- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-16
- Bylos Nr.
- 2A-234-278/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00274-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė
- Ieškovas
- R. V.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-234-278/2016
Teisėja Šarūnė Butkuvienė Teisminio proceso Nr. 2-32-3-00274-2015-1
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. kovo 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-468-1000/2015 pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovėms antstolei I. E., S. Š. dėl senaties termino atnaujinimo, turto pardavimo iš varžytynių akto panaikinimo ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. V. prašė teismo atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pareikšti reikalavimui dėl antstolės I. E. 2011-02-17 turto pardavimo iš varžytinių akto panaikinimo, pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolės I. E. 2011-02-17 turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0163/10/01594, patvirtintą Pasvalio rajono apylinkės teismo 2011-03-21, taikyti restituciją – grąžinti žemės sklypą A. V. nuosavybėn ir iš antstolės I. E. priteisti S. Š. jos sumokėtą pinigų sumą. Nurodė, jog antstolė 2011-02-17 turto pardavimo iš varžytynių aktu perleido atsakovei jos sutuoktinio A. V. vardu registruotą 6,1432 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). A. V. mirus (duomenys neskelbtini), ji priėmė palikimą. Teigė, jog 2011-01-25 A. V. kreipėsi į Pasvalio rajono apylinkės teismą, skųsdamas neteisėtus antstolės veiksmus ir prašydamas panaikinti antstolės atsisakymą sustabdyti vykdomąją bylą dėl žemės sklypo iš varžytinių pardavimo, o 2011-02-25 pateikė prašymą netvirtinti skundžiamo varžytynių akto. Pasvalio rajono apylinkės teismas 2011-08-18 rezoliucija nušalino antstolę nuo visų skolininkų A. ir R. V. bylų. 2012 m. sužinojo, kad ginčo žemės sklypas įregistruotas atsakovės S. Š. vardu, vadovaujantis skundžiamu turto pardavimo iš varžytinių aktu, todėl parašė pretenziją antstolei, vėliau dėl to kreipėsi į prokuratūrą. Teigė, jog per įstatymo nustatytą terminą apskųsti ginčijamo akto negalėjo dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas turi būti atnaujintas. Nurodė, kad aktas neteisėtas, nes antstolė pardavė žemės sklypą vykdomajai bylai esant sustabdytai, be to, pardavė A. V. vardu įregistruotą žemės sklypą, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir tuo buvo pažeistos jos, kaip žemės sklypo dalies savininkės teisės. Teigė, jog antstolė I. E. vykdė neteisėtus veiksmus, klastojo dokumentus, atliko veiksmus vykdomosiose bylose, nors jau buvo nuo jų nušalinta.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Nustatė, jog apie 2011-02-15 paskelbtas varžytynes ginčo žemės sklypui skolininkui A. V. buvo pranešta 2011-01-12 raštu Nr. S.1-267, apie turto varžytynes paskelbta ir viešai spaudoje, o turto pardavimo iš varžytynių aktas ieškovei įteiktas 2011-04-06, tačiau šis aktas įstatyme nustatytu terminu nebuvo apskųstas. Vykdomosios bylos Nr. 0163/10/01594 duomenimis teismas nustatė, jog ieškovė 2011 m. nurodė ruošianti teismui ieškinį dėl turto pardavimo iš varžytynių akto nuginčijimo, tačiau teisminis procesas dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nebuvo pradėtas. Teismas darė išvadą, kad ieškovei buvo žinoma apie ginčo sklypo pardavimo iš varžytynių proceso inicijavimą ir vykstantį priverstinį vykdymo procesą. Nurodė, jog vykdymo veiksmai buvo sustabdyti vykdomojoje byloje Nr. 0163/10/02603, o ne vykdomojoje byloje Nr. 0163/10/01594. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovė į teismą kreipėsi praleidusi įstatymo numatytą ieškinio senaties terminą skundui dėl turto pardavimo iš varžytynių akto paduoti, o aplinkybių, kurias būtų pagrindas pripažinti svarbiomis termino praleidimo priežastimis, nenustatyta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė R. V. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo, kad vykdomojoje byloje skolininku buvo tik A. V., o antstolė pardavė ir jos turto dalį, valdytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Teigia, jog į antstolę buvo kreiptasi dėl varžytynių sustabdymo, o su prašymais netvirtinti varžytynių akto kelis kartus kreiptasi į teismą. 2011-04-28 patvarkymu antstolė I. E. sustabdė vykdomąją bylą Nr. 0163/10/02603 iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, o 2011-08-10 patvarkymu vykdomojoje byloje Nr. 0163/10/02603 atidėjo vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėtas antstolės nušalinimo klausimas. Nurodo, jog priimant palikimą, mirus A. V., ginčo sklypas buvo A. V. priklausančių žemės sklypų sąraše. Teigia, jog teismas nenagrinėjo turto pardavimo iš varžytynių teisėtumo ir pagrįstumo, pasisakė tik dėl senaties termino. Sutinka žinoję apie varžytynių paskelbimą, tačiau nurodo, jog aktas buvo surašytas po varžytynių, o pirkėjos pasirašytas praėjus penkiolikai dienų. Be to, tvirtina, kad negavo 2011-04-06 varžytynių akto, o antstolei laiku neinformavus apie varžytynes, aktui esant surašytam 2011-02-17 bei apie savininkų pasikeitimus nepranešus VĮ Registrų centrui, pavyko ilgą laiką nuslėpti apie įvykusias varžytynes. Mano, jog ir S. Š. buvo nesąžininga, nes VĮ Registrų centre neįregistravo nuosavybės savo vardu, neinformavo esanti savininke. Daro išvadą, kad teismas buvo iš anksto nusprendęs ieškinio netenkinti, nes sprendimą perskaitė kitą dieną po baigiamųjų kalbų, trečiuoju asmeniu į bylą neįtraukė antstolės civilinės atsakomybės draudiko.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė antstolė I. E. prašo skundą atmesti Nurodo, kad ieškovė žinojo apie vykdomas ir įvykusias 6,14 ha žemės sklypo varžytynes, įstatymų nustatyta tvarka neskundė pardavimo iš varžytynių akto. Teigia, jog R. V. praleido vienerių metų senaties terminą, elgėsi nerūpestingai, aplaidžiai ir neįrodė svarbių termino praleidimo priežasčių. Be to, teigia, jog ieškovė nepateikė jokios informacijos, kad turtas viešame registre išviešintas neteisingai, o jos sutuoktinis A. V. nepateikė jokių duomenų apie turto teisinį statusą. Mano, jog jos veiksmai nustatant turto teisinį statusą viešojo registro duomenų pagrindu, nesiūlant išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis į teismą dėl sutuoktinių turto dalies nustatymo, parduodant turtą iš varžytynių nelaikytini neteisėtais ir sudarančiais pagrindą pripažinti negaliojančiu 2011-02-17 turto pardavimo iš varžytynių aktą. Tvirtina, jog vykdomoji byla Nr. 0163/10/01594, kurioje buvo vykdomos 6,14 ha ploto žemės sklypo varžytynės, nebuvo sustabdyta. Nurodo, jog antstolis, būdamas tarpininku tarp pirkėjo ir pardavėjo vykdymo procese, nėra sandorio šalis, todėl pritaikius restituciją, pirkėjai S. Š. 46 000 Lt būtų priteisiami iš skolininkės – ieškovės, nes gautos lėšos iš varžytynių už parduotą žemės sklypą pervestos išieškotojams.
Atsakovė S. Š. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.
Apeliantė R. V. prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 321 str. 1 d.), taip pat įvertinusi šios konkrečios bylos aplinkybes, konstatuoja, jog žodinis bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra būtinas ir nėra poreikio taikyti CPK 322 straipsnyje numatytą išimtį bei skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Byloje nustatyta, jog R. V. savo reikalavimus išdėstė ieškinyje, dalyvavo bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme ir davė paaiškinimus, t. y. buvo tiesiogiai išklausyta, o apeliaciniame skunde išdėstė nesutikimo su sprendimu motyvus. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes ir šių duomenų pagrindu galima įvertinti teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, bylą apeliacine tvarka nagrinėjant ir rašytinio proceso tvarka (CPK 320 str. 1 d.).
Byloje nustatyta, kad 2010-08-05 antstolės I. E. kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. 0163/10/01594 pagal Šiaulių apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010-08-03 sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto dėl 166 167,51 Lt skolos išieškojimo iš A. V. (vykd. b. Nr. 0163/10/01594, b. l. 2, 4). Pakruojo ūkininkų kredito unijos 2010-12-27 sutikimu, 2011-01-12 antstolė paskelbė varžytynes dėl A. V. priklausančio 6,1430 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (vykd. b., b. l. 10, 14-15). 2011-01-12 pranešimu apie pirmąsias 6,1430 ha žemės sklypo varžytynes 2011-02-15, buvo informuotas A. V., 2011-02-17 surašytas, o Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjos 2011-03-21 rezoliucija patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas (b. l. 36, 82, vykd. b., b. l. 6-17, 50). Iš R. V. ieškinio matyti, jog, be prašymo atnaujinti praleistą terminą, ieškovė prašė teismą pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolės 2011-02-17 surašytą turto pardavimo iš varžytynių aktą bei taikyti restituciją (b. l. 2-4). Byloje nustatyta, jog iš varžytynių pardavus 6,1432 ha žemės sklypą, gautas lėšas 2012-03-30 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolė I. E. paskirstė išieškotojams UAB Medicinos bankui bei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (b. l. 50). Teisėjų kolegija daro išvadą, jog ieškovei reiškiant aukščiau minėtus reikalavimus, išieškotojai, kuriems A. V. skolos išmokėtos S. Š. už žemės sklypą sumokėta 46 000 Lt suma, privalėjo būti įtraukti į bylos nagrinėjimą, nes byloje priimamas procesinis sprendimas (tiek tenkinant, tiek ir atmetant ieškinį) gali turėti įtakos minėtų asmenų materialinėms teisėms ir pareigoms. Be to, reikalavimus pripažinti neteisėtu ir panaikinti turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. 0163/10/01594, ieškovė grindžia galimai neteisėtais antstolės I. E. veiksmais. Antstolių veiklą reglamentuoja Antstolių įstatymas. Minėto įstatymo 16 straipsnyje numatyta antstolio atsakomybė už savo paties ir savo darbuotojų padarytą žalą. Antstolio profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą atliekant antstolio funkcijas, viršijančią 290 eurų, draudžiama privalomuoju draudimu (Antstolių įstatymo 17 str. 1 d.). Kadangi byloje keliamas klausimas dėl antstolės veiksmų teisėtumo bei restitucijos taikymo, kaip niekinio sandorio pasekmės, byloje neįvertintos galimos teisinės pasekmės antstolio profesinę civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog antstolės I. E. antstolio profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudęs draudikas į bylą teismo iniciatyva turėjo būti įtraukti trečiuoju asmeniu, nes priimamas sprendimas tiek tenkinant, tiek ir atmetant ieškinį, kaip ir išieškotojams, gali turėti įtakos materialinėms teisėms ir pareigoms (CPK 42 str., 47 str. 1 d.).
Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir dėl kitų apeliacinio skundo motyvų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Naikinant sprendimą dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, ieškovei grąžintinas už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 7 p., 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 2 d. 2 p.; b. l. 121, 124).
Dėl paminėtų motyvų, sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją gražinti ieškovei R. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2015 m. gruodžio 4 d. mokėjimo kvitu sumokėtą 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminį mokestį.