Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovei D. Č. ir jos atstovui advokatui V. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Č. patikslintą ieškinį atsakovui R. L. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas ieškinio reikalavimus palaikė ieškinyje nurodytais motyvais.

Atsakovas atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Pirminis ieškinys ir jo priedai buvo įteikti atsakovo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (b.l. 29) jo motinai T. L. (b.l. 30), tačiau atsakovas į ieškinį nereagavo, į teismo parengiamąjį posėdį 2012 m. lapkričio 13 d. ir 2012 m. gruodžio 12 d. ir į teismo posėdį 2013 m. vasario 21 d. neatvyko (b.l. 35-37, 42-43, 51-52), nors buvo informuotas tinkamai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas (b.l. 32, 39, 46), vėliau procesinių dokumentų neatsiėmė, kitos savo gyvenamosios vietos adreso teismui nepranešė, todėl jie (patikslintas ieškinys ir jo priedai, teismo šaukimai) buvo įteikiami jam viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Atsakovas teismo posėdyje nedalyvauja, nors apie jo vietą ir datą informuotas tinkamai (b.l. 117), teismo posėdžio atidėti neprašė, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės objektas valdomas, naudojamas ir disponuojamas bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kartu ši nuostata reiškia, kad atidalijimas turi būti natūra. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės reiškia bendrosios dalinės nuosavybė pasibaigimą. Šiuo atveju pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia. Kasacinėje teismų praktikoje pripažįstama teisinga tokia teismų praktika, kai siekiama visiškai atidalyti bendraturtį iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes visiškas daikto atidalijimas yra prioritetą geriausiai užtikrinantis maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad šalims (dviems bendraturčiams) bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ½ dalį) priklauso 191,40 kv.m bendro ploto 1 aukšto su mansarda gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-9, 11-12).

CK 4.72 straipsnyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendraturčiu gali būti kiekvienas asmuo, galintis būti nuosavybės teisinių santykių subjektu (CK 4.72 straipsnio 2 dalis), o bendrosios nuosavybės objektu – kiekvienas daiktas ar kitas turtas, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 4.74 straipsnis). Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, pirmenybė teiktina atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes atidalijus bendroji dalinė nuosavybė pasibaigia, buvę bendraturčiai tampa savarankiškais turto savininkais ir gali laisvai, be apribojimų naudotis savo nuosavybe; taip užtikrinamas turto naudojimo racionalumas. CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nustatytas atidalijimo iš bendrosios nuosavybės būdas – daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išdėstytos atidalijimo teisės įgyvendinimo sąlygos, konstatuojant, kad: 1) teismo tvarka atidalijama, jei bendraturčiams nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo; 2) prioritetas skiriamas atidalijimui natūra; 3) nesant atidalijimo natūra galimybės, atidalijama, paskiriant kompensaciją pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. I. A. U. ir kt., bylos Nr. 3K-3-512/2011; kt. ).

Ginčijamo gyvenamojo namo bendraturčių idealiosios dalys, t.y. po ½, yra nustatytos teismo sprendimu. Šalims nepavyko susitarti dėl atidalijimo būdo, nors ieškovė paštu siuntė atsakovui pasiūlymą dėl gyvenamojo namo pasidalijimo (b.l. 16-17). Namas yra dalus ir gali būti padalintas natūra, nes yra galimybė suformuoti su atskirus objektus, nepadarant neproporcingos žalos daiktui. Ieškovė pateikė architektės R. M. parengtą gyvenamojo namo padalijimo projektą, kuriame suprojektuotas atskiras įėjimas į mansardą, įrengiant duris šoniniame namo fasade esančio lango vietoje patalpoje Nr. 2 (koridoriuje) ties jau esančiais laiptais, kuriais pagal namo projektą patenkama į mansardą. Šis projektas optimaliai atitinka protingumo, teisingumo principus, nes padalijant gyvenamąjį namą atidalina lygiomis dalimis gyvenamąsias patalpas be neproporcingos žalos jų paskirčiai su labai nežymiu nukrypimu (CK 4.80 straipsnio 2 dalis), jas atskiria ir kartu šalims naudotis nebereikės, šalys galės naudotis joms tenkančiomis patalpomis pagal paskirtį ir visa apimtimi. Gyvenamasis namas padalijamas, priteisiant šalims atskirus namo aukštus, šias dalis izoliuojant. Į savo dalis šalys pateks per atskirus įėjimus, tokiu būdu galės geriau įgyvendinti savininko teises. Kaip paaiškino ieškovė, atsakovas faktiškai naudojosi antro aukšto patalpomis, jose gyveno, tokia susiformavusi patalpų naudojimo tvarka tinka ir ieškovei. Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu nutraukus D. Č. (ankstesnė pavardė – L.) ir R. L. santuoką, šalių mažamečio vaiko D. L., gimusio (duomenys neskelbtini) (b.l. 10), gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko motina D. Č. (b.l. 8-9). Todėl ieškovės siūlomas namo atidalijimo būdas, ieškovei paskiriant nuosavybėn pirmąjį namo aukštą, atitinka ir šalių nepilnamečio vaiko D. L. (b.l. 10) interesus gyventi saugesnėje aplinkoje, taip mažamečiui išvengiant kasdienio naudojimosi laiptais. Pagal namo padalijimo projektą (b.l. 110) pirmo aukšto patalpų, tenkančių ieškovei, bendras plotas yra 101,98 kv.m, o pirmo aukšto ir mansardos patalpų, tenkančių atsakovui, plotas yra 89,42 kv.m. Po ieškovės pasiūlyto atidalijimo bus užtikrintas tolesnis ginčo turto naudojimo racionalumas, teikiamas atidalijimo variantas įmanomas įgyvendinti techniškai, tam nereikalingos ypatingos namo pertvarkos. Be to, kaip matyti iš pateiktų skaičiavimų ir valstybės įmonės Registrų centro duomenų, bendras namo plotas yra 191,40 kv.m, todėl prašomi suformuoti atskiri daiktai kiek įmanoma labiau atitiks ir bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje, nes bus beveik lygūs: ½ dalis namo sudaro 95,70 kv.m, o pagal ieškovės pasiūlytą namo padalijimo variantą ieškovei atitenka 53,28 procentai, o atsakovui atitenka 46,72 procentai gyvenamojo namo patalpų. Be to, atsakovui tenkančios mansardos patalpos yra labiau įrengtos nei pirmojo aukšto patalpos, tenkančios ieškovei, taigi, ieškovei pačiai prašant namą atidalinti tokiu būdu, atsakovo interesai pažeisti nebus. Teismui pateiktas ieškovės gyvenamojo namo atidalinimo projektas yra tinkamas, jis gali būti tvirtinamas teismo sprendimu. Ieškovei įsipareigojant įrengti atskirą įėjimą atsakovui, neliks bendro naudojimo patalpų ir nekils ginčo dėl galimybės šalims patekti į joms priklausančias patalpas. Teismas sprendžia, kad tokiu atveju darytina išvada, kad ieškovei ir atsakovui atidalintinos patalpos name yra tinkamos naudotis pagal paskirtį, jos gali būti atskirtos, nepažeidžiant nė vieno bendraturčio interesų bei nepadarant nepateisinamos žalos jų paskirčiai. Ieškovės pateiktas projektas optimaliai atitinka šalių turimas idealiąsias turto dalis, pagal projektą suformavus du butus, nebūtų padaryta žala daiktui, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo pagal architektės R. M. parengtą projektą. Ieškovė yra pasirengusi atlikti projekte nurodytus patalpų perplanavimo darbus – atskiro įėjimo į namą įrengimą, todėl ji sprendimu įpareigotina šiuos darbus atlikti iki 2014 m. vasario 1 d. Pagal ieškovės pateiktą Turto vertinimo ataskaitą Nr. 13-02-26 (b.l. 97) gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ginčo namo bendro ploto 1 kv.m vertė yra 586,7294 Lt, taigi, ieškovei tenkančios dalies vertė yra 59834,66 Lt, o atsakovui tenkančios namo dalies vertė yra 52465,34 Lt, verčių skirtumas yra 7369,32 Lt. Ieškovė įsipareigoja įrengti atskirą įėjimą į namą pagal jos pateiktą lokalinę sąmatą už 3418,90 Lt (b.l. 25), taip pat įsipareigoja šalia atsakovo vardu įregistruoto jau įvesto elektros įvado įsivesti atskirą elektros įvadą jai tenkančioje namo dalyje už 1011,02 Lt, remdamasi naujo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie operatoriaus elektros tinklų paslaugos sutarties specialiosiomis sąlygose nurodyta prijungimo paslaugos mokesčio verte (b.l. 67), taigi, ieškovei tenkančios šios papildomos namo atidalijimo išlaidos sudaro 4429,92 Lt ir yra priteistinos iš atsakovo ieškovei kaip kompensacija už atsakovui priklausančių patalpų įrengimą ir jam atitenkantį turtą – elektros įvadą.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteistinos ieškovės ir valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis): iš atsakovo ieškovei priteistinos ieškovės turėtos turto vertinimo išlaidos 1447 Lt (b.l. 48, 56, 93-94) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo valstybei priteistinas 142 litų žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista pagal Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-11-T-3748-4884 (b.l. 18, 120), ir 67,95 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 82 straipsnis, 93 straipsnio 2, 4 dalys) bei 586,80 Lt išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (b.l. 121) (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atidalinti ieškovei D. Č. priklausančią 1/2 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), natūra ir jai priteisti gyvenamojo namo pirmojo aukšto patalpas, pažymėtas architektės R. M. paruoštame padalinimo projekte indeksais: 1-1, 2,74 kv.m (tambūras), 1-2, 17,68 kv.m (dalis koridoriaus), 1-3, 11,61 kv.m ir 1-4, 28,61 kv.m, (kambariai), 1-5, 9 kv.m (virtuvė), 4,92 kv.m (katilinė), 1-6, 4,15 kv.m (sanitarinis mazgas), G-l, 23,27 kv.m (garažas), iš viso - 101,98 kv.m, atidalinti atsakovui R. L. priklausančią ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), natūra ir jam priteisti 89/191 dalis gyvenamojo namo pastogės (mansardos) patalpas, pažymėtas architektės R. M. paruoštame padalinimo projekte plane indeksais: 1-7, 6,03 kv.m (holas), 4,80 kv.m (tambūras-laiptinė), 1-8, 25,40 kv.m (kambarys), 1-9, 8,07 kv.m (drabužinė-sandėliukas), 1-10, 26,03 kv.m (kambarys), 1-11, 7 kv.m (virtuvė), 12,09 kv.m (sanitarinis mazgas), iš viso - 89,42 kv.m.

Priteisti iš ieškovės D. Č. 7369,32 Lt piniginę kompensaciją atsakovui R. L. už jam tenkančią mažesnę turto dalį.

Įpareigoti ieškovę D. Č. už savo lėšas iki 2014 m. vasario 1 d. įrengti atskirą įėjimą į namą, nurodytą architektės R. M. paruoštame namo padalinimo projekte.

Įpareigoti ieškovę D. Č. per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos už savo lėšas įrengti atskirą elektros įvadą į jai priklausančią namo dalį.

Priteisti iš atsakovo R. L. ieškovei D. Č. 1447,00 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt septynis litus 00 ct) turto vertinimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. L. ieškovei D. Č. 1011,02 Lt (vieną tūkstantį vienuolika litų 02 ct) atskiro elektros įvado įvedimo išlaidų ir 3418,90 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniolika litų 90 ct) atskiro įėjimo į atsakovui R. L. tenkančią namo dalį įrengimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. L. valstybei 142,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus 00 ct) žyminio mokesčio, 67,95 Lt (šešiasdešimt septynis litus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, ir 586,80 Lt (penkis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 80 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, įmokos paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.