Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros septintojo skyriaus prokurorui D. D.,

kaltinamajam ir civiliniam atsakovui V. Š. ir jo gynėjams advokatams Česlovui Bakasėnui ir Irinai K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V.Š., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Širvintų r. Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis, turintis vidurinį išsilavinimą, teistas:

1. 2011-07-19 Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 253 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 4 metams; 2014-03-24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai (bausmės pabaiga 2015-02-19); turintis teistumą, kaltinamas pagal LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Š., viešoje vietoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2015 m. vasario 23 d. apie 18 val. 00 min. V. Š., viešoje vietoje, Širvintų m., „Jaunimo Sode“, aplinkinių žmonių akivaizdoje be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai, tyčia dešine koja spyrė vieną smūgį V. N. į galvą. Po smūgio V. N. suklupus ir mėginant keltis, V. Š. dar du kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį. V. N. nugriuvus ir netrukus atsistojus, V. Š. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį V. N. į veido sritį, o kai V. N. parkrito – gulinčiam vieną kartą spyrė koja į galvą. Dėl šių V. Š. smurtinių veiksmų V. N. buvo padaryti veido sumušimai ir poodinės kraujosruvos veide, dešinio viršutinio žandikaulio lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas. Tokiais veiksmais V. Š. viešoje vietoje iš chuliganiškų paskatų, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu smurto panaudojimu prieš V. N., demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei V. N. nesunkiai sutrikdė sveikatą.

Šiais veiksmai V. Š. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

Kaltinamasis V. Š., apklausiamas teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad įvykio dieną su draugu S. K. ėjo iš penktos parduotuvės į parką, kur stovėjo nukentėjusysis su draugu E. A.. Jie labai garsiai kalbėjo, rėkavo, keikėsi, gėrė vyną, todėl kaltinamasis juos sudrausmino, kad jie tyliau kalbėtų, nes aplinkui bėgiojo du vaikai. Tuo tarpu nukentėjusysis priėjo ir jį pavadino „piemeniu“, „snargliu”, o jis atsisukęs paklausė, „kas piemuo ir kas snarglys”?, tada nukentėjusysis nieko nelaukęs, jam sudavė į žandikaulį ir sulaužė dantų protezą, dėl to ir įvyko grumtynės. Nukentėjusysis jam sudavė pirmas, o kaltinamasis gynėsi. Kiek ir į kurias vietas nukentėjusiajam jis sudavė smūgių, nežino. Galėjo būti, kad sužalojimus nukentėjusiajam padarė gindamasis nuo jo. S. K. juos išskyrė ir jis su S. K. išėjo. Kaltinamojo nuomone, nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinė žala per didelė.

Nukentėjusysis V. N. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną juos parvežė autobusiukas iš darbo, išlipo prie penktos parduotuvės, nuėjo į „Veiveros” parduotuvę nusipirkti maisto produktų. Sustojo su kolega E. A. prie kelio pasikalbėti. Truputėlį buvo išgėrę, nes po darbo šventė „vyrų dieną“ (vasario 23 d.) Buvo pirmadienis, o antradienį į darbą neturėjo eiti, nes trečiadienį turėjo vykti į Santariškių vėžio institutą, jam turėjo būti atliekama operacija. Jie stovėjo ir kalbėjosi. Po kiek laiko priėjo kaltinamasis su draugu S. K.. Kaltinamojo jis nepažinojo. Jie priėjo, paprašė jo cigarečių ir degtukų. Jis atsakė, jog nerūko ir degtukų nesinešioja. Po to pasilenkė paimti nuo žemės savo krepšio, o tuo metu kaltinamasis jam trenkė su koja į galvą. Jis suklupo, kėlėsi, o kaltinamasis dar kartą su kumščiu sudavė. Tada jis pasisuko, o kaltinamasis spyrė su jam koja. Kaltinamojo draugas tuo metu pribėgo ir atstūmė kaltinamąjį, o jis ištrūkęs dar kartą jam sudavė. Tada E. A. kaltinamąjį atstūmė ir jie nuėjo. Nukentėjusysis iš pradžių manė, kad jo dantys išmušti, o pasirodo žandikaulis iškrypo ir keturi dantys į priekį pasistūmėjo, iš akies ir iš nosies bėgo kraujas. Jo kolega nušluostė jam kraują ir jie išsiskirstė. Parėjus į namus, išsikvietė policiją su kuria važinėjo ir tą vakarą ieškojo kaltinamojo, tačiau nerado. Naktį namuose jam pasidarė negera, todėl ryte žmona jį nuvežė į polikliniką, kurioje buvo nustatytas kaukolės ir akiduobės trūkis, todėl jis buvo išvežtas į Lazdynų greitosios pagalbos ligoninę, kurioje patvirtintas kaukolės ir akiduobės įtrūkimas ir smegenų sutrenkimas. Ligoninėje nukentėjusysis gydėsi apie aštuonias dienas, o vėliau 22 dienas buvo gydytas „Antakalnio pušyno” sanatorijoje. O namuose gydėsi dar du mėnesius. 2015 m. rugpjūčio mėnesį, atostogų metu pasidarė jam bloga, svaigo galva. Gydytojai diagnozavo jam smegenų paūmėjimą. Jo teigimu, V. Š. sako netiesą, kad jis jį užpuolė. Nukentėjusysis labai retai net keikiasi, vyno iš viso nevartoja, todėl kaltinamasis sako ne tiesą, jog jis su kolega parke gėrė vyną ir rėkavo. V. Š. buvo išgėręs, tai jis šaukė parke. O nukentėjusysis iš viso prie žmonių nesikabinėja. Nukentėjusysis pažymėjo, kad yra onkologinis ligonis, kol gydėsi po sumušimo, jam negalėjo būti atlikta onkologinė operacija. Anksčiau yra turėjęs galvos traumą, tačiau išliekamųjų reiškinių nebuvo.

Liudytojas E. A. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiojo bendradarbis. Po darbo juos parveža tarnybinis autobusiukas. Įvykio dieną po darbo pažymėjo vasario 23 d., t. y., „vyrų dieną“. Ėjo namo, prie jaunimo sodo sustojo pakalbėti. Krepšį pasiėjo ant žemės. Jau norėjo skirstytis, tačiau į parką atėjo vaikinai, atsinešė alaus. Jis susiruošė eiti namo, pasilenkė prie krepšio, o atsitiesęs pamatė, kad kaltinamasis V. N. su kumščiu į veidą du smūgius sudavė. V. N. nukrito, o kaltinamojo draugas pribėgo, ramino, jis taip pat priėjo prie V. N., klausė, kas čia įvyko, dėl ko ? Jis negirdėjo, kaip kaltinamasis V. N. prašė cigarečių. Kaltinamasis ištrūkęs iš savo draugo, dar gulinčiam V. N. į pilvo sritį, ar galvą spyrė. Kad nukentėjusysis smūgiuotų kaltinamajam, jis nematė. Be to, kaltinamasis nesiskundė, kad V. N. jam būtų protezą sulaužęs. Po to, kaltinamasis su draugu nuėjo link parduotuvės, o jis V. N. padėjo atsikelti. Jam bėgo kraujas iš nosies, klibėjo dantis. Jis jam nuvalė kraują ir jie išsiskirstė.

Liudytojas S. K. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad yra kaltinamojo draugas. Įvykio dieną prie parduotuvės susitiko su kaltinamuoju, buvo seniai nesimatę, todėl nutarė eiti į parką parūkyti. Parke stovėjo du vyrai, garsiai šnekėjosi, keikėsi, kaltinamasis sudrausmino juos, prašė tyliau kalbėti, nes šalia lakstė vaikai. O V. Š. jį pavadino „pacanu“ ir jie susiginčijo. Kol kaltinamasis toje vietoje stovėjo, jis nuėjo 10-12 metrų į šoną prie suoliuko, prisidegė cigaretę, o atsisukęs pamatė, kaip kaltinamasis su nukentėjusiuoju stumdosi. Matė, kaip nukentėjusysis pakėlė ranką ir ketino smogti kaltinamajam, tačiau ar pataikė, nematė. Jie garsiai šaukė, stumdėsi, o jis tuo metu pribėgo, įsiterpė į vidurį, paėmė kaltinamąjį už rankų. Daugiau smūgių jis nematė. Jis visuomet turi cigarečių, todėl negali būti, kad kaltinamasis pas nukentėjusįjį ėjo jų prašyti. Jam su kaltinamuoju einant namo, V. Š. jam pasakė, kad jam trūko dantų plokštelė. Taip pat nurodė, kad matė stumdymąsi, tačiau kiek kas kam sudavė smūgių, nematė, kraujo ir kad nukentėjusysis buvo nugriuvęs ant žemės, taip pat nematė.

Kaltinamasis V. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-02-23, apie 18 val. jis su draugu S. K. ėjo pro Jaunimo sodą, esatį Širvintose. Buvo blaivus, jokių alkoholinių gėrimų nevartojo ir su savimi neturėjo. Einant sutiko du vyrus, kuriuos pažįsta tik iš matymo. Minėti du vyrai garsiai rėkavo. Jis priėjęs prie vyrų pasakė, kad nerėkautų, kadangi parkelyje laksto vaikai. Vienas iš vyrų – V. N. atsakė – „tu snarglys, piemuo, man neaiškinsi, ką daryti“. V. Š. pasakė V. N., kad jis pats „snarglys“. Po šitų žodžių V. N. ranka trenkė jam į veido sritį, dėl to jam trūko dantų plokštelė. Jis pas medikus nesikreipė ir pareiškimo dėl šio įvykio nerašė. V. Š. mėgino gintis ir stumdamas V. N. nuo savęs jam sudavė, bet kur pataikė ir kiek kartų, nežino. Juos išskyrė jo draugas S. K. (74 b. l.).

Nukentėjusysis V. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-02-23 jis su E. A. važiuodamas iš darbo išgėrė alaus. Širvintose užėjo į „Tėviškės“ parduotuvę, nusipirko maisto. Išėję iš parduotuvės nuėjo į parkelį, esantį Širvintų m., Jaunimo sode. Jis su E. A. stovėdamas parkelyje prie tujų pamatė takeliu ateinančius du nepažįstamus vyrus. Nepažįstami vyrai priėjo prie jų, (dabar jau žino, kad tai buvo V. Š. ir S. K.). V. Š. priėjo prie V. N. ir pasakė – „duok cigarečių ir degtukų“. V. N. pasakė, kad nerūko ir pasilenkė paimti savo krepšio nuo žemės. Tada V. Š. jam dešine koja spyrė vieną smūgį į galvą. Po smūgio V. N. suklupo ant žemės, mėgino keltis ir tada V. Š. pakartotinai jam du kartus spyrė į galvos sritį. V. N. nugriuvo ant žemės. Kai atsistojo, V. Š. dešinės rankos kumščiu sudavė jam vieną smūgį į veido sritį. V. N. vėl nugriuvo ant žemės ir jam gulinčiam V. Š. vieną kartą spyrė koją į galvą. V. N. girdėjo, kaip S. K. ir E. A. sakė V. Š., kad jis apsiramintų, jį ramino. E. A. jam padėjo atsikelti, nuvalė nuo veido ir galvos kraują ir jis nuėjo į namus. Namuose jam pasidarė labai silpna, todėl sugyventinė M. Z. iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai pasiūlė jam važiuoti į ligoninės priėmimo skyrių, bet jis atsisakė ir su policijos pareigūnais nuvažiavo ieškoti V. Š., tačiau nerado. Kitą dieną jam buvo labai negera, svaigo galva, vėmė, nematė su viena akimi. M. Z. ji nuvežė į polikliniką, kur buvo padaryta rentgeno nuotrauka, nustatytas kaukolės trūkis, todėl jis greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo nuvežtas į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę, kurioje jis buvo gydytas nuo 2015-02-24 iki 2015-03-04, o nuo 2015-03-04 buvo išsiustas į sanatoriją UAB „Pušyno kelias“ tolesniam gydimui iki 2015-03-28. Jam dar reikės kreiptis į Žalgirio klinikas dėl dantų atstatymo ir į Santariškių klinikas dėl akių sužalojimo, kadangi po šio sumušimo jam labai suprastėjo regėjimas. V. Š. buvo girtas tą vakarą kai jį sumušė (10, 20–21 b. l.)

Liudytojas S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-02-23 vakare, buvo išgėręs šiek tiek alkoholio. Apie 18 val., nuėjo į parduotuvę Nr. 5, nusipirkti alaus. Parduotuvėje sutiko V. Š.. Parduotuvėje nusipirko alaus. V. jam pasiūlė kartu išgerti ir eiti į parkelį pakalbėti ir parūkyti. Jis sutiko. Parkelyje atsisėdo ant suoliuko, esančio prie tujų. Maždaug po 15-20 minučių į parkelį nuo parduotuvės pusės takeliu atėjo du vyrai. Jie atsistojo šalia tujų. Tie du vyrai jų nekalbino, sustoję garsiai kalbėjosi tarpusavyje. V. pasakė, ,,baikit rėkauti“. Kažkuris iš tų vyrų atsakė: „užsičiaupk snargly“. V. atsistojo nuo suoliuko ir nuėjo prie tų vyrų. O vėliau pamatė, kad V. mušasi su vienu iš tų vyrų. Pribėgo, pastvėrė V. už rankų, atskyrė nuo to vyro ir nutempė į šoną. Prie jų tie vyrai nepriėjo. Iš tų dviejų buvusių vyrų, kitas į konfliktą nesikišo, jis tik stovėjo (18 b. l.).

Liudytojas E. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-02-23 apie 18 val., jis su savo bendradarbiu V. N. po darbo išgėrė truputį alkoholio. Tada su V. N. ėjo namo pro parkelį, esantį Širvintų m., Jaunimo sode. Sustojo parkelyje pailsėti ir pasikalbėti. Kai atėjo į parkelį, kitų žmonių nebuvo. Su V. N. stovėjo ir kalbėjosi prie tujų. Pamatė, kad nuo parduotuvės „Veivera“ takeliu link jų eina du nepažįstami vyrai. Vienas iš nepažįstamų vyrų paprašė V. N. cigarečių. Po to, vienas iš nepažįstamų vyrų V. N. be jokios priežasties sudavė į veidą du smūgius rankomis ir koja spyrė V. N. į pilvo sritį. Nuo smūgių V. N. nugriuvo ant žemės. Kitas nepažįstamas vyriškis mėgino sulaikyti ir apraminti savo draugą, tačiau tas draugas ištrūko ir dar du kartus spyrė gulinčiam V. N. į galvos sritį ir vieną kartą į šoną. Po to nepažįstami vyrai nuėjo į parduotuvės pusę, o du plastikinius talpos butelius, po 1 litrą, numetė parkelyje prie tvoros. E. A. padėjo V. N. atsistoti. Matė, kad jam iš galvos bėgo kraujas, buvo prakirstas skruostas, iš nosies taip pat bėgo kraujas, o ausis buvo prakirsta (19 b. l.)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-04-13 specialisto išvadoje Nr. G 1029/15(01) nustatyta, kad V. N. padaryti veido sumušimai ir poodinės kraujosruvos veide, (ypač masyvios vokuose)dešinio viršutinio žandikaulio lūžis ir galvos smegenų sukrėtimas, bei senas dešinio smilkinio lūžis. Sužalojimai padaryti kietu bukui daiktu – tokie daiktai galėjo būti ranka, koja, akmuo ar pan. (45-46 b. l.).

Alkotesterio matuokliu 2015-02-23, 20:20 V. N. nustatytas 1 promilės girtumo laipsnis (9 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas laiko neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis V. Š. kaltinime nurodytu laiku, viešoje vietoje, t. y., 2015 m. vasario 23 d., apie 18 val. viešoje vietoje – Širvintų m., „Jaunimo Sode“, aplinkinių žmonių akivaizdoje, t. y., E. A., S. K., Jaunimo sode buvusių vaikų akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties, kaip teigia kaltinamasis, jo pavadinimo „snargliu“, iš chuliganiškų paskatų, elgdamasis įžūliai ir ciniškai, siekdamas pažeminti nukentėjusiojo orumą ir garbę, tyčia dešine koja spyrė vieną smūgį V. N. į galvą. Po smūgio V. N. suklupus ir mėginant keltis, V. Š. dar du kartus spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį. V. N. nugriuvus ir netrukus atsistojus, V. Š. dešinės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį V. N. į veido sritį, o kai V. N. parkrito, gulinčiam vieną kartą spyrė koja į galvą. Nors liudytojas S. K. ir teigė nematęs smūgių, tačiau nukentėjusiojo ir liudytojo E. A. parodymais nustatyta, kad minėtą dieną ir minėtu laikui smūgius V. N. sudavė būtent kaltinamasis. Be to, ir pats kaltinamasis pripažino, kad pirmiau nurodytus V. N. sužalojimus jis galėjo padaryti gindamasis nuo jo. Teismas kritiškai vertina kaltinamojo argumentus, kad jam teko gintis nuo nukentėjusiojo, nes bylos medžiaga liudija, kad V. N. už kaltinamąjį yra ženkliai vyresnis ir silpnos sveikatos žmogus, pirmas konflikto neinicijavo, prie kaltinamojo pirmas nėjo, todėl kaltinamajam nebuvo jokio pagrindo gintis nuo V. N.. Priešingai, bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis pats teigė, kad buvo pavadintas „snargliu“, tildė V. N. su draugu, pirmas prie jų priėjo, todėl akivaizdu, kad šiuo atveju būtent V. N. teko gintis nuo kaltinamojo. Taigi, byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. Š. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokie kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymius ir ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam vadovaujasi LR BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

LR BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje, numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje, numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų.

Teismas, nustatydamas V. Š. skirtinos bausmės dydį, atsižvelgia į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje, numatytas aplinkybes. Pirmiausia teismas parinkdamas skirtinų bausmių rūšį ir nustatydamas jų dydžius kaltinamajam, įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadiją. Kartu teismas spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam klausimą, laikydamasis LR BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimo, atsižvelgia į jo asmenybę bei šio asmens elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo.

V. Š., veikdamas tiesiogine tyčia padarė du baigtus nusikaltimus – nesunkų ir apysunkį (LR BK 11 straipsnio 4 dalis). Kaltinamasis yra baustas 14 kartų administracine tvarka (60 b. l.); priklausomybės ligų kabineto dispanserinėje įskaitoje nėra įrašytas (65 b. l.); dirba UAB „Trinkelių klojėju“ (1 t., 43-44 b. l.). Širvintų r. savivaldybės administracija skundų, pareiškimų iš šeimos, kaimynų ar organizacijų dėl jo netinkamo elgesio nėra gavusi (67 b. l.). Bylos duomenimis, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas medicinos ekspertų vertinamas kaip nesunkus. V. Š. yra teistas, teistumas neišnykęs. Nusikaltimą padarė praėjus kelioms dienoms po to, kai jam baigėsi lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietos terminas. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nagrinėjamu atveju yra visi teisiniai pagrindai skirti jam realią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, kita vertus, kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino, o bylos nagrinėjimo metu ir neneigė aplinkybės, jog pirmiau minėtus sužalojimus nukentėjusiajam padarė būtent jis. Byloje iš esmės buvo ginčas tik dėl kokios priežasties tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas ir kuris iš jų pirmas sudavė smūgius. Be to, byloje yra pareikšti net trys civiliniai ieškiniai – tai Vilniaus teritorinės ligonių kasos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir nukentėjusiojo, kuriame be 585 eurų turtinės žalos atlyginimo, prašoma priteisti iš kaltinamojo ir 4350 eurų neturtinę žalą. Teismo vertinimu, tokiu atveju nukentėjusiajam, be kita ko, ir kitiems civiliniams ieškovams būtų naudingiau, jog kaltinamasis liktų laisvėje, dirbtų ir juos atlygintų. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Taigi, šiuo atveju teismas mano, kad bausmės tikslai V. Š. bus pasiekti už nusikaltimo, numatyto LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą skiriant laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams; už nusikaltimo, numatyto LR BK 284 straipsnio 1 dalyje, padarymą, skiriant laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Bausmes subendrinant apėmimo būdu ir galutinę bausmę skiriant laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose (LR BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 1 punktas). Taikant LR BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant V. Š. tęsti darbą ir atlyginti civiliniams ieškovams turtines žalas bei dalyvauti elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios vietos be teismo leidimo (2 t., 14-15 b. l.), palikti galioti ir nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusiojo V. N. civilinis ieškinys dėl 585 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., 5-11 b. l.), Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 1093,39 eurų (1 t., 1 t., 91-92 b. l.) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus patikslintas civilinis ieškinys dėl 559,73 eurų, žalos atlyginimo įrodyti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl tenkintini visiškai (LR BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Nukentėjusysis V. N. prašo priteisti iš kaltinamojo V. Š. ir 4350 eurų neturtinęs žalą (2 t., 5-11 b. l.). Reikalavimą grindžia dvasiniais išgyvenimais, fiziniu skausmu, po sumušimo pastoviais galvos skausmais, jaučiamu silpnumu, pykinimu, trūkusia akiduobe, pablogėjusiu regėjimu dešine akimi, diskomfortu, žandikaulio sulaužymu, danties išklibinimu, kuriuos dar turės gydytis. Taip pat aplinkybe, kad be šių sužalojimų taip pat turi sunkių susirgimų – gydosi onkologijos vėžio institute. Dėl padarytų sužalojimų nustatytu laiku jam negalėjo būti atlikta operacija, o gydymas buvo atidėtas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo tyčiniais nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų kūno sužalojimų (dešinio viršutinio žandikaulio lūžio, galvos smegenų sukrėtimo, veido sumušimo, poodinių kraujosruvų veide, vokuose), todėl akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, buvo sumuštas savo draugo ir nepažįstamų žmonių akivaizdoje. Nukentėjusysis ligoninėje buvo gydytas 8 dienas, o vėliau 22 dienas buvo gydytas „Antakalnio pušyno” sanatorijoje; namuose gydėsi dar du mėnesius. 2015 m. rugpjūčio mėnesį, gydytojai diagnozavo jam smegenų paūmėjimą, t. y., po sumušimo liko išliekamieji reiškiniai, „išėjo žandikaulis į priekį“, kurį dar reikės gydyti. Taigi, pripažintina, kad nukentėjusiojo galimybė bendrauti tam tikrą laikotarpį buvo sumažėjusi. Šios paminėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą. Įvertinus šias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgiant į nukentėjusiajam pirmiau minėtus padarytus sužalojimus, taikytą gydymą, išliekamuosius reiškimus, laukiantį gydymą dėl žandikaulio ir dantų atstatymo į buvusią padėtį, jo patirtus dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, į padarytų sužalojimų sunkumą (nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl veidinės dalies kaulų lūžių), nuteistojo turtinę padėtį (dirba), bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, tesimas daro išvadą, kad prašomas priteisti nukentėjusiajam neturtinės žalos dydis, nėra per didelis, todėl nukentėjusiojo reikalavimas priteisti iš kaltinamojo 4350 eurų neturtinę žalą, tenkintinas visiškai (LR BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nukentėjusysis patyrė 150 eurų bylinėjimosi išlaidų. Jos priteistinos iš kaltinamojo ir civilinio atsakovo V. Š. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendė:

V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir skirti jam laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

V. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 284 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir V. Š. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti LR BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant V. Š. tęsti darbą ir per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniams ieškovams turtines žalas bei dalyvauti elgesį keičiančiose programose.

Civiliniam ieškovui V. N. iš nuteistojo V. Š. priteisti 585 eurų turtinę ir 4350 eurų neturinę žalą, bei 150 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo V. Š. priteisti 1093,39 eurų žalos atlyginimą.

Civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš nuteistojo V. Š. priteisti 559,73 eurų žalos atlyginimą.

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, palikti galioti ir nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.