Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovei A. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – atsakovės tėvui O. M. Atsakovė per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Ieškovė nurodo neprieštaraujanti, esant CPK numatytiems atvejams, priimti sprendimą už akių. Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ieškovei neprieštaraujant, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Atlikus formalų byloje pateiktų rašytinių įrodymų – informacija dėl kreditorinio reikalavimo bankroto byloje (b. l. 8), 2018 m. sausio 8 d. specialisto išvados Nr. AU22-1 (b. l. 9-30), 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. liepos 26 d. nutarimų skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. B. (b. l. 31, 34-35), laikino nuosavybės teisių apribojimo protokolo (b. l. 32-33), 2016 m. liepos 27 d., 2016 m. spalio 20 d., 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. balandžio 21 d., 2017 m. liepos 10 d., 2017 m. spalio 17 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. balandžio 20 d., 2018 m. liepos 2 d., 2018 m. spalio 22 d. nutarčių dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo (b. l. 36-37, 41-42, 45-46, 51-53, 57-59, 63-65, 69-71, 75-77, 81-83, 87-89), 2016 m. rugpjūčio 2 d. pranešimo (b. l. 38), darytina išvada, kad pasitvirtinus paminėtų ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis), VĮ Centrinės hipotekos rašto (b. l. 47), VĮ Registrų centro raštų (b. l. 90-95, 150-153), 2016 m. sausio 19 d., 2016 m. liepos 26 d. nutarimų skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą UAB „Aiguta“ (b. l. 96, 99), 2016 m. liepos 27d., 2016 m. spalio 21 d., 2017 m. sausio 26 d., 2017 m. balandžio 21 d., 2017 m. liepos 10 d., 2017 m. spalio 17 d., 2018 m. sausio 19 d., 2018 m. balandžio 20 d., 2018 m. liepos 2 d., 2018 m. spalio 22 d. nutarčių dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo (b. l. 100, 102-103, 105-107, 111-113, 117-119, 123-125, 129-131, 135-137, 141-143, 147-149), 2018 m. sausio 29 d. Swedbank, AB, rašto dėl A. B. sąskaitų (b. l. 154-156).

Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų juridinio asmens vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2012 ir kt.). Juridinio asmens vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas byloje nagrinėjamus konkrečius juridinio asmens vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012).

CK 6.263 straipsnyje nustatyta kiekvieno asmens pareiga elgtis taip, jog savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyse nurodytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens vadovo pareigos nustatytos CK 2.87 straipsnio 1-4 dalyse. Jose nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Nevykdant įstatymuose ar įstatuose numatytų pareigų arba netinkamai jas vykdant, juridinio asmens valdymo organo nariui atsiranda teisinė atsakomybė, kuri pasireiškia prievole atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnis).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas UAB „Aiguta“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas, kurio metu nustatyta, kad pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir kitus duomenis, UAB „Aiguta“, pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, įsigijo neapskaitytos produkcijos iš UAB „Aividas“, kurios pardavimo nefiksuodavo kasos aparatu, t. y. neįtraukė dalies vykdytų operacijų ir ūkinių įvykių buhalterinėje apskaitoje, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Aiguta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taip pat nustatyta, kad UAB „Aiguta“ Kauno apskrities VMI teikė neteisingus duomenis apie pajamas ir pelną. Dėl šios priežasties UAB „Aiguta“ tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 19 d. nepagrįstai sumažino į biudžetą mokėtinus mokesčius ir padarė žalą biudžetui 11 737,81 Eur. Ikiteisminiame tyrime UAB „Aiguta“ ir jo direktorei A. B. yra įteikti pranešimai apie įtarimus ir nustatyta, kad jų veiksmais valstybei padaryta žala. Atsakovė, būdama įmonės vadove privalėjo elgtis rūpestingai, atidžiai, apdairiai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus bei kitus teisės aktus, tačiau savo veiksmais netinkamai atliko vadovo funkcijas, dėl ko padarė valstybei 11 737,81 Eur žalą. Atsakovės kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais, todėl iš atsakovės valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities VMI, išieškotinas 11 737,81 Eur dydžio žalos atlyginimas (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.59 straipsnis).

Iš atsakovės valstybei priteistinas 352 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Išieškoti iš atsakovės A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188729019, buveinė Europos pr. 105 , Kaunas) 11 737,81 Eur (vienuolikos tūkstančių septynių šimtų trisdešimt septynių eurų 81 ct) žalos atlyginimą. Pinigai žalai atlyginti turi būti pervedami į pasirinktą iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Swedbank, AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Citadele bankas, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Luminor Bank AB, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB Medicinos bankas, gavėjas VMI prie FM (juridinio asmens kodas 188659752), įmokos kodas 7290.

Priteisti valstybei iš A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini)) 352 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį, kuris turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.