- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-503-603/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34655-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- SKR GRUPĖ
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės SKR GRUPĖ, uždarosios akcinės bendrovės, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties, priimtos sprendžiant ieškovės SKR GRUPĖ, uždarosios akcinės bendrovės, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SKR GRUPĖ, uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) prašo nepareiškus ieškinio taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ar jo dalies pardavimo sutartį. Prašymą grindė tokiais argumentais:
1.1. ieškovė 9917 kv. m ploto valstybiniame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdo dalį pastato sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas 5F1g, t. y. šiame sandėlyje esančią 501,67 kv. m ploto negyvenamąją patalpą – sandėlio patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat inžinerinius tinklus: vandentiekio vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinio slėgio dujotiekio vamzdyną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei šiuo metu priklausančios sandėlio patalpos buvę savininkai S. S. ir D. S. su atsakove Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. vasario 12 d. sudarė valstybinio žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalies nuomos sutartį;
1.2. ieškovei nupirkus patalpą iš S. S. ir D. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2011 m. liepos 27 d. įsakymu dar kartą nustatė tą pačią žemės sklypo dalį ir pripažino S. S. bei D. S. teises ir pareigas pagal 2007 m. vasario 12 d. nuomos sutartį ieškovei;
1.3. pastate sandėlyje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas 5F1g, taip pat yra dar viena 495,96 kv. m ploto patalpa, kurią nuosavybės teise valdo UAB ,,Augodara“. Šiai bendrovei taip pat priklausė pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba su UAB „Augodara“ 2021 m. balandžio 22 d. sudarė Valstybinės žemės nuomos sutartį, nors įmonei priklausantys du pastatai neegzistuoja (po gaisro), o žemės sklypo dalys, reikalingos atskirų statinių eksploatavimui, nebuvo išskirtos;
1.4. Nacionalinės žemės tarnyba siekia parduoti valstybinį žemės sklypą ar jo dalį UAB ,,Augodara“ neišsprendusi savarankiškų statinių eksploatacijai reikalingos žemės išskyrimo klausimo ir neperskaičiavusi žemės sklypo dalių. Įgyvendinus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakymą „Dėl kitos paskirties „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalies pardavimo UAB „Augodara“ bus padaryta didžiulė žala ne tik ieškovės, bet ir kitų subjektų, kurie naudojasi ieškovei priklausančiais inžineriniai tinklais, interesams. Dėl to ieškovė ketina reikšti šioje byloje ieškinį su reikalavimais pripažinti negaliojančia ab initio Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2007 m. vasario 12 d. ir 2021 m. balandžio 22 d. sudarytas valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, taip pat 2013 m. balandžio 10 d. susitarimą dėl 2007 m. vasario 12 d. valstybinės žemės nuomos sutarties dalinio pakeitimo;
1.5. ieškovė nagrinėjamu atveju negali teismui pateikti ketinamos ginčyti 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, kadangi sutartis sudaryta tarp atsakovų. Ieškovės atstovas kreipėsi dėl minėtos sutarties pateikimo į atsakovę. Ieškovė pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio nuostatas apskundė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus veiksmus tarnybos direktoriui. Kol bus gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atsakymas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimas ir ieškovė galės pareikšti šioje byloje ieškinį dėl 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties panaikinimo, atsakovės sudarys valstybinės žemės sklypo dalies pardavimo sutartį. Tokie atsakovų planai labai aiškiai atskleisti tiek Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. gruodžio 12 d. rašte, tiek šiame rašte minimame 2021 m. rugpjūčio 19 d. įsakyme Nr. 49VĮ-1473-(14.49.2.) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimo UAB „Augodara“. Žemės sklypo savininke tapusi UAB „Augodara“ galės perleisti žemės sklypo dalį trečiajam asmeniui, tam, kad ginantis sąžiningo įgijėjo institutu būtų galima atmesti reikalavimą dėl neteisėtos valstybinio žemės sklypo pardavimo sutarties panaikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pateikimo netenkino.
3. Teismas nurodė, kad atvejai, kai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tikslingas dar net neiškėlus bylos, reglamentuojami specialiosiomis normomis, numatančiomis išimtį iš bendrųjų taisyklių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, prašyme turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys grėsmę pareiškėjo interesams. Tokiu būdu, šios priemonės gali būti taikomos tik nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjų interesams, o taip pat egzistuoja bendrasis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad nagrinėjant tokio pobūdžio klausimą, įvertinti būsimo reikalavimo tikėtiną pagrįstumą visa apimtimi teismas neturi objektyvios galimybės, apie tai, ar būsimo ieškinio reikalavimas bus tikėtinai pagrįstas, galima spręsti tik iš pareikšto prašymo turinio.
4. Teismas sprendė, kad pareiškėja nepagrindė, dėl kokių konkrečių priežasčių nepateikė ieškinio kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Vertino, kad nurodyta priežastis – negalėjimas teismui pateikti ketinamos ginčyti 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, nelaikytina svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Pažymėjo, kad, vadovaujantis CPK 135 straipsnio 2 dalimi, kartu su ieškiniu gali būti teikiami prašymai dėl įrodymų, kurių ieškovas negali pateikti, išreikalavimo. Vertino, kad iš pareiškėjos prašymo taip pat nėra aišku, ar pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutarties pateikimo, kadangi prašymo 1.25 punkte dar tik nurodomas pareiškėjos ketinimas kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu pateikti sutartį, o prašymo 2.3 punkte nurodoma, kad ieškovės atstovas kreipėsi dėl minėtos sutarties pateikimo į atsakovę. Pažymėjo, kad nepateikti ir įrodymai, pagrindžiantys kreipimosi į atsakovę dėl sutarties pateikimo aplinkybę (CPK 178 straipsnis).
5. Teismas nurodė, kad prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio asmuo turi įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą kaip realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą. Susipažinęs su pareiškėjos prašymu teismas konstatavo, jog nesant konkretaus ieškinio dalyko ir pagrindo, spręsti, kad ieškovo būsimų reikalavimų įvykdymas nebus užtikrintas, nėra pagrindo. Pažymėjo, kad negali laikinųjų apsaugos priemonių taikyti remdamasis vien tik prielaidomis, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju išlieka nemaža tikimybė, jog nepagrįstai bus suvaržytos kitų asmenų teisės, o pareiškėjos būsimų reikalavimų įvykdymas nebus užtikrintas.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties, prašydama skundžiamą nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, uždraudžiant parduoti žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ar jo dalį. Atskirajame skunde nurodė, kad:
6.1. teikiant prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo buvo remtasi pridedamoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-39345-819/2021 nurodyta argumentacija. Minėtoje nutartyje teismas aiškiai nurodė, kad siekdama ginčyti įsakymą dėl valstybinės žemės pardavimo, ieškinyje nurodytais pagrindais, ieškovė pirmiausia turi panaikinti valstybinės žemės nuomos sutartis. Taip pat teismas nurodė, kad kreipdamasi į teismą ieškovė privalo pateikti su ieškiniu dokumentus, kurie yra ginčijami ieškiniu, priešingu atveju teismas nustato ieškinio šalinimo institutą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis ir skundžiama nutartis yra visiškai skirtingo turinio, tačiau abiejų nutarčių rezultatas tas pats – atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų išaiškinti, kurią nutartį priėmęs apylinkės teismas buvo teisus, t. y. ar 2021 m. gruodžio 20 d. nutartyje nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes ieškovė kartu su ieškiniu nepateikia jos neturimo ginčijamo įsakymo, kurį prašo teismo išreikalauti, ar skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad ginčijamos sutarties neturėjimas nėra kliūtis ieškiniui pareikšti;
6.2. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo veiksmų ieškovės bandomas nuo 2021 m. gruodžio 13 d. sustabdyti sandoris buvo sudarytas, kadangi 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 16262 pagrindu Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pardavė, o UAB „Autodara“ nupirko 8639/9917 žemės sklypo dalį. Kadangi ieškovė žinojo atsakovų planus, ir kreipėsi į teismą su prašymą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taigi prašymas buvo teikiamas ne tik dėl to, kad ieškovė negalėjo laukti kol gaus iš atsakovo nuomos sutartį, bet ir dėl to, kad atsakovo veiksmų apskundimui Žemės reformos įstatyme nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka;
6.3. ieškovė prašyme išdėstė išsamius ir aiškius argumentus dėl planuojamo valstybinės žemės pardavimo neteisėtumo, nurodė kaip tokie veiksmai gali apsunkinti būsimo teismo sprendimą įgyvendinimą. Taip pat pakankamai aiškiai ir išsamiai atskleidė tiek būsimo ieškinio pagrindą, tiek dalyką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria netenkintos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje nustatyta tvarka (CPK 144 straipsnio 2 dalis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.
11. Tais atvejai, kai ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos (CPK 147 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 147 straipsnio 3 dalį paduodamas tokį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.
12. Taigi šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, įrodymais yra patvirtinta grėsmė pareiškėjo teisėtiems interesams bei teismas turi nustatyti šiam civilinio proceso institutui taikyti būtinąsias sąlygas – turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas ar apskritai tapti neįmanomas dėl atsakovo nesąžiningų veiksmų, nukreiptų išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą.
13. Ieškovė SKR GRUPĖ, UAB pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo teismui. Nurodė, kad tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki kol bus gauta atsakovų sudaryta ketinama ginčyti 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartis ir kol bus gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atsakymas ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimas, atsakant į ieškovės pateiktą skundą pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės nurodytą aplinkybę, trukdančią ieškovei pareikšti ieškinį kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendė, jog ieškovės nurodyta priežastis, dėl kurios negalėjo pateikti ieškinio, nelaikytina svarbia ir reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimo aplinkybę.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo motyvus, neturi pagrindo nepritarti apylinkės teismo išvadai, jog ieškovė nenurodė ir nepagrindė pateisinamų priežasčių, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Iš tiesų, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, ir kaip buvo nurodyta aukščiau, ieškovė, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio taikymo, nurodė, jog su ieškiniu į teismą ketina kreiptis gavusi 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir gavusi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atsakymą ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo sprendimą. Iš tiesų, iš ieškovės pateikto prašymo ir jame išdėstytos pozicijos nėra aišku, ar ieškovė apskritai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos dėl 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, kurią nurodė ketinanti ginčyti, pateikimo, bei ar, kaip nurodo, su skundais kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių ir tarnybos direktorių (pagal Žemės reformos įstatymo 8 straipsnį) (prašymo 1.25, 2.3, 2.5 punktai). Taigi, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, ieškovo prašyme nurodyta pozicija nepagrindžia svarbių priežasčių, nulėmusių ieškinio nepateikimą kartu su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis.
15. Skundžiamoje nutartyje padarytos pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė nepagrindė ir nenurodė priežasčių, dėl kurių nepateikė kartu su prašymu ieškinio, nepaneigia ir apeliantės atskirajame skunde nurodomi argumentai. Iš atskirojo skundo matyti, jog apeliantė atskirajame skunde ne įrodinėja ir nurodo priežastis, sukliudžiusias pateikti ieškinį, tačiau remiasi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-39345-819/2021, taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-39345-819/2021 ir skundžiamoje nutartyje nurodytas pozicijas dėl ginčijimo dokumento (įsakymo, sprendimo) (ne) pateikimo, kurios, apeliantės nuomone, yra skirtingos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks apeliantės lyginimas, kuriuo kvestionuojama skundžiama nutartis, nesudaro pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstas išvadas. Visų pirma, apeliantė atskirajame skunde nurodo skirtingas civilines bylas, kurias sudaro skirtingas dalykas ir pagrindas, ir apeliacinės instancijos teismas, kurį riboja apeliacijos objektas – skundžiama nutartis, nevertina Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-39345-819/2021 (šiuo metu civilinės bylos Nr. e2-3398-819/2022) priimtų procesinių sprendimų bei jų turinio teisėtumo ir pagrįstumo. Juolab kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO, apeliantės nurodoma Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-39345-819/2021 buvo apskųsta atskiruoju skundu ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 10 d. nutartimi procesas nutrauktas. Antra, apeliantė nagrinėjamu atveju teikia prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio, kai tuo tarpu apeliantės nurodomoje byloje pateiktas ieškinys ir ieškinio reikalavimų užtikrinimui buvo prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kaip jau buvo minėta, reiškiamam prašymui taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagal CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, taikomi atitinkami reikalavimai, tarp jų turi būti nurodomos ir priežastys, dėl kurių kartu su prašymu nepateiktas ieškinys. Trečia, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas vertindamas, jog ieškovė nepagrindė ir nenurodė priežasčių, dėl kurių prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones neteikė kartu su ieškiniu, rėmėsi ne tik tuo, jog apeliantė nepateikė ketinamos ginčyti 2021 m. balandžio 22 d. valstybinės žemės nuomos sutarties, tačiau vertino ir apeliantės nurodytus argumentus dėl jos veiksmų, pažymėdamas, jog nėra aišku, ar buvo kreiptasi dėl nuomos sutarties pateikimo. Pažymėtina, kad dėl šio pirmosios instancijos teismo argumento apeliantė detaliau nepasisakė ir jo nepaneigė, ginčydama skundžiamą nutartį.
16. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimą iki ieškinio nulėmė ir grėsmės aplinkybė. Nurodo, jog ieškovė dėl atsakovių veiksmų ir ketinimų sudaryti valstybinės žemės pardavimo sutartį, atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos neišsprendus savarankiškų statinių eksploatacijai reikalingos žemės išskyrimo klausimo ir neperskaičiavus žemės sklypo dalių, negalėjo laukti kol gaus ketinamą ginčyti nuomos sutartį ar bus išnagrinėtas skundas ikiteismine tvarka dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiksmų. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovės argumentus, nurodė, jog nesant konkretaus ieškinio dalyko ir pagrindo nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės būsimų reikalavimų įvykdymas nebus užtikrintas. Nors apeliantė atskirajame skunde su tokia teismo išvada nesutinka, nurodydama, kad prašyme pakankamai išsamiai išdėstė būsimą ieškinio dalyką ir pagrindą, apeliacinės instancijos teismas ir tokiam apeliantės argumentui nepritaria. Kaip matyti iš apeliantės prašymo turinio, nurodytos su žemės sklypo susijusios faktinės aplinkybės, tačiau iš esmės nėra aišku, koks bus ketinamo reikšti ieškinio dalykas ir pagrindas, o abstraktaus pobūdžio pasvarstymai apie ketinamas ginčyti nuomos sutartis, nelaikytini pakankamu ieškinio dalyko ir pagrindo atskleidimu bei įrodyta realia grėsme būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Taigi matyti, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas grėsmės aplinkybę, pagrįstai nurodė, jog laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos remiantis vien prielaidomis.
17. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog 2021 m. gruodžio 22 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 16262 pagrindu Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pardavė, o UAB „Autodara“ nupirko 8639/9917 žemės sklypo dalį. Taigi, apeliantė pripažįsta, jog sandoris, kurį siekė sustabdyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis, jau įvykęs. Remiantis apeliantės nurodytu argumentu, vertintina, kad jau skundžiamos nutarties priėmimo dieną faktinės aplinkybės pasikeitė ir ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės taip, kaip jos suformuluotos prašyme, tikėtina, nėra aktualios. Taigi, iš apeliantės pozicijos nėra taip pat aišku, ar pasikeitusi faktinė situacija neturės reikšmės ieškovės ketinamam reikšti ieškinio dalykui ir pagrindui.
18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (ne) tenkinimo klausimą teisingai pritaikė procesinės teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties. Dėl nurodyto skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
19. Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam klausimui, todėl dėl kitų atskirajame skunde nurodytų argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
ieškovės atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.