Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-04-14 · Civilinė byla Nr. e2-569-236/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-04-14
Bylos Nr.
e2-569-236/2016
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Ieškovas
R. V., L., L. V., D. V.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Kardiolita“
Trečiasis asmuo
draudimo bendrovei „IF P&C Insurance AS“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-569-236/2016Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių R. V. bei L. V, D. V., atstovaujamų įstatyminės atstovės R. V., atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atmestas ieškovių R. V., L. V, D. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-6583-852/2015 pagal ieškovių R. V., L. V. ir D. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kardiolita“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims draudimo bendrovei „IF P&C Insurance AS“, veikiančiai per If P&C Insurance AS filialą, ir M. Ž..

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės R. V., L. V. ir D. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Kardiolita“, prašydamos priteisti iš atsakovės ieškovei R. V. 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 303 748,44 Eur prarastų sutuoktinio gautų pajamų dalies sumą, priteisti iš atsakovės ieškovei L. V. 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 65 586,76 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, sumą, priteisti iš atsakovės ieškovei D. V. 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 106 161,62 Eur išlaikymo, netekus maitintojo, sumą, priteisti iš atsakovės ieškovėm 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovės ieškovei R. V. bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei UAB „Kardiolita“ ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Laikė ieškinį tikėtinai pagrįstu, ieškinio sumą – 775 496,82 Eur atsakovei UAB „Kardiolitai“ didele, kadangi atsakovės finansinė būklė nėra gera ir stabili. Nurodė, kad atsakovės balanso nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio duomenimis atsakovės nuosavas kapitalas buvo 126 803,17 Eur (437 826 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 874 644,06 Eur (6 472 771 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 556 140,52 Eur (5 373 042 Lt) bei atsakovė per 2014 m. patyrė 83 527,28 Eur (288 403 Lt) nuostolių, o per 2013 m. turėjo 2 657 653,50 Eur (9 176 346 Lt) nepaskirstytų nuostolių. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė registruoto nekilnojamojo turto neturi. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-1762-843/2015 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsakovui yra pareiškęs civilinį ieškinį 13 304,66 Eur sumai, R. V. ir S. V. – 80 000 00 Eur sumai, M. V. – 20 000 Eur sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi nutarė ieškovių R. V., L. V. ir D. V. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.

Teismas pažymėjo, jog ieškinio tikėtinas pagrįstumas ir didelė ieškinio suma savaime nelemia poreikio taikyti atsakovei procesinius turtinio pobūdžio suvaržymus.

Teismas nenustatė atsakovės ketinimų siekti išvengti galimai nepalankaus teismo sprendimo vykdymo arba kad jau imasi kokių nors konkrečių aktyvių veiksmų. Teismas nustatė, jog atsakovė savanoriškai kompensuoja žalą (Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2015 m. lapkričio 12 d. sprendime nurodyta, kad atsakovė nuo paciento mirties dienos moka ieškovei po 2000 Lt). Nuo įvykio, dėl kurio yra kilusi žala, yra praėjęs ilgas laiko tarpas.

Teismas pažymėjo, jog atsakovės profesinę civilinę atsakomybę yra apdraudęs trečiasis asmuo draudimo bendrovė „IF P&C Insurance AS“, veikianti per If P&C Insurance AS filialą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas sprendė, jog ieškovės neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovės R. V., L. V. ir D. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį ir tenkinti ieškovių prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei UAB „Kardiolita“ ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis, areštą iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovei ieškinio suma laikytina didele, kadangi atsakovės veikla yra nuostolinga, ji neturi registruotino nekilnojamojo turto;Pirmosios instancijos teismas neapgrįstai sprendė, jog atsakovė savanoriškai kompensuoja žalą. Nurodė, jog 2013 m. liepos 12 d. susitarimo tikslas - buvo ne savanoriškas žalos atlyginimas, bet siekis kiek įmanoma ilgiau apsaugoti savo reputaciją nuo galimo jos pakenkimo viešai paaiškėjus M. V. mirties aplinkybėms. Be to, savanoriškas žalos atlyginimas galimas tik pripažinus kaltę ir savo atsakomybę dėl žalos atsiradimo. Tuo tarpu, atsakovė, visuose vykusiuose/šiuo metu vykstančiuose procesuose, susijusiuose su M. V. mirtimi, neigė/neigia savo atsakomybę dėl minėto paciento mirties, net ir esant akivaizdiems jo kaltės įrodymams;Pirmosios instancijos teismas neapgrįstai sprendė, jog galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymą garantuoja atsakovės profesinės civilinės atsakomybės draudimas, kadangi pagal UAB „Kardiolita“ sudarytą civilinės atsakomybės draudimo sutartį, draudimo suma vienam draudiminiam įvykiui yra 8688,60 Eur (30 000 Lt). Tokio dydžio draudiminė išmoka neužtikrins galimai ieškovėms palankaus teismo sprendimo įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovių atskirąjį skundą atsakovė prašo ieškovių atskirąjį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos atsikritimus:

Apeliantės neįrodė tariamo ieškinio pagrįstumo;Priešingai nei teigia apeliantės, atsakovė geranoriškai vykdo 2013 m. liepos 12 d. susitarimą;Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi atsakovės profesinės civilinės atsakomybės draudimo faktu, kadangi jos yra reguliuojamos ne vien tarpusavio susitarimais tarp įstaigų ir draudimo bendrovių, bet ir privalomais teisės aktais;Atsakovės veikla atitinka Akcinių bendrovių įstatymo keliamus reikalavimus, įmonė yra stabili, galinti vykdyti savo veiklą bei atsiskaityti su tiekėjais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovių atskirąjį skundą trečiasis asmuo M. Ž. prašo ieškovių atskirąjį skundą atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovių R. V., L. V., D. V. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).

Apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateikė tarp UAB „Kardiolita“ ir R. V. 2013 m. liepos 12 d. sudarytą susitarimo kopiją bei sveikatos priežiūros įstaigų profesinės civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso), serija MEDA Nr. 00000117, kopiją. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į tai, jog apeliantės siekia paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas minėtus dokumentus priima į bylą ir juos vertina.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; 2010 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1624/2010). Ši prezumpcija (ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką) nėra absoliuti, todėl kiekvienu atveju teismas turi įvertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškiniu pareikšto reikalavimo suma yra tikrai didelė.

Nagrinėjamu atveju apeliantės laiko, jog atsakovei ieškinio suma yra didelė. Bylos duomenys patvirtina, jog pagal atsakovės balanso nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpio duomenimis, atsakovės turtas yra 2 062 761,50 Eur (7 122 303 Lt), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 874 644,06 Eur (6 472 771 Lt), per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 556 140,52 Eur (5 373 042 Lt) bei atsakovė per 2014 m. patyrė 83 527,28 Eur (288 403 Lt) nuostolių.

Atsakovės pateiktas 2015 m. III ketv. balansas patvirtina, kad atsakovės turtas yra 2 720 263 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 829 635 Eur, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 1 123 455 Eur, grynasis pelnas – 172 619 Eur.

Be to, Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė registruoto nekilnojamojo turto neturi.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys finansinės atskaitomybės dokumentai bei kiti duomenys nagrinėjamu atveju yra pakankami, kad būtų galima daryti išvadą, jog atsakovės finansinė padėtis yra pakankamai gera bei stabili, todėl nagrinėjamu atveju nėra grėsmės galimai palankiam ieškovėms teismo sprendimui įvykdyti. Atsakovė įrodė savo stabilią ir gerą finansinę padėtį, jog esant ieškovėms palankiam teismo sprendimui bus pajėgi įgyvendinti teismo sprendimą (CPK 185 str.).

Be to, pagal bylos duomenis atsakovė yra apsidraudusi sveikatos priežiūros įstaigų profesinės civilinės atsakomybės draudimu.

Tai konstatavus, kiti atskirojo skundo argumentai, kuriais grindžiamas skundžiamos nutarties nepagrįstumas, taip pat atsiliepimai į šiuos skundo argumentus, laikytini nereikšmingais ir dėl jų nepasisakytina.

Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas atmestinas ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl klaidos Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi buvo nustatytas apeliantėms R. V. bei L. V. ir D. V., atstovaujamoms įstatyminės atstovės R. V., terminas sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, jog apeliančių vardu advokatas M. S. už atskirąjį skundą sumokėjo 5 Eur žyminį mokestį. CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai – bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, sprendžia, jog advokatui M. S. grąžintinas už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas 5 Eur žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį nepakeistą.

Grąžinti advokatui M. S. už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtą 5 Eur (penkių eurų) žyminį mokestį.

Teisėjas Kazys Kailiūnas