Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-04-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-126-891/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-25
Bylos Nr.
1S-126-891/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernestas Rimšelis, Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys
Nuteistasis
Ž. A.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-126-891/2018
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Kolyčienės ir Ernesto Rimšelio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo Ž. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-20 nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2018-03-20 nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. A. (toliau – nutarimas),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. A. Vilniaus apygardos teismo 2011-06-03 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį – 10 metų laisvės atėmimu. Telšių rajono apylinkės teismo 2011-07-07 nuosprendžiu Ž. A. nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme. Tuo pačiu nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011-06-03 nuosprendžiu paskirta bausme apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-18 nuosprendžiu Ž. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 ir 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių rajono apylinkės teismo 2011-07-07 nuosprendžiu paskirta (ir su 2011-06-03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu subendrinta) bausme ir jam nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 10 metų laisvės atėmimo. Bausmės atlikimo pradžia 2011-07-07, bausmės pabaiga 2021-01-25. Neatliktos bausmės dalis 2018-03-20 – 2 metai 10 mėnesių ir 28 dienos.Komisijai 2018-03-02 nutarimu nutarus taikyti nuteistajam Ž. A. lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018-02-20 nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą. Teismo įsitikinimu, nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo kategoriškai teigti, kad Ž. A. daugiau nenusikals. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Ž. A. vartojo alkoholį, heroiną, amfetaminą, tačiau priklausomybę nuo narkotikų neigia, kas reiškia, kad Ž. A. iš esmės pakankamai neįvertina narkotikų vartojimo, kaip turinčio įtakos jo nusikalstamam elgesiui. Anot teismo, ši aplinkybė, taip pat Ž. A. asmeninės savybės, vidutinė smurtinio elgesio rizika, padarytų nusikalstamų veikų kontekste (įvykdytas ne vienas smurtinio pobūdžio nusikaltimas) bei įvertinus Ž. A. žalingus įpročius laisvėje, neabejotinai yra reikšmingos vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje gali vėl nusikalsti. Nutartyje pabrėžiama, kad Ž. A. gali sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, o ankstyvas paleidimas iš pataisos įstaigos galėtų sudaryti nebaudžiamumo įspūdį ir nebūtų teisingas. Be to, teismas akcentavo, kad įvertinus pakankamai ilgą bausmės atlikimo laikotarpį (bausmę atlieka ilgiau nei 7 metus), pastebimi teigiami elgesio pokyčiai šiuo metu dar negali būti vertinami kaip ilgalaikiai ir nuoseklūs, rodantys nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę.Minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį Ž. A. apskundė apygardos teismui, prašydamas apylinkės teismo nutartį panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Anot nuteistojo, nagrinėdamas skundą teismas buvo šališkas, vertino tik jo asmenybę neigiamai apibūdinančias savybes ir nekreipė dėmesio į teigiamus pasikeitimus. Nuteistasis teigia, kad jis savo elgesiu laisvės atėmimo vietoje įrodė, jog jis ateityje nenusikals ir gerbs įstatymus. Jo elgesys įkalinimo įstaigoje per 7 metu nuolat tik gerėjo, jis charakterizuojamas teigiamai, elgėsi nepriekaištingai, skatintas, dirba, gali išeiti be sargybos, mokėsi, įgijo specialybę, dengia priteistą ieškinį, palaiko socialinius ryšius. Lygtinai išleistas jis turėtų kur gyventi, darbą. Anot nuteistojo, jis už padarytus nusikaltimus jau pakankamai nubaustas, todėl naujų nusikaltimų nebedarys, tą patvirtina jo žema pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistojo manymu, nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai nusveria esamus riziką didinančius veiksnius ir laisvėje jis galės užsiimti prasminga veikla bei sėkmingai įsilieti į visuomenę. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nuteistasis prašo patvirtinti komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes komisija tinkamai taikė įstatymo nustatytas lygtinio paleidimo sąlygas, ir priėmė pagrįsta nutarimą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo Ž. A. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Tai rodo, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Aukštesniojo teismo vertinimu, būtent šios lygtinio paleidimo sąlygos, šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo Socialinio tyrimo išvadoje (b. l. 6-9) konstatuota, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra maža – skalėje nuo 0 iki 40 balų, įvertinta 40 balų, kas yra viršutinė mažos rizikos riba. Pagal smurtinio elgesio vertinimo HCR-20 metodiką, Ž. A. smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Pažymėtina, kad 15 balų pakartotinio nusikalstamo Ž. A. elgesio rizikos balų sudaro dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis turi galimybę sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys Ž. A. kriminogeniniai veiksniai yra įvardinti finansiniai įsipareigojimai, motyvacija ir toliau nevartoti alkoholio bei narkotinių medžiagų, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas. Iš 2011-06-03 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio matyti, kad po nusikaltimo padarymo Ž. A. šlapime rasta morfino, metamfetamino, amfetamino, nusikaltimas padarytas negavus nusipirkti narkotikų (asmens bylos t. 1, b. l. 14, 15). Iš Lygtinio paleidimo iš pataisos namų įstaigos komisijos posėdžio protokolo matyti, kad Ž. A. pripažįsta iki bausmės atlikimo pradžios dažnai vartojęs narkotikus ir alkoholį, tačiau, nepaisant to, nuteistasis neigia priklausomybę nuo narkotikų, o alkoholio vartojimą vertina kaip būdą atsipalaiduoti (b. l. 11). Nuteistasis supranta ir pripažįsta neigiamą alkoholio poveikį, tačiau tik paviršutiniškai įsisavina, kad tai yra jo problema.Priešingai nei nuteistasis teigia skunde, apylinkės teismas vertino ne tik jo asmenybę neigiamai apibūdinančias savybes. Iš teismo nutarties matyti, kad išsamiai buvo įvertinta Ž. A. pažanga, nuolat nedideliais žingsniais mažėjanti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir į tai buvo atsižvelgta priimant sprendimą. Be to, nuteistasis skunde nepagrįstai teigia, kad jo elgesys įkalinimo įstaigoje per 7 metu nuolat tik gerėjo, jis charakterizuojamas teigiamai, elgėsi nepriekaištingai. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, yra vieną kartą skatintas, tinkamai reaguoja į pastebėjimus, priežiūrą vertina palankiai, stengiasi laikytis nustatyto režimo, supranta poreikį puoselėti bendras visuomenės vertybes bei laikytis socialinių normų, tačiau bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus yra pažeidęs net septynis kartus, baustas taip pat septynis kartus, du kartus už sunkius režimo reikalavimų pažeidimus (už smurto naudojimą, draudžiamų daiktų – telefono, turėjimą 2014-07-14). Už gerą elgesį Ž. A. buvo skatintas tik 2016-07-14. Socialinio tyrimo išvadoje finansiniai įsipareigojimai (šiuo metu nuteistas skolingas pagal patvarkymus dėl skolos išieškojimo 22170,35 €, išskaičiuota 541,99 €) vertinami, kaip vienas iš pagrindinių Ž. A. nusikalstamam elgesiui įtakos turinčių veiksnių, kuris beje yra priskiriamas prie kintamų, tačiau skola pradėta dengti tik 2017 m., t. y. praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui po bausmės atlikimo pradžios. Tokie nuteistojo asmens bylos duomenys patvirtina, kad Ž. A., priešingai nei jis teigia, tik pastaruoju metu iš esmės pradėjo keisti savo elgesį teigiama linkme.Aptartos socialinio tyrimo išvados ir asmens byloje esančių duomenų kontekste teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. A. yra visiškai suprantamas ir pagrįstas. Pažymėtina ir tai, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nebuvo vieninga spręsdama dėl Ž. A. taikytino lygtinio paleidimo. Iš išvadoje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad Ž. A. gali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija negali daryti išvados, kad pastarasis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Juolab, kai jo atžvilgiu jau taikytas lygtinis paleidimas (2005-02-08), tačiau nuteistasis jam išreikšto pasitikėjimo nepateisino ir po taikyto lygtinio paleidimo toliau darė nusikalstamas veikas, veikos sunkėjo. Be to, vieną kartą Ž. A. taikytas bausmės skyrimas, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas. Taigi, Ž. A. jau buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos reintegruotis į visuomenėm, gyventi laikantis įstatymų reikalavimų ir nepaisydamas to, jis pakartotinai nusikalto. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Ž. A. turi galimybę realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-20 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo Ž. A. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-20 nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėErnestas Rimšelis