Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B. P.“ atstovo advokato Giriaus Ivoškos skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo juridinio asmens UAB „B. P.“ turtui – 36 300 Eur, esantiems UAB „B. P.“ vardu registruotoje banko sąskaitoje AB „SEB bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, pratęstas šešiems mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. birželio 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje juridinis asmuo UAB „B. p.“ kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 20 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje.

2. Ikiteisminio tyrimo metu Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2020 m. birželio 2 d. nutarimu laikinai apribota kaltinamojo juridinio asmens UAB „B. p.“ nuosavybės teisė į turtą – pinigines lėšas – 36 300 Eur, leidžiant įplaukas į sąskaitą ir leidžiant mokėti iš sąskaitos privalomus mokesčius į valstybės biudžetą. Vėlesniu prokuroro nutarimu UAB „B. P.“ leista iš sąskaitos AB „SEB bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) mokėti privalomus mokesčius į valstybės biudžetą, taip pat mokėti baudas, delspinigius, mokesčius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, privalomoji socialinio draudimo mokestį, kurių suma per mėnesį neviršija 800 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. ir 2021 m. vasario 23 d. nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas UAB „B. p.“ vardu registruotai banko sąskaitai AB „SEB bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. nutartimi buvo pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartis ir UAB „B. p.“ leista iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokėti privalomus mokesčius į valstybės biudžetą, taip pat mokėti baudas, delspinigius, mokesčius Sodrai, VMI, PSD bei naudoti pinigines lėšas bendrovės veiklai neviršijant 1 500 Eur. Vėlesnėmis Vilniaus miesto apylinkės teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo juridinio asmens UAB „B. P.“ turtui – 36 300 Eur, esantiems UAB „B. P.“ vardu registruotoje banko sąskaitoje AB „SEB bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), o laikinas nuosavybės teisės apribojimas į likusią pinigų sumą, esančią UAB „B. P.“ vardu registruotoje banko sąskaitoje AB „SEB bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), panaikintas. Vėlesne Vilniaus apygardos teismo nutartimi pratęstas kaltinamojo juridinio asmens UAB „B. P.“ laikinas nuosavybės teisės apribojimas į 36 300 Eur, esančius UAB „B. P.“ vardu registruotoje banko sąskaitoje AB „SEB bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini).

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartimi procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo kaltinamojo juridinio asmens UAB „B. P.“ turtui – piniginėms lėšoms – 36 300 Eur, esančioms UAB „B. P.“ vardu registruotoje banko sąskaitoje AB „SEB bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, terminas pratęstas šešiems mėnesiams. Teismas, įvertinęs juridiniam asmeniui UAB „B. P.“ pareikštus kaltinimus, t. y., kad juridinis asmuo yra kaltinamas priėmęs viso 36 300 Eur (15 125 Eur ir 21 175 Eur) kyšių, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą pratęsė siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamojo juridinio asmens UAB „B. p.“ atstovas advokatas G. Ivoška skunde prašo pakeisti laikino nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias UAB „B. p.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), apribojimo apimtį ir nustatyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra taikomas UAB „B. p.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai sumai, neviršijančiai 30 000 Eur. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Skunde nesutinkama su teismo pozicija skundžiamoje nutartyje nepasisakyti dėl juridinio asmens atstovo argumentų, išdėstytų teisiamajame posėdyje ir papildomame prašyme, susijusių su UAB „B. p.“ sumokėtu pridėtinės vertės mokesčiu, t. y., kad juridiniam asmeniui pervestos bendros 36 300 Eur sumos, kuri pagal pareikštą kaltinimą laikoma kyšio suma, dalį – 6 300 Eur sudaro juridiniam asmeniui pervestas pridėtinės vertės mokestis, kuris buvo sumokėtas į valstybės biudžetą.

4.2. Kaltinamajame akte nurodytos į juridinio asmens banko sąskaitą pervestos sumos: pagal UAB „B. P.“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. BP-062 M. Z. nurodymu iš L. b. a. banko sąskaitos 2019 m. gruodžio 19 d. buvo pervesta 15 125 Eur į V. S. valdomos UAB „B. P.“ banko sąskaitą, dalį šios sumos sudarė apskaičiuotas PVM – 2 625 Eur; M. T. pagal sąskaitas faktūras iš UAB „F. M.“ banko sąskaitos į UAB „B. P.“ sąskaitą 2019 m. spalio 22 d., 2019 m. gruodžio 4 d., 2020 m. vasario 25 d. pervedė viso 21 175 Eur; dalį šios sumos sudarė apskaičiuotas PVM – 3 675 Eur. Bendra iš L. b. a. ir UAB „F. M.“ gauta, apskaičiuota ir juridinio asmens į valstybės biudžetą atskirais mokėjimo pavedimais sumokėta PVM suma yra 6 300 Eur. Taigi 6 300 Eur kaip pridėtinės vertės mokesčio suma buvo apskaičiuota ne nuo 36 300 Eur sumos, o nuo 30 000 Eur sumos, todėl įrodinėtina aplinkybė šioje byloje yra ne kaltinamojo juridinio asmens gautos naudos dydis, nes jis yra jau yra nustatytas, o kaltinamojo juridinio asmens pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas. Tai, kad 6 300 Eur suma juridiniam asmeniui buvo pervesta tais pačiais mokėjimo pavedimais, kaip ir juridiniam asmeniui skirta 30 000 Eur suma, nesudaro kliūčių identifikuoti minėtą sumą būtent ir kaip pervestą, ir kaip gautą, ir kaip deklaruotą, ir kaip sumokėtą pridėtinės vertės mokesčio sumą, kuri negali būti konfiskuojama. Svarstant klausimą dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo turi būti sprendžiama kokio dydžio naudą gavo juridinis asmuo ir kokia suma (jeigu pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas būtų įrodytas) iš juridinio asmens būtų konfiskuota. Atstovo manymu, šiuo atveju turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo tik į 30 000 Eur dydžio sumą. Laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymas 6 300 Eur sumai, įvertinus tai, kad ši suma buvo pervesta į valstybės biudžetą, o pavedimų į juridinio asmens sąskaitą metu buvo gauta ne juridinio asmens naudai ir interesais, turi būti panaikintas.

4.3. Atstovas nurodo ir tai, kad dėl nepagrįsto ir neproporcingo galimybės naudotis 6 300 Eur dydžio suma apribojimo juridinis asmuo negali šios sumos skirti nei atsiskaitymui su buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančia įmone, nei juridiniam asmeniui priklausančio turto išlaikymui, nei atsiskaitymui už juridiniam asmeniui teikiamas teisines paslaugas. Be to, nuo 2020 m. birželio mėnesio, kai buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, vartotojų kainos ir infliacija nuolat didėjo, o pinigų sumos, į kurią nuosavybės teisės laikinai apribotos, perkamoji vertė mažėjo ir tebemažėja, dėl šios priežasties juridinis asmuo nuolat patiria nuostolius.

5. Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo ar kitų prašymų negauta.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Kaltinamojo juridinio asmens UAB „B. p.“ atstovo advokato G. Ivoškos skundas atmetamas ir paliekama galioti skundžiama teismo nutartis.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs kaltinamojo juridinio asmens atstovo skundą, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateiktais baudžiamosios bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, daro išvadą, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis priimta įvertinus visas procesinės prievartos priemonės - laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui reikšmingas aplinkybes.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 ir 152 straipsniuose yra išdėstyta, kokiais konkrečiais atvejais ši priemonė gali būti taikoma, išvardinti šios priemonės taikymo pagrindai ir sąlygos. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. BPK 151 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad taikant šią priemonę nebūtų pažeistas proporcingumo principas. Tuo pačiu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamybės principas nėra absoliutus. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.

9. Apygardos teismas laikiną nuosavybės teisės apribojimą juridinio asmens UAB „B. p.“ turtui – 36 300 Eur pratęsė įvertinęs, jog ši procesinė prievartos priemonė taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

10. Šioje baudžiamojoje byloje juridiniam asmeniui UAB „B. p.“ pareikšti kaltinimai dėl BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje ir 225 straipsnio 3 dalyje, 20 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų, t. y. juridinis asmuo – UAB „B. P.“, kurio interesais ir naudai veikė šios bendrovės generalinis direktorius V. S., kuris būdamas asociacijos (duomenys neskelbtini) prezidentu ir UAB „B. P.“ generaliniu direktoriumi, pasinaudodamas savo visuomenine padėtimi, tarnyba, įgaliojimais, pažintimis su nenustatytais Lietuvos Respublikos Seimo nariais, ar kita tikėtina arba tariama įtaka valstybės institucijai – Lietuvos Respublikos Seimui ir šios institucijos valstybės tarnautojams, politikams, savo (V. S.) ir kito asmens – jo paties atstovaujamos UAB „B. P.“ naudai tiesiogiai pažadėjo, susitarė priimti ir priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį – 15 125 Eur, už tai pažadėjęs paveikti valstybės instituciją – Lietuvos Respublikos Seimą, šios institucijos valstybės tarnautojus, politikus, kad šie teisėtai veiktų ir neveiktų vykdydami įgaliojimus; taip pat juridinis asmuo UAB „B. P.“, kurio interesais ir naudai veikė šios bendrovės generalinis direktorius V. S., kaltinamas tuo, kad veikdamas Vilniaus mieste, bendrininkų grupe kartu su M. Z., suklastojo tikrus dokumentus – 2019 m. birželio 7 d. paslaugų teikimo sutartį tarp UAB „B. P.“ ir asociacijos L. b. a., 2019 m. lapkričio 29 d. UAB „B. P.“ PVM sąskaitą faktūrą BP-062 ir UAB „B. P.“ 2019 m. lapkričio 29 d. „Detalias suteiktų paslaugų ataskaitas pagal sutartį Nr.19/07/07“, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus laikė ir panaudojo; taip pat juridinis asmuo UAB „B. P.“, kurio interesais ir naudai veikė šios bendrovės generalinis direktorius V. S., kuris būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – asociacijos (duomenys neskelbtini) prezidentu ir UAB „B. P.“ generaliniu direktoriumi, savo ir kito asmens – V. S. atstovaujamos UAB „B. P.“ naudai tiesiogiai pats pažadėjo, susitarė ir priėmė per tarpininką didesnės negu 250 MGL – 21 175 Eur vertės kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus; taip pat juridinis asmuo UAB „B. P.“, kurio interesais ir naudai veikė šios bendrovės direktorius V. S., kaltinamas tuo, kad veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutrauktas BK 40 straipsnio pagrindu) ir padedant I. M., suklastojo tikrus dokumentus – 2019 m. rugsėjo 5 d. paslaugų teikimo sutartį tarp UAB „B. P.“ ir UAB „F. M.“, UAB „B. P.“ PVM sąskaitas faktūras ir UAB „B. P.“ 2019 m. rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesių „Detalias suteiktų paslaugų ataskaitas pagal sutartį Nr.19/09/05“, šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus laikė ir panaudojo.

11. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys, užfiksuoti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo, kratų, apžiūrų protokoluose bei kiti bylos duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamas juridinis asmuo UAB „B. p.“ galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Aukštesnės instancijos teismas šioje proceso stadijoje nesprendžia asmens kaltės, o taip pat galimo turto konfiskavimo taikymo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

12. Kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB „B. p.“ inkriminuojamų nusikalstamų veikų, susijusių su kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, pobūdis leidžia spręsti apie galimą turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) taikymą.

13. Skunde kaltinamojo atstovas nurodo, jog UAB „B. p.“ pervestos bendros 36 300 Eur sumos, kuri pagal kaltinimą laikoma kyšio suma, dalį – 6 300 Eur sudaro UAB „B. p.“ pervestas pridėtinės vertės mokestis, kuris buvo sumokėtas į valstybės biudžetą, todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas šiai sumai (6 300 Eur) turėtų būti panaikintas. Kaltinamojo atstovas apygardos teismui pateikė ir 2019 m. spalio 1 d. – 2020 m. vasario 1 d. UAB „B. p.“ banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodytos bendrovės VMI pervestos sumos, viso 14 449 Eur. Atsakydamas į tokius skundo argumentus aukštesnysis teismas pažymi, kad šios juridinio asmens atstovo skunde nurodomos aplinkybės yra faktinės bylos aplinkybės, kurios nustatomos pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nesprendžiami su galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimu susiję klausimai, byloje surinkti duomenys nėra analizuojami ir vertinami pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą iš esmės, bus padarytos išvados ir dėl UAB „B. p.“ gautų lėšų – 36 300 Eur (su PVM), į kurias laikinai apribota UAB „B. p.“ nuosavybės teisė, įgijimo aplinkybių. Vis tik, šioje proceso stadijoje netaikant laikino nuosavybės teisės apribojimo į šias pinigines lėšas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas. Esant nurodytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo UAB „B. p.“ turtui pagrindai ir sąlygos, byloje galimam turto konfiskavimui užtikrinimui tokios procesinės prievartos priemonės taikymas yra būtinas. Tuo pačiu aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo, teismas nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę (BK 72 straipsnis). Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog turtas – piniginės lėšos, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra baudžiamojo įstatymo uždraustos, šio juridinio asmens padarytų veikų rezultatas, jis gali būti konfiskuotas BK 72 straipsnyje numatyta tvarka. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB „B. p.“ inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad kaltinamas juridinis asmuo dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavęs pinigines lėšas kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, yra pagrindas manyti, kad šioje byloje kaltinamajam juridiniam asmeniui UAB „B. p.“ gali būti taikomas turto konfiskavimas. Tačiau iš esmės klausimą dėl kaltinamojo juridinio asmens banko sąskaitoje esančių pinigų – 36 300 Eur pripažinimo nusikalstamos veikos rezultatu ir dėl pagrindo tuos pinigus konfiskuoti taikant BK 72 straipsnį, teismas privalės išspręsti tik išnagrinėjęs įrodymų visumą ir priimdamas šioje byloje nuosprendį, todėl teigti, kad yra pažeista kaltinamojo juridinio asmens UAB „B. P.“ teisė į nuosavybę nėra pagrindo.

14. Esant šioms aplinkybėms, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas daro išvadą, kad apygardos teismas pagrįstai pratęsė nuosavybės teisės apribojimo terminą į nurodytą turtą – pinigines lėšas banko sąskaitoje – 36 300 Eur. Netaikant šios procesinės prievartos priemonės, nebūtų užtikrintas galimas turto konfiskavimas.

15. Atsižvelgiant į juridinio asmens UAB „B. p.“ galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir pobūdį, laikinas nuosavybės teisės apribojimas bendrovės banko sąskaitoje esantiems pinigams (36 300 Eur) negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Nors procesinės prievartos priemonės taikymas yra susijęs su tam tikrų ribojimų patyrimu, tačiau juridinio asmens UAB „B. p.“ patiriami nepatogumai nėra neproporcingi, jie yra taikomi siekiant teisėto tikslo – užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis. Baudžiamoji byla nėra išnagrinėta, taigi laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo sąlygos bei pagrindai neišnyko. Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens konstitucinės teisės, tačiau tokių priemonių taikymas pateisinamas jomis siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais – šiuo atveju siekiama užtikrinti byloje galimą turto konfiskavimą. Ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik šios prievartos priemonės taikymas nebus reikalingas. Įvertinęs šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad naikinti skundžiamą nutartį kaltinamojo juridinio asmens UAB „B. p.“ atstovo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo juridinio asmens UAB „B. p.“ atstovo advokato Giriaus Ivoškos skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartį, kuria laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamojo juridinio asmens UAB „B. P.“ turtui – 36 300 Eur, esantiems UAB „B. P.“ vardu registruotoje banko sąskaitoje AB „SEB bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, pratęstas šešiems mėnesiams.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.