, taigi nėra pagrindo išvadai, kad paskirta nuobauda prieštarauja teisingumo, proporcingumo principams.

Pareiškėjos nurodoma aplinkybė, kad Nutarimas jai sukelia itin neigiamas pasekmes, nes pareiškėja neturės galimybės vienerius metus įdarbinti užsieniečių, o tai galimai sukels rimtas ekonomines pasekmes bendrovės veiklai, neįtakoja skundžiamo Nutarimo pagrįstumo ir neatleidžia pareiškėjos nuo atsakomybės. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens (juridinio), padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas (ar jos neskyrimas) šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, atsakomybėn patraukta bendrovė privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas pasekmes, o to nepadarius, ji prisiėmė šių pasekmių riziką. Teismo vertinimu, atsakovė, nustačiusi pažeidimą, susijusį su užsieniečio įdarbinimu, tinkamai vadovavosi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalimi ir pagrįstai skyrė pareiškėjai sankcijoje numatytą baudą.

Pareiškėjos teigimu, Nutarime yra tik formaliai nurodytas teisinis ir faktinis pagrindas, tačiau nėra įvardintos ir detalizuotos tokiam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei sprendimo motyvai.

Aiškindamas VAĮ 10 straipsnį (ankstesnės redakcijos VAĮ 8 straipsnis), reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014-12-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.).

Teismo vertinimu, atsakovės priimtas Nutarimas pareiškėjos atžvilgiu atitinka VAĮ reikalavimus – jame nuosekliai išdėstytos faktinės aplinkybės, atliktas jas patvirtinančių įrodymų vertinimas, nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriais pasireiškė pareiškėjos atžvilgiu nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjos atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Nutarimas yra priimtas kompetentingo subjekto, teisiškai pagrįstas, motyvų išdėstymas pakankamas, todėl teismas neturi pagrindo jį naikinti. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ginčijamas nutarimas, kuriuo pareiškėjai skirta 200 Eur bauda, yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos išdėstytais argumentais, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-09-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas nėra tenkinamas, nėra pagrindo pareiškėjai priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kamida“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.