- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2021-01-26
- Bylos Nr.
- e1-382-284/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49118-2020-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rima Volikienė
- Kaltinamasis
- L. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.8Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Almos Mikalauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
L. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, teistas 2019 m. spalio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai per mėnesį išdirbti 20 valandų visuomenės labui, bausmę atliko, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis L. P. 2020 m. gruodžio 16 d., apie 21 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), V. T. namuose, konflikto metu tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam R. T. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas jam nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą - žaizdą kairio paakio srityje.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo L. P. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktais rašytiniais įrodymais:
apklaustas įtariamuoju L. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis R. T. pažįsta, anksčiau su juo jokių konfliktų nėra buvę. Šių metų gruodžio mėnesio 16 dieną abu su mama pas V. T. ėjo dėl to, kad tiek jis, tiek jo mama L. P. su V. norėjo pasikalbėti dėl darbo reikalų, nes jo mama kartu su V. dirba (duomenys neskelbtini) bendrovėje. Prieš nueinant pas V. apie tai, kad ketina ateiti, V. žinojo, nes buvo su juo susitaręs susitikti. Kai nuėjo pas V. į namus, jis buvo blaivus, blaivi buvo ir jo mama L.. Kelintą tiksliai valandą jie pas V. nuėjo jis dabar negali pasakyti, nes neprisimena, bet pas jį namuose jie pabuvo ne daugiau nei valandą laiko. Beeinant pas V. kaime jie susitiko A. R., jis pasakė, kad taip pat eina pas V.. Kai įėjo į V. namus, pamatė, kad virtuvėje, prie spintelės sėdi pats V. ir jo brolis R., jie abu gėrė degtinę. Tiek V., tiek R. jam pasirodė jau stipriai girti. Daugiau žmonių jų namuose nebuvo. Matė, kad pas V. namuose yra daromi remontai - buvo išbetonuotos grindys, patvarkytos lubos, todėl tiek su V., ties su R. pradėjo kalbėtis apie remontus, bekalbant jie atsisėdo prie vyrų ir pradėjo kartu su jais gerti degtinę. Besikalbant jie visi gėrė degtinę, jis pasijautė gerai apgirtęs. Visą laiką R. buvo kažkuo ant jo nepatenkintas, vis kažką replikuodavo, lyg ir bandė mojuoti kumščiais, imituodamas, kad jam trenks, bet tiek A., tiek jo mama L. jį ramino, sakydami, kad jam nėra ko šokinėti prieš jaunesnį. Tiksliai aplinkybių, dėl kurių galutinai susipyko su R., jis neprisimena, bet jam atrodo, kad jie susipyko dėl statybinių darbo įrankių. Kas tiksliai buvo negerai su tais įrankiais jis net negali paaiškinti, nes iš jo R. nebuvo skolinęsis nei vieno įrankio. Gal jis juos buvo pasiskolinęs iš kažko kito ir jų neatidavęs, gal dėl to ir pradėjo konfliktą, tiksliai dabar paaiškinti negali. Vienu metu, nieko nesakęs, R. atsistojo nuo kėdės ir dešinės rankos kumščiu trenkė jam vieną smūgį į kairį skruostą. Po jo smūgio jis taip pat atsistojo nuo kėdės ir kairės rankos kumščiu taip pat trenkė R. į veidą, bet pataikė kažkur į skruostus, tiksliau negali pasakyti. Po jo smūgio R. nenugriuvo, bet atsisėdo ant kėdės, ant kurios prieš tai sėdėjo, tik jam iš kažkur pradėjo bėgti kraujas. Ar jis bėgo iš nosies, ar iš kažkokios žaizdos negali pasakyti, nes to neįsidėmėjo. Jis liko stovėti, nes galvojo, kad jeigu R. jam vėl trenks, jis trenks jam atgal. R. pasakė, kad dabar jis kvies policiją. Pamatę, kad prasidėjo muštynės, tiek jo mama L., tiek A. R. pasakė, kad jau laikas eiti namo. V. tuo metu virtuvėje nebuvo, jis buvo tiek girtas, kad jiems begeriant ir dar net nepradėjus muštis, jis nuėjo į kitą kambarį ir užmigo. Jam išeinant iš V. namų R. liko sėdėti savo kėdėje virtuvėje prie spintelės, kurioje sėdėjo ir prieš tai. Jie su mama ir A. R. ėjo kaimu link savo namų. Daugiau tą vakarą į V. namus jis nebebuvo sugrįžęs. Jis pilnai prisipažįsta, kad sudavė smūgį rankos kumščiu R. T. į veido sritį ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, tačiau taip pasielgė po to, kai R. jam trenkė pats pirmas. Jis muštynių nepradėjo, jas pradėjo būtent R.. Supranta, kad po R. suduoto smūgio galėjo pasielgti kažkaip kitaip ir rasti kažkokią kitokią išeitį, tačiau jis yra labai ūmus ir greitai užsidegantis, pagal savo charakterio savybes žino, kad jeigu bus užkabintas pirmas, niekada nenusileis, netgi ir būdamas visiškai blaivus. Kai R. sudavė smūgį į veidą jam, jam taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas, tačiau dėl to jis į policijos įstaigą nesikreipė ir nesikreips, nes nemato jokio reikalo rašyti pareiškimą. Jokių sužalojimų jam nebuvo padaryta (114–117, 133–134 b. l.);
nukentėjusiojo R. T. parodymais, kad 2020-11-16 jis dirbo pas brolį V. T., (duomenys neskelbtini), pas jį daro remontus. Brolis visą dieną girtavo ir vis "burbuliavo" ant jo, kad jis su juo negeria. Apie 20.00 val. pas brolį į namus atėjo A. R., P. ir jos sūnus L. P.. Jie visi trys atėjo išgėrę. A. R. ir L. P. buvo atėję pas brolį į namus dieną, ir tada jau L. P. kabinėjosi prie jo darbo. Kai jie trys atėjo, jie su broliu kambaryje jau girtavo, gėrė degtinę. Visi atėję asmenys prisėdo prie jų. L. P. begirtaujant pradėjo sakyti, kad jis blogai daro remontus, ima mažai pinigų. Vienintelė P. vis sakė, kad "vyrai nesipykit". Jis supyko ir atsistojęs L. P. stumtelėjo. Tada L. P., negali nurodyti kuo- ar rankos kumščiu ar koja, trenkė į veido sritį ir jam pradėjo bėgti kraujas, nes buvo prakirsta po akimi. Ar buvo nukritęs- taip pat negali nurodyti. Kiek tiksliai smūgių buvo suduota, negali nurodyti, nes buvo gerokai apgirtęs, todėl gerai nepamena visų aplinkybių. Smūgius matė visi kambaryje buvę asmenys. Kadangi labai bėgo kraujas, jis paskambino 112 ir pats kvietė pagalbą, į (duomenys neskelbtini), pas brolį į namus atvyko medikai, jį išsivežė į Šiaulių ligoninę, kur susiuvo prakirstą paakį. Dėl L. P. veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas, prašo jį nubausti įstatymų nustatyta tvarka. Anksčiau su L. P. jokių konfliktų nėra turėjęs, konfliktas įvyko spontaniškai, begirtaujant. Apklaustas papildomai nurodė, kad pagal sudėjimą, L. P. yra žymiai už jį didesnis ir stambesnis, daug jaunesnis ir fiziškai stipresnis. Po įvykio jam buvo nustatytas 2,25 promilių girtumas. Girtumas jam buvo nustatytas jau Šiaulių Respublikinėje ligoninėje, su pareigūnais įvykio vietoje jis net nebuvo susitikęs, nes jį skubiai išvežė pirmiau atvykusi greitoji. Paskambinęs specialiųjų pagalbų tarnybų numeriu sakė, kad jį sumušė ne L., o D. P., jis greičiausiai susimaišė, nes L. turi brolį D. ir jis juos maišo. Civilinio ieškinio byloje nereiškia, nes jam padaryta žala yra mažareikšmė. Visus parodymus, duotus ankstesnės apklausos metu, prašo laikyti teisingais (48–51, 60–63, 64–66 b. l.);
liudytojos L. P. parodymais, kad L. P. 2020-12-16, apie 20:30 val., nuėjo pas pažįstama V. T., pasiklausti ar gavo žinutė iš darbo. Jai nuėjus pas minėta asmenį, virtuvėje sėdėjo jos sūnus L. P., A. R. ir R. T., V. T. gulėjo miegamajame. Konflikto tarp R. T. ir L. P. nematė, todėl apie įvykusį įvykį nieko plačiau papasakoti negali, tik A. R. jai pasakė, kad L. P. ir R. T. vienas kitam trenkė į veido sritį, nes jis tai matė (73–76 b. l.);
liudytojo V. T. parodymais, kad 2020-12-16, jis buvo namuose adresu (duomenys neskelbtini), gulėjo ir snaudė savo miegamajame. Tos dienos vakarą vartojo alkoholį ir buvo neblaivus. Apie 21:30val. išgirdo triukšmą virtuvėje. Jam nuėjus pažiūrėti virtuvėje pamatė sudaužyta kavos indelį, o nuėjęs į kitą kambarį pamatė ant kedės sėdintį savo brolį R. T., R. T. kakta buvo kruvina. Daugiau asmenų namuose nebuvo. Tada jis R. T. paklausė kas nutiko, jis atsakė, kad susimušė su D. P.. Paties konflikto nematė todėl daugiau apie jį nieko papasakoti negali, nes ir paties brolio R. T. labai neklausinėjo apie įvykį. Kad būtų atėję į namus kiti asmenys negirdėjo, nes neblaivus snaudė miegamajame (83–86 b. l.);
liudytojo A. R. parodymais, L. P. jis pažįsta gerai jau nuo senų laikų, gyvena viename kaime. Taip pat gerai pažįsta ir R. T., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gyvena jo brolis V.. Nei su L. P., nei su R. T. nėra susipykęs. Kiek prisimena, konfliktas jų tarpe įvyko praėjusį trečiadienį, gali būti, kad tai buvo šių metų gruodžio 16 diena. Jau vakarop, kiek tiksliai buvo valandų negali pasakyti, jis nuėjo pas V. T., nes jam buvo paskolinęs betono maišyklę. Jam pačiam reikėjo pabetonuoti namuose, todėl pasiėmė cemento ir nuėjo pas V. užsimaišyti košės. Kai nuėjo pas V., buvo kažkiek išgėręs, bet visiškai girtas nebuvo. Pas V. namuose buvo ir jo brolis R., daugiau žmonių jo namuose nebuvo. Jie abu remontavo V. namą. Beveik kartu su juo iš savo namų į V. T. namus atėjo ir (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojai L. P. ir jo mama L. P.. Prie V. T. namų jie susitiko visiškai atsitiktinai. L. P. jam pasakė, kad eina V. T. pasakyti kažkokių naujienų iš darbo. Žino, kad L. P. ir V. T. kartu dirbo (duomenys neskelbtini) bendrovėje. Kai įėjo į V. T. namą, matė, kad abu broliai, beremontuodami kambarius, išgėrinėja, matė, kad gėrė degtinę, todėl tiek jis, tiek L. P. ir L. P. prisėdo virtuvėje ir pradėjo gerti alkoholį. V. namuose jis pabuvo tikrai neilgai, tiksliai laiko net negali įvardinti, nes nuo pat L. atėjimo tarp jo ir R. prasidėjo apsižodžiavimai. Tiek R., tiek ir V. jam atrodė jau gerokai išgėrę, galvoja, kad tikrai galėjo būti daugiau kaip dviejų promilių girtumo, o L. jam atrodė blaivus. Gal jis ir buvo gėręs anksčiau, bet jis to net neįtarė. L. ir R. tarpe žodis po žodžio konfliktas prasidėjo dėl to, kad L. paprašė R. neapkalbėti ir neužkabinėti jo neįgalaus brolio L.. Kad L. R. būtų priekaištavęs dėl to, jog šis negerai ir nekokybiškai daro remontus jis negirdėjo, bet galvoja, kad tokia konflikto priežastis irgi galėjo būti, nes L. anksčiau kurį laiką yra dirbęs prie statybų ir šioje srityje šiek tiek išmano. Ant spintelės buvo padėtas pradėtas gerti degtinės butelis. Butelio talpa buvo arba vienas litras arba 0,7 litro. To butelio jie taip ir nespėjo išgerti, nes besėdėdami šalia R. ir L. taip susipyko, kad net susimušė. Pirmiausiai R. trenkė L. P., jis trenkė vieną smūgį dešine ranka ir pataikė L. P. į veidą. Po šio smūgio L. nuo kėdės nenugriuvo, bet atsistojęs nuo kėdės jis trenkė kaire ranka vieną smūgį R. į veidą atgal. Po L. smūgio R. irgi nuo kėdės nenugriuvo, liko ant jos sėdėti. Jam atrodo, kad po L. smūgio R. veide iš kažkur pradėjo bėgti kraujas, bet iš kurios vietos tiksliai pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Jis, pamatęs, kad R. trenkė L., o L. trenkė jam atgal, pasakė, kad jie baigtų muštis ir jis, L. ir L. visi kartu išėjo į kiemą. Ar tuo metu, kai abu vyrai susimušė, virtuvėje dar buvo V., jis negali pasakyti. Jis parėjo į savo namus, esančius už dviejų namų nuo V. namo. L. P. ir L. P. gyvena nuėjo tolyn kaimu iki savo namų. Jis nematė, kad L. P. R. būtų sudavęs daugiau smūgių rankomis arba spyręs kojomis, kad R. būtų nugriuvęs ant žemės, matė tik tą vieną L. smūgį į veidą ranka (89–93 b. l.);
2020-12-17 R. T. protokolu-pareiškimu, iš kurio matyti, kad 2020-11-16 brolio V. T. namuose jį sumušė L. P., dėl prakirsto antakio patyrė fizinį skausmą (6–7 b. l.);
2020-12-17 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu fotografuota (14–19 b. l.);
2020-12-17 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo V. L. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2020-12-17 iš Respublikinės Šiaulių ligoninės slaugytojos gautas pranešimas, jog R. T. nustatytas kairės akies voko ir periokulinės srities žaizdos (20 b. l.);
2020-01-06 kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad į BPC paskambinęs vyriškis prisistato R. T. ir operatorei nurodo, kad prieš pusę valandos, (duomenys neskelbtini) kaime jį sumušė P. (28–31 b. l.);
2020-12-17 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad ant R. T. veido, kairėje pusėje, akies apačioje stebima susiūta žaizda, taip pat kairėje pusėje virš antakio matomas paraudimas. Asmens apžiūros metu fotografuota (32–38 b. l.);
2020-12-28 specialisto išvada Nr. G1596/2020(04), iš kurios matyti, kad R. T. padaryta žaizda kairiojo paakio srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. R. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (46 b. l.).
Kaltinamojo L. P. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis konflikto metu tyčia rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam R. T. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą - žaizdą kairio paakio srityje.
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, įtariamajam pagrįstai pasiūlyta baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK arba BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, apie tai buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę ir sutinka užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės.
Prokurorė kaltinamajam L. P. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, siūlė paskirti laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant jį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per mėnesį laiko nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 23 iki 6 val. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį, bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti 6 mėnesius laisvės apribojimo bei įpareigoti nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, per mėnesį laiko nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje ir būti namuose nuo 23 iki 6 val.
L. P. su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko.
Kaltinamojo L. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.
Kaltinamasis L. P. teistas (97–105 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (95 b. l.), niekur nedirba (106 b. l.), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (107 b. l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) L. P. atžvilgiu bus pasiekti paskiriant už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, prokurorės prašomos rūšies ir trukmės bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas. 6 dalis).
Kadangi byla užbaigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltę pripažino, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
L. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (121–123, 126–128 b. l.), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
L. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei per vieną mėnesį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. bei per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
L. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamasis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamieji per nurodytą terminą tokio prašymo nepaduoda, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas nei apeliacine, nei kasacine tvarka neskundžiamas.