Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždaros akcinės bendrovės „NORDOPT“ bankroto administratorius uždara akcinė bendrovė „Pirmas administratorių biuras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždaros akcinės bendrovės „NORDOPT“, bankroto administratorius uždara akcinė bendrovė „Pirmas administratorių biuras“, ieškinį atsakovui uždarai akcinei bendrovei „Optima trade“ dėl įsipareigojimų nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Bankroto administratorius nustatė, jog 2010 m. gegužės 12 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Pavedimo sutartį, pagal kurią ieškovas pavedė atsakovui prekiauti ieškovo prekėmis, iš bendrovės sąskaitos atlikti komercinio pobūdžio mokėjimus pagal ieškovo prekių įsigijimo dokumentus bei atlikti kitus, su komercine veikla susijusius veiksmus, administruoti ieškovo debitorių skolas bei vykdyti kitus sutartinius įsipareigojimus trečiosioms šalims realizuojant iš ieškovo įgytas prekes, taip pat atsakovas turėjo teisę naudoti ir valdyti ieškovui priklausantį turtą, nurodytą sutarties priede Nr. 1. Paaiškino, jog iš perimtų dokumentų matyti, jog UAB „Nordopt“ 2010 m. lapkričio 30 d. raštu kreipėsi į atsakovą dėl dokumentų, antspaudo, turto grąžinimo bei ataskaitos pateikimo, tačiau atsakovas nurodė, jog visa informacija dėl veiksmų vykdytų pagal pavedimo sutartį pateikta buvusiam bendrovės direktoriui Dzianis Stavetski bei nurodė kreiptis į naująjį bendrovės akcininką ar jo atstovą, tačiau tokių savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Įstatymas numato, jog atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą bei atlikti visus veiksmus, kurie yra veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui. Bankroto administratorius, susipažinęs su ieškovo banko sąskaitos išrašais, nustatė, kad atsakovas ir jo atstovas Mindaugas Urbelis pavedimo sutarties laikotarpiu vykdė perimtą iš ieškovo ūkinę - komercinę veiklą, todėl privalėjo perduoti šią veiklą patvirtinančius dokumentus, gautas pinigines lėšas bei kitą turtą.

Atsakovas iki kreipimosi į teismą dienos nepateikė nei ataskaitos, nei dokumentų, susijusių su Pavedimo sutarties vykdymu. Atsakovui piktybiškai nepateikiant reikalaujamos ataskaitos ir dokumentų, apsunkinamas bankroto procesas, bendrovės, kreditorių interesų gynimas.

Pažymėjo, jog nutraukus Pavedimo santykius, asmuo, kuris vykdė pavedimą įgyja pareigą pateikti ataskaitą, todėl pareiga ją pateikti neišnyko, juo labiau, kad atsakovas šios pareigos nevykdė tinkamai ir sutarties galiojimo metu. Ataskaitos turėjo būti teikiamos raštu, atsakovo argumentas, jog tik Mindaugas Urbelis galėtų pateikti ataskaitą, o jis šiuo metu įmonėje nebedirba, nepagrindžia atsakovų pozicijos, jog pateikti ataskaitą objektyviai nebeįmanoma.

Pavedimo sutartis sudaryta, kai ieškovui vadovavo Dzianis Stavecki, o atsakovui Mindaugas Urbelis. Pavedimo sutarties vykdymo laikotarpiu, atsakovas apie šios sutarties vykdymą reguliariai informuodavo ieškovo atstovą Dzianis Stavecki. Kadangi šalis siejo draugiški santykiai, formalios rašytinės pavedimo sutarties vykdymo ataskaitos nebuvo teikiamos, visa informacija buvo teikiama žodžiu. Paaiškino, jog buvęs ieškovo vadovas niekada neteikė jokių pretenzijų dėl pavedimo sutarties vykdymo ir nereikalavo pateikti rašytinės ataskaitos. Įstatymas nenumato, kokia forma ir tvarka turi būti teikiamos ataskaitos, todėl žodinė ataskaitų forma atitiko abiejų šalių poreikius, įprastinę bendravimo tvarką. Tam, kad būtų galima įpareigoti atsakovą pateikti ataskaitą, ieškovas turi įrodyti, kad tokia ataskaita buvo sudaryta ir atsakovas ją turi, tačiau ieškovas tokių įrodymų nepateikė. Objektyviai neįmanoma tokios ataskaitos sudaryti šiuo metu, nes Mindaugas Urbelis nebedirba pas atsakovą, o dabartinis atsakovo vadovas neturi jokios informacijos apie pavedimo sutartį bei jos vykdymą. Nuo pavedimo sutarties vykdymo praėjo 5 metai. Nutraukus pavedimo sutartį, pasibaigė šalių teisės ir pareigos, įskaitant ir pareigą pateikti ataskaitą apie Pavedimo sutarties vykdymą. Šiuo metu atsakovo ir ieškovo nebesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti ataskaitos apie pavedimo sutarties vykdymą.

Pažymėjo, jog klausimas dėl dokumentų išreikalavimo yra išnagrinėtas, teismo sprendimai, priimti ankstesnėje byloje, yra įsiteisėję, todėl šioje dalyje ieškinys negali būti tenkinamas. Visi atsakovo turėti dokumentai yra perduoti ir jais disponuoja pats ieškovas, todėl atsakovas neturėdamas jokių dokumentų, susijusių su UAB „Nordopt“, negali parengti vykdymo ataskaitos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1) 2010 m. gegužės 12 d. sutarties 2.3 p. ir LR CK 6.760 str. 1 d. nustato, kad įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto, LR CK 6.760 str. 3 d. ir 4 d. nustatyta įstatyminė pareiga įgaliotiniui vykdant pavedimą, įgaliotojo reikalavimu, o atsižvelgiantį konkrečias aplinkybes ir be reikalavimo, suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą. Įgaliotinis privalo tuojau pat apie tai pranešti įgaliotoiui ir pateikti ataskaitą, prie kurios turi pridėti pateisinamuosius dokumentus, bei grąžinti įgaliojimą. Taigi, įgaliotinis vykdydamas pavedimą privalo suteikti įgaliotojui visą informaciją apie pavedimo vykdymo eigą (taigi galima žodžiu ir raštu), o įvykdęs pavedimą įgaliotinis privalo pateikti raštišką ataskaitą ir pridėti pateisinamuosius dokumentus (taigi privaloma raštu, nes kaip įmanoma pridėti dokumentus prie žodinės ataskaitos).

2) Teismas neteisingai sprendime nurodo, kad įstatymas nenumato privalomos ataskaitos pateikimo formos, todėl atsakovas neva teikęs žodines ataskaitas apie pavedimo vykdymo eigą įstatymo nepažeidė. Įstatymas išskiria kelias įgaliotinio ataskaitų teikimo formas (būdus) - ataskaitų teikimas pavedimo vykdymo eigoje ir galutinės ataskaitos pateikimas įvykdžius pavedimą. Įstatymas numato skirtingą šių ataskaitų pateikimo formą: pavedimo vykdymo eigoje pakanka įgaliotojui suteikti informaciją žodžių, o įvykdžius pavedimą įgaliotinis privalo įgaliotojui pateikti raštišką ataskaitą ir dokumentus.

3) Teismas neįvertino aplinkybės, kad reikalavimą dėl ataskaitos pateikimo reiškia bankrutuojanti bendrovė, todėl ginčas turėtų būti nagrinėjamas vadovaujantis ir LR Įmonių bankroto įstatymu. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad bankroto administratorius, reikalaudamas iš atsakovo ataskaitos ir dokumentų pagal pavedimo sutartį, viešojo intereso pagrindu gina ne tik bankrutuojančios bendrovės, bet ir jos kreditorių interesus.

Atsakovas ignoravo tiek buvusio bendrovės vadovo Kęstučio Kuoro, tiek bankroto administratoriaus raginimus ir raštus, pats nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad įvykdytų pareigą atsiskaityti už savo veiklą pagal pavedimo sutartį. Teismas turėjo šioje byloje imtis iniciatyvos rinkti reikiamus įrodymus ir gindamas viešąjį interesą, būti aktyvus.

1) Ieškovas ginčija teismo spendimą dalyje dėl ataskaitos pateikimo. Vienintelis ieškovo argumentas, kad atsakovas privalėjo pateikti rašytinę ataskaitą apie pavedimo sutarties vykdymą. Tačiau CK 6.764 straipsnis nenustato, kokia forma ir kokia tvarka turi būti pateikiamos ataskaitos, todėl civilinio santykio dalyviai yra laisvi pasirinkti ataskaitų formą bei pateikimo tvarką.

2) Svarbu atkreipti dėmesį, kad pavedimo sutartis buvo sudaryta ir vykdoma laikotarpiu, kai ieškovo įmonei vadovavo Dzianis Stavecki, o atsakovo - Mindaugas Urbelis. Juos siejo draugiški santykiai. Pavedimo sutarties vykdymo laikotarpiu atsakovas apie pavedimo sutarties vykdymą, atliktus veiksmus reguliariai informuodavo ieškovo atstovą Dzianis Stavecki. Atsižvelgiant į draugiškus vadovų tarpusavio santykius niekada nebuvo kilęs poreikis rengti ir teikti rašytines ataskaitas. Ieškovo vadovas niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl pavedimo sutarties vykdymo ir nereikalavo pateikti rašytinės ataskaitos apie pavedimo sutarties vykdymą. Ataskaitų teikimas žodžiu atitiko abiejų šalių valią ir buvo laikomas tinkamu pavedimo sutarties vykdymo būdu.

3) Tačiau net ir tuo atveju, jei sutikti su ieškovo teiginiais, kad ieškovas privalėjo parengti ir pateikti rašytinę ataskaitą, šiuo metu objektyviai to neįmanoma padaryti:

3.1. Pavedimo sutarties sudarymo bei vykdymo laikotarpiu atsakovo vadovo pareigas ėjo Mindaugas Urbelis. Šiuo metu jis nebedirba ir net negyva Lietuvoje. Dabartinis vadovas neturi jokios informacijos apie pavedimo sutartį bei vykdymą, todėl neturi jokių galimybių parengti ir pateikti ataskaitą apie pavedimo sutarties vykdymą.

3.2. Pavedimo sutartis buvo sudaryta ir vykdoma 2010 metais. Šiuo metu nuo pavedimo sutarties vykdymo yra praėję beveik šešeri metai. Akivaizdu, kad pateikti ataskaitą, kas buvo atliekama prieš beveik šešerius metus, objektyviai yra neįmanoma.

3.3. Pavedimo sutartis buvo nutraukta dar 2010 metais. Nutraukus pavedimo sutartį pasibaigė šalių teisės bei pareigos, susijusios ir kylančios iš pavedimo sutarties, įskaitant ir pareigą pateikti ataskaitą apie pavedimo sutarties vykdymą. Šiuo metu šalių nebesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl ieškovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti ataskaitos apie pavedimo sutarties, kuri buvo nutraukta prieš beveik 6 metus, vykdymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Apeliantas iš esmės neskundžia Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalies, kuria civilinė byla nutraukta, nes byloje buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių ir reikalavimai buvo grindžiami tuo pačiu pagrindu, kaip ir kitoje civilinėje byloje, išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo, kurioje 2011 m. lapkričio 22 d. priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs. Apeliacinės insancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo pateikti dokumentus, susijusius su Pavedimo sutarties vykdymu, abiejose bylose sutampa, t. y. ginčo materialinis santykis ir ieškovo pasirinktas pažeistų teisių gynybos būdas abiem atvejais yra tas pats. Kadangi šis reikalavimas jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3942-734-2011, ieškovas nebegali atsakovui pakartotinai reikšti to paties reikalavimo, grindžiamo iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis. Paaiškėjus šioms aplinkybėms po ieškinio priėmimo, teismas pagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Apeliaciniu skundu apeliantas ginčija Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl ataskaitos pagal Pavedimo sutartį pateikimo. Apeliantas teigia, kad atsakovas privalo pateikti rašytinę ataskaitą, įvykdžius pavedimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.756 straipsnio 1 dalis numato, jog pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. CK 6.764 str. 4 d. numato, kad pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui.

2010 m. gegužės 12 d. UAB “Nordopt” ir UAB “Optima Trade” sudarė Pavedimo sutartį, pagal kurią ieškovas pavedė atsakovui Sutartyje nurodytomis sąlygomis ieškovo vardu savo nuožiūra prekiauti ieškovo prekėmis, iš ieškovo sąskaitos atlikti komercinio pobūdžio mokėjimo pavedimus pagal ieškovo prekių įsigijimo dokumentus ir PVM sąskaitas - faktūras reikalingas ieškovo veiklai vykdyti ar atsakovui realizuojant iš ieškovo įsigytas prekes pagal prekių pirkimo - pardavimo sutartis bei atlikti kitus veiksmus būtinus šio pavedimo įvykdymui (Sutarties 1.2 punktas). Sutartimi atsakovui taip pat pavedama administruoti ieškovo debitorių skolas, bei vykdyti kitus ieškovo sutartinius įsipareigojimus trečiosioms šalims realizuojant iš ieškovo įsigytas prekes pagal prekių pirkimo - pardavimo sutartis (Sutarties 1.2 punktas). Kaip teisingai nustatė pirmos instacijos teismas, Pavedimo sutarties vykdymo laikotarpiu UAB „Nordopt“ vykdė veiklą, pirko prekes, mokėjo mokesčius, darbo užmokesčius, atliko kitas finansines operacijas, į įmonės sąskaitą buvo įnešami grynieji pinigai. 2010 m. gruodžio 3 d. raštu šalys nutraukė pavedimo sutartį 7.2 punkto pagrindu ir tvarka.

Nei CK 6.764 straipsnis, nei šalių pasirašyta Pavedimo sutartis, imperatyviai nenumato, kokia forma ir tvarka turi būti teikiamos ataskaitos. Pripažintina, kad atsakovas galėjo rinktis, kokia forma jis teiks ataskaitas. Kaip pripažįsta atsakovas, esant draugiškiems santykiams tarp abejų bendrovių vadovų, bei nesant duomenų apie tai, kad ieškovas būtų pareiškęs pretenzijų dėl ataskaitų neteikimo ar netinkamo teikimo, pirmos instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje žodinė ataskaitų forma atitiko abiejų šalių poreikius bei įprastinę bendravimo tvarką, pripažintina teisinga.

Kaip teisingai nurodė pirmos instancijos teismas, Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog civilinių teisinių santykių subjektai turi teisę atlikti bet kokius veiksmus, jeigu jie nėra tiesiogiai draudžiami įstatymo, neprieštarauja protingumo, teisingumo, sąžiningumo bei kitiems teisės principams ir nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Civilinėje teisėje galioja principas, kad leidžiama viskas, kas tiesiogiai nedraudžiama ir kas nepažeidžia bendrųjų teisės principų ir kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001). Taigi, ataskaitų teikimas žodžiu atitiko abiejų šalių valią. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instacijos teismo išvadai, kad tokia forma laikytina tinkamu pavedimo sutarties vykdymo būdu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apelianto argumentai, jog pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 19 p. bankroto administratorius turi teisę gauti reikiamus dokumentus apie jo administruojančios įmonės buvusią veiklą tam, kad jis galėtų patikrinti visus sandorius, tuo pačiu apsaugoti kreditorių teises ir interesus, bei pačios įmonės interesus, todėl apelianto teigimu, teismas turi būti aktyvus, teisingi, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad šioje situacijoje, administratorius negali vykdyti jam suteitų Įmonių bankroto įstatyme įgalinimų bei pareigų, apsaugoti tiek pačios įmonės, tiek ir jos kreditorių interesų. Kaip teisingai nurodė pirmos instacijos teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ankstesnėje tarp šalių išnagrinėtoje byloje yra konstatavęs, jog 2011 m. rugsėjo 13 d. perdavimo - priėmimo aktu ieškovui UAB „Nordopt“ buvo perduotos pagal AB „Dilauta“ 2010 m. spalio 7 d. turto saugojimo sutartį saugotos dvi dėžės, užantspauduotos su UAB „Nordopt“ dokumentais, 22 UAB „Nordopt“ pardavimų segtuvų ir 2009 m. rugsėjo - 2010 m. liepos 7 d. kasos operacijų žurnalas Nr. 2 (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013). Taigi, konstatuota, jog ieškovui buvo perduoti su Pavedimo sutarties vykdymu susiję dokumentai, kurių pagrindu bankroto administratorius gali įvykdyti jam pavestas funkcijas.

Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus apeliacinį skundą, apelianto (ieškovo) patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.