Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-01-29 · Civilinė byla Nr. e2-66-157/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
e2-66-157/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01942-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Čekanauskaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės LESTO
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-66-157/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01942-2014-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.;(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo akcinės bendrovės LESTO atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-5655-567/2014, pagal ieškovo akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl skolos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB LESTO pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 230 197,39 Lt skolą, 24 504,10 Lt delspinigius, iš viso 1 254 701,49 Lt, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ yra kito atsakovo – Vilniaus miesto savivaldybės, įsteigtas specialus juridinis asmuo Vilniaus miesto kelių ir gatvių apšvietimui. Ieškovas 2010-01-04 Elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 136500-50110/200197, įsipareigojo atsakovui UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ tiekti elektros energiją, o šis – kiekvieną mėnesį pateikti elektros apskaitos prietaisų rodmenis ir sumokėti už sunaudotą elektros energiją. Dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skiriamo nepakankamo finansavimo kelių ir gatvių apšvietimui, atsakovas UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ netinkamai vykdė sutartimi prisiimtą prievolę atsiskaityti su ieškovu už patiektą elektros energiją, ir pastarojo skola už elektros energiją, sunaudotą iki 2013-09-01, sudarė 4 698 779,65 Lt. Po ilgalaikių derybų šalys 2013-10-10 pasirašė trišalį susitarimą dėl skolos mokėjimo termino atidėjimo. Ieškovas nuo 2013-09-01 pagal sutartį tiekia elektros energiją, tačiau už ją nemoka, todėl prašė patenkinti ieškinį (CK 1.136 str. 2 d. 1 p., 6.4 str., 6.37 str. 2d., 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d., 6.200 str., 6.210 str., 6.213 str. 1 d., 6.256 str., 6.383 str., 6.388 str.).

Ieškovas taip pat prašė ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ 1 254 701,49 Lt vertės kilnojamam ir nekilnojamam turtui (CPK 144, 145 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartimi ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atmetė. Teismas sprendė, kad ieškovas nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, jog ieškinio suma atsakovui yra didelė, ir kad atsakovas vengs vykdyti būsimą teismo sprendimą, o jo argumentas, kad UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ vertinama kaip rizikinga įmonė, turinti 10 klasės bankroto reitingą, nesudaro teisinio pagrindo taikyti prašomas priemones.

Be to, teismas nurodė, kad minimos bendrovės pagrindinė veikla – gatvių ir pastatų apšvietimo tinklų ir apšvietimo valdymo sistemų montavimas, priežiūra ir remontas; jo interneto svetainėje (http://www.vgaet.lt/) nurodoma, kad įmonė prižiūri ir remontuoja apie 46 tūkst. vnt. šviestuvų ir prožektorių, apie 897 vnt. maitinimo ir paskirstymo punktų, per 1.6 tūkst. km kabelinių ir oro elektros linijų. Tuo remdamasis teismas konstatavo, kad Vilniaus gatvių apšvietimas yra reikšmingas didelei Vilniaus miesto visuomenės daliai, užtikrina Vilniaus miesto eismo ir asmenų saugumą, todėl šio asmens veiklos pobūdis vertintinas kaip viešojo intereso egzistavimo šioje byloje įrodymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-490/2014).

Nustatęs tokias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovas nepagrindė savo reikalavimo, tai yra argumentų, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje jo prašymo areštuoti atsakovo turtą netenkino (CPK 3 str. 1 d., 17 str., 177 str. – 179 str., 185 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir patenkinti jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tai yra areštuoti atsakovo UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ 1 254 701,49 Lt vertės turtą. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas be pagrindo nevertino fakto, kad tai nėra pirmas ieškovo atsakovams pareikštas reikalavimas dėl skolos priteisimo, nes teismuose jau nagrinėjamos kelios bylos; kad šio ieškinio pareiškimo dieną jo skola už patiektą elektros energiją sudarė 8 513 327,05 Lt, o tai net kelis kartus viršija jo įstatinį kapitalą, ir liudija apie labai prastą skolininko finansinę padėtį, sudaro realią grėsmę tam, jog teismui patenkinus ieškinį, nebus galimybių jo įvykdyti.

2. Taip pat vertintinas faktas, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 2 d. sprendimą Nr. 1-1741 ,,Dėl pritarimo partnerystės sutarties dėl Vilniaus miesto gatvių apšvietimo tinkle renovacijos, eksploatavimo ir priežiūros paslaugų pirkimo projektui”, nutarta perduoti šio pirkimo laimėtojui Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą valdyti ir naudoti patikėjimo teise. Todėl galima situacija, kai UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ liks tik skolos, kelis kartus viršijančios jo įstatinį kapitalą ir įmonė gali tapti visiškai nemoki, apie ką jau liudija su ieškiniu pateikta ataskaita iš Creditinfo duomenų bazės, kurios duomenimis, atsakovo finansinė padėtis jau šiuo metu įvertinta, kaip labai sunki.

3. Vertintina tai, kad ieškovas, negalėdamas nutraukti elektros energijos tiekimo, nes tai galimai pažeistų viešąjį interesą, savo pažeistas teises gali ginti vieninteliu būdu – reikšdamas reikalavimus dėl skolos priteisimo, o tam, kad tai nebūtų vien formalus teisminės gynybos realizavimas, privalo būti užtikrintas realus būsimo teismo sprendimo įvykdymas (CPK 2 str., 5 str., 144 str., 145 str. 1 d. 1 p., 3 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/1999; 2004 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2004).

4. Teismas netinkamai vertino aplinkybę, kad šioje byloje atsakovams reikalavimo suma yra nedidelė ir nereikšminga atsakovui, kadangi sudaro daugiau nei pusę jo įstatinio kapitalo.

Atsiliepimas

Atsakovai UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimuose į ieškovo AB LESTO atskirąjį skundą prašo atmesti, kaip nepagrįstą.

Atsakovas UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Priešingai nei teigia apeliantas, nėra jokios grėsmės, jog jam palankus teismo sprendimas galėtų būti neįvykdytas, nes šalis sieja nuolatiniai elektros energijos pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai, jos nuolatos bendradarbiauja – ieškovas yra kreipęsis į Vilniaus miesto savivaldybę, siūlydamas UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ skolos grąžinimą išdėstyti 18-24 mėnesių laikotarpiui.

Atsiliepimas

2. Teismo nutartis neprieštarauja įstatymui ir atitinka teismų praktikos išaiškinimus, nes laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sukeltų neproporcingas pasekmes – atsakovo veiklos suvaržymą ir viešojo intereso pažeidimą, nes jo pagrindinė veikla yra užtikrinti elektros energijos perdavimą, paskirstymą, elektros įrangos ir kitų įrenginių įrengimą bei jų operatyvinį dispečerinį valdymą Vilniaus mieste, tinkamą Vilniaus m. gatvių apšvietimą.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovas nepagrindė savo teiginių, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

2. Teismas taip pat teisingai sprendė, kad ieškovas nepagrindė savo teiginio, jog prašomos priteisti skolos dydis atsakovui UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ yra reikšminga pinigų suma. Šios bendrovės įstatinis kapitalas yra 2 324 300 Lt, pajamos 2013 m. sudarė 14 303 508 Lt, todėl ji yra pajėgi įvykdyti ieškininius reikalavimus.

3. Nepagrįstas ieškovo argumentas, kad atsakovo UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ skola už patiektą elektros energiją šio ieškinio pateikimo dieną sudarė 8 513 327,05 Lt, ir kad dėl to vyksta teisminiai ginčai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškovo AB LESTO prašymą užtikrinti ieškinio reikalavimus, – atsakovo UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi darytina išvada, kad įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti minimas priemones: pirma, ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas. Antra būtina sąlyga – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti ekonomiškos bei proporcingos ir neturi suvaržyti atsakovo teisių labiau nei būtina ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Be to, ekonomiškumo principas įpareigoja teismą siekti proceso dalyvių interesų balanso ir nevaržyti atsakovo laikinosiomis apsaugos priemonėmis daugiau nei būtina teisėtiems ieškovo interesams apsaugoti.

Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovams reiškia reikalavimą dėl priteisimo skolos už Vilniaus miestui tieką elektros energiją. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas pateikė įrodymus bei argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimus, o atsakovai atsiliepimuose į ieškovo atskirąjį skundą neginčija ieškinio preliminariu nepagrįstumu (lot. prima face). Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakovais patraukti asmenys, remiantis materialiosios teisės normomis, negali būti atsakingi pagal jiems pareikštus reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovo AB LESTO reikalavimų suma atsakovui UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ nėra didelė, be to ieškovas nenurodė faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Atsakovai atsiliepimuose į atskirąjį skundą palaiko šias teismo išvadas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su minėtais teismo motyvais bei atsiliepimų argumentais.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-783/2012 ir kt.). Priešinga šalis, siekdama išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Apeliacinio teismo vertinimu, priešingai nei sprendė teismas, atsakovams ieškinio 1 254 701,49 Lt (363 386,66 eurų) suma atsakovui yra didelė. Tokią išvadą suponuoja faktas, kad atsakovas UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ su ieškovu negali atsiskaityti ilgą laiką. Be to, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 str. 3 d.) ieškovas dėl tokių itin ženklių skolų priteisimo Vilniaus apygardos teisme buvo inicijavęs ne vieną civilinę bylą (civilinės bylos Nr. 2-3685-160/2014, Nr. 2-4310-803/2014, Nr. 2-4521-565/2014 ir 2-5171-160/2014, dėl 5 964 718,79 Lt (1 727 501,96 eurų), 5 896 662,24 Lt (1 707 791,42 eurų). Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. 2-3685-160/2014, Nr. 2-4310-803/2014, ieškovui priimti palankūs sprendimai – iš atsakovų solidariai priteistos 3 072 072,99 Lt ir 4 783779,54 Lt skolos (neįskaitant delspinigių ir palūkanų). Atsakovams prašant teismas 12 mėnesiui yra išdėstęs priteistų lėšų sumokėjimą. Minėti sprendimai nėra įsiteisėję, tačiau, teismo įsitikinimu, tai patvirtina faktą, jog ši bendrovė nepajėgi atsiskaityti su ieškovu.

Šiuo ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl priteisimo skolų, kurios susidarė naujai, tai yra tik per 2014 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, nors, kaip matyti iš ieškinio turinio, pagal šalių 2013-10-10 trišalį susitarimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija įsipareigojo užtikrinti tinkamą finansavimą, o atsakovas UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“, laiku atsiskaityti su ieškovu. Kaip matyti iš ieškinio turinio, šie įsipareigojimai ir toliau nevykdomi.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis atsakovo turtui iki šiol nebuvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės minėtose civilinėse bylose, todėl apeliacinio teismo vertinimu, ši aplinkybė atsakovams taip pat sudarė galimybes vilkinti savo sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Kaip teisingai nurodo apeliantas, atsakovo UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ įstatinis kapitalas sudaro 2 324 300 Lt (28-31 b. l.), tuo tarpu, vien šioje byloje pareikšti reikalavimai sudaro 1 254 701,49 Lt, neįskaitant procesinių palūkanų. Taigi, apeliantas teisus, nurodydamas, jog ieškovo reikalavimas šioje byloje sudaro daugiau, kaip pusę atsakovo įstatinio kapitalo vertės, todėl tokio dydžio reikalavimas atsakovui iš tiesų yra reikšmingas. Be to, sprendžiant klausimą dėl poreikio atsakovo UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo vertinimu, teisiškai taip pat yra reikšminga aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2014 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. 1-1741 „Dėl pritarimo partnerystės sutarties dėl Vilniaus miesto gatvių apšvietimo tinkle renovacijos, eksploatavimo ir priežiūros paslaugų pirkimo projektui“ (http://www.vilnius.lt/vaktai2011/Defaultlite.aspx?Id=3&DocId=30238822), yra nutarusi Vilniaus miesto gatvių apšvietimo tinklų renovacijos ir eksploatavimo paslaugų pirkimo laimėtojui perduoti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą valdyti ir naudoti patikėjimo teise. Taigi, apelianto abejonės dėl atsakovo UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ galimybių su juo atsiskaityti byloje nėra paneigtos.

Pirmiau aptartos aplinkybės paneigia atsakovų argumentus dėl atsakovo UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ geros turtinės padėties ir ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmės nebuvimo, todėl, teismo vertinimu, šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Aplinkybė, kad vienas iš solidarių atsakovų yra viešasis juridinis asmuo (Vilniaus miesto savivaldybės administracija), o byloje egzistuoja viešasis interesas, taip pat nepaneigia ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo poreikio, kadangi, kaip jau minėta, perdavus UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ valdomą turtą Vilniaus miesto gatvių apšvietimo tinklų renovacijos ir eksploatavimo paslaugų pirkimo laimėtojui, ši bendrovė gali likti be veiklos, tačiau su skolomis. Be to, ieškovo AB LESTO prašyme nereikalaujama apriboti teises naudotis areštuotu turtu, vykdant įmonės veiklą ir kt. Taigi, patenkinus šį prašymą, priešingai nei teigiama atsiliepimuose į atskirąjį skundą, nėra pagrindo spręsti apie ekonomiškumo principo, šalių interesų pusiausvyros pažeidimą (CPK 17 str.).

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių, spręsdamas dėl minėto atsakovo turtui taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui, areštuotinas atsakovo UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ 363 386,66 eurų (1 254 701,49 Lt) vertės kilnojamas ir nekilnojamas turtas (CPK 144 str. 1 d.,145 str. 1 d. 1,3 p.).

Kartu teismas pažymi, kad šalims neužkirstas kelias prašyti teismo pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 148 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo akcinės bendrovės LESTO prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.

Ieškovo akcinės bendrovės LESTO (juridinio asmens kodas 302577612) ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui areštuoti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ (juridinio asmens kodas 120125820) 363 386,66 eurų (1 254 701,49 Lt) vertės kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti, perleisti, ar kitais būdais jį apsunkinti.

Išaiškinti, kad pagal Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 6 dalį dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo ieškovas turi kreiptis į antstolį. Jeigu į antstolį nesikreipiama ir nepatikslinami areštuoto turto duomenys, laikinosios apsaugos priemonės galioja keturiolika dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos.

Nutarties kopiją siųsti šalims ir Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

Teisėja Virginija Čekanauskaitė