Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-01-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-365/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-16
Bylos Nr.
1A-121-365/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-31493-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
Nuteistasis
M. J.
Advokatai
Kristina Sandaraitė-Butvilienė
Baudžiamoji byla Nr. 1A-121-365/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31493-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.1.2.2.; 2.4.6.1.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Kisieliaus ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Astai Poškutei, nuteistojo M. J. (M. J.) gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei-Butvilienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. (M. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (P. L. priklausančio turto vagystė), ir jam skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

M. J. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (J. P. priklausančio turto vagystė), ir jam skirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

M. J. skirtas bausmes subendrinus jas visiškai sudedant, skirta subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė.

M. J. skirtos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas sutrumpintas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir M. J. skirta galutinė – aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu skirta dvidešimties parų arešto bausme, šias bausmes apimant – griežtesne aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme apimant dvidešimties parų arešto bausmę, ir M. J. skirta galutinė subendrinta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Į M. J. skirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018-07-02 iki nuosprendžio priėmimo dienos, t.y. iki 2018-10-31 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu skirtos ir atliktos bausmės dalis ir minėtu nuosprendžiu įskaitytas M. J. laikiname sulaikyme išbūtas laikas.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. J. skirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą nurodyta panaikinti.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė.

1. M. J. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. liepos 2 d. laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 16.30 val. su savimi turėtu veržliarakčiu sugadinęs J. P. priklausančio rūsio sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1 euro vertės medinių durų spynos laikiklį įsibrovė į rūsio sandėliuką ir iš pastarojo pagrobė 50 eurų vertės metalinių laidų ritę ir bendros 10 eurų vertės du aliumininius radiatorius.

Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

2. Jis gi, nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 2 d. laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 16.30 val. su savimi turėtu veržliarakčiu sugadinęs P. L. priklausančio jokiu numeriu nepažymėto rūsio sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), 15 eurų vertės pakabinamą durų spyną įsibrovė į rūsio sandėliuką ir iš pastarojo pagrobė 100 eurų vertės dviratį.

Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d.

3. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje esančius duomenis: M. J. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus, P. L., D. S., J. P., N. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus ir teisiamojo posėdžio metu paskelbtus parodymus, taip pat įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokoluose užfiksuotus duomenis, kuriuos pripažino įrodymais, darė išvadą, kad šių įrodymų pakanka išvadai, jog M. J. 2018 m. liepos 2 d. laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 16.30 val. su savimi turėtu veržliarakčiu sugadinęs J. P. priklausančio rūsio sandėliuko Nr. (duomenys neskelbtini), esančio(duomenys neskelbtini), 1 euro vertės medinių durų spynos laikiklį įsibrovė į rūsio sandėliuką ir iš pastarojo pagrobė 50 eurų vertės metalinių laidų ritę ir bendros 10 eurų vertės du aliumininius radiatorius. Taip pat pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog šių įrodymų taip pat pakanka išvadai, kad M. J. 2017 m. liepos 2 d. laikotarpiu nuo 12.30 val. iki 16.30 val. su savimi turėtu veržliarakčiu sugadinęs P. L. priklausančio jokiu numeriu nepažymėto rūsio sandėliuko, esančio (duomenys neskelbtini), 15 eurų vertės pakabinamą durų spyną įsibrovė į rūsio sandėliuką ir iš pastarojo pagrobė 100 eurų vertės dviratį. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, darė išvadą, jog M. J. skirtinos griežčiausios rūšies - laisvės atėmimo bausmės, kurias subendrinęs visiškai sudedant, M. J. skyrė subendrinta vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, M. J. skirtinos vienerių metų laisvės atėmimo bausmės terminas sutrumpintas vienu trečdaliu, po ko paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu apėmimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu.

II. Apeliacinio skundo argumentai.

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. J. (toliau – apeliantai) prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog apylinkės teismas skyrė griežtesnę bausmę nei prašė prokurorė, remdamasis argumentais, jog jis (apeliantas) nesigaili dėl padarytų nusikalstamų veikų ir atsižvelgiant į jo (M. J.) praeitį. Apeliantas nurodo nesutinkantis su teismo išvadomis, jog jis nesigaili dėl padarytų nusikaltimų, tvirtina, jog šioje byloje jis kaltu prisipažino visiškai, civiliniai ieškiniai pareikšti nebuvo, o nukentėjusieji jam pretenzijų neturi, teismo salėje jis atsiprašė nukentėjusiųjų ir nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimų, todėl prašo skirti prokurorės siūlytą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinti iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

6. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Apeliantas skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, M. J. inkriminuotų veikų kvalifikavimo, tačiau nesutinka su nuteistajam paskirta subendrinta bausme, teigiant, kad jam paskirta per griežta bausmė prašydamas skirti trumpesnę, t.y. 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis sumažinti iki 6 mėnesių laisvės atėmimo.

8. Įvertinus byloje esančius duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistajam M. J. parinkdamas bausmės rūšį, nustatydamas jos trukmę už kiekvieną nusikalstamą veiką, paskirdamas galutinę bausmę ir ją sumažindamas vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 63 straipsnyje numatytais bausmės bendrinimo principais ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo manyti, jog apeliantas M. J. nubaustas per griežtai.

9. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltą asmenį. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

10. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio bausmės skyrimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę M. J. įvertino jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – padaryti du tyčiniai apysunkiai nusikaltimai, į nustatytą sunkinančią aplinkybę – kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas recidyvistas, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino sunkinančia aplinkybe, tai kad M. J. nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 2 dalies 13 punktas), nes kaip liudija baudžiamosios bylos medžiaga (b. l. 131-147) M. J. ne kartą buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, šias nusikalstamas veikas padarė esant neišnykusiam teistumui. Teisėjų kolegija susipažinusi su nuteistojo paaiškinimais, nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistojo gailėjimasis dėl nusikalstamų veikų yra nenuoširdus, dėl turimų teistumų. Nesutikdama su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuoširdus gailėjimasis vertintinas kaip lengvinanti atsakomybę aplinkybė.

12. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę apeliantui pagrįstai atsižvelgė į tai, kad M. J. praeityje buvo baustas tiek turtinio pobūdžio bausmėmis - baudomis (Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo 2006 m. gegužės 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu), tiek ir laisvės apribojimo bausmėmis (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2006 m. liepos 28 d. nuosprendžiu), taip pat jam buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 5 d. nuosprendžiu), tačiau už terminuotą laisvės atėmimą švelnesnės bausmės teigiamo poveikio M. J. nepadarė, dėl ko M. J. pagrįstai skirtos griežčiausios rūšies – laisvės atėmimo bausmės, kurių terminai nustatyti ženkliai trumpesni negu BK 178 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl paskirtos bausmės pagrįstai sumažintos vienu trečdaliu. Subendrindamas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir jas visiškai sudedant, apylinkės teismas BK 63 str. reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, net ir konstatavus lengvinančios jo atsakomybę aplinkybės buvimą, neturi pagrindo pripažinti, kad M. J. buvo paskirtos pernelyg griežtos, neproporcingos ir neteisingos bausmės ir, kad apylinkės teismas, individualizuodamas nuteistajam skiriamą subendrintą bausmę, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., bei BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų. Paskirta bausmė tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, ji proporcinga ir tinkamai individualizuota. Ir nors apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog byloje nėra pareikštų civilinių ieškinių, nukentėjusieji jam pretenzijų nereiškia, vis tik šios baudžiamosios bylos aplinkybės, susijusios M. J. padarytomis nusikalstamomis veikomis ir nuteistojo asmenybe neleidžia nuteistojo nusikalstamų veikų pavojingumo vertinti kaip daug mažesnio nei rūšinio tokių nusikalstamų veikų pavojingumo, nei nuteistojo asmenybės vertinti kaip mažiau pavojingos.

13. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, kurios ypatingai lengvintų nuteistojo M. J. teisinę padėtį ir kurių pagrindu būtų galimybė švelninti jam paskirtą bausmę. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta subendrinta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jo padarytai nusikalstamai veikai. Keisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nuteistojo apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 31 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. J. (M. J.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Gintaras DzedulionisArūnas KisieliusLaureta Ulbienė