Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas), Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo D. R., dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 7S-51-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. K. R.“; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko V. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 7,53 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, atkūrimo pretendentui K. K. R..

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas pretendavo atkurti nuosavybės teises į V. N. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – 7,53 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, bei pageidavo, kad nuosavybės teisės būtų atkuriamos natūra.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2020 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 7S-51-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. K. R.“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) nepagrįstai buvo atkurtos nuosavybės teisės į žemę atlyginant pinigais. Pareiškėjas nesutinka su atlyginimo pinigais būdu, nurodydamas, jog gauti kompensacijos pinigais nepageidauja.

Atsakovė 2007 metais informavo pareiškėją, jog grąžintina žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, kadangi užimta Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo ir mokymo reikmėms naudojamu žemės sklypu, ir pareiškėjai pasiūlė kompensaciją pinigais, akcijomis, lygiaverčiu žemės, miško sklypu kitoje kadastro vietovėje. Pareiškėjas tais pačiais 2007 metais sužinojo, jog ne visa Lietuvos žemės ūkio universitetui suteikta žemė naudojama mokslo ir mokymo reikmėms, buvo sprendžiamas klausimas dėl minėtos žemės ploto sumažinimo galimybių, todėl atsirado reali viltis, jog bus atkurtos nuosavybės teisės natūra. Nurodyta situacija lėmė, jog pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad nuosavybės teisės bus atkurtos natūra, ir nepasirinko atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę, kadangi žemės grąžinimo procedūra tęsėsi ir nebuvo užbaigta, o atsakovė neteikė pareiškėjai jokios informacijos apie tolesnę nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1051 patikslino naudojamo mokslo ir mokymo reikmėms sklypo dydį, sumažindama 1,09 ha žemės plotu. Minėta informacija pagrįstai suteikė viltį, jog pareiškėjui bus atkurtos nuosavybės teisės į minėtoje teritorijoje buvusią žemę natūra. Tačiau tik 2020 metais sužinojo, jog sumažintas mokslo ir mokymo reikmėms žemės plotas nepateko į pareiškėjui priklausančios žemės ribas. Atsakovė anksčiau apie tai pareiškėjo neinformavo, taip pat nepasiūlė rinktis kitų atlyginimo būdų, nevykdydama Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos. Atsakovės pareiga apima ne tik piliečių (pretendentų) informavimą, jei nėra galimybės grąžinti buvusio savininko turėtos žemės natūra, bet ir raštišką pasiūlymą rinktis kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas turėjo būti informuotas apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijoje 2018 metais svarstymo sumažinti mokslo ir mokymo reikmėms naudojamo sklypo dydį rezultatus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 1051, pasiūlant rinktis kitus įstatyme numatytus atlyginimo būdus.

Nurodė, jog atsakovė Ginčijamą sprendimą atkurti nuosavybės teises atlyginant pinigais grindė Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 nuostatomis, jog tuo atveju, kai per Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nustatytus terminus piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamąjį turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai piliečio pateiktame prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ar nurodytu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Tačiau atsakovė, nevykdydama pareigos, numatytos Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje – nesant galimybės nuosavybę gražinti natūra, iki 2003 m. balandžio 1 d. raštu nepasiūlė pareiškėjui kitų Atkūrimo įstatyme numatytų atlyginimo būdų, taip pažeidė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą bei pareiškėjo teisę pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą, atitinkantį jos valią.

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė atsiliepime nurodė ir jos atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog pareiškėjui atkurti nuosavybės teises, grąžinant žemę natūra, būtų buvę galima tik tuo atveju, jeigu būtų sumažintas Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo ir mokymo reikmėms naudojamas žemės plotas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1026. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1051 mokslo ir mokymo reikmėms naudojamas žemės plotas sumažintas 1,09 ha plotu, į kurį buvusio savininko V. N. turėta žemė nepateko. Pareiškėjui nepasirinkus jokio atlyginimo būdo už valstybės išperkamą žemę nuosavybės teisės buvo atkurtos pinigais.

Akcentavo, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad žemė, suteikta kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, profesinio mokymo, valstybinėms socialinės globos bei rūpybos įstaigoms, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotą veislininkystės bei sėklininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų, yra valstybės išperkama. Šios žemės naudotojų sąrašą ir jų naudojamų žemės sklypų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Paminėjo, jog Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamąjį turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme ar nurodytu būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos privalo per mėnesį nuo sprendimo, kurio pagrindu išlikęs nekilnojamasis turtas nebepriskirtinas valstybės išperkamam turtui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuoti pilietį, kurio prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėja ir kurio išlikęs nekilnojamasis turtas buvo priskirtas valstybės išperkamam, apie galimybę tokį išlikusį nekilnojamąjį turtą grąžinti natūra ir pasiūlyti jam pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių į šį turtą atkūrimo.

Paminėjo, kad nagrinėjamoje byloje susiklostė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalyje numatyta padėtis, nes buvusio savininko V. N. turėta žemė taip ir liko valstybės išperkama, todėl atsakovė neturėjo pareigos pareiškėją dar kartą informuoti ir siūlyti rinktis kitus įstatyme numatytus atlyginimo būdus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo D. R. atsiliepime prašė skundą patenkinti.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad ji yra K. K. R., mirusio (duomenys neskelbtini), turto paveldėtoja. Pareiškėjo ir D. R. tėvas K. K. R. buvo pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į V. N. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą 38,75 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. K. K. R. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 7,53 ha žemės. Tėvas, K. K. R., nuosavybės teises prašė atkurti natūra, tokios pačios pozicijos dėl nuosavybės teisių atkūrimo laikosi K. K. R. įpėdiniai.

Akcentavo, jog mokslo ir mokymo reikmėms naudojamo sklypo dydis buvo išspręstas tik 2018 m. pabaigoje, todėl ir galimybės atkurti nuosavybės teises natūra galutinai paaiškėjo tik 2018 m. pabaigoje. Atsakovė pažeidė gero administravimo principą, kadangi informuodama, kad yra pagrindas manyti, kad mokslo reikmėm skirtas žemės plotas bus sumažintas, o sumažinus šį plotą, nuosavybės teisės galės būti atkuriamos natūra, sukėlė pretendentams lūkesčius, o vėliau, išsprendus žemės ploto sumažinimo klausimus, nepaisė įstatyme nustatytos pareigos informuoti apie tai įpėdinius, o neatsiradus galimybei atkurti nuosavybės teises natūra, pasiūlyti kitus atlyginimo būdus.

Skundas patenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 7S-51-(14.7.3.), kuriuo K. K. R. turto paveldėtojams atkurtos nuosavybės teisės į 7,53 ha žemės, atlyginant už valstybės išperkamą turtą pinigais (b. l. 25).

Byloje nėra ginčo dėl pareiškėjo subjektinės teisės atkurti nuosavybės teises į V. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 7,53 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime. Taip pat byloje nėra ginčo, jog pareiškėjo tėvas K. K. R., miręs (duomenys neskelbtini), pageidavo, kad nuosavybės teisės būtų į žemę būtų atkurtos natūra buvusioje vietoje.

Bylos duomenys patvirtina, jog žemė, į kurią pretendavo pareiškėjo tėvas K. K. R. atkurti nuosavybės teises, užimta Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo ir mokymo reikmėms naudojama žeme. K. K. R. turto paveldėtojas A. R. 2003 m. kovo 27 d. pateikė atsakovei prašymą, nurodydamas, jog pageidauja, jog žemė būtų grąžinta natūra buvusioje vietoje (b. l. 142).

Atsakovė 2007 m. vasario 22 d. raštu Nr. 76 informavo pareiškėją, kad jo paveldima žemė pagal Atkūrimo įstatymo 16 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, nes užimta Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo ir mokymo reikmėms, ir pasiūlė pareiškėjui atlyginimo būdus – kompensaciją pinigais, akcijomis, lygiaverčiu žemės, miško sklypais kitoje kadastro vietovėje, informuojant atsakovę iki 2007 m. kovo 12 d., kokį kompensavimo būdą pareiškėjas už valstybės išperkamą žemę pasirinko, nes nenurodžius valios dėl kompensavimo būdo nuosavybės teisės pareiškėjui bus atkurtos atsakovės parinktu būdu (b. l. 155). Pareiškėjas 2007 m. vasario 28 d. pateikė atsakovei prašymą, kuriame nurodė, kad nekeičia išreikštos valios ir prašo žemę sugrąžinti natūra (b. l. 159).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Kauno apskrities viršininko administracija 2007 m. spalio 4 d. raštu Nr. 4-1787 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrą nurodydama, kad Kauno apskrities viršininko administracija turi didelę problemą sprendžiant klausimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiams, kurių žemė yra suteikta Lietuvos Respublikos žemės ūkio universitetui bei Lietuvos veterinarijos akademijai mokslo ir mokymo reikmėms. Dauguma šių piliečių nesirenka kitų nuosavybės teisių atkūrimo būdų. Įstatyme numatytas priverstinis atkūrimo būdo pasirinkimas nėra efektyvus. Su valstybės numatytu kompensacijos dydžiu piliečiai nesutinka. Siekiant išspręsti susidariusią problemą ir atsiskaityti su buvusiais žemės savininkais Kauno apskrities viršininko administracija siūlo su minėtais piliečiais atsiskaityti suteikiant jiems žemės sklypus, kurių paskirtis iš žemės ūkio būtų pakeista į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos ir į kitą (komercinę) paskirtį. Tai atlikus šių sklypų vertė pakiltų 10 kartų, tuo pačiu reikalingos grąžinti žemės plotai tiek pat kartų sumažėtų. Šie sklypai būtų projektuojami mokslo ir mokymo reikmėms suteiktos žemės plotuose, į kuriuos nepateikti piliečių prašymai dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Lietuvos žemės ūkio universitetui mokslo ir mokymo reikmėms suteiktoje teritorijoje yra du žemės sklypai, kurių bendras plotas 31 ha. Lietuvos veterinarijos akademijai mokslo ir mokymo reikmėms suteiktoje teritorijoje yra trys žemės sklypai, kurių bendras plotas apie 30 ha. Visa minėta žemė pagal Kauno miesto savivaldybės patvirtintą bendrąjį planą patenka į miesto plėtros teritoriją. Sklypų individualiai statybai suformavimui reikėtų rengti tik detaliuosius planus. Suformuoti kitos paskirties žemės sklypai atitiktų vertę, kuria įvertinta piliečių žemė išmokant jiems kompensaciją. Lietuvos žemės ūkio universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos vadovybė pritaria tokiam klausimo sprendimui ir sutinka, kad mokslo ir mokymo reikmėms suteikta žemė būdų sumažinta jau minėtais žemės plotais (b. l. 13).

Byloje taip pat yra pateiktas Kauno apskrities viršininko administracijos 2017 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. 4-2143 Lietuvos žemės ūkio universiteto rektoriui, kuriame nurodyta, kad Kauno apskrities viršininko administracija, siekdama išspręsti piliečių, kurių paveldima žemė suteikta Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo ir mokymo reikmėms, nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, prašo artimiausiame Lietuvos žemės ūkio universiteto Senato posėdyje apsvarstyti galimybę atsisakyti apie 31 ha žemės. Šioje teritorijoje būtų parengti detalieji planai ir suformuoti žemės sklypai individualiai statybai bei komercinei veiklai. Pakeitus žemės naudojimo paskirtį sklypai būtų suteikti pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą. Žemės ūkio ministerija šiam pasiūlymui pritarė 2007 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. 2D-5638-(7.3) (b. l. 14).

Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2018 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1051 „Dėl žemės, suteiktos kaimo vietovėje mokslo ir studijų institucijoms, šių institucijų įsteigtoms viešosioms įstaigoms, organizuojančioms praktinį mokymą ir tyrimus, valstybiniams specializuotiems sėklininkystės, veislininkystės ūkiams ir specializuotoms sėklininkystės, veislininkystės veiklą vykdančioms valstybės kontroliuojamoms akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei priklauso daugiau kaip 1/2 akcijų, naudotojų ir jų naudojamų žemės sklypų dydžių sąrašų patvirtinimo“ patikslinus VšĮ A. S. universiteto naudojamo sklypo dydį, minėtas sklypo dydis buvo kiek sumažintas – 1,09 ha. Tačiau byloje nėra ginčo, kad universitetui liko žemė, į kurią pretendavo atkurti nuosavybės teises pareiškėjas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuo 2007 m. buvo siekiama rasti būdus, kaip piliečiams atkurti nuosavybės teises į žemę, sumažinant dalį aukštojo mokslo įstaigos reikmėms priskirto žemės ploto, o iki 2018 m. nebuvo aiški aplinkybė, kad pareiškėjas tikrai neturi galimybės atkurti nuosavybės teises į žemą (bent jos dalį) natūra. Taigi, nepaisant to, jog pareiškėjas iki 2007 m. buvo informuotas, jog turi teisę pasirinkti iš valstybės išperkamos žemės atlyginimo būdą, konstatuotina, kad tik priėmus minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2018 m. spalio 17 d. nutarimą Nr. 1051 ir paaiškėjus aplinkybei, kad pareiškėjas tikrai neturi galimybės atkurti nuosavybės teisių į žemę (jos dalį) natūra, nes žemė, į kurią pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises, lieka universitetui, Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi ir gero administravimo principo imperatyvais, turėjo pareigą pareiškėjui pasiūlyti kitus Atkūrimo įstatyme numatytus atlyginimo būdus.

Sprendžiant tokio pobūdžio bylas svarbi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2238-438/2021.

Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimo nuostatas bei Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Nagrinėjama byla pagal faktines aplinkybes ir taikytiną teisinį reguliavimą yra iš esmės visiškai analogiška minėtai bylai Nr. A-2238-438/2021, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nukrypti nuo minėtos LVAT suformuotos praktikos.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, konstatuotina, jog pareiškėjui nepagrįstai nuosavybės teisės atkurtos jam nepriimtinu atlyginimo būdu – pinigais, todėl panaikintinas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. 7S-51-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui Kęstučiui K. R.“ (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Panaikinus Ginčijamą sprendimą, atsakovė įpareigotina iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko V. N. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą – 7,53 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, atkūrimo pareiškėjui, sudarant jam galimybę išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, jei nuosavybės teisių negalima atkurti natūra turėtoje vietoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. R. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 7S-51-(14.7.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje piliečiui K. K. R.“.

Įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos iš naujo spręsti klausimą dėl nuosavybės teisių į buvusio savininko V. N. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą – 7,53 ha žemės (duomenys neskelbtini) kaime, atkūrimo pretendentui K. K. R..

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.