Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Eugenija Morkūnienė Civilinė byla Nr. 2A-860-159/2009

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2009 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Eugenijos Morkūnienės, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Antanui Leikui, dalyvaujant pareiškėjoms E. B. (R.) ir V. R., pareiškėjų atstovei advokatei Jovitai Usonytei, suinteresuotiems asmenimis K. P. ir P. P., suinteresuoto asmens K. P. atstovui advokatui Vidmantui Žylei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens K. P. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1082-793/2009 pagal pareiškėjų E. B. (R.) ir V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenimis K. P., Klaipėdos miesto 11-ojo notarų biuro notarei Vandai Kasiulynienei, K. J., G. L., S. M., P. P. dėl giminystės santykių fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėja V. R. 2006-01-26 pateikė teismui pareiškimą. Juo teismą prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį giminystės santykių faktą, kad L. P., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) yra E. R. (santuokinė pavardė – B.), gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o E. R. yra jo duktė. Nurodė, kad 2005 m. spalio mėnesį sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sugyventinis L. P. Su juo kartu išgyveno apie 4 metus kaip viena šeima bute, adresu (duomenys neskelbtini), ir vedė bendrai ūkį. Gyvenimo kartu faktą patvirtins liudytojai – buvę kaimynai S. ir Z. D., A. M. ir dukra R. R. Gyvenant kartu su L. P. (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. R. Po dukros gimimo su L. P. išgyveno kartu dar trejus metus, vėliau su dukra E. persikėlė gyventi atskirai. L. P. dar kurį laiką lankė dukrą, per kitus asmenis perduodavo pinigus jos išlaikymui. Šią aplinkybę patvirtins liudytojas A. M. Jai su dukra persikėlus gyventi į (duomenys neskelbtini) prieš trejus metus, santykiai su L. P. nutrūko, jis nebesirūpino dukra ir jai pinigų neperduodavo.

Dukros E. R. gimimo liudijime pareiškėja V. R. nurodyta motina, tėvu įrašytas J. R. Dukra gimė pareiškėjai tebebūnat santuokoje su P. R., nors tuo metu ji gyveno su L. P., todėl vadovaujantis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso (SŠK) 53 str. 1 d., dukros gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas P. R., tačiau Klaipėdos miesto liaudies teismas 1988-12-22 sprendimu panaikino gimimo liudijime įrašą, kad E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra P. R., P., todėl kiti duomenys apie dukros tėvą gimimo liudijime buvo įrašyti vadovaujantis SŠK 61 str. ir jos gimimo liudijime vaiko tėvo grafoje tėvo vardas buvo įrašytas pareiškėjos nurodymu ir pareiškėjos santuokinė pavardė vyriška galūne – J. R. Tuo metu su L. P. su bendru pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo nesikreipė, nes jis vengė šiuos veiksmus atlikti, kad ateityje nereikėtų dukrai teikti išlaikymo, pareiškėja, norėdama palaikyti gerus santykius su L. P., nesikreipė į teismą dėl tėvystės pripažinimo.

CK 3.146 str. 1 d. nustato, kad jeigu vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nėra pripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Kadangi gimusio vaiko tėvystė faktiškai neįregistruota, kitokiu būdu negalima gauti vaiko kilmę patvirtinančių dokumentų, todėl pareiškėja priversta kreiptis į teismą dėl giminystės santykių nustatymo, nes pagal CPK 391 str. 1 d., mirus spėjamam vaiko tėvui, tėvystė nustatoma CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, vadovaujantis CPK 444 str. 2 d. 1 p. Juridinis faktas reikalingas tėvystei įrodyti, kad mirusiojo L. P. dukra E. įgytų visas teises ir pareigas pagal giminystės ryšį – vadovaujantis CK 5.11 str. 1 d. įgytų teisę į tėvo palikimą ir vadovaujantis LR valstybinių šalpos išmokų įstatymo 8 str. ir LR piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) 4 str. 3 d. gautų našlaičių pensiją, pareiškėja su dukra gautų socialinę pašalpą (t. 1, b. l. 2–3).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 18 d. sprendimu pareiškimą patenkino.

Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra E. R. (santuokinė pavardė – B.), gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o E. R. yra L. P. duktė.

Įpareigojo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrių pakeisti E. R. gimimo liudijime žinias apie jos tėvą.

Pareiškėjai V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė 410 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėjai E. B. (ikisantuokinė pavardė – R.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisė 710 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nurodė įsiteisėjus teismo sprendimui grąžinti: VšĮ Klaipėdos apskrities ligoninei, esančiai S. Nėries g. 3, Klaipėdoje, L. P. 2002 metų ligos istoriją Nr. (duomenys neskelbtini) (16 lapų);

VšĮ Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centrui, esančiam Taikos pr. 76, Klaipėdoje, L. P. asmens sveikatos istoriją;

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 4-ajam policijos komisariatui, esančiam Taikos pr. 117, Klaipėdoje, baudžiamąją bylą Nr. 34-1-00894-04 (95 lapai) ir apie šios bylos išnagrinėjimą pranešti Palangos miesto apylinkės teismui, esančiam Vytauto g. 102, Palangoje (civilinė byla Nr. 2-166-83/2006, teisėja Liucija Paulauskaitė).

Remdamasis į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais teismas nustatė: kad pareiškėja E. R. (dabartinė pavardė – B.) yra gimusi (duomenys neskelbtini); kad jos tėvais įrašyti: tėvas P. R., P., gimęs (duomenys neskelbtini), ir motina V. R., P., gimusi (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) akto įrašas Nr. 2397); kad pareiškėjos E. R. gimimo liudijime tėvu įrašytas P. R. tėvystę 1988-12-22 Klaipėdos miesto liaudies teismo sprendimu Nr. 2-3420 nuginčijo ir vaiko gimimo liudijime jo vardas buvo pakeistas į „J.“; kad L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirtį (duomenys neskelbtini) patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotas mirties liudijimas (įrašo numeris 1412); kad L. P. (duomenys neskelbtini) buvo vedęs (santuokos sudarymo akto įrašas Nr. 792) šešeriais metais vyresnę moterį, turinčią du nepilnamečius vaikus ir po ketverių metų išsituokė ((duomenys neskelbtini) ištuokos akto įrašas Nr. 376). Vaikų šioje šeimoje nesusilaukė.

Remdamasis Klaipėdos miesto ligoninės 3-oje poliklinikoje ligoniui L. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), užvestoje kortelėje gydytojų padarytais įrašais teismas konstatavo, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų L. P. dirbo jūroje, kad medicininė komisija kiekvienais metais tikrino jo sveikatos būklę, kad paskutinis įrašas apie leidimą metus dirbti jūroje yra įrašytas (duomenys neskelbtini), kad jau (duomenys neskelbtini) L. P. pradėjo dirbti krante: (duomenys neskelbtini) krovėju, (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbininku, kad 1996 metais jis nedirbo, kad nuo 1997 m. buvo gydytas ir dispanserizuotas dėl lėtinio bronchito, kad buvo gydytas dėl kaulų lūžio, kad 2002 m. pavasarį jam diagnozuotas ir išoperuotas ūmus katarinis apendicitas, kad L. P. dažnai medicininė pagalba būdavo suteikiama neblaiviam ir kad duomenų apie L. P. atliktą prostatos sėklinimo latake operaciją nei medicininėje paciento kortelėje, nei baudžiamosios bylos Nr. 34-1-00894-04 medžiagoje nėra.

Iš suinteresuoto asmens K. P. pareiškėjai V. R. priteisė 410 Lt. E. B. (R.) priteisė 710 Lt bylinėjimosi išlaidų, nes dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas šios bylos baigtimi ir interesai yra priešingi (LR CPK 93, 98 str., 443 str. 6 d.) (t. 3, b. l. 127–130).

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktą negalima nustatyti vaiko tėvystės ar motinystės, taip pat negimininių, pvz. svainystės, įvaikinimo, santuokinių, sugyventinių ir kt., santykių (CK 3.136 straipsnis). Tėvystės (motinystės) nustatymas, mirus spėjamam vaiko tėvui, sugyventinių, faktinio įvaikinimo faktai nustatomi vadovaujantis ne CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, bet jo 9 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga). CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja prašymus dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenustato jiems kitokios tvarkos. Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nes vadovaudamasis CPK 444 str. 2 d. 1 p., esant gimimo liudijimui, nustatė ne giminystės santykius, bet tėvystę.

Kai vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu ir privalo atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/200I). Kai, remiantis santuokos liudijimu, bendru tėvo ir motinos pareiškimu arba teismo sprendimu vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas kitas asmuo, kol šis įrašas nenuginčytas, negalima tėvystės fakto nustatyti ypatingąja teisena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-12-29 nutarimu Nr. 56 patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, apžvalga).

Pagal pareiškėjų pateiktą E. R. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašą Nr. 2397 galima spręsti, jog, pagal gimimo akto įrašo 19 punktą, žinių apie tėvą įrašymo pagrindu yra nurodytas Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1985-08-16 išduotas santuokos liudijimas (akto įrašas Nr. 1177). Kadangi įrašas E. R. gimimo liudijime padarytas remiantis 1985-08-16 santuokos liudijimu ir šis įrašas nėra nuginčytas, todėl negalima tėvystės fakto nustatyti ypatingąja teisena. CK 3.149 str. numatytos tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygos ir nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, jog vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingi, kad juos būtų galima išbraukti. Kol nėra pripažinta, kad vaiko gimimo įraše nurodyti neteisingi tėvų duomenys, asmenys, nurodyti vaiko gimimo įraše kaip tėvai, jais ir laikomi. Be to, LR CK 3.149 str. 1 d. sakoma, kad vaiko gimimo įraše nurodytus motinos ir tėvo duomenis leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pareiškėja V. R. nuo pat duomenų gimimo akte įrašymo momento apie E. R. tėvą žinojo, jog duomenys neatitinka tikrovės, nes pati juos nurodė, todėl neabejotinai praleido ieškinio senaties terminą.

CK 3.148 str. nurodyti tėvystės nustatymo pagrindai. Pirmiausia, tai moksliniai įrodymai – ekspertizių, kurios atliekamos siekiant įrodyti giminystės ryšį, išvados. Tokių ekspertizių išvados yra patikimiausias pagrindas nustatyti vaiko kilmę iš tėvo, nes jos patvirtina arba nepatvirtina, kad vaikas biologiniu požiūriu buvo pradėtas konkretaus vyro. Tačiau būtina skirti atliktų ekspertizių įrodomąją galią: ekspertizės, atliktos asmenų prašymu, dėl skirtingos tyrimui pateiktos medžiagos ir konfidencialumo negali būti laikomos patikimais įrodymais. Byloje buvo pateikta Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 203/08(01) išvada, kurioje nurodyta, kad pagal pateiktus duomenis L. P. tėvystės E. B. (R.) paneigti negalima, tačiau išvadoje nenurodyta, jog pagal pateiktus duomenis yra tikimybė, jog E. B. (R.) biologinis tėvas yra L. P. Teismas padarė išvadą, jog pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes labiau pagrįsta tikimybė, kad L. P. yra E. B. (R.) tėvas, o ne priešinga prielaida. Šiuo atveju ekspertizės išvada nepatvirtino, kad vaikas E. B. (R.) biologiniu požiūriu buvo pradėta konkretaus vyro, t. y. L. P. Ekspertizė buvo atlikta pateikus duomenis apie V. R., E. R. (B.) ir L. P. kraujo grupes, t. y. pateikti išrašai iš medicininių dokumentų. Išvadoje nurodyta, jog pagal pateiktus duomenis, t. y. pateiktus duomenis apie šių asmenų kraujo grupes, L. P. tėvystės E. B. (R.) paneigti negalima. Išeitų, jog bet koks asmuo, kurio kraujo grupė sutaptų su L. P. kraujo grupe, negalėtų paneigti savo tėvystės E. R., todėl ši ekspertizė negali būti laikoma patikima, nes teismas biologinę tėvystę nustatė savo nuožiūra ir iniciatyva, kadangi ekspertizės išvadoje L. P. nenurodytas biologiniu vaiko tėvu, o nurodyta, jog L. P. tėvystės E. B. (R.) paneigti negalima.

Spręsdamas klausimą dėl tėvystės nustatymo, teismas negali vadovautis prielaidomis ir tikimybių teorija. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl nevertino aplinkybės, jog 1988 metais P. R. nuginčijus tėvystę, tiek pareiškėjos E. R., tiek ir dar vieno V. R. vaiko J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu buvo įrašytas ne L. P., o J. R. Pagal V. R. paaiškinimus galima nustatyti, jog ji su L. P. bendravo iki P. R. sugrįžtant iš įkalinimo įstaigos, t. y. iki 1988 metų, nes vėliau šį faktą nuo P. R. slėpė. Tai, kad kito vaiko, J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu buvo įrašytas J. R., patvirtina aplinkybę, jog V. R. gyvenimo būdas buvo savitas ir ji palaikė artimus ryšius su kitu vyru, kurio vardas J., o pareiškėjos paaiškinimai dėl tėvų vardo turi būti vertintini kritiškai, nes ji yra suinteresuota šios bylos baigtimi. Pareiškėja V. R. nepatvirtino ir neįrodė, jog vaikų E. R. ir J. R. krikšto tėvas buvo vardu J. Be to, teismas byloje esančius įrodymus ištyrė ir įvertino netinkamai: nepalygino vienų rašytinių įrodymų su kitais, vienų liudytojų parodymų su kitų, taip pat rašytinių įrodymų su liudytojų parodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (t. 3, b. l. 136–137).

Apeliantas apeliaciniame skunde painioja teisines sąvokas – neteisingas įrašas gimimo liudijime bei įrašas gimimo liudijime pagal vaiko motinos nurodymą. Remiantis tuo metu galiojusio LR santuokos ir šeimos kodekso 61 str., vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimo įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę, o vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu, pagal analogiją minėti įrašai vaiko gimimo liudijime įrašomi ir nuginčijus prieš tai vaiko gimimo liudijime nurodytus tėvo duomenis. Kadangi pareiškėjos dukros E. R. gimimo metu, t. y. (duomenys neskelbtini), pareiškėja V. R. tebebuvo susituokusi su P. R., nors tuo metu gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį su L. P., todėl remiantis tuo metu galiojusio SŠK 53 str. l d. E. R. gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas P. R. 1988-12-22 Klaipėdos miesto liaudies teismas sprendimu panaikino įrašą gimimo liudijime, kad E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra P. R., P., todėl vėlesni duomenys apie E. R. tėvą gimimo liudijime buvo įrašyti remiantis tuo metu galiojusio SŠK 61 str. – vaiko tėvo vardas vaiko tėvo grafoje buvo įrašytas pagal pareiškėjos V. R. nurodymą bei jos pavardę – J. R., ką patvirtina Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus išduoto gimimo akto įrašo Nr. 2397 kopija. Vaiko tėvo duomenys vaiko gimimo liudijime yra įrašyti remiantis motinos nurodymu, tačiau tai nereiškia, kad būtent šie duomenys apie vaiko tėvą yra tikri, todėl jie nelaikytini neteisingais duomenimis, kuriuos, remiantis CK 3.146 str. 2 d. ir 3.149 str., būtų pagrindas nuginčyti teismo tvarka bei, remiantis CK 3.152 str., taikyti vienerių metų ieškinio senatį.

Apeliantas nurodo, jog pareiškėja V. R. negalėjo teismui tiksliai pasakyti, kiek metų ji bendravo su L. P. ir kiek metų buvo jam neištikima, be to, 1988 m. P. R. nuginčijus tėvystę, nei E. R., nei kito vaiko tėvu nebuvo nurodytas L. P., todėl neva pareiškėja V. R. abejojo savo dukros tėvyste, o ja įsitikino tik atsiradus palikimui. Tokie apelianto motyvai yra nepagrįsti, nes atsižvelgtina į tai, jog nuo E. R. gimimo praėjo apie dvidešimt metų, pareiškėjai V. R. tiksliai nurodyti kartu su L. P. pragyventą laikotarpį mėnesių ar dienų tikslumu yra neįmanoma, ir tai nėra esminis prieštaravimas pareiškėjos paaiškinimuose. Pareiškėja V. R. ne kartą procesiniuose dokumentuose nurodė ir teismo posėdžių metu paaiškino, kad L. P. vengė teisiškai įforminti dukros E. R. tėvystę, kad ateityje nereikėtų mokėti išlaikymo dukrai. Pareiškėja V. R., norėdama palaikyti gerus santykius su L. P., į teismą dėl tėvystės nustatymo ir nesikreipė, nes ilgą laiką L. P. pats geranoriškai mokėjo išlaikymą – iš pradžių pats išlaikė dukrą, vėliau, gyvendamas atskirai, pats atnešdavo pinigines sumas dukros išlaikymui, dar vėliau įduodavo pinigų dukros išlaikymui per kitus asmenis ir žadėjo dukrai sulaukus pilnametystės jai padovanoti savo butą. Dukros tėvystės nustatymą ar pripažinimą nulėmė pareiškėjos V. R. bei L. P. gyvenimo būdas – polinkis į alkoholį, tačiau dėl to neturėtų nukentėti nepilnametė dukra. Apklausta kaip liudytoja Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotoja teisme patvirtino, kad šeima buvo įrašyta į probleminių šeimų sąrašą, mažesniais vaikais rūpinosi vyriausioji dukra paauglė R. R., kuri su Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojų pagalba tvarkė visus šeimos dokumentus, tarp jų ir motinos – pareiškėjos V. R. – dokumentus dėl naujo paso gavimo. E., būdama mažametė, savimi pasirūpinti ir kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo tikrai negalėjo, dėl to negalėjo jai padėti ir jos vyresnioji sesuo R. R. Pareiškėja V. R. neteigė, kad jos kito (duomenys neskelbtini) gimusio vaiko tėvas yra L. P.

Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes teismas nustato, remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 str. 2 ir 3 d. išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir šio Kodekso bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais.

Pareiškėjos dėjo visas pastangas, kad gautų visus įmanomus įrodymus tėvystei patvirtinti. Baudžiamojoje byloje, pridėtoje prie šios civilinės bylos, yra užfiksuota, jog buvo paimtas L. P. kraujas cheminiam tyrimui, todėl pareiškėja V. R. kreipėsi į teismą su prašymu dėl genominės ekspertizės skyrimo, tačiau M. Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyrius informavo, jog buvo paimtas L. P. kraujas alkoholio kiekiui kraujuje nustatyti ir saugomas tik mėnesį laiko, po to sunaikintas.

Taip pat buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto pirminės sveikatos priežiūros centrą dėl nėščiosios kortelės duomenų pateikimo, tačiau vėlgi ši kortelė medicinos įstaigos archyvuose neišliko.

2008 m. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorija pagal pareiškėjų kraujo grupes atliko ekspertizę ir pateikė teismui išvadą, kurioje nurodyta, kad pagal pateiktus duomenis L. P. tėvystės E. B. (R.) paneigti negalima, todėl teismas pagrįstai padarė išvadą, jog pagal pateiktus duomenis yra tikimybė, kad jis yra E. B. (R.) biologinis tėvas, o ne priešingą išvadą.

Suinteresuotas asmuo K. P. visą civilinės bylos nagrinėjimo laikotarpį teismui nurodydavo vis naujus išgalvotus faktus: kad kažkas neva yra matęs L. P. gyvą (duomenys neskelbtini), kad jo brolis sirgo ligomis ir patyrė operacijas, dėl kurių negalėjo turėti vaikų, kad dėl L. P. tėvystės nustatymo buvo iškeltos civilinės bylos Skuodo rajono ir Klaipėdos miesto apylinkės teismuose, kad neva L. P. 1988–1990 metais gyveno su kitomis moterimis, kurių duomenis pažadėjo pateikti teismui, kad jos būtų iškviestos duoti teismui parodymus kaip liudytojos. Teismas atidėjo bylos nagrinėjimą ir patikrino suinteresuoto asmens K. P. nurodytus faktus, tačiau šie faktai nepasitvirtino.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Tai reiškia, kad nėra reikalaujama visiško teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu tikėti, kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Jeigu pareiškėjas turėtų tiesioginių įrodymų, prašomą nustatyti juridinį faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, kad priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-147/2005).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas nutarime Nr. 56 14.4 p. išaiškino, jog teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos – dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui

Taip pat civilinėje byloje Nr. 2-8727-513/2005 dėl palikimo priėmimo termino pratęsimo K. P. yra teismui nurodęs, jog L. P. iki mirties buvo atsiskyręs nuo giminės, gyveno vienas, jie visiškai nesimatydavo, žinojo tik tiek, kad L. P. mėgo išgerti, apie įsigytą butą nieko nežinojo, nes netikėjo, kad alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo gali susitaupyti pinigų ar įgyti vertingą daiktą. Atkreiptinas teismo dėmesys, jog L. P. įgijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), dar iki 1986 m., tiksliai datą šiuo metu nurodyti sudėtinga, visiškai išmokėjo pajų statybos kooperatyvui 1996 m., ką patvirtina Registrų centro išrašas, o brolis K. P. apie tai net nežinojo, kas akivaizdžiai parodo, jog K. P. apie L. P. asmeninį gyvenimą neturėjo visiškai jokių duomenų. Be to, kaip yra užfiksuota baudžiamosios bylos, pridėtos prie šios civilinės bylos, 93 lape, K. P. nurodė, jog paskutinį kartą brolį matė 2003 m. Tai, kad L. P. visiškai nepalaikė santykių su giminėmis, patvirtino ir liudytoja (t. 3, b. l. 141–144).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

CPK 444 straipsnyje pateiktas juridinę reikšmę turinčių faktų, kuriuos gali nustatyti teismas, sąrašas nėra baigtinis. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas leidžia teismui, esant CPK 445 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, nustatyti ir kitokius juridinę reikšmę turinčius faktus, iš jų ir tėvystės pripažinimo faktus. Pareiškėja V. R. 2006-01-26 teismui pateiktą pareiškimą įvardijo „Dėl giminystės santykių fakto nustatymo“ ir vadovaudamasi CK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu prašė teismą nustatyti giminystės santykių faktą, tačiau teisėjų kolegijai yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškimas buvo tik klaidingai įvardytas, nes iš pareiškimo turinio ir pareiškime suformuluoto prašymo yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja prašė nustatyti tėvystės pripažinimo faktą, kad L. P. yra jos dukros E. tėvas, nes spėjamas dukros tėvas yra miręs ir iki savo mirties pripažino tėvystę ir dukrą išlaikė (t. 1, b. l. 2–3).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, turėjo atsisakyti priimti pareiškimą, nes pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos, t. y. nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigą ir nepasinaudojo teise ne teismo tvarka gauti dokumentus, patvirtinančius atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, ir kad teismas priėmęs pareiškimą turėjo palikti jį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 punkte nustatyta tvarka, nes kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo fakto nustatymo, CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas nenustato išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, nes esant gimimo liudijimui, nustatė ne giminystės santykius, bet tėvystę. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas sprendimu patenkino pareiškimą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, vadovaudamasis CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nors priimdamas sprendimą ir nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą turėjo vadovautis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu. Teisėjų kolegija mano, kad klaidingas procesinės teisės normos nurodymas sprendime negali būti teismo sprendimo panaikinimo pagrindu, todėl teismo sprendimas tik patikslintinas, nurodant, kad pareiškimas patenkintas vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad jei vaikas yra gimęs laikotarpiu nuo 1968 m. spalio 1 d. iki 2001 m. liepos 1 d., teismas turi vadovautis tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 56 straipsniu ir atsižvelgti į nurodyto kodekso 55 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendrą gyvenimą, bendrą ūkio tvarkymą iki vaiko gimimo arba bendrą vaiko auklėjimą arba išlaikymą, arba į įrodymus, patikimai patvirtinančius, kad asmuo pripažino tėvystę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/200I). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nustatęs, kad L. P., miręs (duomenys neskelbtini), yra E. R. (santuokinė pavardė B.) tėvas, vadovavosi SŠK 56 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nes remdamasis liudytojų T. K., R. V., A. M. ir R. R. parodymais nustatė, kad mirusysis L. P. prisidėjo prie dukros E. materialinio išlaikymo, E. laikė savo dukra, per A. M. perduodavo pinigus dukrai, t. y. pripažino tėvystę.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad pagal pareiškėjų pateiktą E. R. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo akto įrašą Nr. 2397 galima spręsti, jog, pagal gimimo akto įrašo 19 punktą, žinių apie tėvą įrašymo pagrindas yra nurodytas Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1985-08-16 išduotas santuokos liudijimas (akto įrašas Nr. 1177). Kadangi įrašas E. R. gimimo liudijime padarytas remiantis (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimu ir šis įrašas nėra nuginčytas, todėl negalima tėvystės fakto nustatyti ypatingąja teisena. CK 3.149 str. numatytos tėvystės (motinystės) nuginčijimo sąlygos ir nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis galima pripažinti, jog vaiko gimimo įraše nurodyti tėvų ar vieno iš jų duomenys įrašyti neteisingi, kad juos būtų galima išbraukti. Kol nėra pripažinta, kad vaiko gimimo įraše nurodyti neteisingi tėvų duomenys, asmenys, nurodyti vaiko gimimo įraše kaip tėvai, jais ir laikomi. Be to, CK 3.149 str. 1 d. sakoma, kad vaiko gimimo įraše nurodytus motinos ir tėvo duomenis leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad įrašas E. R. gimimo liudijime padarytas remiantis (duomenys neskelbtini) santuokos liudijimu ir kad šis įrašas nėra nuginčytas, todėl negalima tėvystės fakto nustatyti ypatingąja teisena, nes Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1988-12-22 sprendimu buvo panaikintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus gimimo aktų registracijos knygoje (duomenys neskelbtini) padarytas įrašas Nr. 2397 apie tai, kad E. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra P. R., P., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1. b. l. 8).

Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo ir kad šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepareiškė ieškinio CK 3. 151 str. 1 d. nustatyta tvarka dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, todėl apeliaciniame skunde neteisingai nurodyta, kad pareiškėja V. R. nuo pat duomenų gimimo akte įrašymo momento žinodama apie E. R. tėvą neabejotinai praleido ieškinio senaties terminą.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 203/08(01) išvada, kad pagal pateiktus duomenis L. P. tėvystės E. B. (R.) paneigti negalima, negali būti laikoma patikimu įrodymu, nes ekspertizės išvada nepatvirtino, kad vaikas E. B. (R.) biologiniu požiūriu buvo pradėta konkretaus vyro, t. y. L. P., ekspertizė buvo atlikta pateikus duomenis apie V. R., E. R. (B.) ir L. P. kraujo grupes, t. y. pateikus išrašus iš medicininių dokumentų, ir išeitų, jog bet koks asmuo, kurio kraujo grupė sutaptų su L. P. kraujo grupe, negalėtų paneigti savo tėvystės E. R., todėl teismas biologinę tėvystę nustatė savo nuožiūra ir iniciatyva, nes ekspertizės išvadoje L. P. nenurodytas biologiniu vaiko tėvu, o nurodyta, jog L. P. tėvystės E. B. (R.) paneigti negalima.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nustatęs, kad L. P., miręs (duomenys neskelbtini), yra E. R. (santuokinė pavardė B.) tėvas, rėmėsi ne vien tik Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr. ES 203/08(01) išvada (t. 3, b. l. 65), tačiau teisinę reikšmę turinčias aplinkybes, nulėmusias pareiškimo patenkinimą, nustatė remdamasis įrodymais, gautais, kaip nustatyta CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse, ir vertindamas šioje byloje įrodymų pakankamumo klausimą, teisingai ir pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir rėmėsi tikimybių pusiausvyros principu ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005), todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad teismas biologinę tėvystę nustatė savo nuožiūra ir iniciatyva ir nepagrįstai vadovavosi tikimybių pusiausvyros principu.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais, kad bylą nagrinėjęs teismas neįvertino tokių aplinkybių: kad 1988 metais P. R. nuginčijus tėvystę, tiek pareiškėjos E. R., tiek ir dar vieno V. R. vaiko J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu buvo įrašytas ne L. P., o J. R., kad E. R. ir kito pareiškėjos vaiko – J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu buvo įrašytas J. R., kad V. R. gyvenimo būdas buvo savitas ir ji palaikė artimus ryšius su kitu vyru, kurio vardas J., kad pareiškėjos paaiškinimai dėl tėvų vardo turėjo būti įvertinti kritiškai, kaip asmens, suinteresuoto šios bylos baigtimi, nes pirmosios instancijos teismas visas aplinkybes įvertino ir patikėjo V. R. paaiškinimais, jog E. R. gimimo liudijime tėvo grafoje tėvo vardas nurodytas „J.“ yra išgalvotas, siejant su tuo, kad V. R. dėdės ir krikšto tėvo vardas buvo J., remdamasis į bylą pateiktais įrodymais konstatavo, kad byloje nesurinkta įrodymų apie tai, kad pareiškėjos E. R. (B.) motina V. R., be santykių su L. P., būtų palaikiusi artimus ryšius ir su kitu vyriškiu, kurio vardas buvo J.

Esant tokiems įrodymams bei aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iki galo išaiškino teisinę reikšmę turinčias bylos aplinkybes, teisingai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčius faktus, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, vertindamas įrodymų pakankamumo klausimą, teisingai ir pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika ir rėmėsi tikimybių pusiausvyros principu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir teiginiais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Patikslinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. sprendimą ir nustatyti, kad pareiškimas patenkintas vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu.