Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 d. nutarties V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2007 m. rugpjūčio 6 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. K. už tai, kad jis 2007 m. rugpjūčio 6 d., 13.35 val., Pakruojo rajone, Jovarų kaime, vairuodamas neapdraustą nustatyta tvarka automobilį be valstybinių numerio ženklų, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino sodyboje augančias tujas, vengė girtumo nustatymo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo bei automobilio registracijos dokumentų. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 172, 70, 275, 61.1, 61.2 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 126 straipsnio 3 dalyje, 123 straipsnio 2 bei 6 dalyse, 124¹ straipsnio 6 dalyje.

V. K. 2007 m. rugpjūčio 20 d. Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko nutarimu, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo - pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 100 Lt bauda, pagal ATPK 126 straipsnio 3 dalį - 2000 Lt bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėnesiams, pagal ATPK 123 straipsnio 2 dalį - 150 Lt bauda, pagal ATPK 123 straipsnio 6 dalį - 100 Lt bauda, o pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį - 20 Lt bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 30² straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda - 2000 litų bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 24 mėnesių laikotarpiui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. K. prašė teismą jam paskirtą administracinę nuobaudą pakeisti - sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį ir sumažinti paskirtą baudą. Nurodė, kad jam vairuotojo pažymėjimas reikalingas, nes jis dirba pagal verslo liudijimą ir tai yra vienintelės šeimos gaunamos pajamos, turi nepilnametį vaiką, yra antros grupės invalidas. Pažeidimus padaręs pripažino ir nurodė besigailintis, be to, sumokėjęs dalį - 500 litų - paskirtos baudos. Paaiškino, kad automobilį vairavo neblaivus, o girtumą atsisakė pasitikrinti todėl, kad suabejojo, ar pakeistas alkotesterio antgalis. Pareiškėjas pažymėjo susitaręs su medelių savininkais, kad apgadintus medelius atsodins, jei šie neatsigaus.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą ir surašiusiosios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas atsiliepime nurodė su skundu nesutinkąs.

II.

2007 m. spalio 2 d. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartimi 2007 m. rugpjūčio 20 d. Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko nutarimu pareiškėjui paskirta nuobauda pakeista, paliekant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 24 mėnesių laikotarpiui, o paskirtą baudą sumažinant iki 1000 litų.

Teismo konstatavimu, sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį nėra pagrindo, nes administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Ši nuobauda turi būti griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmas, kad ji jam sukeltų neigiamas pasekmes. Nuobauda skirta, siekiant prevencinių tikslų, sukurti pažeidėjui suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Teismas nurodė, jog administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tai pirmiausiai reiškia, kad administracinėmis nuobaudomis siekiama teisės pažeidėją nubausti. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų. Nuobaudos taptų beprasmiškomis, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, negrasintų pažeidėjams negatyviais padariniais. Tai, kad V. K. dirba pagal išduotą verslo liudijimą, teismo konstatavimu, nėra besąlyginis pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį, nes įstatymai nenustato, kad tuo atveju, jeigu pažeidėjui teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga, jam ši nuobaudos rūšis gali būti netaikoma. Tai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas ar užsiėmimas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo žinojo, kad už veiką, kurios padarymu jis pripažintas kaltu, yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, bet sąmoningai pasirinko šią veiką daryti. Nuspręsta, kad jam paskirta nuobauda šioje dalyje nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. K. prašymas dėl paskirtos baudos sumažinimo patenkintas, atsižvelgus į tai, kad jis yra neįgalus, gauna nedidelę invalidumo pensiją, išlaiko nepilnametį vaiką. Bauda paskirta mažesnė nei ATPK 126 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali. Konstatuota, jog V. K. turi teisę pasinaudoti ATPK 329 straipsnio nuostatomis, t.y. jei specialios teisės atėmimo laikotarpiu nepadarys teisės pažeidimo, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, jis gali prašyti nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) sutrumpinti teisės atėmimo terminą.

III.

V. K. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartį bei 2007 m. rugpjūčio 20 d. Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno nutarimą dalyje dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo pakeisti, sutrumpinant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliantas remiasi ATPK 31¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, teigia skunde nurodęs nemažai aplinkybių, kurias įvertinęs teismas turėjo bent jau iki minimumo sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Apeliantas nurodo nežinojęs, kad už vengimą pasitikrinti blaivumą taikoma nuobauda, susijusi su specialiosios teisės atėmimu, apie jos dydį (to nepaaiškino ir pareigūnai). Kadangi jis nesuvokė galimų savo poelgio pasekmių, jo manymu, į tai turėtų būti atsižvelgta parenkant nuobaudos dydį. Pažymi besigailintis dėl padaryto pažeidimo, sumokėjęs dalį paskirtos baudos (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), susitaręs dėl galimai atsirasiančios žalos atlyginimo (ATPK 31 str. 1 d. 2 p.), esąs antros grupės invalidas (ATPK 31 str. 1 d. 10 p.). Nurodo, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, o jo darbas yra betarpiškai susijęs su prekių išvežiojimu po rajonus, t.y. teise vairuoti transporto priemones. Pripažįsta buvęs tik šiek tiek išgėręs. Apelianto manymu, teismas padarytą pažeidimą kaip labai pavojingą visuomenei įvertino per griežtai. Aptartos įstatyme numatytos (ATPK 31 str.) ir kitos svarbios aplinkybės (ATPK 31¹ str. l d.), apelianto manymu, buvo pakankamas pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Tačiau teismas tai ignoravo, nesivadovavo protingumo bei teisingumo kriterijais, paliko jo atžvilgiu paskirtą nuobaudą nepakeistą.

Pakruojo rajono policijos komisariatas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, jog apeliantas prieš tai buvo padaręs keturis KET pažeidimus ir tris administracinius teisės pažeidimus. 2002 m. kovo 30 d. pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį jam paskirta 20 litų bauda, ji sumokėta. 2002 m. rugpjūčio 9 d. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta 100 litų bauda sumokėta. 2003 m. balandžio 5 d. pagal ATPK 134 straipsnį paskirta 37 litų bauda sumokėta. 2004 m. lapkričio 4 d. pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį paskirta 125 litų bauda 2004 m. gruodžio 9 d. teismo nutarimu pakeista į 50 litų baudą, ji sumokėta. 2005 m. vasario 17 d. pagal ATPK 196 straipsnį paskirta 150 litų bauda sumokėta. 2006 m. kovo 20 d. teismo nutarimu pagal ATPK 187 straipsnį paskirta 100 litų bauda, apie jos sumokėjimą duomenų nėra. 2007 m. liepos 27 d. pagal ATPK 174 straipsnį paskirta 50 litų bauda, apie jos sumokėjimą duomenų taip pat nėra. Komisariato manymu, padarytas šiurkštus kelių eismo taisyklių pažeidimas, galėjęs sukelti sunkias pasekmes. Pažymi, jog vairuotojas, susijęs su eismo įvykiu, privalo leisti nustatyti jo girtumą Vyriausybės nustatyta tvarka, jog alkoholio matavimo prietaisams, naudojamiems policijos, yra atliktos metrologinės patikros, jų rodmenų tikslumu nėra pagrindo abejoti. Kraujo mėginys iš vairuotojų imamas tik tada, jei asmuo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką. Nurodo, jog apie tai, kad pažeidimas padarytas, vengiant susidūrimo su priešais atvažiuojančiu traktoriumi, įvykio vietoje nebuvo užsiminta, todėl tikėtina, kad ši versija yra išgalvota.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos medžiaga patvirtina, jog V. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 2 bei 6 dalyse, nes vairavo transporto priemonę be valstybinio numerio ženklų, neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (KET 275 punktas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu pažeidimo padarymo metu draudė eksploatuoti motorines transporto priemones, jeigu jos neįregistruotos, neatlikta jų valstybinė techninė apžiūra arba jie nustatytąja tvarka neapdrausti), pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nes padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) (pažeidimo padarymo metu galiojęs KET 172 punktas numatė, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 3 dalyje, nes vengė neblaivumo patikrinimo (pagal KET 70 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalėjo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus (girtas)), bei pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje (padarė kitus KET pažeidimus, išskyrus numatytus šiame kodekse; neturėjo vairuotojo pažymėjimo bei automobilio registracijos dokumentų, nors pagal KET 61.1 ir 61.2 punktus privalėjo juos turėti). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog V. K. veika kvalifikuota tinkamai, nuobaudos skyrimo tvarka nepažeista. Apeliantas padarytus pažeidimus pripažįsta, pripažįsta ir tai, kad išvardintų pažeidimų padarymo metu buvo neblaivus. Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad jis yra neįgalus (neįgalumo lygis pažymėjime nenurodytas; b.l. 10). Padarytą žalą apeliantas nurodo susitaręs atlyginti (tai patvirtina ir V. P. 2007 m. rugpjūčio 6 d. paaiškinimas), tačiau duomenų, kad jis ją jau atlygino (tai pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 2 punktą laikytina lengvinančia atsakomybę aplinkybe), nėra. Esant pažeidėjo atsakomybę lengvinančiai aplinkybei (gailėjimuisi dėl padaryto pažeidimo), kaip matyti iš nutarimo dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, apeliantui nuobauda, nepaisant neigiamai jo asmenybę apibūdinančių duomenų apie anksčiau ne kartą padarytus administracinius teisės pažeidimus, buvo paskirta minimali įstatymo numatytos sankcijos ribose. Pirmosios instancijos teismas paskirtą baudą dar sumažino žemiau sankcijoje numatytos minimalios, atsižvelgęs į tai, kad V. K. yra neįgalus, gauna nedidelę invalidumo pensiją, išlaiko nepilnametį vaiką.

Apeliantas prašo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą taikant ATPK 31¹ straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas apeliantui nustatytas minimalus įstatymo numatytos sankcijos ribose. Mažesnės nei sankcijoje numatyta minimali, švelnesnės nei numatyta sankcijoje administracinės nuobaudos skyrimo bei administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką įtvirtina ATPK 30¹ straipsnis. Tačiau tam, kad būtų pritaikytas ATPK 30¹ straipsnis, turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Konstatuotina, jog asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinėms funkcijoms vykdyti, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Kaip ne kartą yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, asmens darbas, susijęs su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo. Kitos pareiškėjo nurodytos aplinkybės (neįgalumas, dalinis paskirtos baudos sumokėjimas, nesuvokimas savo elgesio pasekmių) taip pat nėra pagrindas pripažinti aplinkybes išskirtinėmis ir taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Padarytas pažeidimas (apeliantas pripažįsta buvęs neblaivus) sukėlė pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad administracinė nuobauda už pažeidimus apeliantui paskirta pagrįstai, atitinka pažeidimų pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, taip pat administracinių nuobaudų tikslus (ABTĮ 20 straipsnis), teisingumo ir protingumo kriterijus.

Skundžiama Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartį paliekant nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t aria:

V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.