Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. R., nutarimą priėmusios institucijos atstovui Mariui Naruševičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. R. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 7 policijos komisariato 2010-03-01 nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 7 policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 7 PK) tyrėjas 2010-02-25 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą V. R. (V. R.) už Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-07-16 sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimo Nr. 1-1118 redakcija) 7.35 punkto reikalavimų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2009-12-11 10.25 val. pastatė automobilį „Chevrolet Matiz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant šaligatvio prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje. Nurodyta, kad atsakomybė už tai numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 161 str. (b. l. 14).

Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 7 PK policijos nuovados viršininkas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2010-03-01 priėmė nutarimą Nr. 18N-063110-10, kuriame pripažino, kad V. R. padarė ATP protokole nurodytą pažeidimą, ir už pažeidimą skyrė V. R. 90 Lt baudą (b. l. 13).

V. R. teismui padavė skundą ir patikslintą skundą (b. l. 50-52), kuriame prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti, nes pažeidimo jis nepadarė. Reikalavimą panaikinti 2010-02-25 administracinio teisės pažeidimą protokolą teismas atsisakė priimti nagrinėti 2010-06-19 nutartimi (b. l. 84-85). Nutartis įsiteisėjusi. V. R. paaiškino, kad byla išnagrinėta grubiai pažeidus jo teises. Nesurinkta įrodymų, kad tai jis 2009-12-11 10.25 val. pastatė automobilį ant šaligatvio prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje. Protokole nurodoma, kad jis padarė pažeidimą, numatytą ATPK 161 str. Šiame straipsnyje nustatyta atsakomybė už miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Todėl jis nesupranta, už ką jam buvo paskirta bauda. Jis dar 2010-02-25 prašė leisti susipažinti su bylos medžiaga, vietoje to pareigūnas J. S. surašė jam protokolą. Po protokolo surašymo, kai jis išėjo iš policijos nuovados, maždaug po 5 min. pareigūnas jam paskambino į mobilų telefoną ir pasakė, kad jis gali susipažinti su bylos medžiaga. Vėliau 2010-03-10 jis gavo laišką apie tai, kad 2010-03-01 jo atžvilgiu priimtas nutarimas. Nutarime nurodyta, kad jis tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Iš tikrųjų jam buvo žinoma, kad 2010-03-01 10.00 val. bus nagrinėjama byla, tačiau 2010-02-25 grįžęs namo pasidomėjo ATPK 161 straipsniu ir nesuprato, už ką jam buvo surašytas protokolas. Dėl tokio akivaizdaus neatitikimo jis padarė išvadą, kad protokolas yra neteisėtas, be to jame nėra būtino policijos nuovados antspaudo, nenurodytas bylos numeris. Todėl jis ir nevyko į bylos nagrinėjimą 2010-03-01. Automobilio jis ant šaligatvio 2009-12-11 10.25 val. nestatė, nes 2009-12-11 nuo 07.00 val. buvo verslo susitikime visai kitoje miesto vietoje. Automobilį jis statė „Nemuno“ baldų centro aikštelėje (duomenys neskelbtini), netoli namo (duomenys neskelbtini). 2009-12-10 apie 21 val. automobiliu naudojosi daug žmonių verslo reikalais. Kas iš ryto pastatė automobilį, jis nematė ir nežino, automobilio raktai buvo palikti pašto dėžutėje. Visi verslo partneriai žino, kur guli raktai ir automobilio dokumentai, turi raktą nuo pašto dėžutės. Aiškina, kad tai policija privalo išsiaiškinti, kas vairavo ir pastatė automobilį ant šaligatvio, o ne jo pareiga įrodinėti, kad tai ne jis pastatė automobilį ant šaligatvio. Atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas, kuris pastatė automobilį ant šaligatvio ir kai surinkti tai patvirtinantys įrodymai. Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad tai jis pastatė automobilį ant šaligatvio. Tą automobilį jis nupirko 2008-11-01, bet automobiliu naudojasi ne tik jis vienas, naudojasi ir kiti asmenys. Be to kieme yra nustatyta tokia tvarka, kad namo gyventojai gali statyti automobilius ant šaligatvio, draudžiama statyti ant „žalios teritorijos“. Tokį įrodymą jis pateikė policijai. Paaiškino, kad negavo oficialaus baudos kvito, todėl mano, kad čia yra įsivėlusi klaida, nes dar 2010-02-11 nutarimu dėl to paties įvykio byla nutraukta, nesant pažeidimo įvykio ir sudėties. Už tą patį pažeidimą permesti atsakomybę kitiems asmenims įstatymas draudžia.

Teismo posėdžiuose V. R. palaikė skundą. Teismo posėdyje 2010-09-07 V. R. paaiškino, kad 2009-12-11 7 val. buvo pastatytas jo automobilis. Jis asmeniškai automobilio nestatė, nes buvo išvykęs. Automobilį jis pastatė prie „Nemuno baldų“ centro. Raktai nuo automobilio buvo pašto dėžutėje. Pasinaudojus automobiliu, jis vėl buvo pastatytas, tačiau kuris konkrečiai asmuo galėjo vairuoti jo automobilį, jis nežino. Automobilis naudojamas ne tik jo asmeniniais tikslais, bet ir administraciniais. Jis buvo Kaune verslo susitikime, todėl jis negalėjo pastatyti automobilio ant šaligatvio. Į Kauną važiavo ne su savo automobiliu. Paaiškino, kad kai jam buvo suteikti įgaliojimai administruoti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namus, jis, atsižvelgdamas į automobilių statymo mažame kieme problemas, kaimynų skundus, priėmė sprendimą leisti tam tikromis valandomis statyti automobilius ir ant šaligatvio. Buvo leista automobilius statyti ant šaligatvio vakare, o dieną, kai aikštelėje yra laisvų vietų, buvo draudžiama statyti ant šaligatvio. Šis sprendimas buvo pakabintas skelbimų lentoje. Jam nežinoma, ar kaimynai skundėsi dėl to, kad automobiliai statomi ant šaligatvio, bet daug kaimynų automobilius stato ant šaligatvio. Tą dieną jis automobilį pastatė prie baldų centro. Iš ten automobilį paėmė Ruslanas ar kažkas kitas. Po to jo automobilis buvo paliktas prie jo namų. Kitą dieną jis rado automobilį paliktą ant šaligatvio, tikriausiai dėl to, kad kieme buvo daug automobilių ir nerado vietos, kur kitur pastatyti. Prieš išvažiuodamas į verslo susitikimą Kaune, jis automobilį paliko prie parduotuvės, esančios prie Pašilaičių žiedo. Prie „Nemuno baldų“ centro jis automobilį buvo palikęs iš vakaro. Į Kauną važiavo jis, R. ir dar du vyrai. Jis nežino, kas nuo parduotuvės galėjo paimti jo automobilį. Yra sutarta, kad jis automobilį palieka arba prie „Nemuno baldų“ centro arba prie parduotuvės. Teismo posėdyje 2010-10-14 V. R. paaiškino, kad nei vienas iš teisme apklaustų liudytojų nematė to fakto, kad tai jis pastatė automobilį ant šaligatvio. Žmonių paaiškinimus surašė pareigūnas, o liudytojai tik pasirašė. Nutarimas turi būti panaikintas ir dėl to, kad pažeidimas netinkamai kvalifikuotas.

Nutarimą priėmusios institucijos atstovas teismo posėdžiuose nesutiko su skundu. Teismo posėdyje 2010-09-07 paaiškino, kad policijos nuovadoje buvo įregistruotas tarnybinis pranešimas, kad tyrėjas J. S. su A. T. namo kieme pastebėjo ant šaligatvio pastatytus 6 automobilius. Automobiliai buvo nufotografuoti ir pradėtas tyrimas. Tyrimas paskirtas J. S.. Visiems tų automobilių naudotojams buvo pradėtos administracinių teisės pažeidimų bylos ir pritaikytos administracinės nuobaudos. Sprendimai skirti administracines nuobaudas buvo priimti remiantis nuotraukomis ir liudytojų parodymais. Pradėjus nagrinėti šias bylas, V. R. pateikė susirinkimo protokolą, kad beveik 100 proc. bendrijos narių sutikimu buvo priimtas sprendimas nustatytomis valandomis leisti statyti automobilius ant šaligatvio. Buvo kreiptasi į seniūniją ir gautas atsakymas, kad žemė priklauso savivaldybei ir tokie sprendimai yra negalimi. Todėl V. R. buvo surašytas ATP protokolas. V. R. prašė leisti susipažinti su byla. Buvo priimtas sprendimas, kad prieš bylos nagrinėjimą V. R. galės susipažinti su byla. Iš karto nedavė susipažinti su byla, nes ji buvo nesutvarkyta, t. y. nesusiūta, nesunumeruoti lapai. Asmuo apie savo neatvykimą nepranešė tinkamai, jis tik parašė elektroninį laišką, kad bus verslo susitikime, todėl neatvyks į bylos nagrinėjimą. Toks laiškas elektroniniame pašte buvo priskirtas prie nepageidaujamų laiškų, todėl iš karto ir nebuvo pastebėtas ir nebuvo priimtas sprendimas atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo posėdyje 2010-10-14 atstovas teigė, kad V. R. paaiškinimus, kad ne jis pastatė automobilį ant šaligatvio, nes buvo Kaune verslo susitikime, reikia vertinti jo gynybos kontekste. Ant automobilio buvo šerkšnas, tai rodo, kad su automobiliu ryte negalėjo būti važiuojama.

Motyvuojamoji dalis

Skundžiamas nutarimas naikintinas.

V. R. skundžia Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 7 PK 2010-03-01 nutarimą Nr. 18N-063110-10 patraukti jį administracinėn atsakomybėn už LR ATPK 161 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. V. R. neigia jam inkriminuojamą pažeidimą ir aiškina, kad tai ne jis 2009-12-11 10.25 val. pastatė automobilį ant šaligatvio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo kieme. Aiškina, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad tai jis pastatė automobilį ant šaligatvio. Taip pat aiškina, kad namo kieme bendrijos sprendimu leidžiama statyti automobilius ant šaligatvio.

Asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik jo veikoje nustačius pažeidimo sudėtį – pažeidimo objektą, objektyviąją pusę, subjektą, subjektyviąją pusę. Nenustačius nors vieno iš šių elementų, nėra ir pažeidimo sudėties. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (LR ATPK 256 str.). Nagrinėjamoje byloje ištirti tokie įrodymai – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai teisme, rašytinė bylos medžiaga. LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą konstatuoti galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-14 nutartis byloje Nr. N-62-631/2010).

V. R. inkriminuojama veika (automobilio pastatymas ant šaligatvio daugiabučio namo kieme) kvalifikuota pagal LR ATPK 161 straipsnį. LR ATPK 161 straipsnyje nustatyta atsakomybė už miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimą. Šioje teisės normoje nurodyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų. Norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, kuriame ir yra nustatyti pažeidimo objektyvieji požymiai. ATP protokole nurodyta, kad V. R., pastatydamas ant šaligatvio automobilį, pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-07-16 sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-07-01 sprendimo Nr. 1-1118 redakcija) 7.35 punkto reikalavimus. Taisyklių 7.35 punkte nustatyta, kad draudžiama važiuoti, sustoti, stovėti ar statyti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges transporto priemones ar priekabas ant vejos, žolės, šaligatvio, pėsčiųjų, dviračių tako, žaidimo aikštelėse, gėlynuose, žaliuosiuose plotuose, savavališkai įrengtose ar atsiradusiose stovėjimo vietose, išvažinėtose (sugadintose) vejose, žolynuose ir panašiose vietose, išskyrus Kelių eismo taisyklėse numatytus atvejus ir žaliųjų plotų, vejų, teritorijų tvarkymą. ATP protokolus už tokį pažeidimą surašyti ir bylas dėl tokio pažeidimo nagrinėti yra įgaliota ir policija (LR ATPK 225 straipsnis, 259¹ straipsnio 2 dalis). Dėl to nepagrįstai V. R. aiškina, kad protokole neaiškiai suformuluotas kaltinimas, o pati veika kvalifikuota neteisingai. Iš tikrųjų administracinė atsakomybė už automobilio statymą ant šaligatvio galima ir už Kelių eismo taisyklių 155.5 punkte nustatyto draudimo statyti automobilį ant šaligatvio pažeidimą, tačiau naginėjamu atveju protokolas buvo surašytas už savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų pažeidimą, o ne už Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimą.

Dėl fakto, kad 2009-12-11 apie 10.25 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo kieme ant šaligatvio buvo pastatytas automobilis „Chevrolet Matiz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis V. R., ginčo nėra. Tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga (tyrėjo J. S. 2009-12-11 tarnybinis pranešimas, nuotraukos, liudytojų K. M., E. V. V., A. D., S. J., O. K. rašytiniai paaiškinimai, b. l. 16-18, 21-25) ir teisme apklaustų liudytojų J. S., A. T., K. M., E. V. V., A. D., S. J., O. K. parodymai. To, kad automobilis 2009-12-11 iš ryto galėjo stovėti ant šaligatvio, neneigė ir V. R.. Jis tik aiškino, kad tai ne jis ten pastatė automobilį.

V. R. aiškino, kad namo, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme galima statyti automobilius ant šaligatvio, nes yra priimtas toks bendrijos sprendimas. V. R. tokiems savo paaiškinimams pagrįsti teikė įrodymus – Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) namai 77, 75, 73 savininkų bendrijos steigiamojo susirinkimo 2009-08-14 protokolą (26, 33). Tačiau apie daugiabučių namų savininkų bendriją tokiu pavadinimu objektyvių įrodymų byloje nėra, nes VĮ Registrų centras negalėjo pateikti informacijos apie bendrijos tokiu pavadinimu egzistavimą (b. l. 88-93). Pats V. R. apie tokią bendriją irgi neteikė jokių įrodymų (b. l. 86). Byloje nustatyta, kad žemės sklypas prie namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nėra kam nors priskirtas valdyti, disponuoti, todėl ta žemė yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, todėl bendrija ar pavieniais asmenys negali ja disponuoti ir dėl jos naudojimo priimti kokius nors sprendimus. Pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą bendrija įgyvendina tik namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymu nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (3 str. 1 d.).

Tačiau byloje nėra objektyvių įrodymų, leidžiančių daryti vienareikšmišką išvadą, kad tai V. R. pastatė ir paliko stovėti automobilį ant šaligatvio iki 2009-12-11 10.25 val., kai stovintį ant šaligatvio automobilį užfiksavo policijos pareigūnas. Tai, kad protokole nurodytas pažeidimo laikas 10.25 val., visiškai nereiškia, kad būtent šią valandą ir buvo pastatytas automobilis. Protokole pareigūnas nurodė laiką, kai užfiksavo pažeidimą, t. y. kai pastebėjo ant šaligatvio stovintį automobilį. Tai reiškia, kad tas automobilis ant šaligatvio galėjo būti pastatytas 2009-12-10 iš vakaro, 2009-12-11 iš ryto bet kurią valandą iki 10.25 val.

Paties V. R. paaiškinimai dėl to, kada tiksliai ir kur konkrečiai jis pastatė nurodytą automobilį, nėra nuoseklūs, tačiau iš jo paaiškinimų galima padaryti išvadą, kad 2009-12-11 anksti ryte jis nuvažiavo iki susitikimo vietos, iš kurios po to jis su kitais asmenimis važiavo į Kauną į verslo susitikimą, o automobilį paliko prie parduotuvės, esančios prie Pašilaičių žiedo. Kas po to buvo paėmęs jo automobilį ir pastatė ant šaligatvio namo kieme, jis nežino, nes jo automobiliu administraciniais tikslias naudojasi ir kiti asmenys. Kaip matyti iš bylos medžiagos (V. R. 2010-02-25 paaiškinimas, b. l. 15), V. R. visą laiką neigė jam inkriminuojamą pažeidimą ir aiškino, kad tai ne jis ant šaligatvio pastatė automobilį. Ir tai paneigiančių objektyvių įrodymų byloje nėra.

Liudytojas policijos pareigūnas J. S. teisme parodė tik apie aplinkybes, kurias jis užfiksavo 2009-12-11 10.25 val. ir kaip jis rinko įrodymus. Liudytojas parodė, kad kaimynai, kurių būtų langai išeina į kiemą, jam paaiškinę, kad automobiliu naudojasi tik V. R. ir jis iš ryto pastatė automobilį ant šaligatvio. Liudytojas surašė paaiškinimus, o kaimynai tik pasirašė.

Liudytojas A. T. parodė, kad su J. S. patruliavo pėsčiomis ir kieme pastebėjo ant šaligatvio stovinčius automobilius, tame tarpe ir raudonos spalvos automobilį „Chevrolet Matiz“, kurį nufotografavo. Automobilio vairuotojo liudytojas nematė. Liudytojas parodė, kad toliau su byla dirbo tyrėjas ir liudytojas nebežino, kas toliau vyko.

Teisme liudytojais buvo apklausti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, namo gyventojai. Liudytoja O. K. teisme parodė, kad pažįsta V. R., nes gyvena toje pačioje laiptinėje. Liudytoja žino, kad V. R. važinėja su maža raudona mašina. Liudytoja nematė, kad tą automobilį vairuotų kas nors kitas. Konkrečiai tą dieną kas vairavo automobilį ir paliko jį stovėti ant šaligatvio, liudytoja nežino, nes to fakto nematė (b. l. 134).

Liudytoja K. M. teisme parodė, kad su V. R. gyvena vienoje laiptinėje. Liudytoja žino, kad V. R. mašina raudona, maža. Matė, kad 2009-12-11 V. R. automobilis stovėjo ant šaligatvio. V. R. vienas vairuoja tą mašiną, todėl niekas kitas to automobilio ant šaligatvio pastatyti ir negalėjo. Liudytoja nematė, kad būtent V. R. ant šaligatvio pastatė automobilį, bet kadangi tik jis vienas su ta mašina važinėja, tai liudytoja nusprendė, kad mašiną ant šaligatvio pastatė V. R. (b. l. 134-135).

Liudytojas E. V. V. teisme parodė, kad V. R. yra liudytojo kaimynas. Liudytojas ryte apie 6.30 val. ėjo ir matė ant šaligatvio stovintį V. R. automobilį. Tikslios datos neatsiminė, tačiau parodė, kad tai buvo gruodžio mėn. pradžioje. V. R. automobilis mažas, raudonos spalvos. Liudytojas nematė, kad V. R. pastatė automobilį, liudytojas tik matė jo automobilį jau stovintį ant šaligatvio. Liudytojas parodė, kad matė tik V. R. vairuojantį tą automobilį, kad kiti asmenys vairuotų tą automobilį, liudytojas nematė (b. l. 135-136).

Liudytojas A. D. teisme parodė, kad su V. R. yra kaimynai. V. R. važinėja su „Chevrolet Matiz“. 2009-12-11 iš ryto V. R. automobilis stovėjo prie transformatorinės ant šaligatvio. Automobilio pastatymo momento liudytojas nematė. Liudytojas matė, kad tuo automobiliu važinėja tik V. R. (b. l. 136).

Liudytojas S. J. 2010-10-14 teismo posėdyje parodė, kad su V. R. anksčiau draugavo šeimomis, o dabar jau nebedraugauja. V. R. važinėja raudonu mažu automobiliu. Tą dieną V. R. automobilis stovėjo ant šaligatvio prie transformatorinės. Liudytojas V. R. automobilį matė prieš 8 val. Liudytojas apie 11-12 val. ėjo į parduotuvę, ir V. R. automobilis toje vietoje dar stovėjo, kai grįžo iš parduotuvės, automobilio ten jau nebebuvo. Kada automobilis ten buvo pastatytas, liudytojas nematė. Liudytojas nematė, kad kuris kitas asmuo vairuotų V. R. automobilį.

Tokiais savo parodymais liudytojai namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, gyventojai, paneigė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad liudytojai matė, kaip V. R. pastatė automobilį ant šaligatvio (b. l. 21-25). Teisme liudytojai parodė, kad padarė išvadą, jog automobilį ant šaligatvio pastatė V. R., nes nematė, kad tą automobilį vairuotų kuris nors kitas asmuo.

Tai reiškia, kad skundžiamo nutarimo išvada dėl V. R. pažeidimo iš esmės yra pagrįsta tik prielaidomis, nes tiesioginiai įrodymai yra tik V. R. kaimynų nuomonė, jog niekas kitas ant šaligatvio automobilio negalėjo pastatyti, nei vienas iš apklaustų liudytojų nematė, kad automobilį ant šaligatvio pastatė būtent V. R..

Nutarimą priėmusios institucijos atstovas 2010-09-07 teismo posėdyje paaiškino, kad priimant nutarimą buvo vertinama ne tik tai, ar liudytojai matė, ar nematė, kaip V. R. statė automobilį, bet buvo atsižvelgta į tai, kad tuo automobiliu naudojasi tik V. R.. Tačiau negalima daryti tokios vienareikšmės išvados, nes liudytojai betarpiškai nestebi V. R. automobilio, kada ir kas tą automobilį gali vairuoti. Institucijos atstovo išsakyta nuomonė, kad ant automobilio esantis šerkšnas rodo, jog iš ryto tuo automobiliu niekas nevažiavo, taip pat yra tik prielaida ir nepaneigia to, kad žiemos metu (gruodžio mėn.) ant automobilio gali būti sniego, tuo labiau, kad nėra jokių objektyvių įrodymų dėl to, kada tas automobilis galėjo būti pastatytas ant šaligatvio. Liudytojai, V. R. kaimynai, savo parodymuose nurodė skirtingą laiką, kada jie matė ant šaligatvio stovintį automobilį. Todėl tas faktas, kad ir 2009-12-11 automobilis ant šaligatvio buvo paliktas būtent V. R., neįrodytas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, negalima išvada, kad tai V. R. pastatė ir iki 2009-12-11 10.25 val. paliko stovėti automobilį ant šaligatvio (duomenys neskelbtini), Vilniuje namo kieme. Dėl to V. R. nėra šio pažeidimo subjektas. Atitinkamai dėl to nėra pažeidimo sudėties.

V. R. neigdamas, kad tai jis pastatė automobilį ant šaligatvio, visą laiką aiškino, kad jo automobiliu naudojasi daugelis asmenų, tačiau kas iš jo automobiliu besinaudojančių asmenų galėjo ant šaligatvio pastatyti automobilį 2009-12-11, policijai nenurodė. Dėl to V. R., kaip automobilio savininkas, galėjo būti traukiamas atsakomybėn už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų, nustatytų Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme, neatlikimą, už kurį atsakomybė nustatyta LR ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad policijos pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas), nepateikęs šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsakomybė už pareigų neatlikimą netaikoma, jei jis prarado transporto priemonę prieš savo valią. KET 32.1 punkte nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, rūpinasi ja bei privalo policijos pareigūnui pareikalavus, kad būtų atskleistas teisės pažeidimas, nurodyti jam duomenis apie asmenį (vardą, pavardę ir gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Tačiau tokie kaltinimai V. R. nebuvo pareikšti, t. y. dėl to jam nebuvo surašytas ATP protokolas. Šiuo metu tokiems kaltinimams pareikšti yra pasibaigęs LR ATPK 35 straipsnyje nustatytas nuobaudai skirti terminas, todėl ir teisena nebegali būti pradėta (LR ATPK 250 straipsnio 7 punktas).

Skundžiamas nutarimas naikinamas LR ATPK 250 straipsnio 1 punkto pagrindu – nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 2 p. ir 128 str.,

nutarė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 7 policijos komisariato 2010-03-01 nutarimą Nr. 18N-063110-10, kuriuo V. R. už pažeidimo, numatyto ATPK 161 str., padarymą paskirta administracinė nuobauda 90 Lt bauda, panaikinti ir bylą V. R. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 10 dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.