- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-10-29
- Bylos Nr.
- 1-222-737/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00124-2012-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jūratė Petraškienė
- Kaltinamasis
- D. G.
- Kategorijos
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Petraškienė, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, spec. vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 str. 1 d., ir Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Donato Puzino pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. G., laikotarpiui nuo 2008-01-01 iki 2009-03-26 dirbdama IĮ „(duomenys neskelbtini)“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini). buhaltere, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 11 straipsnio „Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą“ (2007-06-07 Nr. X-1178 redakcija) 1 dalį „Už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą, vadovas, arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą“, 14 straipsnio „Apskaitos dokumentų pasirašymas“ 2 dalį „Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.“, būdama atsakinga už bendrovės buhalterinių įrašų teisingumą, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą:
pažeisdama LR finansų ministro 2005-02-04 įsakymu Nr.1K-040 patvirtintų „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisyklių“ 3 punktą „Ūkio subjektai, tvarkydami buhalterinę apskaitą, vadovaujasi LR buhalterinės apskaitos įstatymu, šiomis taisyklėmis ir bendraisiais apskaitos principais...“, 4 punktą „Ūkio subjektai, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai arba turi samdomų darbuotojų ataskaitiniais arba praėjusiais ataskaitiniais metais, buhalterinę apskaitą tvarko darydami dvejybinį įrašą“, LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 3 dalį „Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą.“, 7 straipsnio „Sąskaitų planas“ 3 dalį (2007-06-21 Nr. X-1178 redakcija) „Ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Jį tvirtina to ūkio subjekto vadovas.“, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1, 2 ir 3 dalį, kuriose nurodyta, kad „1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. 2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. 3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.“, nustatyta tvarka buhalterinės apskaitos netvarkė: nesudarė apskaitos registrų, kuriuose privalėjo dvejybiniu įrašu registruoti apskaitos dokumentus, iš viso tvarkė tik banko pinigų mokėjimo - gavimo žurnalus, kasos knygą, kasos išlaidų dokumentus. Tvarkydama 2008 m. 01-10 mėn. pinigų mokėjimo ir pinigų gavimo žurnalus, patvirtintus finansų ministerijos 1994-02-28 raštu Nr.17 N „Dėl tipinių finansinės apskaitos registrų“, kuris LR finansų ministerijos 2005-01-04 pranešimu Nr.13K-001 buvo pripažintas negaliojančiu, atliko ne visus įrašus, juos atliko klaidingai, neprisilaikant LR finansų ministerijos 1994-02-28 rašte Nr. 17 N nurodytų reikalavimų; pažeisdama LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 28 punktą, nurodantį, kad neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys kasos knygos nepildo, o kasos operacijas įrašo į apskaitos registrus, apskaitos registrų netvarkė, o surašytus kasos pajamų ir išlaidų orderius registravo tvarkytoje kasos knygoje, tačiau ją pildė nevykdydama LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punkto, kuriame nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ ir 17 punkto, kuriame nurodyta, kad „Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną orderį“:
2008-01-25 kasos išlaidų orderiu Nr. 15 įformino, kad M. S. V. iš kasos buvo išduota 70000,00 Lt, ir šiame orderyje, kad pinigai gauti, pasirašė pinigų gavėjas, tačiau kasos knygoje šio išlaidų orderio neįrašė, dėl ko šia 70000,00 Lt suma buvo nepagrįstai padidintas apskaitytas pinigų likutis kasoje;
2008-03-18 kasos išlaidų orderiu b/n iš kasos buvo nurašyta 1200,00 Lt, kurie buvo įnešti į banko sąskaitą, tačiau kasos knygoje šio išlaidų orderio neįrašė, dėl ko šia 1200,00 Lt suma buvo nepagrįstai padidintas pinigų likutis kasoje;
2008-10-03 kasos pajamų orderiu AMV Nr. 00052 buvo užpajamuoti iš banko sąskaitos išimti 8000,00 Lt, tačiau kasos knygoje šią sumą įrašė ne į kasos pajamas, bet į išlaidas, dėl ko apskaitytas pinigų likutis kasoje buvo nepagrįstai sumažintas 16000,00 Lt;
Pagal sudarytą 2008-11-18 atlyginimų mokėjimo žiniaraštį Nr.19b kasos knygoje be gavėjo parašo nurašė Š. K. priskaitytą 511 Lt atlyginimo sumą, septyniais atvejais pagal įformintus kasos išlaidų orderius: 2008-03-12 Nr. 65, 2008-03-18 Nr. 73, 2008-03-19 Nr. 77, 2008-03-31 Nr. 83, 2008-08-25 Nr. 228, 2008-11-13 Nr. 413, 2008-11-27 Nr. 455 kasos knygoje sąskaitų apmokėjimui pinigines lėšas 7415,78 Lt nurašė be pateisinamųjų – apmokėjimo dokumentų. Septyniais atvejais pagal pateiktus kitų įmonių apmokėjimo dokumentus kasos išlaidų orderių nesurašė arba juose klaidingai nurodė išduodamas sumas:
pagal VK „(duomenys neskelbtini)“ 2008-08-18 PVM sąskaitą-faktūrą JOTR Nr.1030300 už armatūrą per kasos aparatą pagal čekius apmokėta 450,25 Lt ir 315,00 Lt, o 2008-08-18 kasos išlaidų orderiu A. M. sąskaitos apmokėjimui įformintas pinigų išdavimas 450,25 Lt, t.y. 315,00 Lt mažiau;
pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-10-02 PVM sąskaitą-faktūrą GIO Nr. 3782 už statybos prekes apmokėta per kasos aparatą 424,80 Lt, tačiau iš kasos apmokėjimui ši suma nenurašyta;
pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-10-24 PVM sąskaitą-faktūrą MAK Nr. 00334696 už prekes apmokėta per kasos aparatą 79,80 Lt, tačiau iš kasos apmokėjimui ši suma nenurašyta;
pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-06 PVM sąskaitą-faktūrą SS Nr. 26119400868 už prekes apmokėta per kasos aparatą 531,45 Lt, tačiau 2008-11-06 kasos išlaidų orderiu Nr. 387 A. M. apmokėjimui išduota 631,45 Lt, t.y. 100 Lt daugiau;
pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-11 PVM sąskaitą-faktūrą SGD Nr. 0007241 priskaityta už prekes apmokėti 873,84 Lt, tame skaičiuje 133,30 Lt PVM, ir per kasos aparatą apmokėta 873,84 Lt, o šios sąskaitos apmokėjimui A. M. 2008-11-11 išduota kasos išlaidų orderiu Nr. 402 - 873,84 Lt ir kasos išlaidų orderiu Nr. 405 - 133,30 Lt, t.y. 133,30 Lt daugiau;
pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-14 PVM sąskaitas-faktūras KG Nr. 0114848, Nr. 0114852, Nr. 0114869 ir Nr. 0114858 už rūsio sienų blokus per kasos aparatą apmokėta iš viso 10625,78 Lt, o 2008-11-14 kasos išlaidų orderiu Nr. 418 A. M. įformintas išdavimas tik sąskaitos Nr. 0114869 apmokėjimui 2656,44 Lt, t.y. 7969,34 Lt mažiau;
pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-06 PVM sąskaitą-faktūrą SDK Nr. 0006329 2008-11-28 pinigų priėmimo kvitu BLA Nr. 7275617 apmokėta 540,03 Lt, o 2008-11-06 kasos išlaidų orderiu Nr. 458 A. M. sąskaitos apmokėjimui įformintas išdavimas 54,03 Lt, t.y. 486,00 Lt mažiau.
Dėl šių buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2009-03-26 negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Kaltinimas D. G. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. grindžiamas šiais duomenimis:
2009-11-18 FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Kauno apskrities skyriaus specialisto išvada Nr. 5-2/163 „Dėl IĮ (duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos dokumentinio tyrimo rezultatų nustatyta, kad tvarkant buhalterinę apskaitą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė LR finansų ministro 2005-02-04 įsakymu Nr.1K-040 patvirtintų „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisyklių“ 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai, tvarkydami buhalterinę apskaitą, vadovaujasi LR buhalterinės apskaitos įstatymu, šiomis taisyklėmis ir bendraisiais apskaitos principais...“, nes LR buhalterinės apskaitos įstatyme (2001-11-06 Nr.IX-574) nurodyta tvarka buhalterinės apskaitos netvarkė: nesudarė buhalterinių sąskaitų plano ir apskaitos registrų, kuriuose privalėjo dvejybiniu įrašu registruoti apskaitos dokumentus. Tuo IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė aukščiau nurodytų „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinės apskaitos taisyklių“ 4 punkto, kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai, kurie yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai arba turi samdomų darbuotojų ataskaitiniais arba praėjusiais ataskaitiniais metais, buhalterinę apskaitą tvarko darydami dvejybinį įrašą“, o taip pat LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-574) reikalavimus :
- 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas“ 3 dalies, kurioje nurodyta, kad: „Ūkio subjektai, tvarkydami apskaitą, daro dvejybinį įrašą.“
- 7 straipsnio „Sąskaitų planas“ 3 dalies (redakcija pagal 2007-06-21 Nr.X-1178), kurioje nurodyta, kad „Ūkio subjektas susidaro savo sąskaitų planą. Ji tvirtina to ūkio subjekto vadovas.“;
- 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1,2 ir 3 dalies, kuriose nurodyta, kad:
„1. Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose.
2. Apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius.
3. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo.“
Tiriamuoju laikotarpiu įmonėje buhaltere dirbusi D. G. 2009-10-21 pateiktame paaiškinime teigia, kad tvarkė banko pinigų mokėjimo - gavimo žurnalus, kasos knygą, kasos išlaidų dokumentus. Daugiau kitos buhalterinės apskaitos netvarkė.
Tyrimui pateikti buhalterės tvarkyti 2008 m. 01-10 mėn. pinigų mokėjimo ir pinigų gavimo žurnalai buvo patvirtinti LR finansų ministerijos 1994-02-28 raštu Nr.17 N „Dėl tipinių finansinės apskaitos registrų“, kuris LR finansų ministerijos 2005-01-04 pranešimu Nr.13K-001 buvo pripažintas negaliojančiu. Tačiau ir šiuose žurnaluose padaryti ne visi įrašai ir jie atlikti klaidingai, neprisilaikant LR finansų ministerijos 1994-02-28 rašte Nr.17 N nurodytų reikalavimų (detaliau Išvados 27 lape).
LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 28 punkte nurodyta, kad neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys kasos knygos nepildo, o kasos operacijas įrašo į apskaitos registrus. Tuo tarpu įmonė apskaitos registrų netvarkė, o surašytus kasos pajamų ir išlaidų orderius registravo tvarkytoje kasos knygoje.
Nustatyti 3 atvejai, kai kasos dokumentai nebuvo įrašyti į kasos knygą arba joje buvo padaryti klaidingi įrašai:
2008-01-25 kasos išlaidų orderiu Nr.15 įforminta, kad M. S. V. iš kasos buvo išduota 70000,00 Lt, ir šiame orderyje, kad pinigai gauti, pasirašė pinigų gavėjas, tačiau kasos knygoje šis išlaidų orderis nebuvo įrašytas, dėl ko šia 70000,00 Lt suma buvo nepagrįstai padidintas apskaitytas pinigų likutis kasoje;
2008-03-18 kasos išlaidų orderiu b/n iš kasos buvo nurašyta 1200,00 Lt, kurie buvo įnešti į banko sąskaitą, tačiau kasos knygoje šis išlaidų orderis nebuvo įrašytas, dėl ko šia 1200,00 Lt suma apskaitytas buvo nepagrįstai padidintas pinigų likutis kasoje;
2008-10-03 kasos pajamų orderiu AMV Nr. 00052 buvo užpajamuoti iš banko sąskaitos išimti 8000,00 Lt, tačiau kasos knygoje ši suma buvo įrašyta ne į kasos pajamas, bet į išlaidas, dėl ko apskaitytas pinigų likutis kasoje buvo nepagrįstai sumažintas 16000,00 Lt.
Dėl šių priežasčių apskaitytas piniginių lėšų likutis įmonės kasos knygoje 2009-01-01 datai buvo iš viso nepagrįstai padidintas 55200,00 Lt (70000+1200-16000).
Tyrimo metu ištaisius nustatytus pažeidimus, t.y. kasos knygoje pagal neįskaitytus kasos išlaidų orderius 2008-01-25 Nr.15 ir 2008-03-18 b/n padidinus išlaidas 70000,00 Lt ir 1200,00 Lt, iš viso pagal įformintus kasos pajamų ir išlaidų orderius nustatytas neigiamas pinigų likutis kasoje 2008-03-01 datai - 8316,36 Lt (įmonės apskaityta 61683,64 Lt, t.y. 70000,00 Lt daugiau), 2008-04-01 datai - 13682,67 Lt (įmonės apskaityta 57517,33 Lt, t.y. 71200,00 Lt daugiau), 2008-05-01 datai - 1639,68 Lt (įmonės apskaityta 69560,32 Lt, t.y. 71200,00 Lt daugiau), 2008-06-01 datai – 53894,39 Lt (įmonės apskaityta 17305,61 Lt, t.y. 71200,00 Lt daugiau) ir 2008-07-01 datai – 71199,51 Lt (įmonės apskaityta 0,49 Lt, t.y. 71200,00 Lt daugiau). Tai reiškia, kad mokėjimai buvo vykdomi iš kasos knygoje neapskaitytų piniginių lėšų.
Kasos knygą tvarkė ir joje pasirašė buhalterė D. G., o kasininko vardu kasos knyga nepasirašyta (1 t. 59-97 b. l.).
2. Pačios kaltinamosios D. G. parodymais nustatyta, kad ji 1980 metais baigė (duomenys neskelbtini), buhalterinės apskaitos specialybę. Buhaltere UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti apie 1997 – 1998 metus. Pati studijavo įvairią buhalterinę literatūrą, pinigų neturėjo vykti į kursus. 2007 m. dirbti buhaltere pakvietė M. S. V. į savo įmonę „(duomenys neskelbtini)“. Su ja M.S. V. sudarė darbo sutartį. Buhalterinę IĮ “ (duomenys neskelbtini)“ apskaitą ji vesdavo namie, M.S. V. jai atveždavo buhalterinius dokumentus, ji suvesdavo į registrus ir jiems grąžindavo. Jei M.S. V. būdavo išvykęs, jai dokumentus atveždavo pardavimo ar komercijos vadovas A. M.. Kur buvo saugomi įmonės buhalteriniai dokumentai ji nežino. Įmonėje kasininkas įsakymu nebuvo paskirtas. Ji tvarkė kasos knygą bei pagal jai pateiktus dokumentus ji išrašydavo kasos išlaidų orderius bei kvitus. Kelis kartus yra išrašiusi kasos pajamų orderius, kai M.S. V. atnešdavo banko sąskaitos išrašą ir pagal jį matydavo, kad jis iš sąskaitos paėmęs grynus pinigus. Tačiau ji nežinodavo, kur jis tuos pinigus naudodavo. Įmonės grynų pinigų ji netvarkė, juos tvarkydavo savininkas M.S. V.. Jis juos taip pat įnešdavo į banką ar paimdavo iš banko. Kiek įmonė turėjo sąskaitų bankuose ji nežino. Ji prašydavo, kad M.S. V. pateiktų banko sąskaitų išrašus, tačiau M.S. V. ne visada juos pateikdavo ir todėl ji ne visada matydavo pinigų judėjimą banko sąskaitose, negalėjo susitikrinti ar išrašyti dokumentų. Ji niekada neišrašė jokių sąskaitų. Visą buhalterinę apskaitą tvarkė tik pagal jai pateikiamus dokumentus. Būdavo, kad dokumentus pateikdavo jau po laiko ir ji turėdavo taisyti PVM deklaracijas. D. G. teigia, kad juodraštinį įmonės buhalterinių sąskaitų planą buvo sudariusi, tačiau ji negaudavo sąskaitų iš M.S. V. laiku, jis pateikdavo kartais po mėnesio, dviejų, sakydamas, kad nespėja paimti, pamiršta, visaip atsiprašinėja, o ji negalėdavo jų suvesti. Pastoviai reiktų ją koreguoti, ji būtų netiksli. Todėl ji sąskaitų plano ir registrų dvejybiniais įrašais nevedė. Įmonėje tvarkė pinigų mokėjimo ir pinigų gavimo žurnalus, kurie jau buvo pripažinti negaliojančiais, nes tokie žurnalai (atskiri lapai) buvo atšviesti įmonėje, jie buvo ir todėl ji juos pildė. Apie tai, kad jie negaliojantys, ji nepagalvojo. Juos pildė su klaidomis, dokumentų nepateikdavo laiku, dažniausiai dokumentai buvo pateikiami paskutinę dieną, pavyzdžiui pateikdavo paeito ar dar ankstesnio mėnesio sąskaitą su čekiu, t.y. pinigus sumokėjo grynais, o ji jau suvedusi kasos knygą, tai per naktį turėdavo viską suvesti iš naujo, perrašyti ir pateikti VMI ataskaitas. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-08-18 PVM sąskaitą faktūrą JOTR Nr. 1030300 pagal kasos aparato čekius apmokėta 450,25 Lt ir 315,00 Lt, o ji A. M. sąskaitos apmokėjimui įformino pinigų išdavimą 450,25 Lt todėl, kad jai tikriausiai nepateikė laiku antro čekio. Kas A. M. duodavo grynus pinigus ji teigia nežinanti, ji grynų pinigų nematydavo. Analogiškai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitomis. Išrašydama 2008-11-06 kasos išlaidų orderį Nr. 387 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą SS Nr. 26119400868 suklydo, vietoj 531,45 Lt išrašė orderį 631,45 Lt. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-11-11 PVM sąskaitą faktūrą SDG Nr. 0007241 išrašė suklydusi ir sąskaitoje nurodytai PVM sumai (133,30 Lt) kasos išlaidų orderį. Pagal UAB „Kauno gelžbetonis“ 2008-11-14 sąskaitas faktūras negalėjo išrašyti visų kasos išlaidų orderių, nes nepadavė visų laiku. Pagal UAB „Stogo dangų arsenalas“ 2008-11-06 PVM sąskaitą faktūrą SDK Nr. 0006329 2008-11-06 kasos išlaidų orderyje nurodė vietoj 540,03Lt - 54,03Lt. Tai galiu paaiškinti kaip klaidą, atsiradusią greičiausiai dėl didelio nuovargio, pateikus daug sąskaitų faktūrų prieš pat ataskaitų pateikimą. Dėl aplaidžiai tvarkytos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ji labai gailisi, ją tvarkė pagal pateikiamus dokumentus, direktoriaus prašė kad jie būtų pateikiami laiku, bet vis tiek juos pateikdavo pavėlavus. Išeiti iš darbo negalėjo, nes neturėjo kito pajamų šaltinio (2 t. 20 b. l.).
3. 2010-09-10 specialistės M. M. paaiškinimais, kuriais nustatyta, kad 2009-12-29 specialisto išvadoje Nr. 5-2/188 dėl ūkininko V. K. ūkinės finansinės veiklos dokumentinio tyrimo rezultatų nustatė, kad už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-05-31 iš dalies negalima nustatyti ūkininko V. K. ūkio veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Detalizuojant nustatytus pažeidimus, dėl kurių iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio specialistė nurodė, kad:
ūkininkas V. K. pagal apskaitos dokumentus atskirai netvarkė ilgalaikio turto, atsargų, t.y. pirktų prekių ir medžiagų apskaitos, atsiskaitymų su tiekėjais ir pirkėjais, bei pelno (nuostolių) apskaitos; V. K. kasos ir banko piniginių lėšų apskaitos registruose pajamas ir išlaidas registravo ne pagal apskaitos dokumentus, o įrašydavo kiekvienos dienos pajamų ir išlaidų suvestinius duomenis;ūkinės operacijos buvo klaidingai registruojamos apskaitos registruose: vietoje iš pirkėjų gautų pajamų už paslaugas gyventojų pervestos piniginės lėšos buvo apskaitytos įnašų skiltyje kartu su V. K. asmeniniais įnašais, o fiziniams asmenims grąžinamos paskolintos lėšos buvo apskaitytos ne kaip grąžintos skolos, o savo reikmėms panaudotos lėšos, dėl to iš dalies negalima nustatyti ūkininko įsipareigojimų dydžio ir struktūros; dėl nepateiktų AB DnB NORD banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 2007 m. 01-12 mėn. ir 2008 m. 10 mėn. – 2009 m. 05 mėn. apskaitos registrų, iš dalies negalima nustatyti ūkininko ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;V. K. kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ statybos darbai ūkininko buhalterinėje apskaitoje buvo apskaityti pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ surašytas PVM sąskaitas-faktūras be pateisinamųjų dokumentų, t.y. be sudarytų atliktų darbų aktų, kuriuose turėjo būti apskaičiuoti faktiškai atliktų darbų kiekiai ir kainos ir iš kurių būtų galima nustatyti PVM sąskaitose-faktūrose įformintų atliktų darbų vertės pagrįstumą, t.y. PVM sąskaitose-faktūrose įformintos ūkinės operacijos nepagrįstos apskaitos dokumentais, dėl to iš dalies negalima nustatyti ūkininko veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu 72 553,00 Lt sumai (61485,59 Lt be PVM) sudarytą lauko elektros tinklų sąmatą IĮ „(duomenys neskelbtini)“ lauko elektros darbų neatliko, o IĮ „(duomenys neskelbtini)“ surašytose PVM sąskaitose – faktūrose: 2008-10-14 AMV Nr. 0044, 2008-10-20 AMV Nr. 0046, 2008-11-09 AMV Nr. 0049 buvo įformintos neįvykusios ūkinės operacijos apie V. K. kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“ IĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliktus elektros darbus už 54 491,53 Lt (be PVM) sumą, už kuriuos buvo pilnai įformintas apmokėjimas, nors faktiškai IĮ „AMV statybų sprendimai“ pavedimu V. Š. individuali įmonė atliko vidaus elektros instaliacijos darbus tik už 8 699,83 Lt (be PVM) sumą, dėl to iš dalies negalima nustatyti ūkininko ūkio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros; laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-05-31 102 atvejais į V. K. AB DnB NORD banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojams už įvairias paslaugas, nurodant mokėjimo paskirtį: avansas, užstatas, sąskaitos papildymas, už patalpų ir sodybos nuomą, už vestuves, už pavėsinę, namelius, pirtį ir pan. pervedus iš viso 60 915,00 Lt, jiems už paslaugas apskaitos dokumentai, t.y. PVM sąskaitos - faktūros išrašytos nebuvo, dėl ko ūkininko gautos pajamos nebuvo apskaitytos apskaitos registruose, o už šias paslaugas apmokėjimai grynaisiais pinigais nebuvo apskaitomi kasos dokumentuose, dėl to iš dalies negalima nustatyti ūkininko ūkio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros;devyniais atvejais, nurodant mokėjimo paskirtį „pervedamos lėšos, sąskaitos papildymas, siuntinys, dovanų“ iš AB DnB NORD banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta gyventojams iš viso 43 930,00 Lt, tačiau apskaitos dokumentai, už ką išvardintiems gyventojams buvo pervestos piniginės lėšos, nesurašyti. Iš jų nustatyta, kad V. T., a/k (duomenys neskelbtini) už atliktus statybos darbus buvo pervesta iš banko sąskaitos 10000 Lt ir sumokėta grynaisiais pinigais 2000 Lt, tačiau atlikti statybos darbai, t.y. įvykusi ūkinė operacija apskaitos dokumente nebuvo įforminta, o sumokėti grynieji pinigai nebuvo įforminti apmokėjimo dokumente-kasos išlaidų orderyje, dėl to iš dalies negalima nustatyti ūkininko ūkio veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (2 t. 14-16 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad byloje visiškai įrodyta, kad D. G. padarė jai inkriminuotą nusikaltimą ir jos veika pagal LR BK 223 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.
Prokuroras siūlo skirti D. G. 16 MGL (2080,00 Lt) baudą, įpareigojant ją sumokėti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Kaltinamoji D. G. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl siūlomos baudos dydžio sutinka ir prašo leisti sumokėti baudą per 12 mėnesių laikotarpį (2 t., b.l.184).
Skiriant bausmę kaltinamajami, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe byloje pripažintina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslas kaltinamajai gali būti pasiektas už jos padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą.
Procesas užbaigtinas teismo baudžiamuoju įsakymu. D. G. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. skirtina 16 MGL – 2080,00 Lt (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties litų) dydžio bauda.
Atsižvelgiant į D. G. prašymą, baudos mokėjimas išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui, pirmus 11 (vienuolika) mėnesių mokant po 170,00 Lt kas mėnesį, o paskutinį 12 (dvyliktą)- sumokant 210,00 Lt, mokėjimus pradedant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina D.G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Civilinio ieškinio nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420-421 str., teismas
nusprendžia:
D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 223 str. 1 d. (aplaidus apskaitos tvarkymas) ir nubausti ją 16 MGL – 2080,00 Lt (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties litų) dydžio bauda.
D. G. paskirtos 2080,00 Lt (dviejų tūkstančių aštuoniasdešimties litų) baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui pirmus 11 (vienuolika) mėnesių mokant po 170,00 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt litų) kas mėnesį, o paskutinį 12 (dvyliktą)- sumokant 210,00 Lt (du šimtus dešimt litų), mokėjimus pradedant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Paskirtą baudą mokėti - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801 ir banko kvitą pristatyti teismo raštinės darbuotojui. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota įstatymų nustatyta tvarka -priverstinai per antstolį.
Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti Ž. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamajai, jog ji nesutikdama su jai paskirta bausme teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Jonavos rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir negali būti skundžiamas.