- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- 1S-57-966/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00115-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. P. teistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir jam, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ši bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nuosprendžiu ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartimi ir paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2014 m. balandžio 27 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 26 d.
2. (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisijos nutarime atkreiptas dėmesys, kad nuteistasis iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir stengiasi mažinti su nusikalstamu elgesiu susijusius poreikius, pataisos įstaigoje įgijo profesiją. Tačiau neįgijo vidurinio išsilavinimo, nesimoko, iš dalies atpažįsta problemines sritis ir su nusikalstamu elgesiu susijusius veiksnius, nusikalstamo elgesio rizika yra 77 balai, rizika sumažėjo nežymiai. Įvertinusi šias aplinkybes Komisija sprendė, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
3. Marijampolės apylinkės teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. P. skundą, 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi skundą atmetė. Nutartyje teismas pritarė Komisijos pateiktam vertinimui, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama taikyti lygtinį paleidimą. Teismas pažymėjo, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti išvadą, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės šiuo atveju nėra nustatytos.
4. Nuteistasis A. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jam būnant (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija du kartus pritarė jo lygtiniam paleidimui, tačiau teismas nutarimų nepatvirtino. Perkėlus iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į (duomenys neskelbtini) pataisos namus nebuvo atliktas naujas vertinimas pagal OASys metodiką, dėl to nebuvo nustatytos nuteistojo pastangos keistis. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose Komisija nepritarė lygtiniam paleidimui, nors nuteistojo elgesys ne pablogėjo, o pagerėjo.
4.2. Nuteistojo teigimu, teismas nutartyje klaidingai nurodė, kad paskutinė nuobauda gauta prieš tris mėnesius, kadangi paskutinį kartą baustas 2017 m. gegužės mėnesį. Tikrovės neatitinka ir teiginys, kad nuteistasis nebetęsia mokslų, kadangi mokosi dvyliktoje klasėje. Atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą nėra susijęs su elgesio pablogėjimu, todėl nuteistasis jaučiasi diskriminuojamas, kadangi stengiasi pasitaisyti, keičiasi. Šiuo metu yra atlikęs didžiąją dalį paskirtos bausmės, suprato, kad darydamas nusikaltimus elgėsi blogai.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. P. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Nuteistasis A. P. yra atlikęs įstatyme nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau duomenys apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, elgesį viso bausmės atlikimo metu, su mąstymu, požiūriu susijusios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad A. P. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir ši pažanga yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui.
8. Nuteistojo A. P. nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką vertinimo išvada parengta 2019 m. lapkričio 14 d. Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriuje. Todėl atmetamas, kaip nepagrįstas ir byloje esantiems duomenims prieštaraujantis nuteistojo teiginys, kad perkėlus jį iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas nebuvo atliktas. Išanalizavus Socialinio tyrimo išvadą, kitus rašytinius bylos duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nuteistasis A. P. šiuo metu dar neatitinka visų BVK 157 straipsnyje numatytų lygtinio paleidimo taikymo sąlygų.
9. Remiantis BVK 157 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu būtina sąlyga lygtinio paleidimo taikymui yra manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas (redakcija nuo 2015 m. rugpjūčio 20 d.).
10. A. P. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo tik iš dalies. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo programose, įgijo specialybę, vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų po 2017 m. gegužės 31 d. nepažeidė, konsultuojasi teisiniais, socialiniais-buitiniais klausimais, atliko gerbūvio darbus. Tačiau nuteistasis nelankė anoniminių alkoholikų grupių neigdamas šios priemonės tikslingumą, neįgijo vidurinio išsilavinimo (nesimoko), nedirba. Nuteistojo pateikta 2020 m. sausio 7 d. pažyma apie mokymąsi patvirtina, kad A. P. nuo 2019 m. gruodžio 4 d. mokosi (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokykloje pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, tačiau sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą yra vertinami tie duomenys, kurie yra aktualūs sprendimo priėmimo metu. 2019 m. lapkričio 22 d. priimant nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo nuteistasis nesimokė, ši aplinkybė kartu su kitais duomenimis buvo įvertinta, taigi skundą nagrinėjančiam teismui pateikta nauja informacija apie nuteistojo elgesio pokyčius po nutarimo netaikyti lygtinį paleidimą priėmimo nesudaro pagrindo šį nutarimą panaikinti.
11. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam nustatyti devyni riziką nusikalsti pakartotinai didinantys kriminogeniniai veiksniai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šiuo atveju kriminogeninių veiksnių nustatymas leidžia daryti išvadą, kad atitinkamos probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumą, bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos ir tai gali turėti įtakos nuteistojo tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti. Nors nuteistasis ir dalyvavo pozityvaus užimtumo programose (psichokorekcinėse grupėse „Bendravimo grupės“, psichoedukacinėje programoje „Streso ir emocijų valdymas“), esant nustatytam pakankamai nemažam kriminogeninių veiksnių skaičiui akivaizdu, kad dalyvavimas atitinkamose programose reikšmingos įtakos nuteistojo pozityviems pokyčiams, kaip ir nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimui, neturėjo. Tokią išvadą patvirtina ne tik tai, kad penki iš nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių yra kintantys, bet ir nustatyta 77 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal OASys metodiką priskiriama ne žemos, kaip to reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalis, o vidurinės rizikos grupei. Be to, nemažą nustatytos rizikos dalį – 32 balai – sudaro kintantys veiksniai, kuriuos nuteistasis savo pastangų dėka gali sumažinti arba iš viso eliminuoti. Socialinio tyrimo išvadoje fiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas nuo 83 balų iki 77 balų, tačiau šis pokytis nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių, kitų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste nelaikytinas rodančiu abejonių nekeliančią nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Socialinio tyrimo išvadoje taškų skaičiaus sumažėjimas siejamas su nuteistojo galimybe dirbti išėjus iš pataisos įstaigos, tačiau ne su paties nuteistojo elgesiu, jo pastangomis aktyviai dalyvauti pataisos procese ir taip mažinti jam nustatyta nusikalstamo elgesio riziką. Be to, esant duomenims apie nuteistojo ankstesnius teistumus (teistas aštuonis kartu) už tyčinius nusikaltimus, susijusius su siekiu neteisėtais būdais gauti finansinės naudos, analogiškų nusikaltimų darymu laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, darbinės patirties neturėjimu, duomenų apie pastangas įsidarbinti pataisos įstaigoje nebuvimu, kyla pagrįstų abejonių dėl to, kad galimybės įsidarbinti buvimas laisvėje iš tikrųjų skatins nuteistąjį elgtis tinkamai ir savo tikslų siekti tik tesėtais būdais.
12. Sprendžiant ar yra pagrindo manyti, kad lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, itin svarbus yra nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinimas. Per visą bausmės atlikimo laiką (nuo 2014 m. balandžio d.) nuteistasis A. P. vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė devynis kartus, buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, tame tarpe ir pakankamai griežtomis (uždarytas į baudos izoliatorių). Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas prisitaikyti prie nustatytos tvarkos, laikytis taisyklių ir paklusti teisėtiems reikalavimams yra svarbus faktorius, į kurį atsižvelgiama vertinant probacijos taikymo galimybę konkretaus asmens atžvilgiu. Lygtinis paleidimas neišvengiamai yra susijęs su tam tikrų pareigų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Šiuo atveju A. P. išimtinai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, pažeidimus nuo 2014 m. iki 2017 m. darė sistemingai, galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2018 m. vidurio, neskatintas nei karto. Nors apylinkės teismo nutartyje iš tikrųjų klaidingai nurodyta, kad paskutinį katą nuteistasis baustas prieš tris mėnesius iki nutarties priėmimo (2019 m. gruodžio 11 d. pažymoje apie nuobaudas ir paskatinimus paskutinio pažeidimo data iš tikrųjų nurodyta 2019 m. rugsėjo 5 d., tačiau iš Kauno apygardos teisme 2020 m. vasario 6 d. gautos pažymos matyti, kad paskutinė nuobauda paskirta 2017 m. gegužės 31 d.), ši aplinkybė nutartyje padarytų išvadų dėl nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu nepaneigia ir nesuponuoja nuteistojo elgesio, kaip nepriekaištingo, vertinimo. Atsižvelgiant į paminėta, taip pat į kitas aukščiau aptartas aplinkybes dėl ankstesnių teistumų, laisvės apribojimo bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo instituto neveiksmingumo, nėra pagrindo vienareikšmiškai tvirtinti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam pasiekė savo tikslus ir nuteistais toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
13. Pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą lygtinį paleidimą taikyti ar jo netaikyti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas byloje nustatytas aplinkybes, daryti priešingą išvadą, negu Komisijos nutarime, neturėjo pagrindo, kadangi nuteistasis A. P. šiuo metu dar neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų – jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tai, kad nuteistasis nesutinka su nutartyje pateiktu vertinimu ir su lygtinio paleidimo taikymu susijusius duomenis vertina kitaip, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas šiuos duomenis įvertino neteisingai ir dėl to priėmę nepagrįstą sprendimą.
14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad apylinkės teismas nuteistojo skundą išnagrinėjo tinkamai, laikydamasis įstatymo reikalavimų, atsakė į visus esminius skundo argumentus, pateikė motyvuotas išvadas kodėl mano, kad Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir teisėtas. Todėl nutartis paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.