- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-16
- Bylos Nr.
- 1A-363-462-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-3-00019-2011-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Remigijus Preikšaitis (pirm.), Aurelija Sadauskaitė, Zigmas Pocius
- Nukentėjusysis
- O. K.
- Nuteistasis
- M. K.
- Advokatai
- Danguolė Žilinskienė, Romas Kersnauskas
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-363-462/2013
Teisėjas Vandalinas Vainius (Proceso Nr. 1-24-3-00019-2011-4)
2013 m. gegužės 16 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. (M. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir jam paskirtas laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams, uždrausta bendrauti su nukentėjusiąja O. K. (išskyrus galimus teisminius procesus ir ieškinio atlyginimo klausimus), įpareigotas per 8 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Iš M. K. priteista 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2 000 Lt proceso išlaidų, viso 3 500 Lt nukentėjusiajai O. K.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. K. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ir tuo nežymiai jį sužalojo, t. y. jis 2009-07-09, apie 20.00 val., sodo sklype Nr. „(duomenys neskelbtini)“, SB „Dituva“, Klaipėdos rajone, asmeninio konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę O. K., t. y. jai sudavė kumščiu, po to pastūmė, dėl ko ji krisdama susižalojo galvą, taip pat grasino peiliu, ji griebdama už peilio susižalojo pirštą. Dėl padaryto sužalojimo O. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Šalies argumentai
Nuteistasis M. K. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos rajono teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir jį pagal šį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį išteisinti.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad su apylinkės teismo išvadomis nesutinka ir mano, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jis šio nusikaltimo nepadarė. Teismas nepaneigė jo parodymų, kaip reikalaujama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnyje, o nepagrįstai ir formaliai įvertino juos kritiškai. Teismas jo kaltę grindė liudytojų V. P., V. A., P. V. parodymais bei teismo medicinos eksperto aktu. Pirmosios dvi liudytojos yra nukentėjusiosios seserys, o trečioji jo dukra.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad šios liudytojos susitarusios su O. K. kerštauja už tai, kad jis pranešė policijai tą faktą, jog žentas jį sumušė ir už tai buvo nuteistas. Ginčai dar tęsiasi ir skyrybų byloje. Minėti liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi, nes yra artimi nukentėjusiosios giminaičiai. Teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį į tai turėjo atkreipti dėmesį. Nukentėjusioji O. K. yra nusiteikusi prieš jį, pastoviai ieško priekabių, stengiasi išprovokuoti konfliktus. Teisme duodama parodymus apie neva įvykusį įvykį 2009 m. liepos 9 d., teigė, kad jis sumušė ją antrame sode „(duomenys neskelbtini)“ sklype ir ją vijosi per penkis sklypus iki jų bendro pirmojo sodo „(duomenys neskelbtini)“. SB „Dituva“. Apeliantas pažymi, kad tuo metu soduose buvo daug žmonių, tačiau niekas šio įvykio nematė ir negirdėjo ir niekas apie tai nepaliudijo. Teismas L. G. ir A. G. parodymus vertino kritiškai, nors jie soduose gyvena nuolatos ir 2009 m. liepos 9 d., visą dieną buvo soduose. Be to, liudytoja V. P. parodė, jeigu ją būtų sužalojęs vyras, būtų sužinojusi visa sodo bendrija. Teismas šios liudytojos parodymus ignoravo ir jais nesivadovavo. Be to, jis buvo iškvietęs į teismo posėdį liudytoją V. M. ir V. B., tačiau teismas išklausę O. K. advokato R. Kersnausko pasiūlymą jų neapklausti, jų neapklausė. Tai rodo, jog teismas buvo šališkas.
Apeliantas toliau skunde teigia, kad su O. K. nuo 2008 metų vasaros gyveno kartu, pasilikdavo ir nakčiai miegoti ir jokių nusiskundimų, kad jis skriaustų ją nebuvo iki to momento kai jį sumušė žentas I. V. Prieš jį nuteikė ir dukrą P. V. O. K. siekia, kad jis išeitų gyventi kitur, o du sodus paliktų žmonai ir dukrai, o bendrai įsigytą butą, parduotų ir joms sumokėtų apie 60 000 Lt. Tokius reikalavimus jos yra pareiškusios santuokos nutraukimo byloje.
Apeliantas mano, kad visiškai nepagrįstai jo paties ir kitų liudytojų, liudijusių jo naudai, parodymai buvo atmesti, šiuos liudytojų parodymus įvertinus kaip liudijančius netiesą. Tokiu būdu teismas negalėjo remtis ir šiais abejotinais liudytojų P. V. ir V. P. parodymais, jie negali būti pripažinti tikrais ir neginčijamais. Jei jis smurtavo, tai kodėl O. K. neiškvietė policijos. I šį klausimą teisme ji negalėjo atsakyti. Neatsakė ir į klausimą, kodėl į teismą privataus kaltinimo tvarka kreipėsi po dviejų metų. Šie visi kaltinimai yra išgalvoti. MRU TMI Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1071/09 nustatyta, kad O. K. padaryta poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu pakaušio dešinėje, poodinės kraujosruvos abiejų pečių užpakaliniuose paviršiuose gavosi paveikus tas vietas kietais bukais daiktais-sumušant, atsitrenkiant, pjautinė žaizdelė kairės plaštakos IV piršto naginės falangos delniniame paviršiuje - paveikus aštriu pjaunančio tipo įrankiu. Į klausimą jis atsakė, kad nukentėjusioji važiuodama į sodą, ne kartą yra nukritusi nuo dviračio, todėl sužalojimai ir šį kartą galėjo atsirasti dėl šių priežasčių. Nuteistasis mano, kad vien tik nukentėjusiosios O. K. parodymai byloje negali tapti įrodymų šaltiniais ir jos parodymų pagrindu negalima pagrįsti kaltinimo. Visuma išdėstytų motyvų rodo, jog jis negali būti nuteistas už nusikaltimą, kurio neįvykdė.
Nukentėjusioji O. K. pateikė atsikirtimus ir prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-01-24 nuosprendį palikti nepakeistą, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo M. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. Jo įvykdytą nusikalstamą veiką dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus kūno sužalojimo nukentėjusiajai O. K. tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi byloje esančius duomenis konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog apeliantas asmeninio konflikto metu pavartojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę O. K. ir sukėlė jai fizinį skausmą.
Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad liudytojų V. P., V. A., P. V. parodymais negalima grįsti jo kaltės, kadangi pirmosios dvi liudytojos yra nukentėjusiosios seserys, o trečioji jo dukra. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.
Pažymėtina, kad nuteistojo kaltė mušus nukentėjusiąją O. K., t. y. savo žmoną ir taip sukėlus jai fizinį skausmą bei taip nežymiai ją sužalojus, įrodyta ne tik minėtų liudytojų parodymais, bet ir kitais byloje esančiais įrodymais, būtent kurių visuma sudaro logišką ir nuoseklią duomenų grandinę, leidžiančią besąlygiškai konstatuoti apelianto kaltumą.
Byloje esanti Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2009-07-10 specialisto išvada Nr. G 1071/09 (03), taip pat Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2009-07-21 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra ne mažiau reikšmingi įrodymai, neginčijamai patvirtinantys, kad M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusioji O. K. parodė, kad 2009-07-09 besidarbuojant sode, atėjo M. K. ir pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais, pastūmė ir ji apvirto. Nubėgo į sodo namelį, norėdama pasiimti savo daiktus, tačiau M. K. ją pasivijo ir vėl pradėjo stumdyti, mušti. M. K. pasiėmė peilį ir grasino papjauti, todėl iš sodo namelio išbėgo į stotelę, iš kur ir paskambino savo dukrai. M. K. ją labai dažnai mušdavo, dukra ir jos seserys žinodavo apie naudojamą smurtą, tačiau pareiškimų policijai nerašydavo (b. l. 62-64).
Byloje esančioje Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus 2009-07-10 specialisto išvadoje Nr. G 1071/09 (03) nurodyta, kad O. K. poodinė kraujosruva su minkštųjų audinių patinimu pakaušio dešinėje, poodinės kraujosruvos abiejų pečių užpakaliniuose paviršiuose gavosi paveikus tas vietas kietais bukais daiktais – sumušant, atsitrenkiant, pjautinė žaizdelė kairės plaštakos IV piršto naginės falangos delniniame paviršiuje – paveikus aštriu pjaunančio tipo įrankiu. Sužalojimai vienodo senumo, įgauti paros bėgyje iki apžiūros, galimai 2009-07-09 antroje paros pusėje. Dėl šių sužalojimų O. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 7). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šie specialisto nustatyti sužalojimai visiškai atitinka nukentėjusiosios nurodytas aplinkybės dėl jos sužalojimų padarymo (atsiradimo) vietos, laiko bei mechanizmo, t. y. kad 2009-07-09 apie 20 val. Dituvos soduose nukentėjusiąją sumušė jos sutuoktinis. Neabejotina, kad M. K. ją mušė kumščiu, stūmė ir ji krisdama susižalojo galvą. Be to, nuteistasis jai grasino su peiliu, o nukentėjusioji gindamasi griebė peilį susižalojo pirštą.
Byloje esantis Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2009-07-21 nutarimas Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą taip pat laikytinas byloje reikšmingu duomeniu, įrodančiu M. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. padarymo. Šis procesinis sprendimas patvirtina, jog Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto 2 policijos komisariate 2009-07-10 buvo registruotas O. K. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad 2009-07-09 apie 20 val. S. B. „Dituva“ sklypo Nr. „(duomenys neskelbtini)“ būdamas girtas, jos vyras M. K. kilusio konflikto metu grasino sutrikdyti sveikatą, gąsdino peiliu, bei sudavė smūgius kumščiu į galvos sritį (b. l. 10-11).
Tai leidžia teigti, kad nukentėjusioji iš karto po įvykio nedelsdama sekančią dieną kreipėsi į teisėsaugos institucijas nurodydama jos sužalojimo aplinkybes ir norėdama, jog dėl jos atžvilgiu smurtavusio sutuoktiniu veiksmų būtų pradėtas tyrimas. Kartu pažymėtina, kad nukentėjusioji tiek pateikdama pareiškimą policijai, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžiuose laikėsi nuoseklios pozicijos, davė logiškus, neprieštaringus parodymus, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais abejoti. Juo labiau, kad juos patvirtina pirmosios instancijos teisme liudytojų V. P., V. A., P. V. duoti parodymai (b. l. 48-49).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas turi pagrįsti įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje vidiniam įsitikinimui taip pat labai svarbūs ir reikšmingi yra minėti nuteistojo dukros P. V. apylinkės teisme duoti parodymai. Pirmosios instancijos teisme P. V. paaiškino, kad paties įvykio nematė, tik mama jai sakė, kad ją mušė, grasino su peiliu. Buvo įpjautas pirštas. Anksčiau mama būdavo mėlyna, vieną syki visa nugara buvo mėlyna. Mama tokia, ji visada jo bijojo. Vaikystėje jis ir ją (liudytoją) mušdavo, ji užstodavo mamą, tai ir jai kliūdavo. Ją (liudytoją) mušdavo su žarna arba laidu (b. l. 49).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, jog M. K. O. K. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir jo veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. Teisėjų kolegija neturi pagrindo M. K. padarytus nusikalstamus veiksmus vertinti kitaip nei pirmosios instancijos teismas. Todėl apeliacinis skundas dėl M. K. išteisinimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Paskirdamas bausmę nuteistajam M. K., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę. M. K. nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą. Apylinkės teismas pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. K. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui skyrė vieną iš švelnesnių Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. sankcijoje numatytų bausmės rūšių – laisvės apribojimą. Klaipėdos rajono apylinkės teismas įvertino tai, kad apeliantas anksčiau neteistas, todėl ir neskyrė jam straipsnio sankcijoje numatytos kitokios (griežtesnės) alternatyvios bausmės – arešto arba laisvės atėmimo.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšis bei jos dydis paskirti teisingai, ji nėra per griežta. Apeliantą išteisinti, švelninti jam paskirtą bausmę ar kitaip keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 24 d. nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiajai O. K. atstovavo advokatas Romas Kersnauskas. Teismui pateiktas 2013-02-28 pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusioji advokatui sumokėjo 500 Lt už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme bei kitas teisines paslaugas (b. l. 97). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokio dydžio proceso išlaidos atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus. Todėl šios nukentėjusiosios patirtos proceso išlaidos priteistinos iš nuteistojo M. K. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo M. K. apeliacinį skundą atmesti.
Iš nuteistojo M. K. nukentėjusiajai O. K. priteisti 500 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.