Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovams P. K., R. K. ir R. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovų P. K., R. K. ir R. K. 7500,00 Eur skolos, 5 procentus metinių palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai sugrąžinamos.

Pareiškėja nurodė, kad V. K. Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2015 m. birželio 29 d. pateikė paraišką Nr. 19SU-KA-15-1-05203-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“. Vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-212, paraiška buvo įvertinta ir pamos gavėjui skirta 15 000 Eur paramos suma traktoriui įsigyti. 2015 m. spalio 30 d. pagal pirmąjį prašymą pareiškėjui buvo išmokėta 7500 Eur paramos suma. Antras mokėjimo prašymas buvo atmestas, paramos gavėjas prašymą pateikė nepasibaigus finansiniams metams. Antrasis mokėjimo prašymas turėjo būti pateiktas iki 2017 m. vasario 28 d. Antro mokėjimo prašymo pateikimo dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 31 d., pareiškėjas paraiškoje prognozuotus projekto priežiūros rodiklius iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos buvo pasiekęs, išskyrus grynojo pelningumo rodiklį, kurio Nacionalinė mokėjimo agentūra negalėjo nustatyti, nes finansiniai metai nebuvo pasibaigę. 2015 m. gruodžio 22 d. paramos gavėjas įsigijo traktorių (duomenys neskelbtini), o 2016 m. vasario 17 d. informavo apie verslo plano įgyvendinimo pradžią. Paramos gavėjas prognozavo, kad įgyvendinus verslo planą, grynasis pelningumas sudarys 56 proc., tačiau šio rodiklio nebuvo galimybės patikrinti. Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo 57.1.3 papunktyje įtvirtinta, kad visa parama susigrąžinama, jei paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu nustatoma, jog verslo planas įgyvendintas netinkamai (verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai, suplanuotos įgyvendinti investicijos ir (arba) ekonominio gyvybingumo rodikliai pagal Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisykles nėra pasiekti).

2016 m. gruodžio 5 d. R. K. pranešė, kad V. K. (duomenys neskelbtini) mirė. 2017 m. kovo 28 d. R. K. pateikė prašymą dėl V. K. paraiškos išregistravimo ir nurodė, kad dėl nenumatytų aplinkybių negali tęsti paramos gavėjo įsipareigojimų. Paramos gavėjo paraiška 2017 m. kovo 29 d. buvo išregistruota.

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2018 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą Nr. KA_07_07 „Dėl V. K. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ susigrąžinimo“, kuriuo vadovaujantis paramos gavėjo įpėdiniai P. K., R. K., R. K. privalo grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai susidariusią 7500,00 Eur skolą. Apie priimtą sprendimą atsakovai buvo informuoti 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. BRK-4950.

Atsakovai atsiliepimu su pareiškėjos prašymu nesutiko. Pažymėjo, kad Reglamento, kuris visos Europos Sąjungos mastu nustato pagrindines taisykles, susijusias su bendros žemės ūkio politikos išlaidų (įskaitant kaimo plėtros išlaidų) finansavimu, 2 straipsnio 2 punktas ir Sankcijų už teisės aktų nuostatų pažeidimus įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemones taikymo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-929 8 punktas nustato, kad paramos gavėjo mirtis pripažįstama viena iš force majeure ir išimtinių aplinkybių, todėl sankcija negali būti taikoma. Atsakovė R. K. apie sutuoktinio mirtį pareiškėją informavo praėjus dviem darbo dienoms nuo paramos gavėjo mirties, todėl minėtos Metodikos 8 punkte nurodytas terminas nebuvo pažeistas. Be to, jokie projekto įgyvendinimo pažeidimai iki paramos gavėjo mirties nebuvo nustatyti. Nacionalinė mokėjimo agentūra paramos gavėjui 2016 m. rugsėjo 26 d. sprendimu nustatė konkretų terminą (2017 m. vasario 28 d.), iki kurio paramos gavėjas turėjo pateikti duomenis, jog grynojo pelningumo ir ekonominio gyvybingumo rodikliai yra pasiekti. Kai paramos gavėjas buvo gyvas, jis visus prisiimtus įsipareigojimus vykdė tinkamai, todėl dėl paramos gavėjo mirties atsiradusių objektyvių projekto nerealizavimo priežasčių nėra pagrindo vertinti kitaip nei force majeure. Pažymėjo, kad nei vienas iš atsakovų neperėmė paramos gavėjo įsipareigojimų, susijusių su veikla (augalininkystės plėtojimas), dėl kurios parama buvo skirta, iki paramos gavėjo mirties Nacionalinė mokėjimo agentūra nebuvo pradėjusi jokių procesų dėl paramos susigrąžinimo. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pagal R. K. 2017 m. kovo 28 d. prašymą išregistravus paraišką, paramos gavėjo prisiimti įsipareigojimai nustojo galioti. Pažymėjo, kad pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareikšti savo reikalavimus bei Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 22.1 punkte nustatytą 12 mėnesių terminą pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu keliu procesą.

Prašymas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra siekia susigrąžinti iš atsakovų P. K., R. K., R. K. (V. K. turto paveldėtojų) 7500 Eur skolą, t. y. gražintiną išmokų sumą, ir prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai susigrąžintos.

Atsakovai nurodo, kad pareiškėja praleido terminą pareikšti savo reikalavimus, kadangi Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis numato, jog palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Tačiau teismas pažymi, kad pagal 5.63 straipsnio 3 dalį palikėjo kreditorių reikalavimų pateikimo tvarka netaikoma reikalavimams, susijusiems su ūkininko ūkio veikla. Reikalavimai, susiję su paveldimos įmonės ar ūkio veikla, pereina įpėdiniams ir realizuojami pagal palikėjo sudarytus sandorius, išskyrus tuos atvejus, kai paveldima įmonė, kuriai pradedamas bankroto procesas, ar ūkis yra nemokus. Byloje nėra ginčo, kad parama buvo skirta ūkininko ūkiui (pagal paraišką ūkininko kodas 8700513), o pagal minėtą reglamentavimą reikalavimams, susijusiems su ūkininko ūkio veikla, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis netaikytina.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V. K. 2015 m. birželio 29 d. pateikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai paraišką Nr. 19SU- KA-15-1-05203-PR001 pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra" veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams". Nacionalinė mokėjimo agentūra paraišką įvertino ir skyrė paramos gavėjui 15 000 Eur paramos sumą traktoriui įsigyti. 2015 m. spalio 30 d. paramos gavėjui pagal pateiktą prašymą buvo išmokėta 7500 Eur paramos suma. Antras mokėjimo prašymas buvo atmestas, nes paramos gavėjas jį pateikė nepasibaigus finansiniams metams. Antro mokėjimo prašymo pateikimo dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 31 d., pareiškėjas paraiškoje prognozuotus projekto priežiūros rodiklius iki verslo plano įgyvendinimo pabaigos buvo pasiekęs, išskyrus grynojo pelningumo rodiklį, kurio nebuvo galimybės nustatyti.

Bylos duomenys patvirtina, kad V. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Remiantis 2017 m. kovo 27 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu, V. K. palikimą pagal įstatymą paveldėjo sūnūs P. K. ir R. K. bei sutuoktinė R. K..

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, kad antrasis mokėjimo prašymas ir finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus nustatytu terminu (iki 2017 m. vasario 28 d.) nebuvo pateikti. Paramos gavėjas prognozavo, kad, įgyvendinus verslo planą, grynasis pelningumas sudarys 56 proc., tačiau šio rodiklio Nacionalinė mokėjimo agentūra negalėjo patikrinti, kadangi prašymas buvo pateiktas ne laiku, o su prašymu nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 metus. Taigi, paramos gavėjas iki galo neįgyvendino verslo plano.

Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama smulkiesiems ūkiams“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 3D-212 57 1.3 papunktyje nustatyta, kad visa parama susigrąžinama, jei paskutinio mokėjimo prašymo pateikimo metu nustatoma, jog verslo planas įgyvendintas netinkamai (verslo plane numatyti veiklos plėtros tikslai, suplanuotos įgyvendinti investicijos ir (arba) ekonominio gyvybingumo rodikliai pagal Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisykles nėra pasiekti). Nacionalinė mokėjimo agentūra 2018 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą Nr. KA_07_07 „Dėl V. K. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ susigrąžinimo“, kuriuo vadovaujantis paramos gavėjo įpėdiniai P. K., R. K., R. K. privalo grąžinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai susidariusią 7500,00 Eur skolą. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas dėl sankcijos taikymo yra galiojantis. Apie priimtą sprendimą dėl skolos susigrąžinimo atsakovai informuoti 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. BRK-4950 „Dėl V. K. skolos grąžinimo“.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 29 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019 konstatuota, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku; būtent sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137, (toliau – Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės) 4 p.), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko – tik vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti aptariamame sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 17 p.). Minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje neginčijant sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, šis atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas laikytinas galiojančiu ir nenuginčytu, todėl jo pagrįstumas nėra vertintinas. Nagrinėjamu atveju Nacionalinės mokėjimo agentūros 2018 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. KA_07_07 „Dėl V. K. išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos sritį „Parama smulkiesiems ūkiams“ susigrąžinimo“ teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas, šis sprendimas yra galiojantis, jo teisėtumas ir pagrįstumas teismui abejonių nekelia, todėl nėra pagrindo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl ginčo sumos (grąžintinos skolos) priteisimo. Be to, atsakovai buvo tinkamai informuoti apie sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo ir yra pasibaigęs Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 11 punkte nurodytas terminas geruoju sugrąžinti lėšas.

Atsakovai atsiliepime nurodo, kad sankcija šio atveju buvo pritaikyta nepagrįstai, nes paramos gavėjo mirtis laikytina viena iš force majeure aplinkybių, be to, paramos gavėjo paraiška pagal R. K. prašymą buvo išregistruota. Tačiau, teismas pažymi, kad šioje byloje teismas nevertina Nacionalinės mokėjimo agentūros 2018 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. KA_07_07 taikyti paramos susigrąžinimo sankciją teisėtumo ir pagrįstumo aspektais. Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas nustatantis atsakovų pareigą grąžinti lėšas, yra įsigaliojęs, jo teisėtumas ir pagrįstumas teismui abejonių nekelia.

Atmestini atsakovų argumentai, kad pareiškėja praleido Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 22.1 punkte nustatytą 12 mėnesių terminą pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu keliu procesą. Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės nenustato termino, per kurį Nacionalinė mokėjimo agentūra privalo susigrąžinti nepagrįstai išmokėtas sumas. Atsakovų minimas Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 22.1 punktas numato termino per kurį skolininkas gali grąžinti mokėtiną sumą dalimis pasibaigus Taisyklių 11 punkte nustatytam terminui.

Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 7.1.3 papunktyje nustatyta, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų susidarymo, jeigu fizinis ar juridinis asmuo nesilaikė ES ir (arba) nacionaliniuose teisės aktuose, ir (arba) paramos sutartyje nustatytų reikalavimų paramai gauti/gavo didesnę nei priklauso paramą. Reglamento Nr. 1306/2013 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visų dėl pažeidimo arba aplaidumo nepagrįstai išmokėtų sumų atveju valstybės narės tas sumas turi sugrąžinti; 56 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad anuliuotos ir susigrąžintos Sąjungos finansavimo pagal EŽŪFKP sumos ir su jomis susijusios palūkanos vėl priskiriamos atitinkamai programai; 58 straipsnio, reglamentuojančio Sąjungos finansinių interesų apsaugą, 1 dalies e punkte numatyta, kad įgyvendindamos EŽŪP valstybės narės priima visas būtinas teisines, reguliavimo ir administracines nuostatas ir imasi visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti, visų pirma nepagrįstai išmokėtoms sumoms susigrąžinti su palūkanomis ir, prireikus, teisminiam procesui tuo tikslu pradėti. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 809/2014 7 straipsniu, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra 2018 m. spalio 17 d. raštu Nr. BRK-4950 „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ nurodė atsakovams per 60 kalendorinių dienų nuo rašto išsiuntimo dienos 7500,00 Eur sumą pervesti į Nacionalinės mokėjimų agentūros sąskaitą bei informavo, kad negrąžinus skolos per 60 kalendorinių dienų nuo šio rašto išsiuntimo datos, bus pradėtos skaičiuoti 5 proc. dydžio metinės palūkanos. Kartu su šiuo raštu buvo išsiųstas Nacionalinės mokėjimų agentūros 2018 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. KA_07_07, kuriuo buvo apskaičiuota prašoma priteisti skola. Teismas atkreipia dėmesį, kad Nacionalinė mokėjimų agentūra 2018 m. spalio 17 d. raštu informavo atsakovus apie sprendimą dėl susidariusios skolos grąžinimo, šiuo sprendimu nustatytą grąžintiną sumą, nurodė sąskaitą, į kurią reikia grąžinti nurodytą sumą, išsamiai nurodė skolos sumokėjimo terminus bei jos nesumokėjimo pasekmes. Nėra nustatyta jokių pagrindų, kuriems esant pareiškėja galėtų nepradėti arba nebetęsti grąžintinų lėšų susigrąžinimo, taip pat nenustatytos aplinkybės, kurių pagrindu atsakovai būtų atleisti nuo susidariusio įsiskolinimo dėl gautos paramos dalies grąžinimo bei palūkanų mokėjimo.

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.52 straipsnis įtvirtina bendrąją taisyklę, kad jei yra keletas įpėdinių, jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (Civilinio kodekso 6.9 straipsnis). Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos reikalavimas dėl susidariusios skolos ir palūkanų priteisimo yra tenkintinas, priteisiant Nacionalinei mokėjimo agentūrai solidariai iš atsakovų P. K., R. K., R. K. 7500,00 Eur skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo 2018 m. gruodžio 17 d., nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos bus visiškai sugrąžintos.

Likusieji bylos proceso šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymą patenkinus, nėra pagrindo spręsti išlaidų atlyginimo atsakovo naudai klausimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti.

Priteisti pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos naudai solidariai iš atsakovų P. K., R. K., R. K. 7500,00 Eur (septyni tūkstančiai penki šimtai eurų) skolą ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2018 m. gruodžio 17 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai bus grąžintos.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.