- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-26
- Bylos Nr.
- 1A-207-255/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Bertašienė (pirm.), Zigmas Pocius, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- A. J.
- Advokatai
- Tomas Leščinskas
- Kategorijos
- 1.2.14.12Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (BK 189 str.)
- 1.2.17.5Neteisėtas namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) ir aparatų jiems gaminti gaminimas, laikymas, gabenimas ar realizavimas (BK 201 str.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Pranešėja R. Bertašienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-207-255/2015
Teisėjas R. Povilaitis Proceso Nr. 1-05-1-03066-2012-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.12; 1.2.17.5; 2.4.7
2015 m. gegužės 26 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Bertašienės, teisėjų Zigmo Pociaus, Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Ingai Navickienei,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 350 MGL dydžio (13181 Eur) bauda, pagal BK 201 straipsnio 3 dalį jam paskirta 15 MGL dydžio (564,90 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė 350 MGL dydžio (13181 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, A. J. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2012 m. spalio 13 d. iki 2012 m. spalio 15 d., t. y. trys dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, tai sudaro 6 MGL dydžio (225,96 Eur) bauda, ir nustatyta, kad A. J. šiuo nuosprendžiu neatlikta bausmė yra 344 MGL (12955,04 Eur) bauda. Nuosprendžiui įsiteisėjus A. J. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), išduotos 2006 m. sausio 20 d. Šilutės PK MP (94), paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos.
Automobiliai „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (su registracijos liudijimu Nr. D 649637, rakteliu-pultu), ir „Mercedes-Benz 212“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomi VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinėje pagal 2012 m. spalio 26 d. kvitus B Nr. BBBSTABAS01366 ir Nr. BBBSTABAS01368, bei mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT 18160“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Tele2“ Nr. (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-s5830i“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Labas“ Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinėje pagal 2013 m. gegužės 9 d. kvitą B Nr. BBBSTABAS01484, konfiskuoti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. J. nuteistas už tai, kad jis iki 2012 m. spalio 19 d. Danijos Karalystėje (toliau – Danijoje), tikslesnė data ir vieta nenustatyti, žinodamas, kad pakabinami vandens transporto priemonių varikliai: 23156,50 Lt (6706,59 Eur) vertės SUZUKI DF50, kėbulo Nr. 05001F-884220, 9262,60 Lt (2682,63 Eur) vertės YAMAHA E25AMH, kėbulo Nr. 61RL454823, 60206,90 Lt (17437,12) vertės YAMAHA F150AET, kėbulo Nr. 63PX1044916, 23156,50 Lt (6706,59 Eur) vertės SUZUKI DF115, kėbulo Nr. 11501F-684237, 37050,40 Lt (10730,54 Eur) vertės MERCURY F25ELPT, kėbulo Nr. OR109792, 27787,80 Lt (8047,90 Eur) vertės HONDA BF 50, kėbulo Nr. BBEJ-1014360, ir 45382,11 Lt (13143,57 Eur) vertės YAMAHA F115AET, kėbulo Nr. 68VL1125915, kurių bendra vertė 226002,81 Lt (65454,94 Eur), yra pagrobti Danijoje, šį didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą nenustatytomis aplinkybėmis įgijo iš nenustatytų asmenų. 2012 m. spalio 9 d. vakare, tikslesnis laikas nenustatytas, A. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, automobiliu „Seat Alhambra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), minėtus variklius atgabeno į aikštelę, esančią prie Frederisijos (Fredericia) miesto, Danijoje, ir sukrovė į J. K., kuriam nebuvo žinoma apie A. J. daromą nusikalstamą veiką, vairuojamą autovežį „Skania“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei turėdamas tikslą šiuos variklius realizuoti Lietuvos Respublikoje (toliau – Lietuvoje) susitarė, kad J. K. už 1000 Eur atlygį minėtus variklius parveš į Tauragės miestą. 2012 m. spalio 11 d., apie 22 val., J. K. minėtus variklius atgabenus į aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini) namo, Tauragės mieste, V. B., kuriam nebuvo žinoma apie A. J. daromą nusikalstamą veiką, kartu su nenustatytais asmenimis minėtus variklius perkrovė į A. J. automobilį „Mercedes-Benz 212“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir vairuodamas gabeno iki kol 2012 m. spalio 12 d., apie 00 val. 15 min., Tilžės pl., Tauragės mieste, jį, V. B., su gabenamu kroviniu sulaikė Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Be to, A. J. nuteistas ir už tai, kad jis 2009 m., tikslesnė data ir laikas nenustatyti, Plungės rajone, Rietavo turguje, neturėdamas tikslo realizuoti, nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatytų asmenų įgijo 10,65 l namų gamybos stiprų alkoholinį gėrimą – naminę degtinę, kurios tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 47,4 proc., ją neteisėtai nenustatytu automobiliu parsigabeno ir laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2012 m. spalio 13 d. 9 val., kol kratos metu minėtą namų gamybos stiprų alkoholinį gėrimą – naminę degtinę – rado ir paėmė pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistojo A. J. gynėjas advokatas T. Leščinskas prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 19 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti A. J. išteisinamąjį nuosprendį, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad su teismo nuosprendžiu nesutinka, nes jis nepagrįstas, nuosprendyje padarytos išvados taip pat yra nepagrįstos. Kaltinant A. J. nusikalstamu būdu gauto turto įgijimu ir realizavimu, turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. A. J. duotų parodymų nenuoseklumas, daiktų gabenimo būdas, oficialių daiktų įsigijimo dokumentų nepateikimas negali būti pakankamas pagrindas A. J. kaltei pagrįsti. Teismas A. J. suvokimą įgijus nusikalstamu būdu gautą turtą iš esmės įrodinėja prielaidomis, darydamas viena kitai prieštaraujančias išvadas, o spėjimais bei prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį įstatymai draudžia. Teismas A. J. kaltę grindžia kitų variklių įgijime ir gabenime dalyvavusių liudytojų D. K. ir R. B. parodymais, nors visi minėti asmenys aktyviai dalyvavo variklių pergabenime į Lietuvą ir gabenime, tačiau kažkodėl D. K. ir R. B. veiksmai nelaikytini nusikalstamais, priešingai nei A. J.. Teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl D. K. ir R. B. veiksmai savo pavojingumu iš esmės skiriasi nuo A. J. veiksmų. Teismas patikėjo ir rėmėsi Valstybės sienos apsaugos pareigūnų M. N. ir V. M. išsakytais teiginiais, neva minėtiems pareigūnams iš anksto buvo žinoma apie A. J. organizuojamą vogtų variklių gabenimą iš Danijos į Lietuvą ir neva tam buvo iš anksto pasiruošta kartu su Tauragės policijos pareigūnais. Šie pareigūnų M. N. ir V. M. parodymai prieštarauja bylos aplinkybėms. Bylos nagrinėjimo teisme metu policijos pareigūnas E. J. pakeitė savo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad gavo budėtojo nurodymą sustabdyti A. J. automobilį „Mercedes-Benz 212“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nors ikiteisminio tyrimo metu apie jokį budėtojo nurodymą jis nenurodė. Analogiškai parodymus pakeitė ir kitas sulaikyme dalyvavęs policijos pareigūnas R. J., kuris papildomai nurodė, kad budėtojo nurodymas buvo sustabdyti nuo Sovetsko pusės atvažiuojantį (t. y. priešinga kryptis nei važiavo A. J. automobilis) automobilį „Volkswagen“, nors A. J. automobilis buvo „Mercedes-Benz“. Tikrinant šiuos pareigūnų parodymus savo iniciatyva buvo kreiptasi į Tauragės policijos komisariatą, kuris raštu atsakė, kad Tauragės policijos budėtojas nebuvo gavęs jokio pranešimo apie būtinumą sustabdyti automobilį „Mercedes-Benz“, nes tokių įrašų registracijos žurnale nebuvo. Abejonių kelia ir tas faktas, kad pareigūnai M. N. ir V. M., turėdami informacijos, kas dalyvaus variklių gabenime (t. y. trys automobiliai, kuriais vyko O. J., K. J., D. K. ir V. B.) ir sekdami minėtus asmenis nuo Juknaičių iki Tauragės, nesiėmė jokių priemonių, kad su įkalčiais būtų sulaikyti visi minėti asmenys, o ne tik V. B.. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad sulaikyme dalyvavę policijos pareigūnai teigė, kad O. J. savo automobiliu netgi trukdė stabdyti V. B. vairuojamą automobilį, po sustabdymo V. B. kažką nurodinėjo. M. N. ir V. M. yra pasienio pareigūnai, kurie yra šališki dėl A. J., ir yra jam inicijavę ne vieną nepagrįstą ikiteisminį tyrimą, net protokolo surašymą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (dauguma iš šių tyrimų yra nutraukti), todėl jų parodymai turėtų būti vertinti itin kritiškai. Mano, kad šios abejonės paneigia pasienio pareigūnų M. N. ir V. M. aiškinimus apie galėjimą iš anksto žinoti apie variklių gabenimą, nes akivaizdu, kad V. B. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas paprasčiausiai sukėlus patruliavusio policijos pareigūno įtarimą.
Skunde taip pat nurodoma, kad A. J. pateikė teismui variklių įsigijimą patvirtinančią pirkimo–pardavimo sutartį. Nors teismui buvo žinoma, kad ši sutartis sudaryta Danijoje, tačiau vertinant šį dokumentą teismas nurodė, kad pateikta sutartis neatitinka sąskaitai ar pirkimo– pardavimo sutarčiai keliamų reikalavimų, reglamentuotų norminiuose aktuose. Tokie teismo argumentai nepagrįsti, nes iš jų negalima suprasti, kurios šalies teise remdamasis teismas pateiktą dokumentą pripažino niekiniu. A. J. teismui nurodė, kad Danijoje paprastos rašytinės formos sutartis yra pripažįstama, ši A. J. nurodyta aplinkybė teismo nebuvo paneigta. Bylos nagrinėjimo metu teismo buvo prašyta atlikti valčių variklių vertės ekspertizę, nes Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos 2013 m. kovo 19 d. rašte Nr. VG/7361/023/LT/l2 nurodoma variklių vertė akivaizdžiai skyrėsi nuo Lietuvoje parduodamų tų pačių markių ir modelių variklių vertės. Be to, minėtoje pažymoje visiškai nėra duomenų apie tai, ar pažymoje nurodyta variklių įsigijimo ar jų dabartinė rinkos vertė. Paimtų variklių apžiūros protokole užfiksuota, kad paimti varikliai yra nenauji, naudoti, o kai kurių iš jų netgi ne visas komplektas (t. y. be sraigtinės dalies). Neturint teisme galimybės daiktų vertę aiškintis su daiktų savininkais, buvo prašyta ekspertinio tyrimo, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tai daryti, nors tinkamas daiktų vertės nustatymas turi įtakos veikos kvalifikacijai, t. y. nuteistojo A. J. teisinės padėties sunkinimui ar lengvinimui.
Be to, teismas pripažindamas, kad pas A. J. namuose rastas naminės degtinės kiekis nustatytas tinkamai, nepašalino ir sąmoningai nuosprendyje nutylėjo akivaizdžius pareigūnų padarytus pažeidimus paimant ir apžiūrint talpyklą su namine degtine. Liudytoja N. V. teisme parodė, kad dalyvavo įvykio vietoje paimant ir antspauduojant talpyklą su degtine. Kadangi ji yra kriminalistė-ekspertė, todėl ji asmeniškai užantspaudavo talpyklą su degtine. Talpykla buvo antspauduota virvele aprišant talpyklos dangtį, o virvelės galus užklijuojant aiškinamuoju raštu. Atidarant talpyklą turi būti pažeidžiamas ant talpyklos šono priklijuotas aiškinamasis raštas. Minėtai liudytojai teisme parodžius 2012 m. spalio 17 d. tyrėjos L. G. apžiūros metu darytas fotonuotraukas, N. V. negalėjo teismui paaiškinti, kodėl ant talpyklos nėra virvelės ar jos liekanų, o pats aiškinamasis raštas be pažeidimų. Be to, N. V., teisme apžiūrėjusi iš ekspertinio tyrimo grąžintą užantspauduotą talpyklą, nurodė, kad naminės degtinės tyrimą atlikusių ekspertų talpyklos antspaudavimas yra netinkamas, nes sudaro galimybę be spaudo pažeidimo atidaryti talpyklą. Apklausta liudytoja L. G. parodė, kad iki talpyklos turinio ekspertinio tyrimo savo iniciatyva apžiūrėjo iš A. J. namų paimtą talpyklą su namine degtine, tačiau teismui negalėjo atsakyti, ar talpykla buvo antspauduota virvute, ar ne. Pati ji talpyklos neatidarinėjo, spaudo nekeitė. 2012 m. spalio 17 d. talpyklos apžiūros protokole L. G. nurodė, kad talpykla yra užsukta raudonos spalvos kamščiu, kuris apsuktas ir užantspauduotas. 2012 m. lapkričio 7 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad bakelis užantspauduotas popierine juostele su parašais, kuri pažeidimų neturėjo. Paminėtos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad talpyklos pirminis antspaudavimas virvute ir aiškinamuoju raštu buvo pakeistas panaikinant virvutę. Aišku ir tai, kad šis talpyklos antspaudavimo keitimas nefiksuotas procesiniuose dokumentuose ir nenustatyta, kas tai galėjo padaryti, todėl apeliantas daro išvadą, kad neteisėtai atidarant talpyklą galėjo būti pakeistas ir talpykloje esančios degtinės kiekis. Kadangi teismas negali remtis neteisėtai gautais įrodymais, todėl abejonės dėl naminės degtinės kiekio turėjo būti vertinamos nuteistojo A. J. naudai, kuris pripažįsta įgijęs ir laikęs apie 8 litrus naminės degtinės. Be to, pirmosios instancijos teismas privalėjo informuoti prokurorą dėl galimos nusikalstamos veikos klastojant įrodymus, t. y. neteisėtai atidarant talpyklą ir klastojant jos spaudą, keičiant talpykloje esančios degtinės kiekį.
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nuosprendžio, kuriuo taikomas turto konfiskavimas, aprašomojoje dalyje turi būti nurodomi pagrindžiantys teismo išvadą motyvai, kad konfiskuojamas turtas pripažintinas nusikalstamos veikos įrankiu, priemone ar rezultatu (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nors teismas nusprendė konfiskuoti A. J. priklausančius automobilius SEAT ir „Mercedes-Benz“, tačiau motyvų, kodėl taip nuspręsta, nuosprendyje nenurodyta. Mano, kad skunde nurodyti Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai turėtų būti pripažinti esminiais, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, skunde iš esmės keliamas įrodymų vertinimo klausimas, apelianto manymu, teismas netinkamai įvertinęs surinktus duomenis nepagrįstai jam priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.
Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
Išanalizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į byloje ištirtų įrodymų visumą, nekyla abejonių, kad apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis, nepažeisdamas minėtų teisės normų, išanalizavo ir įvertino surinktus įrodymus, teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai A. J. pripažino padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje, 201 straipsnio 3 dalyje.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje.
BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto ar tokiu būdu gautų didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą.
Pažymėtina, kad 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo, nuteistasis neigia savo kaltę dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, teigia, jog šios nusikalstamos veikos nepadarė, ir tokius teiginius iš esmės grindžia tuo, jog teismas jo kaltę įrodinėjo prielaidomis, darydamas viena kitai prieštaringas išvadas, rėmėsi abejotinais liudytojų – pareigūnų parodymais. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais, išanalizavęs kiekvieną iš jų atskirai bei įvertinęs jų visumą, nurodė, kuriais iš jų remiasi, o kuriuos atmeta, išdėstė ir tokių įrodymų vertinimo motyvus, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad teismo nuosprendis dėl nuteistojo kaltės grįstas prielaidomis.
Apeliantas teigia, kad teismas patikėjo ir rėmėsi Valstybės sienos apsaugos pareigūnų M. N. ir V. M. išsakytais teiginiais neva tai minėtiems pareigūnams iš anksto buvo žinoma apie jo, nuteistojo, organizuojamą vogtų variklių gabenimą iš Danijos į Lietuvą ir neva tam buvo iš anksto pasiruošta kartu su Tauragės policijos pareigūnais, tačiau, nuteistojo manymu, šie pareigūnų parodymai prieštarauja bylos aplinkybėms. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis nenurodo, kokioms būtent bylos aplinkybėms prieštarauja minėtų pareigūnų parodymai, kodėl teismas turėjo netikėti pareigūnų parodymais. Kaip matyti iš bylos duomenų, Valstybės sienos apsaugos pareigūnai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė nuoseklius parodymus ir parodė, kad buvo gauta informacija apie tai, jog A. J. užsiima laivų, katerių pakabinamų variklių vagystėmis užsienyje. Tikrinant informaciją buvo nustatyta, kad 2012-09-28 A. J. su R. M. išvyko automobiliu „Seat Alhambra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš Klaipėdos uosto keltu į Kylį, Vokietijoje, o iš ten į Daniją. 2012-10-11 gavo informaciją, kad iš Danijos autovežiu į Tauragę bus parvežti A. J. įgyti pagrobti varikliai, kuriuos Tauragėje turėjo pasiimti V. B. atvykęs A. J. autobusiuku „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Apie 21 val. (duomenys neskelbtini), ties A. J. namais, daugiabučio namo kieme, buvo pastebėti stovintys vienas šalia kito automobiliai „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Mercedes-Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurių vairuotojai tarpusavyje pasikalbėję kartu išvažiavo pagrindiniu keliu link Pagėgių. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, esant galimybei, prašė patikrinti šiuos automobilius. 2012-10-12, apie 00 val. 15 min., Tauragės AVPK pareigūnai pranešė, kad minėtus automobilius sustabdė važiuojančius link Šilutės. V. B. vairuojamame automobilyje „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo kartu važiavo ir K. J., buvo rasti septyni pakabinami valčių varikliai be įgijimo dokumentų. Šie pareigūnų parodymai iš esmės atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, juos patvirtina įvykio apžiūros protokolas, daiktų apžiūros protokolai, Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos raštas dėl Danijoje atliekamų tyrimų dėl pagrobtų variklių, kurie pagal Lietuvos policijos kriminalinių tyrimo centro specialistų išvadas buvo gabenti A. J. priklausančiame autobusiuke, bei liudytojų J. K., D. K., V. B. parodymai. Taigi nuteistojo teiginiai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi ir patikėjo Valstybės sienos apsaugos pareigūnų M. N. ir V. M. parodymais, yra niekuo nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti minėtų pareigūnų duotais parodymais.
Dėl nuteistojo teiginių, kad M. N. ir V. M. yra pasienio pareigūnai, kurie yra šališki jam ir yra inicijavę ne vieną nepagrįstą ikiteisminį tyrimą jam, todėl jų parodymai turėtų būti vertinti kritiškai, pažymėtina, kad liudytojai davė parodymus būdami įspėti dėl atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą ir duomenų apie tai, kad jie turėjo kokį nors pagrindą duoti melagingus parodymus prieš A. J. ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi, nėra. Be to, pažymėtina, kad įtariamasis (vėliau – kaltinamais) atsakomybės už aiškiai melagingų parodymų davimą, priesaikos sakyti tiesą nebuvo saistomas. Įstatymas jam suteikia teisę parodymus naudoti kaip gynybos priemonę, todėl manyti, kad jo parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo.
Apeliaciniame skunde taip pat keliamas ir policijos pareigūnų E. J., R. J. parodymų pagrįstumas, teigiama, kad jie pakeitė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tai yra tik subjektyvi nuteistojo nuomonė, ir pažymi, kad teismas, vertindamas tiek paties nuteistojo, tiek anksčiau minėtų liudytojų M. N. ir V. M., tiek E. J. ir R. J. parodymų patikimumą, juos lygino ir vertino su kitais byloje esančiais įrodymais, o ne atsietai nuo visos bylos medžiagos, todėl nuteistojo pateikiami samprotavimai yra vertintini tik kaip siekis išvengti atsakomybės ir neturi jokios reikšmės įrodymų vertinimui.
Neigdamas savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismui pateikė Danijoje sudarytą variklių įsigijimą patvirtinančią pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau teismas nepagrįstai nurodė, kad ši sutartis neatitinka sąskaitai ar pirkimo–pardavimo sutarčiai keliamų reikalavimų, reglamentuotų norminiuose aktuose, nes iš šių teismo argumentų negalima suprasti kurios šalies teise remdamasis teismas pateiktą dokumentą pripažino niekiniu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog net jeigu ir būtų galima pripažinti, kad išrašyta sąskaita atitinka Danijos norminius aktus, reglamentuojančius šiems dokumentams keliamus reikalavimus, ši sąskaita nepaneigia A. J. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Visų pirma, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sąskaitoje tik nurodoma, kad parduoti septyni laivo varikliai ir nurodomi jų pavadinimai, tačiau nėra jokių kitų juos identifikuojančių duomenų. Todėl negalima daryti išvados, jog pagal šią sąskaitą buvo parduoti būtent tie laivo varikliai, kurie buvo sulaikyti. Antra, pastebėtina tai, jog sąskaita išrašyta tik 2013-10-20, t. y. jau po to, kai policijos pareigūnai sulaikė pagrobtus laivų variklius ir byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota nagrinėti teismui. Taigi šios sąskaitos pateikimas teismui kelia pagrįstas abejones dėl jos autentiškumo ir pagrįstai leidžia manyti, kad tai tik buvo ketinimas įteisinti neva buvus teisėtą sandorį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sąskaitą kitų įrodymų kontekste vertino kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, griežtesnės bausmės.
Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai nepaskyrė ekspertizės variklių vertei nustatyti, nes Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodoma variklių vertė akivaizdžiai skyrėsi nuo Lietuvoje parduodamų tų pačių markių ir modelių variklių vertės, be to, pažymoje nėra duomenų apie tai, kokia nurodoma variklių vertė, ar jų įsigijimo, ar dabartinė rinkos vertė. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pastebi, jog abejoti byloje pateiktais įgaliotų institucijų duomenimis apie pagrobtų daiktų vertes nėra jokio pagrindo. Iš susirašinėjimų tarp Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos matyti, jog tikslinant duomenis dėl pagrobtų variklių buvo klausiama, kokia jų vertė nusikaltimo padarymo metu. Interpollo Danijos NS bei Danijos draudimo kompanija pateikė oficialius duomenis, kokia pagrobtų variklių vertė buvo nusikaltimo padarymo metu, šiais oficialiais duomenimis ir buvo remtasi. Todėl apeliacinio skundo teiginiai, jog neaišku, kokia vertė nurodoma Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašte, yra niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagrobti varikliai buvo grąžinti jų savininkams Danijoje būtent tokių verčių, kokios buvo nustatytos draudimo bendrovės, todėl remtis Lietuvoje galbūt buvusiomis kitokiomis tokių pačių variklių kainomis nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, anksčiau paminėti apeliacinio skundo argumentai atmesti.
Dėl apelianto teiginių, kad teismas nuosprendyje nenurodė jokių motyvų, kodėl D. K. ir R. B. veiksmai savo pavojingumu iš esmės skiriasi nuo A. J. veiksmų, kodėl D. K. ir R. B. veiksmai nelaikytini nusikalstamais, pažymėtina, jog teismas nagrinėja bylas tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti, o šiuo atveju nuteistojo nurodytiems asmenims kaltinimai nebuvo pareikšti. Be to, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą O. J. ir V. B. išsamiai atsakyta, kodėl jų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, požymių.
Apibendrinant tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje.
Taip pat pažymėtina, jog, priešingai nei nurodo nuteistasis, skundžiamame nuosprendyje teismas aiškiai motyvavo, jog automobiliai „Seat Alhambra“ ir „Mercedes-Benz 212“ konfiskuotini kaip nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje, priemonės ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad šiuo atveju buvo pažeistos BK 72 straipsnio normos, reglamentuojančios turto konfiskavimą.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 201 straipsnio 3 dalyje.
Pagal BK 201 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neturėdamas tikslo realizuoti neteisėtai pagamino, laikė, gabeno dešimt arba daugiau litrų naminių stiprių alkoholinių gėrimų arba nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių).
Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad nuteistasis neginčija įgijęs ir laikęs naminę degtinę, tačiau teigia, jog jis buvo įsigijęs ir laikė apie 8 l naminės degtinės, o ne 10 l, kaip buvo nustatyta, teigia, kad teismas neįvertino to, jog paimant kratos metu jo bute rastą degtinę, buvo pažeisti antspaudavimo reikalavimai ir neteisėtai atidarant talpyklą galėjo būti pakeistas talpykloje esančios degtinės kiekis. Tačiau tokie nuteistojo argumentai nepagrįsti. Rastos naminės degtinės kiekį patvirtina byloje pateiktas kratos protokolas, daiktų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog baltos spalvos plastikinė talpykla yra pilna skysčio, plastikinė talpykla atidaroma nėra, tiksliam kiekiui nustatyti bei ištirti, koks skystis yra talpykloje, ji yra išsiunčiama ekspertizei atlikti, specialisto išvada, taip pat liudytojų A. N., N. V., V. K., L. G. parodymais. Iš daiktų apžiūros protokolo bei fotolentelių matyti, jog plastikinė talpykla buvo užantspauduota ir po ja pasirašė OVS specialistė A. N. bei nuteistojo A. J. sutuoktinė O. J.. Kriminalinių nusikaltimų tyrimo biuro specialistas, atlikęs skysčio, turinčio specifinį naminės degtinės kvapą, išvadoje nurodė, jog bakelis pristatytas be papildomos pakuotės, bakelis pagamintas iš baltos spalvos plastiko, 11 dm³ talpos. Bakelis uždarytas plastikiniu užsukamu kamščiu. Bakelis užantspauduotas popierine juostele su parašais. Bakelio užantspaudavimas pažeidimų neturėjo. Taigi iš specialisto išvados akivaizdžiai matyti, jog bakelis buvo pateiktas be jokių antspaudavimo pažeidimų. Atlikus tyrimą, buvo nustatyta, kad bakelyje esantis 10650 cm³ tūrio skystis yra naminė degtinė, kurios etilo alkoholio koncentracija – 47,4 proc. Atsižvelgiant į tokius duomenis, nėra jokio pagrindo išvadai, kad per kratą paimtame bakelyje buvo apie 8 l, kaip nurodo nuteistasis, naminės degtinės.
Pažymėtina, kad nuteistojo apeliacinio skundo teiginiai, kad buvo pakeistas pirminis talpyklos antspaudavimas, kad buvo klastojami įrodymai, t. y. neteisėtai atidarant talpyklą ir klastojant jos spaudą, keičiant talpykloje esančios degtinės kiekį, yra niekuo nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog pats nuteistasis neteisingai apeliaciniame skunde interpretuoja liudytojos VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriaus specialistės N. V., kuri antspaudavo talpyklą (bakelį), parodymus. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog liudytoja N. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad talpykla buvo antspauduota virvele aprišant talpyklos dangtį, o virvelės galus užklijuojant aiškinamuoju raštu. Atidarant talpyklą turi būti pažeidžiamas ant talpyklos šono priklijuotas aiškinamasis raštas. Minėtai liudytojai teisme parodžius 2012 m. spalio 17 d. tyrėjos L. G. apžiūros metu darytas fotonuotraukas, N. V. negalėjo teismui paaiškinti, kodėl ant talpyklos nėra virvelės ar jos liekanų, o pats aiškinamasis raštas be pažeidimų. Tačiau, kaip matyti iš teisiamajame posėdyje N. V. duotų parodymų, liudytoja parodė, kad ji ant talpyklos kamščio uždėjo didžiulį popieriaus gabalą, ant popieriaus uždėjo antspaudą, kelis kartus užvyniojo virvute, kuri paslepiama po aiškinamuoju raštu. Nežino, kodėl fotonuotraukoje nematyti virvutės, gal ji neišlindo iš po rašto, ji nepamena. Nėra tokios taisyklės, kad virvutė turi išlysti ar neišlysti, gal ji šiuo atveju neišlindo. Taip pat parodė, kad virvutė buvo, nes ji kitaip neantspauduoja. Taigi iš minėtų specialistės parodymų akivaizdu, jog ji aiškiai nurodė, kad virvutės gali nesimatyti, nes ji paslepiama po aiškinamuoju raštu, o jei virvutės būtų nebuvę, ji nebūtų antspaudavusi. Atsižvelgiant į tai, kad iš fotonuotraukos matyti, jog aiškinamasis raštas nėra pažeistas, o virvutė neprivalėjo išlysti iš po aiškinamojo rašto, bei į tai, kad specialistui buvo pateiktas bakelis be antspaudavimo pažeidimų, nėra jokio pagrindo sutikti su nuteistojo argumentais, jog buvo pažeistas pirminis antspaudavimas ir tokiu būdu suklastoti įrodymai. Be to, pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, kad policijos pareigūnai buvo suinteresuoti pakeisti talpykloje esančios degtinės kiekį. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, A. J. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 201 straipsnio 3 dalį.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl naikinti nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.