Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei A. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui L. Z. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017-12-04 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 03V-1320 ir 03V-1321 „Dėl vaiko laikinosios globos“ vaikams L. Z. ir A. Z., kurių gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja buvo paskirta atsakovo motina. 2019-05-20 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 03V-354 ir Nr. 03V-355 laikinoji globa panaikinta nuo 2019-05-23. Tą pačią dieną Vaiko grąžinimo vaiko tėvams aktais Nr. 3V6-97 ir 3V6-98 L. Z. ir A. Z. grąžinti ieškovei A. Z..

Ieškovei žinoma, kad atsakovas 2017 metais buvo išvykęs į užsienį. Jos žiniomis atsakovas girtauja, dažnai keičia darbovietes, todėl, panaikinus vaikų L. ir A. laikinąją globą, vaikai buvo grąžinti ne tėvui L. Z., o ieškovei. Tokiu būdu, nuo 2019-05-23 visi keturi vaikai gyvena su ieškove, todėl iškilo būtinybė kreiptis į teismą dėl sūnų L. ir A. Z. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, vaikų ir tėvo bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.

Ieškovė rūpinaisi visų vaikų sveikata, mokymu, juos išlaiko. Sūnūs auga, jų poreikiai didėja. Sūnums yra atitinkamai 13, 10, 8 ir 6 metai, jie lanko mokyklą. Sūnus L. ir A. Z. turi vidutinį neįgalumo lygį. Vieno mėnesio vieno vaiko išlaikymo išlaidos vidutiniškai sudaro 420 Eur, iš kurių 90 Eur skiriama maistui, 40 Eur – drabužiams, 10 Eur – už komunalines paslaugas, 60 Eur – dienpinigiams, 30 Eur - avalynei, 10 Eur – mokymo priemonės, 30 Eur – laisvalaikiui, 20 Eur – vaistams, vitaminams, kitoms med. priemonėms, 20 Eur – higienos priemonėms, 60 Eur – šeimos šventėms, gimtadieniams, 50 Eur – nenumatytoms išlaidoms.

Ieškovė šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnybos įskaitoje kaip ieškanti darbo. Jos pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmokos vaikams. Per metus jai buvo išmokėta 3 798 Eur, vidutiniškai per mėnesį 316 Eur, tačiau išmokos kiekvieną mėnesį yra skirtingos. Nekilnojamojo turto, automobilio, santaupų ieškovė neturi. Ieškovei duomenų apie atsakovo darbovietę ar gaunamas pajamas neturi. Atsakovas gera valia išlaikymo vaikams neteikia. Jis yra jaunas, sveikas, todėl privalo išlaikyti savo keturis vaikus, tačiau išlaikymo neteikia jau kelis mėnesius.

Ieškovė nedarys jokių kliūčių atsakovui bendrauti su sūnumis. Sutinka kad L. Z. bendrautų su sūnumis telefonu, taip pat kartą per savaitę, sekmadienį, lankytų vaikus jų gyvenamojoje vietoje nuo 11.00 val. iki 18.00 val., su sąlyga, kad bus blaivus ir užtikrins vaikams saugią aplinką. Apie kiekvieną ketinimą apsilankyti atsakovas turi informuoti ieškovę žinute ar telefonu prieš 1-2 dienas.

Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VVTAĮT) atstovė teismo posėdyje palaikė institucijos pateiktą 2019-10-11 išvadą Nr. 3SD-4062, prašė ieškinį tenkinti visiškai. Pažymėjo, jog atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimu dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, neįvardijo, kokia konkrečiai bendravimo tvarka turėtų būti nustatyta, netgi nenurodė savo gyvenamosios vietos, kur planuoja persikelti gyventi su sugyventine, todėl VVTAĮT nuomone, turi būti nustatyta tokia atsakovo bendravimo su šalių vaikais tvarka, kokią prašo nustatyti ieškovė.

VVTAĮT Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius į bylą pateiktoje 2019-10-11 išvadoje Nr. 3SD-4062 nurodė, kad 2017-12-04 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 03V-1320 ir 03V-1321 „Dėl vaiko laikinosios globos“ vaikams L. Z. ir A. Z., kurių gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja buvo paskirta atsakovo motina, kadangi vaikų tėvas L. Z. netinkamai rūpinosi minėtais vaikais, girtavo, o vaikų mama A. Z. neturėjo galimybių pasirūpinti sūnumis L. ir A. Z.. 2019-05-20 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 03V-354 ir Nr. 03V-355 laikinoji globa panaikinta nuo 2019-05-23. Tą pačią dieną Vaiko grąžinimo vaiko tėvams aktais Nr. 3V6-97 ir 3V6-98 L. Z. ir A. Z. grąžinti mamai A. Z.. Su šalių šeima buvo vykdomas socialinis darbas, nuo 2018-07-01 pasikeitus teisės aktams, taikoma atvejo vadyba. Situacija L. Z. šeimoje negerėjo, o A. Z. pradėjo rūpintis ir kitais savo vaikais, t. y. L. ir A. Z., pradėjo pastoviai su jais bendrauti. 2019-05-23 Atvejo vadybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas vaikus L. ir A. Z. grąžinti mamai ir nuo šios datos vaikai gyvena su ja. Nuo to laiko Skyrius pranešimų ar skundų dėl vaikų nepriežiūros nėra gavęs. Ieškovė su visais keturiais vaikais gyvena dviejų kambarių socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena ieškovės sugyventinis A. M., kuris tinkamai prisideda prie vaikų priežiūros ir auklėjimo. Namuose pakankamai švaru ir tvarkinga, yra būtini baldai. Skyrius, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų L. Z. ir A. Z. interesus, į tai, kad 2019-05-23 šie vaikai grąžinti mamai A. Z., siūlo ieškovės A. Z. reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo tvarkos nustatymo tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieškinį pripažino iš dalies, t. y. sutiko su ieškovės reikalavimais dėl vaikų L. Z. ir A. Z. gyvenamosios vietos pakeitimo, nustatant ją su ieškove, bei sutiko su reikalavimu dėl išlaikymo šalių vaikams L. Z., L. Z., R. Z. ir A. Z. po 150 Eur periodinių išmokų priteisimo kas mėnesį nuo 2019-05-24 iki vaikų pilnametystės, teismas priima sprendimą ir dėl minėtų ieškovės reikalavimų surašo sutrumpintus motyvus (CPK 268 str. 5 d.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, prioritetinis yra vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Iš byloje esančių gimimo liudijimų matyti, kad L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), R. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikai.

Trakų rajono apylinkės teismo 2015-12-28 sprendimu buvo nutraukta A. Z. ir L. Z. santuoka bei patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punktu šalys susitarė, kad nepilnamečių vaikų L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su L. Z..

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2017-12-04 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 03V-1320 ir 03V-1321 „Dėl vaiko laikinosios globos“ vaikams L. Z. ir A. Z., kurių gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu, buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja buvo paskirta atsakovo motina.

2019-05-20 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 03V-354 ir Nr. 03V-355 laikinoji globa panaikinta nuo 2019-05-23. Tą pačią dieną Vaiko grąžinimo vaiko tėvams aktais Nr. 3V6-97 ir 3V6-98 L. Z. ir A. Z. grąžinti ieškovei A. Z..

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes bei į tai, jog atsakovas L. Z. teismo posėdyje patvirtino, jog jis sutinka, kad nepilnamečių vaikų L. Z. ir A. Z. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina (ieškove), darytina išvada, jog šalių nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai bus užtikrinti, nustačius vaikų L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina A. Z., todėl šis ieškovės reikalavimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams (CK 3.192 str. 2 d.). CK 3.192 str. 3 d. nustato, kad išlaikymą savo vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Sprendžiant išlaikymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).

Atsakovas L. Z. yra šalių vaikų L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, todėl privalo teikti išlaikymą vaikams iki jų pilnametystės (CK 3.194 str. 3 d.).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo to laiko, kuomet sūnūs L. ir A. Z. pradėjo gyventi su ja, t. y. nuo 2019-05-23, išlaikymo nė vienam sūnui jokia forma neteikia. Vaikų sveikata, auklėjimu, priežiūra rūpinasi tik ieškovė. Atsakovas su nurodytomis aplinkybėmis sutiko, patvirtino, kad reguliaraus išlaikymo šalių vaikams neteikia, neginčijo prašomo priteisti išlaikymo dydžio.

Ieškovė, prašydama priteisti išlaikymą vaikams po 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui kas mėnesį apytiksliai reikia apie 420 Eur.

Teismo vertinimu, ieškovės pateiktame vaikų poreikių tenkinimui būtinų lėšų paskaičiavime nurodyta 420 Eur suma atitinka vaikų realius poreikius ir užtikrina būtinas sąlygas jiems vystytis; pažymėtina, kad šis paskaičiavimas yra tik preliminarus, kadangi tiksliai paskaičiuoti kiekvieno vaiko poreikiams tenkinti būtinų lėšų sumos neįmanoma. Be to, akivaizdu, kad vaikams augant, auga ir jų poreikiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomo priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis yra esminiai mažesnis nei orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, į kurį paprastai atsižvelgiama ir kuriuo vadovaujamasi, nustatant priteistino išlaikymo dydį (nuo 2020-01-01 neperskaičiuota minimali mėnesinė alga yra 607 Eur).

Bylos duomenimis, ieškovė šiuo metu nedirba, su penkiais vaikais gyvena socialiniame būste, registruota Užimtumo tarnyboje, jos pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmokos vaikams, kurių per metus buvo išmokėta 3 798 Eur, vidutiniškai per mėnesį 316 Eur, nekilnojamojo turto, transporto priemonių, santaupų neturi. Atsakovas nurodė, kad jo pajamos per mėnesį sudaro apie 600 Eur (atskaičius mokesčius), jis gyvena su sugyventine atsakovo sesers bute, augina sugyventinės 4 m. dukrą. Bylos duomenimis, atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių, santaupų neturi.

Taigi, pagal byloje esančius įrodymus konstatuotina, kad iš esmės nė viena iš šalių neturi materialinio pranašumo, neturi piniginių lėšų ar kito turto, kurie galėtų turėti įtakos nustatant vaikams reikalingo ir priteistino išlaikymo dydį.

Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose, yra konstatavęs, kad tėvams tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Kaip anksčiau buvo nurodyta, ieškovė, be šalių bendrų 4 vaikų, taip pat augina dar vieną nepilnametį vaiką – sūnų, gim. 2019-12-11, kurio susilaukė gyvendama su sugyventiniu A. M., sūnūs L. ir A. Z. turi vidutinį neįgalumo lygį. Be to, akivaizdu, kad tėvui (nagrinėjamu atveju – ieškovei), su kuriuo gyvena vaikas, ir taip tenka didesnė vaiko išlaikymo našta.

Duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali teikti po 150 Eur kiekvienam vaikui išlaikyti, byloje nėra. Įvertinus byloje esančius įrodymus bei atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei į šalių pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus darytina išvada, kad abu tėvai privalo prisidėti prie jų vaikų išlaikymo lygiomis dalimis (CK 3.156 str., 3.192 str.). Kaip paaiškino ieškovės atstovė, ieškovė prašo priteisti po 150 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, nes išlaikymas turi būti teikiamas 4-iems šalių vaikams. Taigi, kaip minėta, ieškovės prašomo priteisti išlaikymo vaikams dydis yra ženkliai mažesnis nei orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio (1/2 MMA) bei mažesnis nei ieškovės paskaičiuoto vienam vaikui reikiamo išlaikymo kas mėnesį dydis (apie 420 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas turi pareigą ir galimybes prisidėti prie šalių vaikų išlaikymo ieškovės prašoma apimtimi – po 150 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui (CK 3.156 str., 3.192 str.).

Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos (CK 3.200 str.).

Ieškovė, nurodydama, kad atsakovas neteikia išlaikymo šalių vaikams, su ieškiniu į teismą kreipėsi 2019-09-18. 2019-05-20 Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais Nr. 03V-354 ir Nr. 03V-355 vaikams L. Z. ir A. Z. laikinoji globa panaikinta ir nuo 2019-05-23 vaikai L. Z. ir A. Z. grąžinti ieškovei A. Z., todėl ji prašo nepilnamečiams vaikams išlaikymą priteisti nuo 2019-05-24.

Kaip minėta, ginčo tarp šalių dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo formos, dydžio bei priteisimo momento nėra.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo šalių vaikams priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiams vaikams L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-05-24 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 str., 3.186 str., 3.203 str. 1 d.), todėl ieškovei pavedama nepilnamečiams vaikams L. Z., L. Z., R. Z. ir A. Z. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintinos Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-09-23 nutartimi atsakovui L. Z. taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams L. Z., gim. (duomenys neskelbtini) L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z. po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2019-09-18 iki teismo sprendimo priėmimo.

Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo

CK 3.170 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Atsižvelgiant į tai, nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai, nes, tik atsižvelgiant į juos, gali būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina). Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia.

Ieškovė prašo nustatyti atsakovo L. Z. bendravimo su nepilnamečiais vaikais L. Z., L. Z., R. Z. ir A. Z. tokią tvarką: L. Z. bendrauja su sūnumis telefonu, taip pat kartą per savaitę, sekmadienį, lanko vaikus jų gyvenamojoje vietoje nuo 11.00 val. iki 18.00 val., su sąlyga, kad bus blaivus ir užtikrins vaikams saugią aplinką. Apie kiekvieną ketinimą apsilankyti atsakovas turi informuoti ieškovę žinute ar telefonu prieš 1-2 dienas.

Atsakovas su šia bendravimo tvarka nesutiko. Nurodė, jog nori, kad vaikų susitikimai vyktų pas jį namuose.

Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai.

Teismas pažymi, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaikų saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaikais, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ir motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra maksimali, atitinkanti nepilnamečių šalių vaikų interesus, užtikrinanti stabilų, konkretų, nuolatinį ir nepertraukiamą atsakovo bendravimą su vaikais. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju auklėjimo pareigų įgyvendinimui ir galimų konfliktų išvengimui vaikų interesus labiau atitiktų ne neapibrėžtas bendravimas, o ieškovės siūloma nustatyti konkreti bendravimo tvarka. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas savo pageidaujamos bendravimo su vaikais tvarkos nenurodė. Taip pat atsakovas net nenurodė, kur tiksliai gyvens ateityje, nurodė, kad dabar jis su savo sugyventine gyvena pas jo seserį, tačiau vėliau lyg tai planuoja gyventi pas sugyventinę, bet kur tiksliai – nenori nurodyti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra optimaliausia ir geriausiai šalių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus užtikrinsianti bendravimo su vaikais tvarka, todėl nustatytina tokia atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka: L. Z. bendrauja su sūnumis L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), telefonu, taip pat kartą per savaitę, sekmadienį, lanko vaikus jų gyvenamojoje vietoje nuo 11.00 val. iki 18.00 val., apie kiekvieną ketinimą apsilankyti pas vaikus informuodamas A. Z. telefono žinute ar skambučiu prieš 1 - 2 dienas. Tačiau teismas, iš esmės tenkindamas šį ieškovės reikalavimą, nenustato, kad atsakovas bendrauja su vaikais su sąlyga, kad bus blaivus ir užtikrins vaikams saugią aplinką, kadangi, pirma, įstatymas draudžia teismui priimti sąlyginius sprendimus, t. y. neleidžiama priimti sprendimų, kurių įvykdymas priklausys nuo tam tikros sąlygos atsiradimo arba neatsiradimo negali priimti sąlyginių sprendimų (CPK 267 str.); antra, ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais sąlyga, teismo vertinimu, yra perteklinė, kadangi savaime suprantama ir visais galiojančiais įstatymais bei norminiais teisės aktais įtvirtinta, kad vaikams turi būti užtikrinta saugi aplinka, o užtikrinti ją, bendraujant su vaikais, gali, be jokios abejonės, tik blaivus asmuo ir tai neabejotinai yra žinoma ir atsakovui, o jam elgiantis priešingai, iš jo gali būti atimta teisė matytis ir bendrauti su šalių vaikais.

Šalims išaiškintina, kad tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.156 straipsnyje, 3.159 straipsnio 2 dalyje reiškia, kad tiek tėvas, tiek motina, nepriklausomai nuo to, su kuriuo iš jų nepilnametis vaikas gyvena, turi tokias pačias teisės ir pareigas nepilnamečiui vaikui dalyvaujant jo auklėjime, rūpintis sveikata, sudaryti sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 str. 1 d. numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019-08-01 sprendimu Nr. 2.2.-(NTP-2)-19-T-2445-12586 ieškovei yra suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji yra 100 procentų atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 237,00 Eur žyminis mokestis, t. y. 75,00 Eur – už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, 162,00 Eur (150,00 Eur x 12 mėnesių x 4 x 3 proc. x 75 proc.) – už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Taip pat iš atsakovo valstybei turėtų būti priteistos 188,00 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020-01-10 pažymą Nr. (12.32)PT-252.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, bei į tai, kad išlaikymas priteisiamas keturiems vaikams, bei atsižvelgdamas ir tai, jog priteisus šias bylinėjimosi išlaidas tikėtina, kad tokiu atveju nukentėtų ir šalių nepilnamečių vaikų interesai, kiek jie yra susiję su išlaikymo vaikams iš atsakovo priteisimu, atleidžia atsakovą nuo šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 96 str. 5 d., 7 d.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 3 str. 7 d., CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 99, 177-178, 259, 260, 268-270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Pakeisti 2015-12-28 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2095-239/2015 nustatytą nepilnamečių vaikų L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą, kuri buvo nustatyta su tėvu L. Z., ir L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), bei A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jų motina A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo L. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2019 m. gegužės 24 d. iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant j infliaciją.

Pavesti A. Z. tvarkyti nepilnamečiams vaikams L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį išlaikymą uzufrukto teise.

Nustatyti L. Z. ir nepilnamečių vaikų L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), R. Z., gim. (duomenys neskelbtini), L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo tvarką: L. Z. bendrauja su sūnumis telefonu, taip pat kartą per savaitę, sekmadienį, lanko vaikus L. Z., L. Z., R. Z., A. Z. jų gyvenamojoje vietoje nuo 11.00 val. iki 18.00 val., apie kiekvieną ketinimą apsilankyti pas vaikus informuodamas A. Z. telefono žinute ar skambučiu prieš 1 - 2 dienas.

Atleisti atsakovą L. Z. nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-09-23 nutartimi atsakovui L. Z. taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams L. Z., L. Z., R. Z. ir A. Z..

Pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019-09-23 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimo – atsakovo L. Z. sumokėtas sumas įskaityti į jo nepilnamečiams vaikams L. Z., L. Z., R. Z. ir A. Z. priteistą išlaikymą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.