- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-19
- Bylos Nr.
- I-4537-764/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05169-2015-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisti 80 000 Eur neturtinę žalą.
Pagrįsdamas savo reikalavimą nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2015 metų (apie 50 mėnesių) jo laisvė Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus, t. y. neužtikrinant minimalaus 3,6 kv. m kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui. Be to, kamerose nebuvo taburečių, stalo, spintelių maistui ir higienos reikmenims susidėti. Sanitarinis mazgas neatskirtas nuo bendro kameros ploto. Kamerose neveikė ventiliacijos sistema, trūko natūralios šviesos. Pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo sporto inventoriaus. Lukiškių TI-K žinojo, kad elgiasi neteisėtai, todėl galėjo imtis papildomų veiksmų ir mažinti pažeidimus, t. y. suteikti papildomą laiką pasivaikščiojimui, leisti lankyti sporto salę ir pan. Dėl kalinimo žiauriomis ir nežmoniškomis sąlygomis pareiškėjas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, pažeminimą. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 str., tai gali būti prilyginama kankinimui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmuo, kuris kalinamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, neabejotinai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. Pareiškėjo patirtą žalą pagal CK 6.271 str. privalo atlyginti Lietuvos valstybė.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo atžvilgiu padaryti pažeidimai buvo tęstinio pobūdžio, todėl į teismą kreipėsi nepraleidęs CK nustatyto ieškinio senaties termino.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 7–10) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovė pažymėjo, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs CK 1.125 str. 8 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, nes skundą dėl, jo manymu, netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2015-10-26 teismui padavė tik 2015-10-26. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti paduodamas nedelsiant, nes tuo metu asmuo labiausiai jaučia neigiamą poveikį fizinei ir psichinei sveikatos būklei. Būdamas Lukiškių TI-K, dėl netinkamų kalinimo sąlygų į administraciją pareiškėjas nesikreipė. Pareiškėjas buvo kalinamas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti nuteistieji ar suimtieji, t. y. Lukiškių TI-K tyčiniais veiksmais neblogino pareiškėjo kalinimo sąlygų. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad visą jo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, jam nebuvo užtikrintas minimalaus 3,6 kv. m kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui. Tam tikrais laikotarpiais, kurie nurodyti atsiliepime, pareiškėjui buvo užtikrintas Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus kameros plotas. Tam tikrais laikotarpiais pareiškėjo Lukiškių TI-K nebuvo, todėl jo teisės negalėjo būti pažeistos. Nuteistieji ir suimtieji Lukiškių TI-K paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. ir Bausmių vykdymo kodekso 70 str. nustatytų suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis plotas neatitikti teisės aktuose nustatytų ribų. Kamerų vėdinimas per langus atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 (toliau – Higienos normos HN 76:2010) reikalavimus, ventiliacijos sistema veikia tik ten, kur ji yra įrengta. Tinkamai vėdinant patalpas, problemų dėl drėgmės nekyla. Buitinių kenkėjų ir graužikų naikinimo darbai atliekami pagal kiekvienais metais sudaromas paslaugų teikimo sutartis. Pagal Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, kiekvienoje kameroje yra įrengtos prie grindų pritvirtintos metalinės lovos, stalas ir taburetės (suoliukai), lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms susidėti. Nurodytose taisyklėse nėra nustatytas reikalavimas, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose turi būti įrengtas sporto inventorius. Pagal CK 6.271 str., deliktinė atsakomybė kyla, kai nustatytos visos būtinos sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai, padariniai ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų bei kilusių padarinių. Vadinasi, šiuo atveju būtina nustatyti ne tik tai, ar Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai, bet ir, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje keliamas ginčas dėl to, ar pagrįstas pareiškėjo D. S. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str. Pagal šio straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2011 metų iki 2015 metų (apie 50 mėnesių) jo laisvė Lukiškių TI-K buvo ribojama pažeidžiant galiojančiuose teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas. Reikalavimą priteisti 80 000 Eur neturtinę žalą pareiškėjas iš esmės grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K administracija neužtikrino, kad kamerose jam tektų 3,6 kv. m kameros ploto. Taip pat nurodo, kad kameros neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes jose nebuvo būtinojo inventoriaus, neveikė ventiliacija, nepakako natūralios šviesos, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendro kameros ploto, o pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo sporto inventoriaus.
Reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti CK 1.125 str. 8 d. yra nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad į pataisos įstaigą pareiškėjas atvyko 2011-04-13 ir išvyko 2015-08-05. Skundą teismui dėl netinkamų kalinimo sąlygų nurodytu laikotarpiu pareiškėjas padavė 2015-10-26 (b. l. 3). Lukiškių TI-K prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senaties terminą. Įvertinęs tai, kad dėl dalies skundo reikalavimo pareiškėjas yra praleidęs trejų metų ieškinio senaties terminą, neprašo jo atnaujinti, pagrindas jį atnaujinti ex officio nenustatytas, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundo dalis dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, kuri kildinama iš netinkamų kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2011-04-13 iki 2012-10-24, atmestina kaip nepagrįsta.
Bylos duomenys tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2012-10-25 iki 2015-08-05 pareiškėjas Lukiškių TI-K viso praleido 649 dienas. Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010). Jos 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas, tenkantis vienam asmeniui, Higienos normoje HN 76:2010 nėra nustatytas. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.
Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo kalinamas įvairaus ploto kamerose, su kintančiu kartu laikomų asmenų skaičiumi. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamųjų kamerų – 3,6 kv. m plotas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į keliamo ginčo pobūdį, turi būti įvertinta, ar pareiškėjas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis buvo laikomas visą buvimo Lukiškių TI-K laikotarpį, ar ne. Lukiškių TI-K pateikti duomenys tvirtina, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 78 (plotas 7,94 kv. m), Nr. 88A (plotas 7,64 kv. m) ir Nr. 79 (plotas 7,94 kv. m). Ginčui aktualiu laikotarpiu šiose kamerose buvo laikomi ne daugiau kaip du asmenys, tam tikrais laikotarpiais (2013-02-16–2013-02-25, 2014-01-15–2014-01-27, 2014-07-04–2014-09-08 ir 2014-09-10– 2015-08-04) pareiškėjas kamerose buvo vienas. Vadinasi, visą nurodytą laikotarpį (649 dienas) pareiškėjui buvo užtikrintas 3,6 kv. m kameros plotas.
Grįsdamas savo reikalavimą, pareiškėjas nurodo ir tai, kad kamerose nebuvo būtinojo inventoriaus, neveikė ventiliacija, nepakako natūralios šviesos, sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo bendro kameros ploto, o pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo sporto inventoriaus.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. pateikti teismui skunde išdėstytus argumentus, patvirtinančius objektyvius duomenis, kuriuos teismas nagrinėdamas bylą galėtų ištirti ir įvertinti bei jais pagrįsti daromas išvadas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014-02-27 nutartis a. b. Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013-12-22 nutartis a. b. Nr. A756-2072/2013). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013-02-08 nutartį a. b. Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis a. b. Nr. A858-977/2013; 2013-04-25 nutartis a. b. Nr. A525-197/2013).
Pažymėtina, kad Higienos norma HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais (2 p.). Kamerų vėdinimas per langus atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Per mechaninę patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistemą vėdinamos tik tos patalpos, kuriose tokia sistema įrengta.
Higienos normos HN 76:2010 21 p. nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5. p., įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nurodytos nuostatos tvirtina, kad higienos reikalavimus atitinka tai, kad sanitarinis mazgas nuo bendro kameros ploto yra atitvertas mūrine sienele.
Lukiškių TI-K patvirtino, kad kiekvienoje kameroje, pagal Kalėjimų departamento prie TM direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintas Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, yra įrengtos prie grindų pritvirtintos metalinės lovos, stalas ir taburetės (suoliukai), lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms susidėti.
Higienos normos HN 76:2010 18.4 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi būti įrengti pasivaikščiojimo kiemai, kurie turi būti periodiškai valomi, jeigu dulka – laistomi. Kalėjimų departamento prie TM 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių III skyriuje nustatyti pasivaikščiojimo kiemų įrengimui taikytini reikalavimai. Taisyklių 18 p. nustatyta, kad pataisos įstaigų uždarojoje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių (19 p.). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (21 p.).
Nurodytos nuostatos tvirtina, kad reikalavimas pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti sporto inventorių, teisės aktuose nėra įtvirtintas, todėl Lukiškių TI-K negali būti pripažinta atlikusi neteisėtus veiksmus
Pasisakydamas dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, teismas pabrėžia, kad jie yra abstraktaus pobūdžio, todėl nevertinti.
Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su netinkamomis kalinimo sąlygomis, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju negali būti nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei taikyti, t. y. neteisėti Lukiškių TI-K veiksmai. Pareiškėjo skunde išdėstytos aplinkybės, iš kurių jis kildino reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, nepasitvirtino, todėl jos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.