Kauno apygardos teismo nutartis

2011-02-28 · Civilinė byla Nr. 2S-531-485/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-28
Bylos Nr.
2S-531-485/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Algirdas Remeika (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Leonas Jachimavičius
Atsakovas
A. K.
Ieškovas
A. K.
Trečiasis asmuo
AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius
Civilinė byla Nr.2S-531-485/2011;
pirmosios instancijos teismo teisėja Lina Žemaitienė;
procesinio sprendimo kategorija: 110.6; 121.15; 121.21
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus ir E. T., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. K. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-23800-587/2010 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo skolos priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir turto padalijimo bei atsakovo A. K. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalijimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (tretysis asmuo AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, išvadą teikianti institucija - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašė pripažinti, kad šalių santuoka, įregistruota 2003-09-27 Kauno m. civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. 2007) iširo dėl atsakovo A. K. kaltės, nutraukti šalių santuoką, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę, nustatyti nepilnametės dukters E. K. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, priteisti iš atsakovo dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, priteisti iš atsakovo 10 400 Lt išlaikymo įsiskolinimą, pavedant lėšas tvarkyti ieškovei, padalinti santuokos metu įgytą turtą, nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šalys yra solidariai atsakingos pagal sutartį bankui AB Nordea Bank Finland Plc.

Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti šalių santuoką dėl ieškovės kaltės, po santuokos nutraukimo palikti atsakovui K. pavardę, nustatyti nepilnametės dukters E. K. gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės dukters išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės, pavedant lėšas tvarkyti atsakovui, pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe ir priteisti jam nekilnojamąjį turtą, įpareigoti ieškovę grąžinti jos pasisavintus šeimos daiktus, o atsisakius juos grąžinti – priteisti atsakovui iš ieškovės 18 2163 Lt turtinę žalą, nustatyti, kad šalys prievolę kreditoriui AB Nordea Bank Finland Plc vykdo solidariai.

Su priešieškiniu atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaiko E. K. gyvenamąją vietą su atsakovu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką, priteisti atsakovui laikiną materialinį išlaikymą dukrai po 250 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti ieškovę sudaryti su bet kuria draudimo bendrove gyvenamojo namo draudimo sutartį ir mokėti draudimo įmokas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

Teismas nurodė, jog atsakovui teigiant, kad nuo 2009 m. jie su ieškove gyvena atskirai, dukra gyvena su ieškove, byloje nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas nors kartą būtų kėlęs klausimą dėl netinkamų dukrai gyvenimo sąlygų arba netinkamos priežiūros. Taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovės gyvenimo būdas yra netinkamas. Teismas darė išvadą, jog nesant atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, staigus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas galėtų padaryti jam moralinę žalą, sukelti stresą, nes akivaizdu, jog dėl to tarp šalių kils ginčas. Be to, šalių dukra ilgą laiką gyvena su ieškove ir jai šios gyvenimo sąlygos yra įprastos. Atmestus prašymą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas atmetė ir kitą prašymą dėl laikino išlaikymo dukrai priteisimo. Dėl prašymo apdrausti namą teismas nurodė, jog atsakovas neįvardijo kokį konkretų namą jis prašo apdrausti. Be to, teismas nemanė, kad netaikius šios laikinosios apsaugos priemonės, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas.

Šalies argumentai

Atsakovas atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsiliepimas

Atsakovas nesutinka su teismo nutartimi dėl šių motyvų:

1. ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su dukra, todėl tai pažeidžia ir vaiko, ir atsakovo teises. Ieškovė veda netinkamą gyvenimo būdą, šalių dukra paliekama saugoti pas kitus asmenis;

Šalies argumentai

2. teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovas nenurodė, jog vaiko gyvenimo sąlygos su ieškove yra netinkamos. Ieškovė ieškinyje kaip savo gyvenamąją vietą nurodė savo tėvų adresą (duomenys neskelbtini), šiame bute gyvena ieškovės tėvai. Šie faktai patvirtina atsakovo nurodytas aplinkybes dėl netinkamos vaiko gyvenamosios vietos su ieškove;

3. teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl gyvenamojo namo draudimo. Gyvenamasis namas yra santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris bus dalijamas tarp sutuoktinių ir kuris yra įkeistas bankui. Teismui atsakovas pateikė draudimo sutarties nutraukimo aktą. Ieškovė vengia vykdyti prievoles bankui, nerodo iniciatyvos dėl įkeisto bankui turto privalomojo draudimo.

Atsiliepimas

Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka su atskiruoju skundu dėl šių motyvų:

1. apeliantas nepagrįstai teigia, jog ieškove veda netinkamą gyvenimo būdą, šalių dukra nuo pat gimimo gyveno su ieškove, laikotarpiu, kai šalių namas buvo įrengiamas, ieškovė tikrai su dukra gyveno pas savo tėvus, ši gyvenamoji aplinka vaikui yra įprasta. Mergaitė lanko lopšelį darželį, folkloro ir šokių būrelius;

2. ieškovė suteikia atsakovui bendrauti su dukra, tačiau pats atsakovas tai daro retai. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovas nė karto nebuvo dukros darželyje, dukters nelankė, tėvų susirinkimuose bei šventėse nedalyvavo, todėl staigus dukters gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu padarytų nepataisomą žalą mergaitei. Ieškovas neteikia jokio išlaikymo dukrai;

3. ieškovė ketino nutraukti būsto draudimo sutartį dėl sunkios finansinės padėties. Ieškovė name, esančiame (duomenys neskelbtini) negyvena nuo 2008 m. balandžio mėn., tačiau banko aptarnavimo skyriaus darbuotoja yra informavusi ieškovę, kad būsto draudimas bus taikomas priverstine tvarka, tad 2010-12-21 būstas buvo apdraustas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatyta.

Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme tiesiogiai apibrėžta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). CK 3.65 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindinis tikslas – būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – pagrįstų aplinkybių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nukentės vaikų ar vieno iš sutuoktinio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, buvimas. Vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų, kaip laikinoji apsaugos priemonė, paprastai taikoma tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, o tokia priemone yra siekiama apsaugoti vaiką nuo vieno iš tėvų.

Byloje nustatyta, jog atsakovas, pateikdamas byloje priešieškinį, kartu prašė pirmosios instancijos teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti šalių dukters E. K. gyvenamąją vietą su atsakovu iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką, priteisti atsakovui laikiną materialinį išlaikymą dukrai po 250 Lt kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įpareigoti ieškovę sudaryti su bet kuria draudimo bendrove gyvenamojo namo draudimo sutartį ir mokėti draudimo įmokas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pirmosios instancijos teismas šį prašymą atmetė. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, jog ieškovė trukdo atsakovui bendrauti su dukra, todėl tai pažeidžia ir vaiko, ir atsakovo teises. Ieškovė veda netinkamą gyvenimo būdą, šalių dukra paliekama saugoti pas kitus asmenis. Kolegija laiko šiuos atsakovo argumentus neįrodytais, kadangi byloje nėra duomenų, kad ieškovė trukdė atsakovui bendrauti su dukra, smurtavo ar darė kokią nors kitokią neigiamą įtaką dukrai. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog atsakovas būtų kreipęsi į vaikų priežiūros kontrolę atliekančias valstybės institucijas su pareiškimu dėl netinkamo šalių dukters auklėjimo, neigiamos įtakos jai darymo ar netinkamų jos gyvenimo sąlygų. Taip pat byloje nėra šių institucijų išvadų dėl netinkamų šalių dukters gyvenimo sąlygų. Kolegija nesutinka ir su kitu atsakovo atskirojo skundo argumentu, jog faktas, kad ieškovė ieškinyje nurodė jos gyvenamąją vietą pas tėvus rodo, jog šalių dukters gyvenimo sąlygos yra netinkamos. Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Kolegija konstatuoja, kad atsakovo nurodyti argumentai, jog šalių dukra galimai gyvena seneliams priklausančiame bute, nėra pagrindas taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi byloje nustatyta, jog ieškovė pagal turimas gyvenimo sąlygas rūpinasi dukra, t.y. šalių dukrai yra užtikrintas ikimokyklinės įstaigos lankymas. Kauno lopšelio – darželio „Želmenėlis“ pateikta pažyma patvirtina, kad šalių dukra lanko šią įstaigą, joje esantį šokių būrelį bei folkloro ansamblį, tik ieškovė dalyvauja darželio šventėse, tėvų susirinkimuose. Taigi ieškovė rūpinasi ne tik vaiko materialine gerove, tačiau tenkina ir vaiko kultūrinius poreikius. Byloje atsakovas pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikto prašymo nuorašą, kuriame atsakovas nurodė, kad ieškovė jam trukdo bendrauti su dukra. Iš Kauno miesto savivaldybės administracijos pateikto atsakymo matyti, kad ieškovė buvo iškviesta į šią įstaigą, jai buvo paaiškinta, kad dukters auklėjime privalo dalyvauti abu tėvai. Šiame pačiame rašte pažymėta, kad ieškovė neprieštarauja, jog atsakovas bendrautų su dukra, tačiau pageidauja, kad jų bendravimas vyktų ne dukros gyvenamojoje vietoje ir bendravimo laikas būtų suderintas. Šie įrodymai patvirtina, jog ieškovė nedaro neigiamos įtakos atsakovo ir šalių dukters bendravimui. Tuo pačiu byloje esanti Kauno lopšelio – darželio „Želmenėlis“ pažyma patvirtina, kad jog atsakovas per praėjusius metus darželyje nesilankė. Taigi, ieškovės teiginiai, kad atsakovas pats nesiekia matytis su dukra, laikytini pagrįstais. Taip pat kolegija kritiškai vertina ir atmeta atsakovo argumentą, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl gyvenamojo namo draudimo. Kaip nurodė atsakovas, gyvenamasis namas yra santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris bus dalijamas tarp sutuoktinių ir kuris yra įkeistas bankui. Ieškovė vengia vykdyti prievoles bankui, nerodo iniciatyvos dėl įkeisto bankui turto privalomojo draudimo. Pažymėtina, kad kartui su atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui Būsto draudimo liudijimą, kuris patvirtina, kad 2010-12-21 AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė gyvenamuosius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), ir draudėjas yra ieškovė A. K.. Šie įrodymai patvirtina, kad atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo dalyje dėl įpareigojimo sudaryti draudimo sutartį, taip pat yra nepagrįsti.

Remdamasi tuo kas pasakyta, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė atsakovo A. K. prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl atsakovo atskirasis skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties dalis, kuria buvo atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi CPK 335-339 str.,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas atsakovo A. K. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Algirdas RemeikaTeisėjai Leonas JachimavičiusEgidijus Tamašauskas