- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-30
- Bylos Nr.
- TS-104-946/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-61246-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Nuteistasis
- R. P.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 67-4 netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistasis R. P. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 22 d. nutarimą Nr. 67-4 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija neatsižvelgė į tai, jog jis dalyvauja visuose renginiuose, kuriuose dalyvauti yra galimybė, dažnai bendrauja su psichologe, nuolat prašo užimtumo, mokosi mokykloje, savarankiškai mokosi anglų kalbos, nevengia mokėti antstoliams, taip pat dirbo valgyklos darbuotoju, atliko daug gerbūvio darbų. Žada daugiau nedaryti nusikaltimų, gyventi padoriai kaip Lietuvos Respublikos pilietis. Išėjęs iš pataisos įstaigos kreipsis į Užimtumo tarnybą, susiras atitinkamą darbą ir padės savo tėvams. Papildomai teikdamas prašymą nurodė, kad būdamas pataisos įstaigoje padarė pažeidimus, dėl kurių labai gailisi ir dėl kurių šiuo metu yra drausmės grupėje, savo skolas po truputį moka, jų nevengia, stengsis visiškai atsiskaityti.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis atsiliepime dėl nuteistojo R. P. skundo prašo nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 67-4 nutarta netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, jog matomas nuteistojo pokytis mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistasis įstaigoje adaptavosi ir prisitaikė prie esamų sąlygų sunkiai, santykiai su kitais nuteistaisiais konfliktiški. Nuteistajam už įstaigoje nustatytos tvarkos pažeidimus skirta 11 drausminių nuobaudų bei šiuo metu nuteistasis turi galiojančių nuobaudų ir visos šios aplinkybės sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Tai, kad nuteistasis nesielgia nepriekaištingai ir nesilaiko įstaigoje nustatytos tvarkos, neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia jo neigiamą požiūrį į priežiūrą bei apribojimus, todėl leidžia pagrįstai abejoti jo lygtinio paleidimo efektyvumu. Be to, atlikus pirminį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, nustatyta aukšta 104 balų rizika, atlikus pakartotinį vertinimą, sumažėjo iki vidutinės (iš jų - 42 statiniai ir 50 dinaminiai balai), kas rodo, jo nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius, kuris gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio, jo pastangų mažinti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama elgesio korekcija.
R. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 18 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta 3 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Plungės apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, pakeistu 2018 m. gegužės 17 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta laisvės atėmimo bausme, skirta 3 m. 6 mėn. laisvės atėmimo.
Teistas: Plungės apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės atėmimo.
Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą būtinąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 3 mėn. 25 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2021 m. kovo 22 d.).
Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas bei kitos aplinkybės, kaip pagrįstai konstatavo Komisija, nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti lygtinai paleistas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Kaip jau minėta, nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 92 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju būtina nustatyti ir nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši išvada daroma ne tik formaliai atsižvelgiant į nustatytą rizikos vertinimo balais pokytį, bet ir visapusiškai įvertinant nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčius bei nuteistajam taikomų pataisos priemonių įtaką jo kriminogeniniams veiksniams.
Susipažinus su visa Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimu netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2021 m. kovo 22 d. posėdžio protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, Pažyma apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2021 m. kovo 22 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam R. P. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju, nuteistasis R. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, anksčiau buvo ne kartą teistas, tačiau ankstesni teistumai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė – nuteistasis ir toliau demonstravo aiškų nenorą laikytis įstatymų, ir šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Ir nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau pabrėžtina, kad šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Juo labiau, kad remiantis nuteistojo įvertinimo metodika „OASys“ duomenimis, nuteistojo teistumai yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą.
Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos BVK ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys patvirtina, jog nuteistasis bausmę atlieka drausmės grupėje ir nors dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, mokosi, siekia gerų mokslo rezultatų, pastoviai dalyvauja psichologų konsultacijose, palaiko ryšius su šeimos nariais, tačiau, įvertinus tai, kad nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo koreguojamas išimtinai teigiama linkme, šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia teigti, jog nuteistasis nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme, priešingai - nuteistasis per bausmės atlikimo laiką net vienuolika kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus, dalis paskirtų nuobaudų – galiojančios ir šios aplinkybės itin neigiamai apibūdina nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Pažymėtina, kad nepaklusimas pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklėmis rodo, jog nuteistasis, net ir gerai žinodamas tvarkos taisykles bei galimas neigiamas pasekmes už jų pažeidimą, nesugebėjo paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų. Nuteistieji pataisos įstaigoje privalo elgtis nepriekaištingai, o net ir vienas nustatytų taisyklių pažeidimas rodo, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir neigiamai jį charakterizuoja. Nesugebėjimas paklusti nustatytoms taisyklėms bausmės atlikimo metu esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei, kaip visiškai teisingai nurodo Komisija savo nutarime, vėl gi neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis jau šiuo metu gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, privalo savo nuosekliu elgesiu įrodyti, kad pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir pastovūs, jie tęsis lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Abejonių pokyčių stabilumu ir ilgalaike jų trukme kelia R. P. nustatomi kriminogeniniai veiksniai – gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys ir jau anksčiau minėtas teistumas. Minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek R. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis stokoja problemų sprendimo įgūdžių, jo menka impulsų kontrolė; yra linkęs dalį atsakomybės perkelti situacijai ir aplinkiniams; problemų sprendimo būdai dažnai yra apsunkinami neigiamų emocijų fone; nors sugeba suprasti ir priimti kitų požiūrį, tačiau situacijas linkęs interpretuoti subjektyviai, labiau atsižvelgdamas į savo poreikius ir tiesioginį patyrimą; yra linkęs pateisinti savo nusikaltimus, atsakomybę suteikti susiklosčiusioms aplinkybėms, kai kurių kaltinimų nepripažįsta nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatyta vidutinė - 92 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio atlikto vertinimo sumažėjo vos 2 svertiniais balais, taip pat nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 50 svertinių balų, kuris, kaip teisingai nurodo Komisija nutarime, gali mažėti priklausomai nuo nuteistojo teigiamo elgesio pataisos namuose, jo pastangų eliminuoti nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurie kelia abejonių pakankama R. P. elgesio korekcija ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir jo pastangos integruotis į visuomenę nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Pastebėtina, kad Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
Dėl išdėstyto nuteistojo R. P. skundas dėl Komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 67-4 netaikyti nuteistajam R. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas
nutaria:
Atmesti nuteistojo R. P. skundą dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 22 d. nutarimo Nr. 67-4 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.